Civilinė byla Nr. e2A-254-464/2023

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00090-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.8; 2.6.1.2; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.5.1; 3.1.14.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Volų melioracijos statinių naudotojų asociacijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Volų melioracijos statinių naudotojų asociacijos ieškinį atsakovams R. B. ir R. B. dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovų R. B. ir R. B. priešieškinį dėl visuotinio asociacijos narių susirinkimo sprendimų panaikinimo ar įpareigojimo priimti sprendimus, trec?iasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Raseiniu? rajono savivaldybe?s administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Volų melioracijos statinių naudotojų asociacija (toliau – ir asociacija) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų R. B.ir R. B. 65  803,70 Eur turtinės žalos bei 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. asociacijos, kurios steigėjais buvo ir atsakovai, narių susirinkime vienbalsiai buvo nutarta: (1) pritarti asociacijos projekto „Volų melioracijos statinių naudotojų asociacijos narių žemės melioracijos statinių rekonstravimas“ (toliau – ir projektas, Europos Sąjungos finansuojamas projektas) rengimui bei paraiškos teikimui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“; (2) suteikti įgaliojimus asociacijos pirmininkui N. M. pasirašyti paraišką ir visus su šio projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus; (3) pritarti siūlymui dėl panaudos sutarčių tarp asociacijos narių ir asociacijos pasirašymui.

3.       Atsakovai 2015 m. rugsėjo 20 d. panaudos sutartimi perdavė asociacijai teisę neatlygintinai naudotis ir valdyti melioracijos sistemas bei statinius, esančius jiems priklausančiame žemės sklype, kurio adresas – (duomenys neskelbtini), plotas – 19,34 ha (toliau – ir ginčo žemės sklypas). Šalys panaudos sutarties 5 punkte susitarė, kad panaudos davėjams (atsakovams) nutraukus sutartį prieš terminą, jie atlygins panaudos gavėjai (ieškovei) patirtus nuostolius ir negautas pajamas, kurias panaudos gavėja būtų gavusi tinkamai įgyvendindama paramos sutartį.

4.       Šiuo tikslu tarp asociacijos ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2015  m.  rugsėjo 23 d. buvo pasirašyta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis Nr. 3R-590 dėl bendro dalyvavimo Europos Sąjungos struktūrinių fondų struktūrinės paramos projekte „Volų melioracijos statinių naudotojų asociacijos narių žemių melioracijos statinių rekonstravimas“, rekonstruojant melioracijos statinius bei vėliau naudojant projekto rezultatus (toliau – ir partnerystės sutartis). Asociacija, vadovaudamasi jai suteiktais asociacijos narių, įskaitant ir atsakovų, įgalinimais 2015 m. rugsėjo 30 d. pateikė paraišką Nr. 17VD-KK-15-1-06764-PR001 (toliau – ir paraiška) dėl melioracijos statinių atnaujinimo, ūkininkavimo sąlygų pagerinimo.

5.       Tarp NMA ir asociacijos (paramos gavėjos) 2017 m. vasario 2 d. buvo pasirašyta Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ paramos sutartis Nr. 17VD-KK-15-1-06764-PR001 (toliau – ir paramos sutartis) dėl 300 000 Eur paramos, kuri sudarė 80 proc. viso projekto vertės (374 852,28 Eur), suteikimo pagal 2014–2020 metų paramos priemonę „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“. Pagal šią paramos sutartį asociacija yra įsipareigojusi atnaujinti melioracijos sistemas iš viso 119,68 ha žemės ūkio naudmenų plote, be kita ko, ir atsakovams nuosavybės teise priklausančiame 19,34 ha ploto ginčo žemės sklype. Pagal paramos sutarties 2.5 papunktį projekto įgyvendinimo terminas buvo numatytas iki 2018 m. gruodžio 31 d.

6.       Ieškovės teigimu, ginčo žemės sklype esanti ir pagal naują techninį projektą suprojektuota rekonstruojama melioracinė sistema priklauso grupei melioracijos statinių, kurie yra susiję funkciniais ryšiais ir išsidėstę melioruojamuose žemės plotuose, jie visi yra reikšmingi projekto techninių tikslų ir paraiškoje bei paramos sutartyje numatytų projekto įgyvendinimo rodiklių pasiekimui, kurių nepasiekus NMA nutrauktų paramos sutartį, o projektas būtų neįgyvendintas. Nepaisant to, atsakovai 2018 m. vasario 15 d. išnuomojo ginčo žemės sklypą, įtrauktą į Europos Sąjungos paramos projektą, ne asociacijos nariui V. P., o 2018 m. rugpjūčio 10 d.  pateikė pranešimą NMA, asociacijai bei darbų rangovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Hidroveda“, kuriame išdėstė savo nesutikimą, kad būtų vykdomi melioracijos statinių vandentvarkos darbai žemės sklype, informavo apie anksčiau duotų savo sutikimų atšaukimą (jų negaliojimą) ir prašė pakeisti projektą. Tačiau su tokiu atsakovų prašymu asociacija nesutiko.  

7.       Asociacija, 2018 m. gruodžio 21 d. įgyvendinusi Europos Sąjungos finansuojamą projektą ir apmokėjusi 374 852,28 Eur už visus atliktus darbus, pateikė NMA ketvirtąjį mokėjimo prašymą Nr. 17VD-KK-15-1-06764-MP004 dėl 109 748,18 Eur tinkamų finansuoti išlaidų. Tačiau NMA 2020 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. BRK-1120 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ nusprendė nepripažinti dalies asociacijos patirtų ir ketvirtame mokėjimo prašyme nurodytų 109  748,18 Eur išlaidų tinkamomis finansuoti išlaidomis Ieškovės nuomone, toks sprendimas buvo priimtas dėl atsakovų veiksmų. NMA, iš viso pripažinusi 64  830,28 Eur netinkamomis finansuoti išlaidomis, dėl neišmokėtos 51 938,22 Eur paramos sumos nurodė, kad asociacija už atliktus darbus tuose sklypuose, kurie priklauso išstojusiems nariams, galės kreiptis į teismą civiline tvarka ir išsireikalauti žalos atlyginimą dėl atliktų pagerinimo darbų, kuriuos apmokėjo asociacija.

