Civilinė byla Nr. e2-404-450/2022

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00283-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2.1.2; 3.4.3.2.3

                                                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kuoras“ vadovo A. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kuoras“ iškelta bankroto byla civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kuoras“ direktoriaus A. R. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Kuoras“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Orkos“.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kuoras“ direktorius A. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Kuoras“, restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“.

2.       Pareiškėja nurodė, kad atsakovė sėkmingai vykdo veiklą su nekilnojamo turto vystymu susijusiose ūkio šakose, įskaitant statybos rangą; dirbančių darbuotojų skaičius nėra pastovus ir priklauso nuo tuo metu esančių veiklos apimčių. Įmonės veikla istoriškai yra pelninga. Sudėtingą ir įtemptą įmonės finansinę situaciją įtakojo užsakovės UAB „RSP“ vengimas atsiskaityti už atliktus statybos darbus ir dėl to kilęs ginčas dėl 377 524,29 Eur skolos priteisimo, kuris nagrinėjamas teisme. UAB „Orkos“ naudai priverstinai išieškoma 210 421,66 Eur suma; UAB „Orkos“ per akcininkus susijusi su UAB „RSP“; po to, kai UAB „Kuoras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos iš UAB „RSP“ priteisimo, UAB „Orkos“ pateikė ieškinį dėl 175 800 Eur skolos priteisimo už UAB „Orkos“ kaip subrangovės objekte atliktus darbus, tačiau šie darbai patenka į tuos darbus, už kuriuos UAB „RSP“ atsisako mokėti. Tokiu būdu susidarė situacija, kai iš įmonės yra priteista didelė skola už objekte atliktus darbus juos atlikusios subrangovės naudai, o pati įmonė už tuos pačius darbus skolos nėra prisiteisusi iš objekto užsakovės, kurią valdo tie patys asmenys. Įmonės laikinų finansinių sunkumų priežastimi esanti kreditorė UAB „Orkos“ atsisakė sudaryti susitarimą dėl pagalbos, tačiau kita stambi įmonės kreditorė UAB „Šebsta“ (reikalavimo dydis 245 295,99 Eur) palankiai nusiteikusi dėl pagalbos įmonei. Įmonė neturi pakankamai apyvartinių lėšų priverstinai išieškomai sumai iš karto sumokėti, tačiau vykdoma veikla ir iš jos gaunamos pajamos leidžia su kreditoriais atsiskaityti dalimis. Įmonė yra gyvybinga.

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjos pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Kuoras“ iškėlimo, atsisakė įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą, o klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Kuoras“ paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. vasario 21 d.

4.       Klaipėdos apygardos teismas, atsisakydamas iškelti UAB „Kuoras“ restruktūrizavimo bylą, padarė išvadą, kad UAB „Kuoras“ neatitinka gyvybingumo kriterijaus ir yra nemoki, todėl yra pagrindas teismui ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo.

5.       Pareiškėjos UAB „Kuoras“ direktorius A. R. dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. pateikė atskirąjį skundą, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-294-467/2022 išnagrinėjęs atmetė ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

6.       Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantė nepagrindė įmonės gyvybingumo ir vykdomos komercinės veiklos perspektyvų, sudarančių sąlygas tęsti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Taip pat nusprendė, kad nepagrindus įmonės gyvybingumo, esminės reikšmės įmonės turto apimties ir įsipareigojimų santykis neturi.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 25 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Kuoras“ nemokumo (bankroto) bylą ir paskyrė atsakovės nemokumo administratoriumi Giedrių Adomavičių.

8.       Teismas nusprendė, kad atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai neįrodo jos mokumo. Atsakovė turi prievolių (finansinių įsiskolinimų) ir nepateikė įrodymų, kokiu būdu šias prievoles įvykdys. Nagrinėjant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismas padarė išvadą, kad atsakovė neatitinka gyvybingumo kriterijaus. Atsakovė 2019 m. gegužės 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 377 524,29 Eur skolos už atliktus darbus priteisimo. Šiai dienai Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1692-264/2019 vis dar nagrinėjamas minėtas įmonės ieškinys; byla sustabdyta iki bus atlikta statybinė teismo ekspertizė. Nors įmonė tikisi palankios teisminio ginčo baigties, tačiau, teismo nuomone, negali būti pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, priklausomai nuo atsakovės teisminių ginčų, kurių baigtis nėra aiški. Teismas pažymėjo, kad bankroto byla gali būti nutraukta ir jai iškelta restruktūrizavimo byla, jei atsakovė, prisiteisusi skolą už atliktus darbus, taps gyvybinga.

