Nuorašas:                                                    

Pranešėjas A. Kisielius                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-319-315/2012

Teisėjas D. Žilionis                                                        Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00058-2011-9

                                                                         Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.25.4.6.,1.2.5.3.,2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. spalio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

teisėjų Stasio Punio, Virginijos Švedienės,

sekretoriaujant Daliai Kanopienei,

dalyvaujant prokurorei Daivai Baliukonienei,

gynėjui advokatui Valdemarui Bužinskui,

nuteistajam S. Š.,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams K. Ž., T. Ž., A. G., N. G., G. G.,

nukentėjusiųjų atstovui advokatui R. A.,

civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei Viktorijai Katilienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. ir nukentėjusiųjų K. Ž., T. Ž., A. G., N. G., G. G. atstovo advokato R. A. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. pripažintas kaltu: pagal LR BK 281 str. 6 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 8 metams; bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. 1, 2, 3 d. S. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – uždrausta vairuoti visų rūšių transporto priemones trejiems (3) metams, draudimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams T. Ž., K. Ž., A. G., N. G., G. G. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kolegija, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

S. Š. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. vasario mėn. 13 d. naktį, apie 00 val. 20 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,09 promilės alkoholio – lengvas girtumo laipsnis), vairuodamas jam  priklausantį automobilį ,,AUDI A6 AVANT", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A1 kelio Vilnius - Kaunas - Klaipėda 46 kilometre (46.950 km), Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, važiuodamas Kauno miesto kryptimi apie 105 km/h greičiu, viršijo leistiną (nustatytą) greitį, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, atsiradus kliūčiai jos saugiai neapvažiavo ir susidūrė su pirmąja eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu ,,OPEL VECTRA", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu T. Ž., vairuojamu R. K. Ž., tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 132, 133, 134 punktų reikalavimus dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nuo patirtų kūno sužalojimų vietoje žuvo automobilio ,,OPEL VECTRA", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. K. Ž. ir keleivė V. Ž., o A. G. nuo patirtų sužalojimų mirė ligoninėje, keleiviui A. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl šonkaulio lūžio sveikata sutrinka ilgiau 10 dienų laikotarpiui.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Š. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti, sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba paskirti kitą bausmės rūšį BK 61 str. 4 d. ar BK 62 str. pagrindais. Nurodo, kad su teismo nuosprendžiu konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis sutinka dalinai, tačiau mano, kad teismas neteisingai įvertino nukentėjusiųjų elgesį autoįvykio metu, o taip pat jo paties elgesį ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme. Pirmosios instancijos teismas jam paskyrė neteisingą bausmę, kuri yra aiškiai per griežta. Apeliantas pažymi, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-11-09 akte Nr. II-2450(II) nurodyta, kad automobilis „Opel Vectra“ judėjo 17 km/h greičiu, o ekspertizės išvadose toks judėjimo greitis konstatuotas kaip nepriimtinas. Pirmosios instancijos teismas šios ekspertizės išvadų nevertino ir nuosprendyje dėl jų nepasisakė, be to, nelaikė minėto fakto KET pažeidimu, nors KET 140 p. 3 p.p. nurodyta, kad vairuotojui draudžiama važiuoti pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą. Apelianto teigimu, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad automobilis „Opel Vectra“ judėdamas pernelyg lėtai sudarė dirbtinę kliūtį kelyje, kuri apsunkino jo galimybes išvengti susidūrimo. Apylinkės teismas taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad byloje nėra aiškiai nustatyta susidūrimo vieta, o 2011-02-25 specialisto išvadoje Nr. II-417(II) nurodyta, kad nesant galimybės atkurti automobilio „Opel Vectra“ važiavimo trajektorijos, negalima nustatyti, ar S. Š. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su minėtu automobiliu. Be to, ši situacija nepaneigta ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-11-09 akto Nr. II-2450(II) išvadomis.