8.       Kadangi ieškovė negavo dalies paramos iš NMA, atsakovams R. B. ir R. B. taikytina civilinė teisinė atsakomybė. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė susitarimų ir įsipareigojimų dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamame projekte nevykdymu, kuriam jie patys pritarė ir suteikė įgaliojimus veikti jų vardu, išstojimu iš asociacijos nepasibaigus šio projekto terminui, įtraukto į projektą žemės sklypo išnuomojimu ne asociacijos nariui,  atsisakymu sugrįžti į asociaciją. Ieškovės vertinimu, atsakovai elgėsi nesąžiningai ir nerūpestingai, nedėjo jokių protingų pastangų, kad padėtų asociacijai iki kontrolės laikotarpio pabaigos vykdyti paramos sutarties sąlygą.

9.       Ieškovė pažymėjo ir tai, kad NMA kaip vieną iš priežasčių, kodėl neišmokėta paramos dalis, įvardijo ginčo žemės sklypo areštą. Ginčo žemės sklypas buvo areštuotas dėl atsakovų veiksmų (t. y. jo nuomos ne asociacijos nariui, susitarimų dėl šio žemės sklypo paradavimo N. M. nevykdymo, ketinimo parduoti sklypą tretiesiems asmenims, ne asociacijos nariams). Siekdamas to išvengti, N. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams dėl sandorių ar jų dalių pripažinimo apsimestiniais sandoriais, atsakovų įpareigojimo priimti paskolų grąžinimą pinigais, nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, o teismas N. M. prašymu 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo, be kitų atsakovų vardu registruotų žemės sklypų, ir 19,34 ha ploto ginčo žemės skylą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, būtent dėl atsakovų veiksmų asociacijos narys ir tuo pačiu asociacijos pirmininkas N. M. buvo priverstas imtis teisinių veiksmų bei prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą, kurio faktą ir įvardijo NMA, atsisakydama išmokėti paramos dalį.

10.       Ieškovės teigimu, atsakovų veiksmai bei neveikimas lėmė iš viso 65  803,70 Eur žalos asociacijai  padarymą, kurią sudaro NMA taikyta sankcija bei su tuo susijusios pasekmės, t. y. 51 860,32 Eur neišmokėta paramos dalis pagal paramos sutartį, 6 483,02 Eur privaloma grąžinti Raseinių rajono savivaldybės administracijai įmokos dalis pagal partnerystės sutartį, 5 973,16 Eur pačios asociacijos lėšomis apmokėti darbai (t. y. 10 procentų asociacijos narių finansinio įnašo dalis), 363 Eur suma, sumokėta individualiai įmonei (toliau – IĮ) „Primega“ už ginčo žemės sklype atliktų darbų apskaičiavimą, antstoliui už dokumentų įteikimą sumokėta 24,20 Eur suma bei 1 100 Eur suma, sumokėta už teisines paslaugas.

11.       Be to, ieškovės vertinimu, atsakovų veikimas ir neveikimas lėmė, kad asociacija įgijo teisę ir į 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už juridinio asmens dalykinės reputacijos sumenkinimą.  Atsakovai sąmoningais veiksmais sumenkino ieškovę prieš Europos Sąjungos institucijas, centrinę valstybinę instituciją, administruojančią Europos Sąjungos paramos lėšas (NMA), vietos savivaldos instituciją ir projekto partnerį Raseinių rajono savivaldybės administraciją, projektą įgyvendinančias institucijas (projektuotoją IĮ „Primega“, rangovę UAB  „Hidroveda“), asociacijos narius.

12.       Atsakovai R. B. ir R. B. pateikė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti Volų melioracijos statinių naudotojų asociacijos 2018 m. spalio 23 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimus, priimtus antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais, dėl R. B. ir R. B. pašalinimo iš asociacijos narių neteisėtais nuo šių sprendimų priėmimo momento ir šiuos sprendimus panaikinti arba įpareigoti asociaciją artimiausiame visuotiniame susirinkime svarstyti ir priimti sprendimą dėl R. B. ir R. B. 2020 m. rugsėjo 15 d. prašymo priimti juos į asociacijos narius.

13.       Priešieškinyje nurodė, kad atsakovai prieš savo valią 2017 m. spalio 31 d. buvo priversti parašyti prašymus išbraukti juos iš asociacijos narių sąrašo, įteikė prašymų originalų antruosius egzempliorius jos pirmininkui  N. M. 2017 m. lapkričio 3 d., tačiau joks sprendimas šiuo klausimu įstatų nustatyta tvarka nebuvo priimtas. Asociacijos pirmininkas N. M. 2018 m. rugpjūčio 22 d. rašte atsakovams nurodė, kad jų prašymus dėl išstojimo iš asociacijos narių gavo tik 2018  m. rugpjūčio 14 d., o sprendžiami jie bus visuotiniame narių susirinkime. Asociacija 2018  m.  lapkričio 16 d. atsiuntė išrašus iš 2018 m. spalio 23 d. asociacijos narių susirinkimo posėdžio protokolo Nr. 20181023-1 apie atsakovų prašymų išstoti iš asociacijos patenkinimą. Atsakovai į tariamai vykusį 2018  m.  spalio 23  d. asociacijos narių susirinkimą šaukiami nebuvo, apie susirinkimo laiką ir vietą, darbotvarkės klausimus jie nebuvo informuoti, todėl šiame susirinkime priimti sprendimai dėl R. B. ir R. B. pašalinimo iš asociacijos narių turi būti pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo momento.