9.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovės būsena atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą juridinio asmens nemokumo būseną, todėl nusprendė, kad byloje pakanka duomenų konstatuoti iškelti atsakovei bankroto bylą. 

                                   III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Apeliantės UAB „Kuoras“ direktorius A. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priimti su skundu teikiamą rašytinį įrodymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Bankroto byla iškelta pažeidžiant JANĮ 21 straipsnio 2 dalies imperatyvų reguliavimą, nes bankroto byla iškelta, neišnagrinėjus klausimo dėl UAB „Kuoras“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

10.2.                      Teismas, klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendęs ne toje pačioje nutartyje, kurioje buvo išnagrinėtas pareiškėjo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pažeidė JANĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvią nuostatą. Šis pažeidimas lėmė ir tai, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo išspręstas teismui nepateikiant motyvų, kurių pagrindu UAB „Kuoras“ buvo pripažinta nemokia ir negyvybinga, taip pažeidžiant jos teisę tinkamai apginti savo teises ir atskiruoju skundu atsikirsti į teismo argumentus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja buvo priversta teikti du atskiruosius skundus, dėl ko apeliacinės instancijos teisme yra užvesti du atskiri procesai, kuriuose vertinami iš esmės tie patys įrodymai ir argumentai, dėl to egzistuoja tikimybė, kad gali būti priimti du skirtingi procesiniai sprendimai.

10.3.                      Skundžiamoje nutartyje teismas formaliai vadovavosi neįsiteisėjusios Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutarties motyvais. Neįsiteisėjęs teismo sprendimas neturi prejudicinės galios, todėl priimant skundžiamą nutartį Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutarties motyvai negalėjo būti laikomi teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Dėl to skundžiama nutartis neatitinka teismo procesiniam sprendimui keliamų reikalavimų, t. y. skundžiamoje nutartyje neįvertinta atsakovės turtinė padėtis / mokumas.

10.4.                      Pagal UAB „Kuoras“ finansinės atskaitomybės dokumentus pagrindinė įmonės ūkinė veikla (statybos ranga) yra pelninga; įmonė turi kvalifikuotą darbo jėgą ir techninius pajėgumus sėkmingai vykdyti statybas, tai leidžia pagrįstai tikėtis, jog ateityje įmonės veikla išliks pelninga ir iš uždirbto pelno UAB „Kuoras“ galės vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Juo labiau, kad UAB „Kuoras“ turi 91 656,90 Eur reikalavimo teisę į UAB „Adampolis-NT“ už atliktus statybos darbus; 8 425,92 Eur reikalavimo teisę į UAB „Sofralita“ už atliktus statybos darbus; 3 189,76 Eur reikalavimo teisę į UAB „Lemora“ už sumokėtą avansą už statybines medžiagas; 56 347,32 Eur mokestinę permoką dėl atvirkštinio PVM taikymo. Mažiausiai 159 619,90 Eur reikalavimo teisių yra realus įmonės turtas. Be to, UAB „Kuoras“ turi 377 524,29 Eur reikalavimo teisę į UAB „RSP“ už atliktus statybos darbus, nors UAB „RSP“ nepripažįsta skolos ir dėl jos vyksta teisminis procesas, tačiau duomenų, kad atsakovės ieškinys yra nepagrįstas, nėra. UAB „Kuoras“ priklauso 8 900 vnt. 25 Eur nominalios vertės paprastųjų vardinių UAB „Cirtus Estate“ akcijų, kurių nominali vertė yra 222 500 Eur ir kuri atitinka balanse apskaitytą įmonių grupės akcijų vertę. Iš ilgalaikio turto sąrašo matyti, kad UAB „Kuoras“ priklauso trys transporto priemonės: dvi AUDI Q5 ir VW Tiguan; šių transporto priemonių rinkos vertė – 73 720 Eur, net 32 325,60 Eur didesnė už balanse apskaitytą likutinę vertę. UAB „Kuoras“ turi mašinų ir įrengimų (keraminių blokelių gamybos įrengimą, metalo valymo–šratavimo įrenginį), kurių likutinė vertė –106 417,02 Eur. Kito ilgalaikio turto (įrenginiai, pastatai) likutinė vertė sudaro 23 463 Eur. Įmonė turi 585 719,92 Eur realaus turto, iš kurio gali vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, nes pagal 2021 m. rugsėjo 30 d. kreditorių sąrašą, kreditoriams mokėtinos sumos – 480 775,86 Eur, iš kurių pradelsti mokėjimai – 213 132 Eur.