Apeliantas nurodo, kad specialisto išvadose nurodyta, jog jis galėjo išvengti susidūrimo tik pradėjęs stabdyti likus 88 m iki kliūties, o ekspertų nurodytas minėtas atstumas yra kiek trumpesnis – 74 m, tačiau jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad apeliantas tokiu atstumu matė automobilį „Opel Vectra“, nes apelianto ir nukentėjusiųjų automobiliai buvo aptikti 200-300 metrų nuo kalniuko viršaus, kas ženkliai riboja matomumą, o ypač tamsiu paros metu. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio, kad liudytojas A. P. nurodė, jog pirmiausia pastebėjo po kelią išbarstytas automobilio detales, o tik po to stovinčius po susidūrimo automobilius. Taigi nesant jokių objektyvių įrodymų apie tikslią susidūrimo vietą bei vertinant tai, kad susidūrimas įvyko važiuojant nuo nuokalnės bei tamsiu paros metu, teismas neteisingai įvertino nuteistojo veiksmus dėl galimybės sustabdyti automobilį pastebėjus kliūtį bei šią kliūtį apvažiuoti, t.y. padarė neteisingą išvadą, kad nuteistasis pažeidė KET 134 p.

Nuteistojo teigimu, visi liudytojai įsidėmėjo apšviestą automobilio „Opel Vectra“ prietaisų skydelį, tačiau nė vienas nenurodė, kad būtų degę gabaritiniai minėto automobilio žibintai arba artimo ar tolimo apšvietimo žibintai, nors 2011-11-09 ekspertizės akte nurodyta, kad automobilio „Opel Vectra“ gabaritiniai žibintai turėjo degti, jeigu jie buvo įjungti. Apeliantas pažymi, kad prieš susidūrimą jokie minėto automobilio žibintai neveikė, todėl jis pastebėjo automobilį tik likus 30 m, tai atėmė jam galimybę išvengti susidūrimo.

Apeliantas taip pat nurodo, kad apylinkės teismas jam nepagrįstai nustatė BK 60 str. 1 d. 11 p. numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nes ji, kaip ir girtumas, laikytina kvalifikuojančiu požymiu ir atskirai negalėjo būti vertinama. Be to, teismas nepagrįstai nenustatė jokių apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Dėl to, kad autoįvykio metu pats buvo sužalotas, patyrė šoką ir buvo labai išsigandęs, tačiau viso ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo padarytų veiksmų ir kilusių pasekmių, ne kartą atsiprašė nukentėjusiųjų per visuomenės informavimo priemones, nes pradžioje kontaktuoti su jais negalėjo, o vėliau jie kontakto vengė. Pažymi, kad ne kartą pagal galimybės siūlė atlyginti žalą, tačiau visas jo turimas turtas buvo areštuotas. Be to, jis kreipėsi į nukentėjusiuosius, prašydamas nurodyti sąskaitas, į kurias galėtų pervesti kokias nors sumas pinigų, tačiau jie tai daryti atsisakė, todėl jis pervedė pinigų į apylinkės teismo depozitinę sąskaitą. Mano, kad jam turėtų būti taikoma BK 59 str. 1 d. 6 p. nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes jo veikoms įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys, kuris turėjo būti vertintas kaip KET 140 p. 3 p.p. pažeidimas. Pašalinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 str. 1 d. 11 p. ir pripažinus jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p., 6 p., jam bausmė galėtų būti skiriama vadovaujantis BK 54 str. ir 61 str. 4 d. taisyklėmis.