14.       Atsakovų nuomone, 2018  m.  spalio 23  d. atsakovų prieš vienerius metus paduotų prašymų, susijusių su jų naryste asociacijoje, išnagrinėjimas nebuvo teisėtas dar ir dėl tos priežasties, kad jau buvo pasikeitusi faktinė situacija – melioracijos įrenginių rekonstrukcijos darbai atlikti prieš atsakovų valią, t. y. faktiškai nesutikus su jų valia atsisakyti narystės asociacijoje. Atsakovų pašalinimas iš asociacijos narių, pažeidžiant nustatytas procedūras, buvo atliktas išimtinai pirmininko N. M. iniciatyva, kitiems nariams (pastarojo šeimos nariams) vien formaliai pasirašius protokole, taigi dėl tokių pirmininko veiksmų ir atsirado prielaidos galimai turtinei žalai asociacijai padaryti.

15.       Atsakovai taip pat pažymėjo, kad jie asociacijai 2020 m. rugsėjo 15 d. pateikė prašymą priimti į asociacijos narius, tačiau šis prašymas praėjus beveik dvejiems metams vis dar nėra išnagrinėtas, nėra priimtas nei teigiamas, nei neigiamas sprendimas, jokios informacijos apie šio prašymo išnagrinėjimą negauta. Todėl ieškovė turi būti įpareigota priimti sprendimą dėl tokių prašymų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu (1) ieškinį atmetė; (2) nutraukė bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimo įpareigoti Volų melioracijos statinių naudotojų asociaciją artimiausiame visuotiniame susirinkime svarstyti bei priimti sprendimą dėl R. B. ir R. B. 2020 m. rugsėjo 15 d. prašymo priimti juos į Volų melioracijos statinių naudotojų asociacijos narius; (3) kitą priešieškinio dalį atmetė; (4) priteisė iš ieškovės Volų melioracijos statinių naudotojų asociacijos 1 000 Eur žyminį mokestį valstybei; (5) priteisė iš ieškovės Volų melioracijos statinių naudotojų asociacijos trečiajam asmeniui Raseinių rajono savivaldybės administracijai 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

17.       Teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės instituto taikymo sąlygų, visų pirma nurodė, kad naudojimasis įstatymo suteiktomis teisėmis įprastai negali sukelti neigiamų pasekmių. Todėl atsakovų išstojimas iš asociacijos bei atsisakymas į ją sugrįžti asociacijos pirmininko raginimu negali būti vertinamas kaip neteisėtas veikimas ar neveikimas, nes toks elgesys nepažeidžia įstatyminio reglamentavimo.  

18.       Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė ir pačios žalos bei jos dydžio. Antstoliui A. S. už pasiūlymo įteikimą sumokėta 24,20 Eur suma negali būti laikoma ieškovės nuostoliais.  Nepateikti ir duomenys, kad ieškovė Raseinių rajono savivaldybei yra grąžinusi 6 483,02 Eur sumą, kurią prašo priteisti iš atsakovų. Ieškovės sumokėta IĮ  „Primega“ 363 Eur suma už atliktų darbų vertės žemės sklype apskaičiavimą nebuvo nulemta atsakovų veiksmų. Paramos gavėja buvo pati asociacija, todėl jos lėšomis apmokėti darbai (5 973,16 Eur) yra prisiimti pačios asociacijos rizika. Taip pat nėra aišku, už kokias konkrečiai teisines paslaugas buvo sumokėta 1 100 Eur.

19.       Spręsdamas dėl atsakovų R. B. ir R. B. atliktų veiksmų priežastinio ryšio su kita deklaruojama žalos dalimi, t. y. asociacijai paskirta 51 860,32 Eur paramos sumažinimo sankcija, teismas iš esmės sutiko su ieškovės pozicija, kad ši sankcija buvo paskirta dėl projekto vykdymo metu konstatuotų pažeidimų. Nekilnojamojo turto, į kurį buvo investuojama, dalis, tiesiogiai susijusi su projektu, sprendžiant dėl paramos skyrimo jau nebuvo valdoma pareiškėjos (asociacijos) ir jos partnerio (asociacijos nario), be to, deklaruota bendrųjų išlaidų dalis viršijo 8 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Visgi teismas priėjo prie išvados, kad tarp atsakovų veiksmų (išstojimo iš asociacijos narių) ir asociacijos patirtų nuostolių priežastinio ryšio nėra, kadangi paraišką dalyvauti projekte pateikė bei įsipareigojimus prisiėmė pati asociacija. Pati asociacija buvo įsipareigojusi įgyvendinti projektą nepažeidžiant paramos sutarties sąlygų, pateiktoje paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Asociacijos pirmininkas, kaip asociacijos vadovas, yra atsakingas už tinkamą asociacijos veiklą, sutarčių su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis sudarymą, taigi jis ir privalėjo užtikrinti, kad įsipareigojimai pagal paramos sutartį būtų vykdomi tinkamai.

20.       Šiuo konkrečiu atveju pats asociacijos pirmininkas priėmė sprendimą, kad atsakovų ketinimas išstoti iš asociacijos narių neteikia pagrindo inicijuoti paramos sutarties ar projekto keitimo. Todėl teismas konstatavo, kad žala asociacijai atsirado ne dėl to, jog atsakovai išstojo iš asociacijos, o dėl to, kad asociacija, kuriai atstovavo pirmininkas, neinicijavo paramos sutarties keitimo.