10.5.                      Skundžiamoje nutartyje neįvertinta aplinkybė, kad UAB „Kuoras“ vykdo įsipareigojimus kreditoriams – moka mokesčius, darbo užmokestį darbuotojams ir neturi skolos valstybės biudžetui. UAB „Kuoras“ turi ginčą su viena kreditore – UAB „Orkos“, kuri per akcininkus yra susijusi su UAB „RSP“. UAB „Kuoras“ finansinė situaciją lėmė ne veiklos nuostolingumas, o ginčas su UAB „RSP“.

10.6.                      Pagal UAB „Orkos“ pateiktą vykdomąjį raštą išieškojimą atliekanti antstolė iki nemokumo bylos inicijavimo iš UAB „Kuoras“ išieškojo 8 061,52 Eur skolos dalį. Antstolė yra areštavusi turtą, tačiau nėra priėmusi akto apie išieškojimo negalimumą.

1.       Trečiasis asmuo UAB „Orkos“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.1.                      Pareiškėjos pozicija nenuosekli ir prieštaringa, nes teigdama, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo būti sprendžiamas toje pačioje nutartyje, pareiškėja pati tiesiogiai paneigia argumentus dėl galimybės teismui spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą tik sulaukus 2022 m. sausio 19 d. nutarties įsiteisėjimo.

1.2.                      Teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi pripažino, kad su finansiniais sunkumais susidūrusi atsakovė nėra gyvybinga, tai reiškia, jog ji yra nemoki ir turi būti keliama bankroto byla. Skundžiama nutartis buvo priimta formaliai tik dėl tos priežasties, kad objektyviai nebuvo įmanoma 2022 m. sausio 19 d. nutartimi išspręsti klausimo dėl bankroto administratoriaus paskyrimo.

1.3.                      JANĮ 21 straipsnio 2 dalis neužkerta kelio iškelti bankroto bylą, nes bankroto bylos iškėlimo metu restruktūrizavimo byla UAB „Kuoras“ nebuvo keliama – 2022 m. sausio 19 d. nutartimi ją atsisakyta iškelti. Teismas neturėjo pagrindo laukti, kol bus išnagrinėtas atskirasis skundas dėl 2022 m. sausio 19 d. nutarties, nes tai prieštarautų JANĮ 22 straipsnio 2 daliai ir jos tikslui bei neatitiktų teismų praktikos (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-734-798/2021).

1.4.                      JANĮ 22 straipsnio 2 dalis neįpareigoja teismo visais atvejai išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą ta pačia nutartimi, atsisakius iškelti restruktūrizavimo bylą, juo labiau, kai tai yra objektyviai neįmanoma, pvz., nebuvo įmanoma parinkti nemokumo administratoriaus. Be to, sprendimas negali būti siurprizinis ir teismas privalo informuoti šalis apie ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2021 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-734-798/2021). Priešingai nei teigia pareiškėja, klausimų dėl restruktūrizavimo bylos ir bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimas atskirai tik labiau užtikrina teisę būti išklausytam, suteikia teismui galimybę detaliau išanalizuoti klausimus.

1.5.                      Pareiškėja pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pripažino, kad UAB „Kuoras“ yra nemoki – pareiškime nurodyta, jog bendrovė negeba vykdyti prievolių kreditoriams. UAB?„Kuoras“ nemokumas yra konstatuotas įsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartimi. Su UAB „Kuoras“ (ne)gyvybingumu susijusios aplinkybės buvo įvertintos 2022 m. sausio 19 d. nutartimi, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, ir šiuo metu yra patvirtintos įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, t. y. nutartis turi res judicata (teismo išspręsta byla) galią, o ja nustatytos aplinkybės – prejudicinę. 