Nukentėjusiųjų K. Ž., T. Ž., A. G., N. G., G. G. atstovas advokatas R. A. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti: S. Š. skirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų, uždraudimui naudotis specialia teise pritaikyti BK 68 str. 4 d. Taip pat prašo patenkinti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pareikštus civilinius ieškinius ir priteisti iš S. Š. bei AB „Lietuvos draudimas“ turtinei žalai atlyginti: A. G. 29927,74 Lt, T. Ž. 18358,44; neturtinei žalai atlyginti: T. Ž. 150 000 Lt, K. Ž. 150 000 Lt, A. G. 150 000 Lt, N. G. 100 000 Lt, G. G. 100 000 Lt; advokato darbo apmokėjimui iš nuteistojo S. Š. priteisti T. Ž. 2500 Lt, K. Ž. 2500 Lt, A. G. 2500 Lt, N. G. 2000 Lt, G. G. 2000 Lt. Taip pat advokatas prašo panaikinti skundžiamo teismo nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusių atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per švelnią bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai išsprendė civilinių ieškinių klausimą. Teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau teismas paskyrė bausmę tik pusantrų metų didesnę negu įstatymas numatytos bausmės vidurkis. Nuteistasis visas eismo įvykio aplinkybes aiškino, siekdamas pateisinti savo elgesį ir kaltu prisipažino tik tiek, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus, tačiau, jo manymu, neblaivumas neturėjo priežastinio ryšio su autoįvykio kilimu ir pasekmėmis. Tokį S. Š. aiškinimą paneigė baudžiamojoje byloje surinkti ir teisme patikrinti įrodymai, be to, tokie nuteistojo aiškinimai labai įžeidė vienintelį po autoįvykio likusį gyvą nukentėjusįjį A. G.. Per visą ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme laikotarpį nuteistasis  nepalaikė jokio ryšio su žuvusiųjų šeimomis ir nesistengė joms kiek nors atlyginti padarytą žalą. Tik besibaigiant teismo procesui, siekdamas atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nuteistasis į Varėnos rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervedė 500 Lt. Be to, teismas pažymėjo, kad nuteistasis, būdamas vidaus tarnybos pareigūnu, atsakingu už viešąją tvarką ir eismo priežiūrą, vartojo alkoholinius gėrimus, apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę tamsiu paros metu intensyvaus judėjimo kelyje ir šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį, kuris nesilaiko įstatymų reikalavimų ir ignoruoja bendro gyvenimo normas. Toks nuteistojo elgesys ne tik pažemino policijos pareigūno vardą, bet ir padarė didelės žalos visai valstybei, todėl jam skirtina griežtesnė bausmė. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į BK 68 str. 4 d., kuria šis straipsnis papildytas 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1472 ir galioja neatsižvelgiant į tai, kada padaryta baudžiamajame įstatyme uždrausta veika.

Taip pat skunde nurodoma, kad teismas, spręsdamas civilinių ieškinių klausimą, neteisingai vadovavosi BPK 115 str. 2 d. reikalavimais. Minėtas baudžiamasis įstatymas numato vienintelę išimtį, kuomet galima, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, pripažinti ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, t.y. tada, kai civilinio ieškinio negalimai tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos. Šiuo atveju civilinių ieškinių dydžiai yra nustatyti, o dėl turtinės žalos pateikti dokumentai, pagrindžiantys žalos dydį. Teismo proceso metu pateikus naujus dokumentus dėl padarytos turtinės žalos, teismas nesikreipė į AB „Lietuvos draudimas“ tam, kad išsiaiškintų, ar draudikas galės padengti galutinę turtinės žalos dydžio sumą, o  paprasčiausiai paliko ieškinius nenagrinėtus. Kadangi LR CK 6.254 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, teismas prieš priimdamas nuosprendį turėjo išsiaiškinti, kokią dalį galutinės civilinių ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo sumos dengs draudikas ir atitinkamai priteisti civilinius ieškinius. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuteistajam taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, tokiu būdu sudarydamas sąlygas jį parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims dar neišsprendus civilinių ieškinių klausimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, nukentėjusiųjų K. Ž., T. Ž., A. G., N. G., G. G. atstovo advokato skundą – atmesti, nukentėjusiųjų atstovas advokatas R. A. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo skundą atmesti. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti, nukentėjusiųjų atstovo apeliacinį skundą – tenkinti iš dalies.

Nuteistojo S. Š. apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiųjų K. Ž., T. Ž., A. G., N. G., G. G. atstovo advokato R. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 str. 4 p.).

Dėl nuteistojo S. Š. skundo argumentų

Išnagrinėjusi bylos medžiagą, kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo S. Š. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos.

Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam S. Š., Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, t. y. iš esmės atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę ir nurodė bausmės skyrimo motyvus.