21.       Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovų neturtinės žalos atlyginimą, teismas nurodė, kad asociacija šį savo reikalavimą grindžia vien abstrakčiais ir deklaratyviais teiginiais, nenurodo, kokiomis priemonėmis ir kokiu būdu buvo paskleista jos dalykinę reputaciją menkinanti informacija, kokios konkrečios pasekmės asociacijai atsirado dėl atsakovų veiksmų. Į bylą nėra pateikta ir duomenų, kad savivaldos ar valstybinės institucijos atsisakė bendrų su asociacija projektų, kad projektuotojas ar rangovas nutraukė sudarytas sutartis arba atsisakė sudaryti naujas, kad kiti asociacijos nariai išstojo iš asociacijos. Atsakovai, kreipdamiesi į įvairias institucijas ir informuodami apie savo pasitraukimą iš asociacijos narių, taip gindami, jų manymu, pažeidžiamas savo teises, nesiekė sumenkinti asociacijos, kaip juridinio asmens, patikimumo. Taip pat nėra duomenų, kad informacija apie asociaciją buvo paskleista visuomenėje. Nenustačius, kad atsakovai savo veiksmais sumenkino asociacijos dalykinę reputaciją, nėra pagrindo ir neturtinės žalos padarymo faktui konstatuoti.

22.       Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti neteisėtais 2018 m. spalio 23 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimus dėl R. B. ir R. B. išstojimo iš Volų melioracijos statinių naudotojų asociacijos narių, priimtus antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais, teismas, įvertinęs bylos įrodymus apie šio susirinkimo organizavimą bei jame nurodytų sprendimų priėmimą, pripažino, kad šis susirinkimas buvo organizuotas ir sprendimai jame priimti laikantis susirinkimo sušaukimo procedūrų. Susirinkimo sprendimų, kuriais atsakovų pareiškimai dėl išstojimo iš asociacijos narių buvo patenkinti, nėra pagrindo laikyti neteisėtais nei procedūriniu, nei materialinės teisės aspektu, todėl reikalavimą dėl šių sprendimų panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

23.       Teismas pažymėjo ir tai, kad tokiam reikalavimui pareikšti yra žymiai praleistas ieškinio senaties terminas. Atsakovai 2018  m.  spalio 23 d. visuotiniame narių susirinkime nedalyvavo, tačiau asociacija susirinkimo posėdžio protokolo Nr. 20181023-1 išrašus atsakovams paštu atsiuntė 2018  m.  lapkričio  16  d., o ieškinys teismui pareikštas tik 2022 m. birželio 20 d., t. y. daugiau negu trejais metais praleidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais teisme pareikšti. Atsakovai neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, teismas taip pat nenustatė aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą pripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis. Todėl dar ir dėl šios priežasties atsakovų reikalavimas pripažinti neteisėtais 2018 m. spalio 23 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimus dėl R. B. ir R. B. išstojimo iš Volų melioracijos statinių naudotojų asociacijos narių, priimtus antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais, buvo atmestas.

24.       Teismas nurodė, kad priešieškinio reikalavimas įpareigoti asociaciją apsvarstyti ir priimti sprendimą dėl atsakovų 2020 m. rugsėjo 15 d. prašymo priimti juos į asociacijos narius, nesiejant jo su jokiu konkrečiu atsakovų teisėms galinčiu turėti įtakos sprendimu, nesukeltų atsakovams jokių materialiųjų teisinių padarinių, t. y. jokios subjektinės teisės ar pareigos atsakovams nebūtų sukuriamos, panaikinamos ar pakeičiamos. Todėl tokio reikalavimo pareiškimas neatitinka civilinių teisių gynimo paskirties bei kreipimosi į teismą tikslų. Tai konstatavęs, teismas bylos dalį dėl šio alternatyvaus priešieškinio reikalavimo nutraukė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1  punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25.       Ieškovė Volų melioracijos statinių naudotojų asociacija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys, ir šioje ginčo dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

25.1.                      Teismas, netinkamai kvalifikavęs tarp šalių susiklosčiusius santykius, t. y. netaikęs CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalies, 6.200 straipsnio nuostatų, netinkamai pritaikė CK 6.246 – 6.249 straipsnių nuostatas, nepagrįstai pripažinęs, kad neegzistuoja sąlygos atsakovų sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Teismas netinkamai taikė ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, numatytas CPK 176 straipsnio 1 dalyje, 197 straipsnyje, nukrypo nuo panašiose civilinėse bylose suformuotos teismų praktikos. Teismas netinkamai įvertino NMA 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. BRK-3243 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, kuriame institucija, turinti teisę administruoti ir kontroliuoti paramos sutartį ir projektą, užfiksavo atsakovų padarytus pažeidimus, dėl kurių asociacijai buvo neišmokėta paramos dalis.

25.2.                      Asociacija patyrė turtinę ir neturtinę žalą vykdydama Europos Sąjungos paramos sutartį. Atsakovai nevykdė savo įsipareigojimų, prisiimtų projektui ir asociacijai, t. y. paramos sutarties vykdymo metu išnuomojo į projektą įtrauktą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ne asociacijai ar jos nariui, atsisakė vandentvarkos darbų jiems priklausančiame žemės sklype, prieš terminą nutraukė panaudos sutartį, išstojo iš asociacijos nepasibaigus projekto terminui. Todėl jie turi atlyginti žalą, kaip numatyta asociacijos ir atsakovų 2015 m. rugsėjo 20 d. sudarytos panaudos sutarties 5 punkte, kuriame šalys buvo susitarusios, kad panaudos davėjams (atsakovams) nutraukus panaudos sutartį prieš terminą, panaudos davėjai (atsakovai) atlygina panaudos gavėjai (ieškovei) patirtus nuostolius ir negautas pajamas, kurias panaudos gavėja būtų gavusi tinkamai įgyvendindama paramos sutartį. Analogiškos panaudos sutartys buvo pasirašytos su kiekvienu asociacijos nariu dėl kiekvieno žemės sklypo.

25.3.                      Dėl atsakovų veiksmų buvo pažeisti projekto tikslai ir rodikliai, kuriuos keisti pagal projekto administravimo taisykles buvo neleidžiama. Atsakovai savo veiksmais panaikino atitiktį tinkamumo gauti paramą sąlygoms ir reikalavimams, atrankos kriterijams, kuriuos naikinti pagal projekto administravimo taisykles taip pat neleidžiama. Šie atsakovų veiksmai ir lėmė asociacijos patirtą žalą (asociacija negavo dalies paramos iš NMA, patyrė tiesiogiai su tuo susijusius kitus nuostolius ir neturtinę žalą). 