1.6.                      Pareiškėjos argumentai apie UAB „Kuoras“ turtą ir jo struktūrą yra teisiškai nereikšmingi, nes išvadai dėl nemokumo pakanka to, kad juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių, ir nėra privaloma papildomai nustatyti, jog juridinio asmens įsipareigojimai viršija turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a : 

          IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

3.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, prieš tai priimta kita nutartimi atsisakęs atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą, iškėlė bankroto bylą. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ, kurio normos bus taikomos nagrinėjamoje byloje.

Dėl naujo įrodymo pridėjimo prie bylos

4.       Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė antstolės ataskaitą apie iš UAB „Kuoras“ išieškotas sumas už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., kuriuo grindžia, kad įmonė vykdo savo įsipareigojimus pagal vykdomąjį raštą.

5.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

6.       Nors pareiškėjos teikiamas įrodymas galėjo būti pateiktas anksčiau, t. y. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ginčas yra susijęs su viešuoju interesu, tokio pobūdžio bylose teismas yra aktyvus, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai išspręsti ginčą, minėtą naują įrodymą prideda prie bylos.

Dėl procesinio dokumento formos

7.       Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendęs ne toje pačioje nutartyje, kurioje buvo išnagrinėtas pareiškėjos pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pažeidė JANĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvią nuostatą.

8.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi, konstatavęs, kad atsakovė yra negyvybinga ir nemoki, todėl jai negali būti keliama restruktūrizavimo byla, nusprendė, jog yra pagrindas teismui ex officio spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nagrinėjimo metu nėra parinktas nemokumo administratorius, nusprendė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti parinkus nemokumo administratoriaus kandidatūrą ir klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo paskyrė teismo posėdį. Ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei buvo išspręstas skundžiama 2022 m. vasario 25 d. teismo nutartimi.

9.       Juridinių asmenų nemokumo procesas yra tęstinis, susidedantis iš atskirų stadijų. Pirmoji šio proceso stadija yra nemokumo proceso inicijavimas, kurią tinkamai įgyvendinus, suteikiama teisė kreiptis į teismą dėl juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnis). Antroji stadija – juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimas, kurios metu yra sprendžiama, ar nemokumo procesas teisme gali būti pradedamas ir vertinama, kokiu būdu – bankroto ar restruktūrizavimo turi būti sprendžiamos juridinio asmens mokumo problemos. Šioje nemokumo proceso stadijoje teismas priima nutartį dėl pareiškimo dėl juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo (JANĮ 19 straipsnis 1 dalis) bei įvertina juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo sąlygas (JANĮ 21 straipsnis) ir aplinkybes, dėl kurių byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnis). Atlikęs šį vertinimą, teismas išsprendžia juridinio asmens nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo klausimą, priimdamas nutartį įstatyme nustatyta tvarka (JANĮ 25 straipsnis).

10.       Sisteminis minėtų JANĮ normų aiškinimas leidžia teigti, kad esminis juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo tikslas – operatyvus ir efektyvus juridinio asmens nemokumo bylos sąlygų ir aplinkybių, dėl kurių ji negali būti iškelta, įvertinimas. Atitinkamai operatyvus ir efektyvus juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo stadijos atlikimas ir teismo nutarties priėmimas bei jos vykdymas yra reikšmingi sėkmingam tolesniam juridinio asmens nemokumo procesui, kuriame atliekami bankroto ar restruktūrizavimo veiksmai. Delsimas pradėti bankroto ar restruktūrizavimo veiksmus gali mažinti juridinio asmens mokumą, didinti jo įsipareigojimus, sukuria teisinį neaiškumą jo kreditoriams.

11.       Taigi nemokumo bylos iškėlimui kaip ir visam nemokumo procesui taikomas veiksmingumo reikalavimas (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Nemokumo bylos iškėlimo klausimas turi būti sprendžiamas operatyviai, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Be to, remiantis teisėjo vadovavimo procesui principu, būtent teismas turi pareigą užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas). Todėl teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, šį klausimą turi spręsti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio proceso tikslus, veiksmingumo reikalavimą.