Skundžiamu nuosprendžiu S. Š. nuteistas už tai, kad, vairuodamas transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,09 promilės alkoholio – lengvas girtumo laipsnis), vairuodamas jam  priklausantį automobilį ,,AUDI A6 AVANT", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną( nustatytą) greitį, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, atsiradus kliūčiai jos saugiai neapvažiavo ir susidūrė su pirmąja eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu ,,OPEL VECTRA", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu T. Ž., vairuojamu R. K. Ž., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nuo patirtų kūno sužalojimų vietoje žuvo automobilio ,,OPEL VECTRA", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. K. Ž. ir keleivė V. Ž., o A. G. nuo patirtų sužalojimų mirė ligoninėje, keleiviui A. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl šonkaulio lūžio sveikata sutrinka ilgiau 10 dienų laikotarpiui.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino tai, kad nėra S. Š. atsakomybę lengvinančių sunkinančių aplinkybių, tačiau skirdamas bausmę atsižvelgė ir į tai, kad jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių, nes eismo įvykio metu žuvo trys žmonės (BK 60 str. 1 d. 11 p.). Nors nuteistasis nurodo, kad ši aplinkybė jam nustatyta nepagrįstai, nes ji, kaip ir girtumas, laikytina kvalifikuojančiu požymiu ir atskirai negalėjo būti vertinama, šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, BK 281 str. 6 d. inkriminavimui pakanka, kad dėl sukelto eismo įvykio žūsta vienas žmogus. Minėto eismo įvykio pasekmės – trijų asmenų žūtis nekeičia nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau didina veikos pavojingumą ir tai, atsižvelgiant į veikos pobūdį ir padarinių kilimo priežastis, pripažintina kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188/2009). Atkreiptinas dėmesys, jog už Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta vienintelė pakankamai griežta bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Pažymėtina, jog nuteistajam nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra nežymiai didesnis už Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų. Bylos duomenimis, S, Šostakas savo kaltę pripažino iš dalies, eismo įvykio aplinkybes aiškino, siekdamas pateisinti savo poelgį, iš esmės prisipažino tik dėl alkoholio vartojimo, kas buvo nustatyta byloje surinktais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad S. Š. prisipažinimas ir gailėjimasis nebuvo nuoširdūs. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino šios aplinkybės kaip lengvinančios jo atsakomybę.

Kolegija taip pat daro išvadą, kad, apylinkės teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybė, numatytos BK 59 str. 1 d. 3 p. Minėtoje baudžiamoje įstatymo normoje numatyta, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis atlygino mažą dalį savo nusikalstama veika padarytos žalos, t.y. besibaigiant teisminiam bylos nagrinėjimui pervedė 500 Lt į depozitinę pirmosios instancijos teismo sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad žalos atlyginimas turi būti savanoriškas, o nuo nusikalstamos veikos padarymo buvo praėjęs nemažas laiko tarpas, tai pagrįstai nepripažinta kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Nors apeliantas mano, kad teismas neteisingai įvertino nukentėjusiųjų elgesį autoįvykio metu, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-11-09 akte Nr. II-2450(II) nurodyta, kad automobilis „Opel Vectra“ judėjo 17 km/h greičiu, o ekspertizės išvadose toks judėjimo greitis konstatuotas kaip nepriimtinas, šie jo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, būtina eismo įvyko kilimo priežastimi yra tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų eismo įvykis neįvyktų. Byloje nustatyta, kad S. Š. pažeidė KET 14 p., t.y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, be to, viršijo leistiną (nustatytą) greitį ir neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas (buvo tamsu, šalo, kelio danga drėgna ir slidoka), nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę. Konstatuotina, kad nuteistajam besilaikant minėtų KET taisyklių, automobilio „Opel Vectra“ judėjimo greitis nebūtų įtakojęs jo galimybės išvengti autoįvykio, pastarąjį automobilį aplenkiant. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ekspertų pateiktą tikėtiną automobilio „Opel Vectra“  judėjimo greitį ir teisingai pažymėjo, kad nors minėtas automobilis judėjo kelyje lėčiau, tačiau netrukdė eismo antrąja automagistralės juosta.

