Administracinė byla Nr. A-670-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03528-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 3  d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Dainiaus Raižio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. (A. Č.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. Č. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija), 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos.

Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-768-580/2013 priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimas įsiteisėjo 2013 m. rugsėjo 24 d., ir 2013 m. spalio 9 d. turėjo būti įvykdytas. Pareiškėjas nusiuntė Teisingumo ministerijai prašymą ir nurodė savo motinos sąskaitą, į kurią turi būti pervesta priteista suma. Susisiekus 2013 m. spalio 9 d. su Teisingumo ministerijos darbuotoju telefonu, šis paaiškino, kad prašymas yra gautas, bet teismo sprendimas vykdomas ne iki 2013 m. spalio 9 d., kaip yra nustatyta įstatyme, o po 90 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Dar kartą 2013 m. gruodžio 24 d. susisiekus su Teisingumo ministerijos darbuotoju telefonu, šis paaiškino, kad dabar šventės ir sprendimas bus vykdomas iki kito mėnesio 10 dienos. Po 2014 metų sausio mėnesio 10 dienos susisiekus su Teisingumo ministerijos darbuotoju, šis paaiškino, kad dokumentai perduoti į buhalteriją, todėl pareiškėjas ten turi skambinti. Paskambinus į buhalteriją pareiškėjui buvo paaiškinta, kad teismo sprendimai bus vykdomi po 20 dienos. Paskambinus į Teisingumo ministeriją 2014 m. sausio 20 d., pareiškėjui darbuotoja paaiškino, kad teismo sprendimas galbūt bus vykdomas dar po 30 dienų, taip pat darbuotoja klausinėjo, ar pareiškėjas turi įsipareigojimų antstoliams. Susisiekus su Teisingumo ministerija telefonu 2014 m. vasario 21 d., darbuotoja pareiškėjui atsakė, kad teismo sprendimas dar nėra vykdomas, ir vėl pradėjo domėtis, ar pareiškėjas neturi įsipareigojimų antstoliams. Pareiškėjas 2014 m. vasario 30 d. gavo iš antstolės I. B. patvarkymą, kad priteista kompensacija yra areštuojama ir pervedama išieškojimo sumai padengti į antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolės veiksmus 2014 m. balandžio 17 d. pareiškėjas apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris tą pačią dieną antstolės patvarkymus panaikino. Tačiau susisiekus su Teisingumo ministerijos darbuotoja, ši paaiškino, kad priteista suma pervesta antstolei. Teisingumo ministerijos darbuotojai neveikė taip, kai nustato įstatymai – iki 2013 m. spalio 9 d. neįvykdė teismo sprendimo. Iš antstolės patvarkymų matyti, kad į Teisingumo ministeriją su užklausimais antstolė nesikreipė, vadinasi Teisingumo ministerija savo iniciatyva pranešė antstolei apie pareiškėjui priteistą sumą, tokiu būdu iš jo buvo atimta teisė ir laisvė naudotis priteista kompensacija. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, praradimus, susijusius su negauta priteista suma. Kadangi atsakovas neįvykdė teismo sprendimo per įstatyme nustatytą terminą, pareiškėjui turi būti priteistos 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 27–29) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Teigė, kad Teisingumo ministerija 2013 m. spalio 9 d. gavo pareiškėjo prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo, kuris 2013 m. spalio 29 d. buvo pateiktas Teisingumo ministerijos Finansų skyriui. Pagal Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, Teisingumo ministerija teismo sprendimus