12.       JANĮ

13.       Sistemiškai aiškinant nurodytas JANĮ nuostatas dėl juridinių asmenų nemokumo bylos iškėlimo ir nemokumo proceso veiksmingumo tikslo, galima teigti, kad tais atvejais, kai teismas atsisako juridiniam asmeniui iškelti restruktūrizavimo bylą, klausimas dėl to paties juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi būti išnagrinėtas tuo pačiu procesiniu dokumentu. Tokiu būdu teismas, vertindamas nemokumo (tiek restruktūrizavimo, tiek ir bankroto) bylos (ne)iškėlimo pagrindus kartu, užtikrina veiksmingą nemokumo ginčų sprendimą, skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą bei lygiateisiškumą. Be to, toks nemokumo procesų pagrindų vertinimas yra operatyvus ir aiškus.

14.       Šiuo konkrečiu atveju susiklostė situacija, kad pareiškėjos pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nagrinėjimo metu nebuvo parinktas nemokumo administratorius, todėl pirmosios instancijos teismas nusprendė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti parinkus nemokumo administratoriaus kandidatūrą ir klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo paskyrė teismo posėdį, apie kurį informavo proceso šalis. 2022 m. sausio 19 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes nurodė ir paaiškino bylos šalims.

15.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją, pažymi, kad nors šiuo atveju ir buvo padarytas procesinis pažeidimas, atsakovės bankroto bylos iškėlimo klausimą išnagrinėjus atskira nutartimi, tačiau šis pažeidimas, atsižvelgiant į esamą situaciją nulėmusias priežastis, laikytinas formaliu, nedarančiu įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

16.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės argumentus dėl JANĮ 21 straipsnio 2 dalies pažeidimo, atsakovei bankroto bylą iškeliant, esant neįsiteisėjusiai nutarčiai dėl UAB „Kuoras“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, bei dėl 2022 m. sausio 19 d. nutartyje nustatytų aplinkybių prejudicialumo nagrinėjamam bankroto bylos iškėlimo klausimui. Sutiktina su trečiojo asmens atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad ši pareiškėjos pozicija dėl galimybės spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą tiesiogiai ją siejant su įsiteisėjusia nutartimi, kuria atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą, yra nenuosekli ir prieštaringa. Pareiškėja atskirajame skunde teigdama, kad atsisakęs iškelti restruktūrizavimo bylą, pirmosios instancijos teismas turėjo ta pačia nutartimi iškelti bankroto bylą, pati paneigia savo argumentus dėl galimybės teismui spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą tik įsiteisėjus 2022 m. sausio 19 d. nutarčiai. Be to, Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutarties Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-294-467/2022 išnagrinėjo, jį atmetė ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartyje nustatytų aplinkybių prejudicialumo nagrinėjamam atsakovės bankroto bylos iškėlimo klausimui, pasisakytina, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo išspręstas atskira teismo nutartimi dėl techninių kliūčių, restruktūrizavimo bylos iškėlimo nagrinėjimo metu nesant paskelbtai nemokumo administratoriaus atrankai, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi savo 2022 m. sausio 19 d. nutartyje nustatytais faktais ir aplinkybėmis bei iš naujo skundžiamoje nutartyje neanalizavo atsakovės nemokumo klausimo.

Dėl atsakovės (ne)mokumo vertinimo

17.       Įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JSNĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija turimo turto vertę.

18.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

19.       Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

20.       Pirmosios instancijos teismas 2022 m. sausio 19 d. nutarties 49 punkte nustatė, kad atsakovė UAB „Kuoras“ yra nemoki, nes negeba vykdyti prievolių kreditoriams. Tokią išvadą teismas darė, išanalizavęs UAB „Kuoras“ pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, ir nustatęs, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. į UAB „Kuoras“ balansą įrašyto turto vertė sudarė iš viso 1 272 826 Eur sumą: ilgalaikis turtas – 399 876 Eur sumą, trumpalaikis turtas – 660 723 Eur sumą, sukauptos pajamos – 212 227 Eur sumą. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 514 797 Eur. Didelę UAB „Kuoras“ turto dalį sudarė per vienerius metus gautinos sumos, t. y. 575 728 Eur sumą, beveik pusę į balansą įrašyto turto vertės. Atitinkamai per vienerius metus gautinas sumas sudarė 470 423 Eur debitorinės skolos dėl kurių atgavimo, pasak pirmosios instancijos teismo, atsakovė nepateikė įrodymų.