Taip pat pažymėtina, jog apelianto argumentas, kad teismas neteisingai įvertino nuteistojo veiksmus dėl galimybės sustabdyti automobilį pastebėjus kliūtį bei šią kliūtį apvažiuoti, t.y. padarė neteisingą išvadą, kad nuteistasis pažeidė KET 134 p., atmestinas. Byloje pateiktos ekspertų išvados yra tikėtinos, tačiau apelianto pateikta versija nėra patvirtinta byloje surinktais ir ištirtais duomenimis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis apie automobilio „Opel Vectra“ judėjimo trajektoriją aiškino skirtingai. 2011-02-13 jis nurodė, kad pamatė šį automobilį išvažiuojantį iš kelio dešinės pusės, vėliau laikėsi savo parodymų, tačiau pateikiant galutinį įtarimą negalėjo pasakyti, ar minėtas automobilis važiavo, ar stovėjo. Apklausiamas teisiamajame posėdyje nuteistasis nurodė, kad automobilis „Opel Vectra“  išvažiavo iš kelkraščio, be to, papildomai nurodė, kad automobilis važiavo be šviesų.

Nuteistojo teigimu, visi liudytojai įsidėmėjo apšviestą automobilio „Opel Vectra“ prietaisų skydelį, tačiau nė vienas nenurodė, kad būtų degę gabaritiniai minėto automobilio žibintai arba artimo ar tolimo apšvietimo žibintai, nors 2011-11-09 ekspertizės akte nurodyta, kad automobilio „Opel Vectra“ gabaritiniai žibintai turėjo degti, jeigu jie buvo įjungti. Apeliantas pažymi, kad prieš susidūrimą jokie minėto automobilio žibintai neveikė, todėl jis pastebėjo automobilį tik likus 30 m, tai atėmė jam galimybę išvengti susidūrimo.

Kolegija pažymi, kad liudytojai A. P. ir K. Ž. nurodė, kad automobilio šviesos degė, taip pat švietė prietaisų skydelis. Ekspertė ištyrusi likusį sveiką galinį automobilio „Opel Vectra“  dešinės pusės žibintą, nurodė, kad smūgio metu dešiniojo posūkio signalas nedegė, nes nutrūkęs siūlelis ties laikikliais. Atsižvelgiant taip pat į tą aplinkybę, kad nuteistasis pirmą kartą parodė, jog automobilio „Opel Vectra“ švieso eismo įvykio metu nedegė, apklausiamas teisme. Įvertinant aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad automobilio „Opel Vectra“ judėjo automagistrale su įjungtais žibintais, o nurodyti S. Š. teiginiai yra jo gynybinė pozicija ir siekis sušvelninti jo baudžiamąją atsakomybę.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei sankcijoje nurodytą laisvės atėmimo bausmės dydį, S. Š. paskirta bausmė nėra per griežta arba neteisinga. Bausmė paskirta tinkamai, atsižvelgiant į visas reikšmingas bylos aplinkybes bei nuteistojo asmenybę.

Dėl nukentėjusiųjų K. Ž., T. Ž., A. G., N. G., G. G. atstovo advokato R. A. apeliacinio skundo argumentų

Apeliantai apeliaciniame skunde nurodė, kad nuteistajam S. Š. skirta per švelni bausmė. Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas nepažeidė  Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Įvertino atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinko bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį. Dėl bausmės skyrimo ir jo dydžio pasisakyta ir argumentuota nagrinėjant nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą.

Pažymėtina, jog civilinis ieškinys baudžiamajame procese yra kartu su baudžiamąja byla pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimo atlyginti tą žalą.

Pirmosios instancijos teismas be pagrindo klausimą dėl nukentėjusiųjų–civilinių ieškovų K. Ž., T. Ž., A. G., N. G., G. G. ieškinių, susijusių su neturtinės žalos atlyginimu, perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Įstatymas suteikia teismui galimybę pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka tik išimtinais atvejais, t.y. kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d).