vykdo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tada, kai juos gauna, todėl pareiškėjo prašymas turėjo būti įvykdytas iki 2014 m. sausio 9 d. Įvykdyti teismo sprendimą iki šios datos Teisingumo ministerija realių galimybių neturėjo, kadangi teismų sprendimų vykdymo priemonei įgyvendinti 2013 metais buvo skirta 819 000 Lt asignavimų, kurie iki 2013 m. lapkričio 14 d. buvo išnaudoti. Pirmieji mokėjimai už 2013 metų skolas buvo pradėti mokėti 2014 m. sausio 31 d., ir pirmiausia buvo įvykdomi anksčiausiai pateikti pareiškėjų prašymai žalai atlyginti. Teisingumo ministerija gavo antstolės I. B. 2014 m. vasario 27 d. patvarkymą Nr. S1-152, kuriuo antstolė areštavo pareiškėjui priklausančią pinigų sumą, bei įpareigojo Teisingumo ministeriją pervesti lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolė 2014 m. vasario 27 d. patvarkymą areštuoti lėšas išsiuntė ir pačiam pareiškėjui, todėl Teisingumo ministerija pagrįstai manė, kad pareiškėjui turėtų būti žinoma apie antstolės atliktus veiksmus ir apie gautą patvarkymą ir Teisingumo ministerijos atliktus veiksmus vykdant teismo sprendimą ji pareiškėją informavo tik 2014 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (1.34.)7R-2406, kuris pareiškėjui buvo adresuotas pagal jo 2014 m. vasario 20 d. skunde nurodytą paskutinės jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą. Teisingumo ministerija teismo sprendimą įvykdė tinkamai ir nepažeisdama teisės aktų nustatytos tvarkos, t. y. pareiškėjui priteistą žalos atlyginimą pervedė į antstolės I. B. patvarkyme nurodytą depozitinę sąskaitą. Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos viešosios atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai ar neveikimas, 2) žala ir 3) priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų. Atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, pagrindo priteisti neturtinę žalą nėra, kadangi pareiškėjas neįrodė viešosios atsakomybės sąlygų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu (b. l. 61–66) pareiškėjo A. Č. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. spalio 4 d. prašymu kreipėsi į Teisingumo ministeriją (prašymas gautas 2013 m. spalio 9 d., reg. Nr. 3R-2583) dėl 3 000 Lt dydžio neturtinės žalos, priteistos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-768-580/2013, atlyginimo, ir nurodė savo motinos sąskaitą į kurią pervesti priteistą sumą (b. l. 31); pareiškėjas Teisingumo ministerijai pateikė 2014 m. vasario 20 d. skundą (gautas 2014 m. vasario 24 d., reg. Nr. 3R-638), kuriame paprašė raštu atsakyti, kada turėjo būti įvykdytas teismo sprendimas ir dėl kokių priežasčių, dėl kieno kaltės jis nebuvo vykdomas (b. l. 40). Antstolė I. B. 2014 m. vasario 27 d. patvarkymu Nr. S1-152642 (Teisingumo ministerijoje patvarkymas gautas 2014 m. vasario 27 d. reg. Nr. 6R-3682) įpareigojo Teisingumo ministeriją visus pareiškėjui vykdytinus mokėjimus išieškojimo sumai 3007,22 Lt vykdyti į antstolės I. B. depozitinę sąskaitą (b. l. 41). Teisingumo ministerija 2014 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (1.34.)7R-2406 atsakė į pareiškėjo 2014 m. vasario 24 d. prašymą Nr. 3R-638 ir jį informavo, kad antstolė I. B. 2014 m. vasario 27 d. patvarkymu Nr. S1-152 areštavo jam priklausančią pinigų sumą, įpareigojo Teisingumo ministeriją pervesti šią sumą į antstolio depozitinę sąskaitą, todėl pareiškėjui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimu priteistas 3 000 Lt žalos atlyginimas buvo pervestas į antstolės I. B. depozitinę sąskaitą (b. l. 42, 43).