25.4.                      Teismo išvada, kad antstoliui A. S. už pasiūlymo įteikimą sumokėta 24,20 Eur suma negali būti laikoma ieškovės nuostoliu, nepagrįsta. Jeigu viskas būtų vykę sklandžiai ir atsakovai būtų laikęsi pasirašytos panaudos sutarties bei asmeninių įsipareigojimų pagal projektą asociacijai, jiems nebūtų reikėję per antstolius įteikti svarbių pranešimų apie gresiančias sankcijas ir galimybę jų išvengti.

25.5.                      Nepagrįsta ir teismo išvada, kad asociacija nėra pateikusi duomenų apie Raseinių rajono savivaldybei grąžintą 6  483,02 Eur sumą ir nepatyrusi tokios žalos. Žalą sudaro nuostoliai, kuriuos asociacija jau patyrė arba ateityje patirs, privalėdama grąžinti atitinkamą sumą Raseinių rajono savivaldybės administracijai pagal asociacijos ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. rugsėjo 23 d. pasirašytos jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties Nr. 3R-590 4.1.2.2 papunktį. Šį faktą Raseinių rajono savivaldybė įvardijo savo 2020 m. gegužės 20 d. atsiliepime. Taigi, ši suma yra ieškovės žala. 

25.6.                      Taip pat nepagrįsta ir teismo išvada, kad ieškovės sumokėti IĮ „Primega“ 363 Eur už atliktų darbų vertės ginčo žemės sklype apskaičiavimą nėra susiję su atsakovų veiksmais. Žala yra tiesiogiai susijusi su atsakovų veiksmais, jiems nutraukiant panaudos sutartį, nesilaikant asmeninių įsipareigojimų, išstojant iš asociacijos. NMA įpareigojo asociaciją savo lėšomis atlikti skaičiavimus į projektą įtrauktame ginčo žemės sklype, priklausančiame atsakovams. Asociacijos sumokėti IĮ „Primega“ pagal 2019 m. lapkričio 22 d. sutartį Nr. 19-1 už šias paslaugas 363 Eur yra ieškovės nuostoliai, patirti dėl nurodytų atsakovų veiksmų ir neveikimo.

25.7.                      Teismo išvada, kad paramos gavėja buvo pati asociacija, todėl jos lėšomis apmokėti darbai už 5 973,16 Eur sumą yra prisiimti pačios asociacijos rizika, taip pat nėra teisinga. Atsakovai neprisidėjo prie asociacijos narių įnašų į projektą, todėl asociacija turėjo už juos sumokėti ir sumokėjo nurodytą sumą tam, kad projektas būtų užbaigtas. Įnašas sudarė 10 procentų tinkamų finansuoti išlaidų. Įtrauktame į projektą ginčo žemės sklype buvo atlikta darbų už 59 731,65 Eur (47 419,9 Eur melioracijos įrenginių rekonstrukcijos darbai ir 12 311,75 Eur dirvos kalkinimas), todėl įnašo suma, kuria turėjo prisidėti atsakovai ir kuria neprisidėjo, yra 5  973,16 Eur (59  731,65 Eur x 10  procentų). Ši suma yra ieškovės nuostoliai, kuriuos turi kompensuoti atsakovai.

25.8.                      Nepagrįsta ir tokia teismo išvada, kad nėra aišku už kokias teisines paslaugas buvo sumokėta 1 100 Eur. Asociacija, reaguodama į NMA užklausas bei rengdama raštus, susijusius su neišmokama paramos dalimi, buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos. Ieškovė į bylą pateikė duomenis apie mokėjimus iš asociacijos sąskaitos, atliktų finansinių operacijų datos – 2019 m. balandžio 16 d. (500 Eur), 2019  m.  spalio 17 d. (300  Eur), 2019 m. spalio 18 d. (300 Eur). Iš atliktų mokėjimų matyti, kad operacijų datos atitinka laikotarpį, kai buvo neišmokėta parama, t. y. po atsakovų pateikto 2019  m.  sausio 30 d. pareiškimo NMA, dėl kurio buvo sustabdytas, o vėliau pratęstas asociacijos ketvirtojo mokėjimo prašymo nagrinėjimas iki 2020  m.  kovo  23 d. Kitokių teisinių paslaugų asociacijai nereikėjo. 

25.9.                      Teismas sprendimu neužtikrino asociacijos laisvės apsaugos, garantuojamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnyje, asociacijos nariams (atsakovams) leidęs piktnaudžiauti laisve būti ar nebūti asociacijos nariu ir išvengti atsakomybės už prisiimtų įsipareigojimų asociacijai nevykdymą. Atsakovai sąmoningais veiksmais pažemino ir pažeidė ieškovės, juridinio asmens, dalykinę reputaciją, ją pablogino, sumenkino prieš Europos Sąjungos institucijas, centrinę valstybinę instituciją, administruojančią Europos Sąjungos paramos lėšas (NMA), vietos savivaldos instituciją ir projekto partnerį Raseinių rajono savivaldybės administraciją, projektą įgyvendinančias institucijas (projektuotoją IĮ   „Primega“, rangovę UAB „Hidroveda“), asociacijos narius. Neigiama informacija paskleista ypač plačiai. Paskleista neigiama informacija yra susijusi su ypač svarbia veiklos sritimi – su Europos Sąjungos parama. Visos šios priežastys lėmė asociacijos vardo ir dalykinės reputacijos sumenkinimą.