Šiuo atveju nukentėjusieji–civiliniai ieškovai pareiškė civilinius ieškinius ir nurodė, kokia neturtinė žala jiems buvo padaryta, įvardino konkrečias prašomas priteisti sumas. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai K. Ž. ir T. Ž. pareiškė civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo po 150 000 Lt sumoje kiekvienas ir nurodė, kad dėl abiejų tėvų mirties patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir sukrėtimą. Nukentėjusysis–civilinis ieškovas G. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumoje 100 000 Lt ir nurodė, kad dėl motinos A. G. mirties patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinę depresiją, matė jos bejėgiškumą dar esant gyvai. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumoje 100 000 Lt, o A. G., kuris nukentėjo autoįvykyje pats ir neteko sutuoktinės A. G., pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 150 000 sumoje. Nurodė, kad patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinę depresiją dėl sutuoktinės sunkios būklės, o vėliau mirties.

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo, vadinasi, nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti K. Ž., T. Ž., A. G., N. G., G. G. turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos CK 6.248 str. 2 d., 3 d. nurodyta, kad kaltė gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, asmuo laikomas kaltu jeigu jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Iš bylos medžiagos matyti, jog dėl kaltininko S. Š. padarytų KET pažeidimų, eismo įvykio metu žuvo nukentėjusiųjų K. Ž. ir T. Ž. labai artimi žmonės – tėvas ir motina. Mirus abiems tėvams nukentėjusieji K. Ž. ir T. Ž. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, skausmingą netekties jausmą. Nukentėjusieji A. G., N. G. neteko savo motinos, o G. G. neteko sutuoktinės. Nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Todėl, nustatant neturtinės žalos dydį remiamasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl neatsargių S. Š. veiksmų įvyko autoįvykis, kurio metu kilo labai sunkios pasekmės – žuvo trys asmenys. Dėl S. Š. neteisėtų veiksmų buvo prarasta žmogaus gyvybė, kuri negali būti atkuriama. Todėl, kad bent iš dalies būtų sušvelninti nukentėjusiųjų patirti neigiami išgyvenimai, atsakingas už žalą asmuo juos turi kompensuoti materialiu atlyginimu.

Nustatydama neturtinės žalos dydį, kolegija atsižvelgia į nusikaltimo padarinius, į tai, kad žalą padaręs asmuo veikė neatsargiai, padarytos nusikalstamos veikos metu nuteistasis pats buvo sužalotas, dalinai neteko darbingumo, tačiau turi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus ir daro išvadą, kad nukentėjusiųjų–civilinių ieškovų K. Ž., T. Ž., A. G., N. G., G. G. pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintini. Taip pat pažymėtina, kad pagal Privalomojo transporto priemonių draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p., žalos asmeniui dėl vieno eismo įvykių, nepaisant kiek yra nukentėjusiųjų, draudimas atlygina 2500 eurų (8625 Lt) neturtinę žalą. Taigi priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvienam nukentėjusiajam atitinkamai mažintinas minusuojant iš draudimo priteistiną sumą, t.y. po 500 eurų (1726,40 Lt) kiekvienam nukentėjusiajam.

Kolegija pripažįsta, kad nukentėjusiesiems S. Š. nusikaltimu buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo arba šio asmens draudimo įmonė, jei asmuo yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Bylos duomenimis patvirtinta, kad eismo įvykio dieną galiojo transporto priemonės ,,AUDI A6 AVANT", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, remiantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, kuri buvo apdrausta draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“. Minėto įstatymo 11 str. nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų (1 726 400 Lt) dėl žalos asmeniui, tarp jų 500 eurų 1 726,40 Lt dėl neturtinės žalos padarymo bei ir 100 000 eurų (345 280 Lt) dėl žalos turtui.