21.       Pareiškėja su teismo išvada nesutinka ir teigia, kad mažiausiai 159 619,90 Eur reikalavimo teisių yra realus įmonės turtas (91 656,9 Eur reikalavimo teisė į UAB „Adampolis-NT“; 8 425,92 Eur reikalavimo teisė į UAB „Sofralita“; 3 189,76 Eur – į UAB „Lemora“ ir 56 347,32 Eur mokestinė permoka dėl atvirkštinio PVM taikymo), kuris turėtų būti įtrauktas į bendrą turto masę. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad debitoriniams įsiskolinimams sudarant beveik pusę atsakovės deklaruojamo turto, vertinant atsakovės turtinę padėtį, yra labai svarbus šių įsiskolinimų (ne) priskyrimo atsakovės turtui klausimas. Dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Taigi nagrinėjamu klausimu esant suformuotai tokiai teismų praktikai, turi būti išsamiai ištirti ir įvertinti į bylą pateikti duomenys, susiję su atsakovės debitoriniais įsiskolinimais.

22.       Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad, nepaisant viešojo intereso nulemtų bankroto proceso teisme ypatumų, šiame procese nepraranda reikšmės rungimosi principas, reiškiantis, jog šalys privalo pagrįsti ir įrodyti savo procesinę poziciją. Taigi nagrinėjamu atveju būtent atsakovė turėjo įrodyti, kad turi turto, įskaitant debitorinius įsiskolinimus (jei šie įeina į turto sudėtį), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos vadovas, nepagrindė galimybės šias sumas realiai atgauti ir disponuoti šiomis lėšomis. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Kuoras“ 91 656,90 Eur reikalavimo teisę į UAB „Adampolis-NT“ kildina iš šalių rangos sutarties nuostatų dėl 5 proc. nuo atliktų statybos darbų vertės sulaikymo kaip garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo 3 m. laikotarpiui, t. y. iki 2023 m. gegužės 10 d.; atitinkamai UAB „Kuoras“ 8 425,92 Eur reikalavimo teisė į UAB „Sofralita“ yra kildinama iš šalių rangos sutarties nuostatų dėl 5 proc. nuo atliktų statybos darbų vertės sulaikymo kaip garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo 3 m. laikotarpiui, t. y. iki 2024 m. balandžio 30 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad garantinis laikotarpis, kuriam yra sulaikytos nurodytos sumos, baigsis atitinkamai tik už daugiau nei vienų ir dviejų metų, o nurodytos sumos atsakovei bus grąžintos tik su sąlyga, jei per nurodytus laikotarpius nepaaiškės atsakovės atliktų statybos darbų trūkumai, todėl tokių sumų realus grąžinimas įmonei yra abejotinas, net nevertinant jų grąžinimo laikotarpio. Dėl atsakovės nurodytos 3 189,76 Eur reikalavimo teisės į UAB „Lemora“ ir 56 347,32 Eur reikalavimo teisės dėl mokestinės permokos dėl atvirkštinio PVM taikymo vertintina, kad šios debitorinės skolos yra pernelyg mažos, lyginant jas su bendra debitorinių įsiskolinimų suma – 470 423 Eur, kad būtų galima daryti išvadą dėl bendrovės turto masės realaus pokyčio. Juo labiau, kad pareiškėja iki pat jos atskirojo skundo nagrinėjimo nepateikė jokių duomenų, įrodančių, jog jai pavyko išsiieškoti nors dalį šių skolų iš nurodytų debitorių. Esant nustatytoms aplinkybėms, vertintina, kad debitorių galimybės grąžinti skolas apeliantei yra nepagrįstos ir abejotinos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių sumų neįtraukė į bendrovės turto masę.

23.       Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl įmonės 377 524,29 Eur reikalavimo teisės į UAB „RSP“ už atliktus statybos darbus. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-146-638/2022 pagal ieškovių UAB ,,Kuoras“ ir UAB „Elpreka“ ieškinį atsakovei UAB „RSP“ dėl 373 121,46 Eur skolos priteisimo už atliktus statybinius darbus ir pagal atsakovės UAB „RSP“ priešieškinį ieškovei UAB „Kuoras“ dėl statybos darbų trūkumų už 360 821,43 Eur sumą pašalinimo priteisimo, neišnagrinėta, nes byloje yra paskirta papildoma ekspertizė. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šio ginčijamo debitorinio įsiskolinimo neįtraukė į bendrą turto masę, nes civilinės bylos baigtis nėra aiški.