2.                      Atsakovai R. B. ir R. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 

26.1.                      Ieškovė nepagrįstai mėgina apriboti įstatyme nustatytą teisę išstoti iš asociacijos, juolab kad tokios savo teisės atsakovai nebuvo apriboję jokiais su asociacija sudarytais susitarimais, be to, tokių susitarimų buvimas prieštarautų ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymui (toliau – Asociacijų įstatymas), pagal kurio 13 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktus asociacijos narys turi teisę naudotis jos teikiamomis paslaugomis, taip pat bet kada išstoti iš asociacijos. Todėl sutartinė civilinė atsakomybė atsakovams dėl išstojimo iš asociacijos negali būti taikoma. Pažymi ir tai, kad sprendimą dėl atsakovų pašalinimo iš asociacijos 2018  m.  spalio  23  d. nutarimu priėmė pati ieškovė. 

26.2.                      Asociacijos primininkas N. M. bei jo vadovaujama asociacija maksimalių pastangų asociacijos tikslams pasiekti ir tinkamai įgyvendinti paramos sutartį nedėjo. Ne atsakovų, o paties asociacijos pirmininko N. M. veiksmai  lėmė galimos žalos asociacijai padarymą. Ieškovė neįrodė, kad paramos sutarties ir projekto pakeitimas laiku būtų pabloginęs rodiklius ir atrankos kriterijus, juo labiau kad minėtų rodiklių ir kriterijų atitikimą reikalavimams privalėjo užtikrinti asociacija, tačiau to nepadarė.

26.3.                      Žalos, jei tokia ir buvo, padarymą šiuo atveju lėmė ne atsakovų, o pačios asociacijos ir jos pirmininko N. M. veiksmai (neveikimas), dėl jo asmeninių ambicijų ir turtinių nesutarimų su seserimi R. B., ją ir jos sutuoktinį R. B. priverstinai pašalinus, o vėliau nepriėmus atgal į asociacijos narius, areštavus projekte dalyvaujantį atsakovams priklausantį žemės sklypą. Todėl teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad būtent asociacijos pirmininkas N. M., priėmęs sprendimą nesikreipti į NMA dėl paramos sutarties pakeitimo, nesiekdamas pagrįsti tokio pakeitimo priežasčių, galimybės ir būdų taip, kad nebūtų pažeisti nustatyti atrankos kriterijai bei sąlygos, savavališkai atlikdamas darbus atsakovams priklausančiame ginčo žemės sklype ir patirdamas dėl to išlaidas, kartu prisiėmė iš to kylančias pasekmes.

26.4.                      Ieškovė ieškinyje neminėjo ir visiškai nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su panaudos sutarties galiojimu, neįrodinėjo, kad atsakovai šią sutartį nutraukė neteisėtai, neprašė sutarties nutraukimo pripažinti neteisėtu, neįrodinėjo, kad dėl sutarties nutraukimo prieš terminą patyrė nuostolius, neprašė atsakovams taikyti civilinės atsakomybės vadovaujantis šios sutarties 5 punktu. Kitaip tariant, panaudos sutarties nutraukimas nebuvo nei ieškinio dalykas, nei pagrindas. Atitinkamai, atsakovai dėl tokių aplinkybių nepasisakė atsiliepime į ieškinį, o pirmosios instancijos teismas sutarties nutraukimo aplinkybių netyrė ir dėl jų sprendime nepasisakė. Todėl tokių argumentų pateikimas tik apeliaciniame skunde laikytinas bylos nagrinėjimo ribų peržengimu, naujo ieškinio pagrindo suformulavimu apeliaciniame skunde, ką apeliaciniame procese daryti yra  draudžiama. Dėl jų pasisakydamas apeliacinės instancijos teismas, nesant tokių aplinkybių teisinio vertinimo pirmosios instancijos teismo sprendime, pažeistų kitos šalies teisę į apeliaciją. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas ieškovės naujai nurodytų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su panaudos sutarties nutraukimo teisėtumu bei nuostolių dėl šios priežasties priteisimu, turėtų nevertinti ir dėl jų nepasisakyti.

26.5.                      Panaudos sutarties 5 punkte numatyta, kad panaudos davėjams nutraukus sutartį prieš terminą, jie atlygina panaudos gavėjai patirtus nuostolius ir negautas pajamas, kurias panaudos gavėja būtų gavusi tinkamai įgyvendindama paramos sutartį, t. y. sutartyje buvo nustatyta sąlyga pačiai asociacijai tinkamai vykdyti paramos sutartį. Ir tik tokiu atveju ji galėtų iš panaudos davėjų reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos patirtų dėl sutarties nutraukimo prieš terminą. Taigi, asociacija turėtų įrodyti minėtos sąlygos egzistavimą, t. y. kad ji paramos sutartį vykdė tinkamai. Pagrįstai galima teigti, kad asociacija netinkamai vykdė paramos sutartį, todėl jokios teisės į nuostolių atlyginimą, kuri kiltų iš panaudos sutarties nutraukimo, neturi. NMA nurodė, kad ieškovė savavališkai pakeitė paramos sutarties sąlygas, be to, asociacija ir jos pirmininkas priėmė sprendimą dėl turto arešto ir dėl asociacijos narių – atsakovų – pašalinimo, nors to daryti pagal paramos sutartį ir projektą negalėjo. Ieškovė atsisakė kreiptis į NMA dėl paramos sutarties ir projekto keitimo. Visa tai laikytina netinkamu paramos sutarties vykdymu.