Nukentėjusieji T. Ž. ir A. G. civiliniais ieškiniais prašė priteisti atitinkamai 8 358,44 Lt ir 29 927,74 Lt turtinės žalos. A. G. nurodė, kad turėjo 7 761,24 Lt turtinės žalos, laidojant A. G. bei tvarkant kapą. T. Ž. nurodė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos už laidojimo paslaugas, duobių iškasimą, gedulo pietus bei kapavietės sutvarkymą Šios nukentėjusiųjų patirtos išlaidos laikytinos realiomis, patvirtintos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl nukentėjusiesiems turi būti atlygintos. Nors AB “Lietuvos draudimas” papildomai nurodė, kad 19 897 Lt suma už kapavietės sutvarkymą nebuvo suderinta su draudiku, ji ženkliai viršija vidutines kapavietės sutvarkymo išlaidas, kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta, jog asmenys tokiu būdu siekė pralobti, todėl visos kapavietės sutvarkymo išlaidos priteistinos. Taip pat pažymėtina, jog sprendžiant dėl priteistinos turtinės žalos, minusuojamos žuvusiųjų artimiesiems išmokėtos laidojimo pašalpos, todėl nukentėjusiesiems T. Ž. ir A. G. priteistina iš AB “Lietuvos draudimas” turtinės žalos atitinkamai 18 358,44 Lt ir 29 927,74 Lt.

Kadangi pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma neturtinei žalai atlyginti iš draudimo bendrovės negali viršyti 500 eurų (1726,40 Lt), tai ši suma nukentėjusiesiems priteistina iš AB „Lietuvos draudimas“, o viršijanti maksimalią draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti suma, atitinkamai priteistina nukentėjusiesiems: T. Ž. 118 273,60 Lt, K. Ž. 118 273,60 Lt, A. G. 88 273,60 Lt, N. G. 58 273,60 Lt, G. G. 58 273,60 Lt iš nuteistojo S. Š..

Nukentėjusiųjų atstovas skunde prašo priteisti advokato darbo apmokėjimui iš nuteistojo S. Š. priteisti T. Ž. 2500 Lt, K. Ž. 2500 Lt, A. G. 2500 Lt, N. G. 2000 Lt, G. G. 2000 Lt. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.

Kolegija pažymi, kad priteisiant iš nuteistojo nukentėjusiojo išlaidas advokato darbui apmokėti apeliacinėje instancijoje, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno apeliacinį skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Esant tokiai situacijai, kai apeliacinį skundą paduoda nuteistasis, nukentėjusiojo  išlaidos advokatui iš dalies yra grindžiamos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų. Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą.

Konstatuotina, kad nukentėjusiųjų išlaidos advokato darbo apmokėjimui yra pagrįstos dokumentais, jos priteistinos pilna apimtimi.

Nukentėjusiųjų atstovas taip pat nurodo, kad teismas taip pat turėjo atsižvelgti į BK 68 str. 4 d., kuria šis straipsnis papildytas 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1472 ir galioja neatsižvelgiant į tai, kada padaryta baudžiamajame įstatyme uždrausta veika. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė 2011 m. vasario mėn. 13 d., o BK 68 str. papildytas 4 dalimi įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2011 m. birželio 21 d. Atsižvelgiant į tai, kolegija pažymi, kad šiuo atveju BK 68 str. 4 d. netaikytina, nes baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (BK 3 str. 3 d.).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1d.3p., 328 str. 4 p., 326str.1d.1p

n u t a r ė :

Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pripažinta nukentėjusiųjų – civilinių ieškovų K. Ž., T. Ž., A. G., N. G., G. G. teisė į jų pareikštų ieškinių patenkinimą, o klausimas dėl ieškinių dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka ir priteisti: iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ K. Ž., T. Ž., A. G., N. G. ir G. G. po 1726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš nuteistojo S. Š. priteisti K. Ž. ir T. Ž. po 118 273,60 Lt, G. G. ir N. G. po 58 273,60 Lt, A. G. 88 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ turtinei žalai atlyginti: A. G. 29927,74 Lt, T. Ž. 18358,44.

Advokato darbo apmokėjimui iš nuteistojo S. Š. priteisti T. Ž. 2500 Lt, K. Ž. 2500 Lt, A. G. 2500 Lt, N. G. 2000 Lt, G. G. 2000 Lt.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikomą pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 11 d. nutartį, kuria laikinai apribotos S. Š., a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į teismo nutartyje nurodytus nekilnojamuosius daiktus, taikyti iki bus įvykdytas teismo nuosprendis.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

            Nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                   Arūnas Kisielius

Teisėjai                                                                                                                              Virginija Švedienė

                                                                                                                                            Stasys Punys

Nuorašas tikras:

Kolegijos pirmininkas                    Arūnas Kisielius