Šioje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš skundo ir byloje surinktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 3 000 Lt neturtinę žalą kildina iš Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojų veiksmų, kuriais, jo nuomone, pastarieji, pažeisdami Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimu priteistą 3 000 Lt žalą pervedė ne į jo nurodytą banko sąskaitą, o į antstolės I. B. depozitinę sąskaitą.

Teismas pažymi, kad antstolės I. B. 2014 m. vasario 27 d. patvarkymo Nr. S1-152642 dėl 3007,22 Lt išieškojimo vykdyti į antstolės I. B. depozitinę sąskaitą (b. l. 41) teisėtumas ir pagrįstumas nėra šioje byloje nagrinėjamo ginčo dalykas. Todėl teismas dėl šio akto ir antstolės veiksmų teisėtumo šiame sprendime nepasisakys.

Spręsdamas dėl valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246, 6.247, 6.248, 6.249, 6.271 straipsnių nuostatomis, taip pat jas aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinės bylos Nr. A17-499/2007, Nr. A11-1642/2005). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą.

Ginčui aktualios redakcijos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo tvarka nustatyta Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatyme (2005 m. spalio 18 d. įstatymo Nr. X-370 redakcija, galiojusi nuo 2005 m. spalio 27 d. iki 2015 m. sausio 1 d.). Pagal šio įstatymo 2 straipsnį: asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginti, valdytojas yra Teisingumo ministerija (1 d.); Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (2 d. 1 p.), kuriuos Teisingumo ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo (3 d.) ir kuriuos vykdant, lėšos iš numatytų asignavimų pervedamos į asmens nurodytą sąskaitą banke arba jo pageidavimu išmokamos grynais pinigais, o jeigu Teisingumo ministerija pagal asmens prašymą lėšų pervesti į nurodytą sąskaitą banke arba išmokėti grynais pinigais per nustatytą terminą neįvykdo, asmuo gali kreiptis dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo (6 d.).

Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.

Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 3, 6 dalyse, CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą vertinant šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų rašytinių įrodymų kontekste konstatuotina, kad pareiškėjas 2013 m. spalio 4 d. prašymą dėl 3 000 Lt dydžio neturtinės žalos, priteistos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-768-580/2013, atlyginimo pateikė vadovaudamasis specialiuoju Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymu, todėl Teisingumo ministerija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo priteistas sumas turėjo pervesti į pareiškėjo nurodytą sąskaitą banke. Taip pat konstatuotina, kad gavusi antstolio reikalavimą dėl šių lėšų pervedimo į antstolio nurodytą sąskaitą, Teisingumo ministerija šį reikalavimą privalėjo įvykdyti per nustatytą terminą.

Įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad byloje nenustatytos objektyviais įrodymais pagrįstos aplinkybės, kad Teisingumo ministerijos darbuotojai nenagrinėjo ar sąmoningai vilkino pareiškėjo prašymo nagrinėjimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad į visus pareiškėjo prašymus buvo aktyviai reaguojama, t. y. 2013 m. spalio 29 d. pateiktas Teisingumo ministerijos Finansų skyriui (b. l. 38, 39), 2014 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (1.34.)7R-2406 atsakyta į pareiškėjo raštu pateiktą skundą (b. l. 40, 42, 43), teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad jis ne kartą dėl teismo sprendimo vykdymo skambino į Teisingumo ministeriją ir jam dėl jo 2013 m. spalio 9 d. prašymo buvo teikiama informacija telefonu.

Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad Teisingumo ministerija praleido 3 mėnesių terminą pervesti pareiškėjui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-768-580/2013, priteistą žalos atlyginimą. Teisingumo ministerija nurodo, kad šį terminą ji praleido dėl objektyvių aplinkybių, t. y. dėl to, kad 2013 metų programos – teismų sprendimų vykdymui skirti asignavimai buvo išnaudoti, o 2014 metų asignavimai gauti tik 2014 metų vasario mėnesį (b. l. 27–29, 42, 43). Kaip matyti iš bylos medžiagos, Teisingumo ministerijos tarnautojai tiek raštu, tiek žodžiu teikdami informaciją pareiškėjui, nuosekliai pabrėždavo šią aplinkybę. Šią aplinkybę paneigiančių įrodymų nepateikė ir pareiškėjas. Vadinasi, teismas neturi pagrindo netikėti, kad Teisingumo ministerija negalėjo laiku įvykdyti įstatyme nustatytos pareigos pervesti pareiškėjui teismo sprendimu priteistą pinigų sumą dėl to, kad 2013 metų programos – teismų sprendimų vykdymui skirti asignavimai buvo išnaudoti, o 2014 metų asignavimai gauti tik 2014 metų vasario mėnesį. Teismas neturi jokių objektyviai pagrįstų argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad Teisingumo ministerija pareiškėjui teismo sprendimu priteistą pinigų sumą galėjo pervesti iš kitų, tam neskirtų asignavimų.