24.       Pirmosios instancijos teismas į bendrą UAB „Kuoras“ turto masę neįtraukė ir įmonei priklausančių 8 900 vnt. 25 Eur nominalios vertės paprastųjų vardinių UAB „Cirtus Estate“ akcijų. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, atsakovės kreditorė, trečiasis asmuo UAB „Orkos“ Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-507-642/2022 yra pareiškusi ieškinį, kuriuo prašo pripažinti ab initio (nuo pradžių) negaliojančiais UAB „Kuoras“ ir UAB „Cirtus Estate“ 8 900 vnt. paprastųjų vardinių akcijų pasirašymo sandorį bei UAB „Kuoras“ atlikto iš viso 220 000 Eur įnašo už minėtas akcijas įskaitymą. Taigi jau vien dėl šios nustatytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo išvada dėl aptariamų akcijų neįtraukimo į atsakovės turto masę yra pagrįsta. Nors pareiškėja nurodo, kad akcijų nominali vertė yra 222 500 Eur, kuri atitinka balanse apskaitytą įmonių grupės akcijų vertę, tačiau patikrinus viešus duomenis, nustatyta, jog UAB „Cirtus Estate“ dirba vienas darbuotojas, todėl apeliacinės instancijos teismui kyla pagrįstų abejonių dėl nurodytos akcijų realios vertės. Juo labiau, kad pareiškėja, žinodama pirmosios instancijos teismo išvadas dėl aptariamų akcijų, nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti akcijų vertės realumą, pvz., duomenų apie UAB „Cirtus Estate“ vykdomą veiklą. Dėl nurodytų priežasčių UAB „Cirtus Estate“ akcijos negali būti vertinamos kaip realus atsakovės turtas nurodyta apimtimi.

25.       Pasak apelianto, UAB „Kuoras“ priklauso trys transporto priemonės: dvi AUDI Q5 ir VW Tiguan, kurių rinkos vertė siekia 73 720 Eur, kuri net 32 325,60 Eur didesnė už balanse apskaitytą likutinę vertę. Be to, UAB „Kuoras“ turi mašinų ir įrengimų (keraminių blokelių gamybos įrengimą, metalo valymo–šratavimo įrenginį), kurių likutinė vertė – 106 417,02 Eur. Patikrinus Kelių transporto registrą nustatyta, kad atsakovei priklauso tik dvi transporto priemonės, o ne trys, kaip teigia apeliantė, t. y. viena AUDI Q5 ir viena VW Tiguan. Minėtoms transporto priemonėms yra taikomas areštas. Dėl nurodomo kito kilnojamojo turto pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių apeliantės nurodomą šio turto vertės realumą.

26.       Nors apeliantė su atskiruoju skundu pateikė antstolės ataskaitą apie iš UAB „Kuoras“ išieškotas sumas UAB „Orkos“ naudai už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., kuriuo grindžia, kad įmonė vykdo savo įsipareigojimus pagal vykdomąjį raštą, tačiau išieškotos skolos suma (8 051,62 Eur), palyginus ją su pačios skolos dydžiu (210 421,66 Eur), yra pernelyg maža, jog būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė yra moki įmonė ir per protingą laiko tarpą sumokės kreditorei visą likusią skolą. Juo labiau, kad iš pačios atsakovės sudaryto kreditorių sąrašo matyti, jog atsakovė turi kreditoriams pradelstų įsiskolinimų, kurių terminai jau pasibaigę (dėl kai kurių atliekami priverstinio vykdymo veiksmai) už 480 775,86 Eur.

27.       Išanalizavęs šioje byloje esančius duomenis, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovės nemokumą, faktą, kad įmonė yra nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė yra nemoki, neturi pakankamai turto, dėl to negali atsiskaityti su kreditoriais.

Dėl procesinės bylos baigties

28.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, iš esmės tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog atsakovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                        Asta Radzevičienė