26.6.                      Pati ieškovė pasirinko rašto per antstolį A. S. įteikimo atsakovams būdą, todėl atitinkamos išlaidos laikytinos tik jos veiklos sąnaudomis. Iki šiol ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad Raseinių rajono savivaldybei būtų grąžinusi kokią nors sumą, ieškovės cituojamame savivaldybės atsiliepime 6 483,03 Eur dydžio suma nurodyta tik preliminariai. Neginčytinai neįrodžius žalos (tariamai būsimos) fakto ir dydžio, nėra ir pagrindo ją laikyti įrodytais ieškovės nuostoliais, kuriuos turėtų atlyginti dėl jos atsiradimo kalti tretieji asmenys, juolab kad dėl šios žalos, jei tokia ir būtų nustatyta ateityje, yra atsakinga pati ieškovė. Nesant pagrindo atsakovų atsakomybei dėl neišmokėtos paramos sumos taikyti, atitinkamai, ir su šios sumos apskaičiavimu susijusios išlaidos – asociacijos sumokėta IĮ „Primega“ 363 Eur suma už atliktų darbų vertės žemės sklype apskaičiavimą, nėra atsiradusi dėl kaltų atsakovų veiksmų. Šių išlaidų ieškovė taip pat nebūtų patyrusi, jei laiku ir tinkamai būtų atlikusi projekto ir paramos sutarties pakeitimus.

26.7.                      Asociacija byloje neįrodė ir net neįrodinėjo, kad egzistavo koks nors susitarimas (nariai buvo prisiėmę įsipareigojimus) dėl asociacijos narių įnašų, kad atsakovai buvo prisiėmę tokį įsipareigojimą, tačiau jo nevykdė, kad įsipareigojimas buvo būtent tokio dydžio ir pan. Šių išlaidų ieškovė taip pat nebūtų patyrusi, jei laiku ir tinkamai būtų atlikusi projekto ir paramos sutarties pakeitimus. Ieškovės tariamai patirtų teisinės pagalbos 1 100  Eur išlaidų nepatvirtina jos pateikti Raseinių kredito unijoje esančios sąskaitos išrašai, nes iš šių dokumentų neįmanoma nustatyti, už kokias konkrečiai paslaugas ieškovė mokėjo advokato padėjėjai R. H. Taigi, nėra galimybės nustatyti, kad buvo apmokamos kokios nors paslaugos, susijusios su nagrinėjama byloje situacija.

26.8.                      Žalos įrodinėjimo pareigą byloje turi būtent ieškovė. Į civilinę bylą ieškovė nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo – dokumento, kuriuo būtų patvirtinti 19,34 ha žemės sklypo melioracijos įrenginių rekonstrukcijos faktiškai atlikti darbai, patirtai 47 781,42 Eur už ginčo žemės sklype atliktus darbus žalai pagrįsti ieškovė nepateikė nė vieno asociacijos buhalterinio apskaitos dokumento, įrodančio tokių išlaidų buvimą. Į bylą yra pateikta tik laisvos formos nepatvirtinta mokėjimų prašymo suvestinė, kuri nėra asociacijos apskaitos dokumentas ar suvestinis apskaitos registras, pagrindžiantis atliktus žemės sklypo melioracijos įrenginių rekonstravimo darbus. Asociacijos statybos darbų žurnale Nr. 3 taip pat neužfiksuota, kad UAB „Hidroveda“ atliko melioracijos įrenginių atnaujinimo statybos darbus žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės deklaruojama 47 781,42 Eur suma už tariamai atsakovams priklausančiame žemės sklype atliktus melioracijos sistemų remonto darbus nepagrįsta ir tuo aspektu, kad ši sąmatinė darbų vertė neatitinka tikrovės. Byloje su ieškiniu pateiktas IĮ „Primega“ aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad ginčo žemės sklype buvo rekonstruoti ir Raseinių rajono savivaldybės administruojami valstybei nuosavybės teise priklausantys melioracijos statiniai, o šių darbų sąmatinė vertė yra 13 588,30 Eur (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020  m.  lapkričio  12  d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-5082-815/2020). Pagal Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių rekonstravimo darbus finansuoja valstybė. Nurodytą sumą asociacijai 2018 m. gruodžio 13 d. mokėjimo pavedimu padengė Raseinių rajono savivaldybė, todėl ieškovė visiškai nepagrįstai antrą kartą šią sumą pageidauja gauti iš atsakovų.

26.9.                      Ieškovė nenurodė ir neįrodė, kad atsakovai apie ją būtų paskleidę kokią nors informaciją, kad ši informacija buvo žeminanti ar neatitiko tikrovės, kokiais būdais ta informacija buvo paskleista, kad tokia informacija pažeidė ieškovės dalykinę reputaciją ir dėl to ieškovė patyrė žalą, todėl nėra privalomų sąlygų neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

3.                      Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

4.                      Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei atsižvelgdama į tai, kad apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, pateikė tik Volų melioracijos statinių naudotojų asociacija, dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo išspręsti atsakovų priešieškinio reikalavimai, teisėtumo bei pagrįstumo nepasisakys.

Dėl faktinių aplinkybių ir šalių santykių teisinio kvalifikavimo

5.                      Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šią savo teisę suinteresuoti asmenys gali įgyvendinti pareikšdami teisme ieškinį ir jame pasirinkdami kurį nors iš CK 1.138 straipsnyje ar kitame įstatyme numatytų civilinių teisių gynimo būdų. Ieškinyje, be kitos būtinos informacijos (CPK 111, 135 straipsniai), turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas (faktinis ieškinio pagrindas), ir pats ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

6.                      Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad ieškovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Tinkamas šių dviejų ieškinio elementų – dalyko ir pagrindo – suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

7.                      Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir šalių procesinių dokumentų turinio, apeliantė, pasirinkusi CK 1.138 straipsnio 6 punkte numatytą civilinių teisių gynimo būdą, pareiškė atsakovams ieškinį dėl žalos atlyginimo, o atsakovai reiškė atsikirtimus į tokį reikalavimą. Apeliaciniame skunde apeliantė kelia pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktos faktinių  aplinkybių teisinės kvalifikacijos klausimą, teigdama, kad bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apeliantės įvardytas teisės normas – CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalies bei CK 6.200 straipsnio nuostatas – ir dėl to neteisingai išsprendė civilinės atsakomybės taikymo atsakovams klausimą pagal CK 6.246 – 6.249 straipsnius. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad panaudos sutarties galiojimas ir jos nutraukimo teisėtumo vertinimas bei dėl to galbūt patirti apeliantės nuostoliai pagal panaudos sutarties 5 punktą nebuvo ieškinyje nurodytas kaip reikalavimo faktinis pagrindas, atitinkamai, ir šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas, todėl atsakovai savo pozicijos dėl to nėra išdėstę.