Šioje byloje nustatyta, kad antstolė I. B. 2014 m. vasario 27 d. išsiuntė patvarkymą Nr. S1-152642 tiek pareiškėjui, tiek Teisingumo ministerijai, kuriuo Teisingumo ministeriją įpareigojo visus pareiškėjui vykdytinus mokėjimus išieškojimo sumai 3007,22 Lt vykdyti į antstolės I. B. depozitinę sąskaitą (b. l. 41). Atsakydama į pareiškėjo 2014 m. vasario 24 d. prašymą Nr. 3R-638, Teisingumo ministerija 2014 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (1.34.)7R-2406 jį informavo, kad antstolės patvarkymu jam priklausanti pinigų suma areštuota, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimu priteistas 3 000 Lt žalos atlyginimas buvo pervestas į antstolės I. B. depozitinę sąskaitą (b. l. 42, 43).

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Teisingumo ministerija ar jos pareigūnai dėl objektyvių priežasčių (t. y. dėl to, kad 2013 metų programos – teismų sprendimų vykdymui skirti asignavimai buvo išnaudoti, o 2014 metų asignavimai gauti tik 2014 metų vasario mėnesį) praleidę Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą ir pareiškėjui priteistą 3 000 Lt sumą pervedę ne į jo nurodytą, o į antstolės I. B. depozitinę sąskaitą, atliko neteisėtus veiksmus, arba vykdydami jiems įstatymais priskirtas funkcijas veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas pabrėžia, kad Teisingumo ministerijos veiksmai pervedant pareiškėjui priteistą sumą antstoliui, kuris įstatymuose nustatyta tvarka atliko išieškojimą pagal ankstesnes pareiškėjo prievoles, negali būti vertinami kaip neteisėti, o pareiškėjas, manydamas, kad antstolio veiksmai vykdymo procese pažeidžia jo teises, gali tokius antstolio veiksmus apskųsti įstatymuose nustatyta tvarka.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl atsakovės veiksmų, inter alia, dėl to, kad Teisingumo ministerija praleido 3 mėnesių terminą pervesti jam teismo priteistą žalos atlyginimą, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, praradimus, susijusius su negauta priteista suma. Šiame kontekste paminėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis; neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; LVAT 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Pareiškėjo nurodytus argumentus dėl neturtinės žalos įvertinus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių (inter alia, tai, kad 2013 metų programos – teismų sprendimų vykdymui skirti asignavimai buvo išnaudoti, o 2014 metų asignavimai gauti tik 2014 metų vasario mėnesį, taip pat tai, kad Teisingumo ministerija pareiškėjui teismo sprendimu priteistą sumą į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė vykdydama jos 2014 m. vasario 27 d. patvarkymą Nr. S1-152642, kurio ji negalėjo nevykdyti), taip pat nurodytos teismų praktikos kontekste, konstatuotina, kad Teisingumo ministerijos pareigūnų veiksmai, kuriais praleistas 3 mėnesių terminas pervesti pareiškėjui teismo priteistą žalos atlyginimą, pareiškėjui negalėjo būti padarytas toks neigiamas poveikis, dėl kurio būtų galima konstatuoti neturtinės žalos buvimą.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad nėra pagrindo pareiškėjui iš atsakovo priteisti jo prašomos 3 000 Lt neturtinės žalos, nes bylos nagrinėjimo metu nenustatytos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos – Teisingumo ministerijos ir jos darbuotojų neteisėta veika ir neturtinė žala. Todėl pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

Pareiškėjas A. Č. apeliaciniu skundu (b. l. 73–75) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą ir jo skundą išnagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

1. Pirmosios instancijos teismas neginčijamai nustatė, kad Teisingumo ministerija praleido 3 mėnesių terminą pervesti pareiškėjui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-768-580/2013, priteistą žalos atlyginimą. Pareiškėjo manymu, LVAT savo praktikoje ne kartą akcentavo, jog aplinkybė, kad institucija neturėjo galimybės įvykdyti teismo sprendimą per nustatytą terminą, vertinama kaip įstatymo normų ir principų nesilaikymas. Turi būti laikomasi CK 6.271 straipsnio reikalavimų. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį, viešojo administravimo subjektas savo veikloje turi laikytis įstatymų viršenybės principo.

2. Dėl atsakovo neveikimo pareiškėjui kilo papildomų problemų – kadangi atsakovas nepervedė pareiškėjui priklausančių lėšų į jo motinos sąskaitą, pareiškėjas negalėjo susimokėti už butą, kuriame vasario mėnesį buvo atjungtos dujos.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas pareiškėjui žalą išmokėti galėjo tik iš 2014 metų vasario mėnesio asignavimų, kadangi atsakovas savo atsiliepime nurodė, jog pirmieji mokėjimai, t. y. skolos, buvo grąžinamos 2014 m. sausio 31 d.

4. Teismas nesilaikė CPK 668 straipsnio nuostatos, kad vykdant išieškojimą iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinės įstaigos, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias pinigines lėšas. Pareiškėjo teigimu, ši nuostata reiškia tai, kad atsakovas, pervesdamas pareiškėjo lėšas antstoliui, viršijo savo kompetenciją. Atsakovas turėjo kreiptis į teismą, ginčydamas antstolio patvarkymą pervesti pareiškėjui priklausančias lėšas į antstolio sąskaitą.

5. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė ABTĮ 81 straipsnio reikalavimų – nerinko ir netyrė visų reikalingų bylai aplinkybių ir įrodymų. Be to, teismas, nepriteisdamas pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, veikė šališkai.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (b. l. 84–85) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame išdėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. Č. prašo priteisti neturtinę žalą, kurią kildina iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos darbuotojų neteisėto neveikimo, nes teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo įvykdytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013m. sausio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-768-580/2013, kuriuo pareiškėjui buvo priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tuomet, kai nustatoma trijų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys.

Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (CK 6.271 straipsnis) atlyginti, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus. Šių asignavimų valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asignavimų, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus, Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo (Įstatymo 2 str. 2 d. 1 p.). Šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytus dokumentus Teisingumo ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo, o šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus dokumentus – per 3 mėnesius nuo jų pasirašymo (Įstatymo 2 str. 3 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Teisingumo ministerija 2013 m. spalio 9 d. gavo pareiškėjo A. Č. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimo (įsiteisėjusio 2013 m. rugsėjo 24 d.), kuriuo jam buvo priteista neturtinė žala, vykdymo. Teisingumo ministerijos Finansų skyriaus vedėjai  pareiškėjo prašymas kartu su Teisinio atstovavimo skyriaus vedėjos tarnybiniu pranešimu perduotas 2013 m. spalio 29 d., prašant priteistą sumą ne vėliau kaip iki 2014 m. sausio 9 d. pervesti į pareiškėjo nurodytą sąskaitą. Nors byloje nėra konkrečių duomenų kada Teisingumo ministerijai buvo pateikti teismų sprendimai (t. y. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis), iš priedų prie minėto tarnybinio pranešimo spręstina, kad 2013 m. spalio 29 d. Teisingumo ministerija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį jau turėjo. Tad įsiteisėjusį teismo sprendimą atsakovas pagal Įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir turėjo įvykdyti per 3 mėnesius (pagal byloje esančius įrodymus vėliausiai iki 2014 m. sausio 29 d.).

Teisingumo ministerija atsiliepime į skundą nurodo, kad Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas įsigaliojo 2013 m. gruodžio 30 d.. Ministerija, kaip asignavimų valdytoja, teisingumo ministro valdymo sričių 2014 m. programų sąmatas patvirtino ir Finansų ministerijai pateikė 2014 m. sausio 27 d., todėl pirmuosius mokėjimus, t. y. skolas už 2013 metus pareiškėjas galėjo pradėti mokėti 2014 m. sausio 31 d.. Pirmiausia buvo vykdomi anksčiausiai pateikti pareiškėjų prašymai žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Teisingumo ministerija praleido 3 mėnesių terminą pervesti pareiškėjui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimu (įsiteisėjusiu 2013 m. rugsėjo 24 d.) priteistą žalos atlyginimą. Tuo pačiu, teismas pripažino, kad neturi pagrindo netikėti, jog atsakovas negalėjo laiku įvykdyti Įstatyme nustatytos pareigos dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad 2013 m. programos – teismų sprendimų vykdymui asignavimai buvo išnaudoti, be to, Teisingumo ministerijoje buvo gautas antstolės patvarkymas dėl pareiškėjui vykdytinų išmokėjimų areštavimo.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį pripažįsta pagrįsta, o teismo sprendimo motyvus papildo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2014 m. vasario 27 d. gavo antstolės I. B. patvarkymą Nr. S1-152642 ,,Dėl pas trečiuosius asmenis esančio skolininkui priklausančio ar jam perduotino turto/išmokėtinų sumų perdavimo/išmokėjimo arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą“. Taigi, šiuo patvarkymu antstolė areštavo 3 007,22 Lt dydžio skolininkui A. Č. priklausančias turtines teises į pinigines lėšas ir pareikalavo, kad Teisingumo ministerija visus vykdytinus mokėjimus minėtai išieškojimo sumai vykdytų į antstolės I. B. depozitinę sąskaitą (b. l. 41). Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo 2014 m. vasario 20 d. skundą (Teisingumo ministerijoje gautas 2014-02-24), 2014 m. balandžio 4 d. rašte Nr. (1.34.)7R-2406 nurodė, kad vykdant antstolės patvarkymą pareiškėjui Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu priteistas 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas buvo pervestas į antstolės depozitinę sąskaitą (b. l. 42-43).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad aplinkybė, jog institucija neturėjo galimybės įvykdyti teismo sprendimą per nustatytą terminą, LVAT praktikoje vertinama kaip įstatymo normų ir principų nesilaikymas. Atsakydama į šį argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad visų pirma, pareiškėjo nurodytose administracinėse bylose faktinės aplinkybės buvo visiškai kitokios, jos susijusios  su asmenų laikymu nepriimtinomis sąlygomis. Antra, pagal Įstatymo 2 straipsnio 6 dalį (ginčo metu galiojusią 2005 m. spalio 18 d. įstatymo Nr. X-370 redakciją) vykdant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, lėšos iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų pervedamos į asmens nurodytą sąskaitą banke arba jo pageidavimu išmokamos grynais pinigais. Dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Teisingumo ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į nurodytą sąskaitą banke arba išmokėti grynais pinigais šių dokumentų neįvykdė per šio straipsnio 3-5 dalyse nustatytus terminus. Vadinasi pareiškėjas, manydamas, kad Teisingumo ministerija nevykdo teismo sprendimo pagal jo prašymą, turėjo teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio vykdymo. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šiame Įstatyme numatyta teise pareiškėjas būtų pasinaudojęs. Ir trečia, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal Civilio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalį antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Kaip jau minėta, antstolės I. B. patvarkymas Teisingumo ministerijoje buvo gautas 2014 m. vasario 27 d. ir jame nurodyta nuo šio patvarkymo gavimo dienos visus atsakovo vykdytinus mokėjimus A. Č., pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Atsižvelgdama  į  tai, kad Teisingumo ministerija neįvykdė teismo sprendimo, nes privalėjo vykdyti antstolės patvarkymą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Teisingumo ministerijos veikoje nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.

Niekuo nepagrįstas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas turėjo kreiptis į teismą, ginčydamas antstolio patvarkymą. Pareiškėjas neteisingai supranta ir aiškina CPK 668 straipsnio nuostatas. CPK 668 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vykdant išieškojimą iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias pinigines lėšas taikoma tuo atveju, kai skolininkas yra valstybė, savivaldybė ar biudžetinė įstaiga, o ne fizinis asmuo. Šiuo gi atveju, antstolės patvarkyme aiškiai nurodyta, kad ji vykdo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.11.-2752-88/2011, išduotą 2011 m. birželio 9 d., dėl 1 750 Lt skolos išieškojimo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1PK PS ir 1 257,22 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo antstolei iš A. Č.. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 30 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį, kuria pagal A. Č. skundą, be kita ko, buvo panaikintas ir antstolės I. B. 2014 m. vasario 27 d. patvarkymas dėl pas trečiuosius asmenis esančio skolininkui (A. Č.) priklausančio ar jam perduotino turto/išmokėtinų sumų perdavimo/išmokėjimo arešto ir pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą (b. l. 55-57).

Apibendrindama visus išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė privalomų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir išvestinį reikalavimą dėl 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos išieškojimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo A. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. Č. (A. Č.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                       Laimė Baltrūnaitė

                                                                       Dainius Raižys

                                                                       Vaida Urmonaitė-Maculevičienė