8.                      Sprendžiant dėl asmens, kuris kreipėsi į teismą, pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, visų pirma turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė. Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių teisinius santykius. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą.

9.                      Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio aiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai, o šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 38 punktas).

10.                      Ieškinyje apeliantė nurodė, kad atsakovai yra pažeidę savo, kaip asociacijos narių, įsipareigojimą dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamame projekte, kuriam, atitinkamai balsuodami Volų melioracijos statinių naudotojų asociacijos 2015 m. rugsėjo 10 d. vykusiame susirinkime, buvo pritarę, be kita ko, suteikdami asociacijos pirmininkui įgaliojimus veikti ir jų vardu, o pats pažeidimas siejamas su atsakovams priklausančio ginčo žemės sklypo, kuriame buvo dalis numatytų rekonstruoti, gavus lėšas pagal partnerystės ir paramos sutartis bei asmeninėmis asociacijos narių lėšomis, melioracijos sistemų ir statinių, perdavimu nuomai asmeniui, kuris nėra asociacijos narys, jų išstojimu iš asociacijos ketvirtajame projekto įgyvendinimo etape ir negrįžimu į asociaciją, nepaisant aiškaus asociacijos pasiūlymo sugrįžti (žr. ieškinio 1, 16, 28, 29, 32, 33 punktus).

11.                      Dėl tokių atsakovų veiksmų, t. y. išstojimo iš asociacijos ketvirtajame projekto įgyvendinimo etape ir žemės sklypo, kuriame įgyvendinamas projektas, nuomos ne asociacijos nariui, apeliantė tvirtino negavusi Europos Sąjungos paramos dalies bei patyrusi išlaidų, pagal paramos sutarties sąlygas pati apmokėdama už atsakovus dalį paramos gavėjai tenkančių paramos sutarties vykdymo kaštų, apmokėdama atsakovų informavimo išlaidas antstoliui, patirdama teisinės pagalbos išlaidas, sumokėdama už atliktų darbų vertės apskaičiavimą išstojusių iš asociacijos narių žemės sklype, o taip pat įgijusi prievolę grąžinti dalį lėšų Raseinių rajono savivaldybės administracijai pagal partnerystės sutartį.     

12.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė Volų melioracijos statinių naudotojų asociacija Juridinių asmenų registre įregistruota 2015 m. rugsėjo 9 d. Asociacijos 2015 m. rugpjūčio 20 d. steigimo sutartyje nurodyta, kad asociacijos steigėjais taip pat yra atsakovai R. B. ir R. B.. Ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas 19,34 ha, nuo 2013 m. birželio 7 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams. Atsakovai 2015 m. rugsėjo 20 d. panaudos sutartimi perdavė asociacijai ne trumpesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, skaičiuojamam nuo paramos sutarties pasirašymo dienos, naudotis ir valdyti melioracijos sistemas bei statinius, esančius šiame žemės sklype (panaudos sutarties preambulė ir šios sutarties 1, 4 punktai). Pažymėtina, kad panaudai pats ginčo žemės sklypas nebuvo perduotas, taigi jo valdymo ir naudojimo teisių atsakovai asociacijai neperleido. 

13.                      Panaudos sutarties 5 punkte yra aptarta sankcija panaudos davėjams (atsakovams), jeigu jie nutrauktų jiems nuosavybės teise priklausančiame ginčo žemės sklype esančių melioracijos sistemų ir įrenginių panaudos sutartį – asociacijos turėtų nuostolių ir jos negautų pajamų atlyginimas, kurias panaudos gavėja (asociacija) būtų gavusi tinkamai įgyvendindama paramos sutartį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad šalims sudarant panaudos sutartį paramos sutartis dar nebuvo pasirašyta, todėl jos vykdymo sąlygos nebuvo ir objektyviai negalėjo būti žinomos panaudos sutarties šalims.

14.                      Iki paramos sutarties pasirašymo asociacija su Raseinių rajono savivaldybės administracija 2015 m. rugsėjo 23 d. sudarė partnerystės sutartį dėl bendro dalyvavimo Europos Sąjungos struktūrinių fondų struktūrinės paramos projekte „Volų melioracijos statinių naudotojų asociacijos narių žemių melioracijos statinių rekonstravimas“, rekonstruojant melioracijos statinius bei vėliau naudojant projekto rezultatus. Asociacija 2015 m. rugsėjo 30 d. pateikė paraišką Nr. 17VD-KK-15-1-06764-PR001 dėl melioracijos statinių atnaujinimo, ūkininkavimo sąlygų pagerinimo, o paramos sutartis dėl 300 000 Eur paramos, kuri sudaro 80 proc. viso projekto vertės, suteikimo pagal 2014 – 2020 metų paramos priemonę „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“, tarp Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (paramos davėjos) ir asociacijos (paramos gavėjos) buvo pasirašyta dar vėliau – 2017 m. vasario 2 d. Pagal šią paramos sutartį asociacija įsipareigojo atnaujinti melioracijos sistemas 119,68 ha žemės ūkio naudmenų plote (21 žemės sklypas), įskaitytinai ir esančias 19,34 ha ploto atsakovams nuosavybės teise priklausančiame ginčo žemės sklype.

15.                      Pirmiau aptartas apeliantės ieškinio turinys (žr. šios nutarties 34 punktą) leidžia įsitikinti, kad atsakovų civilinės sutartinės atsakomybės klausimas pagal panaudos sutarties 5 punktą už nepagrįstą ar neteisėtą būtent panaudos sutarties nutraukimą prieš terminą pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas ir nebuvo įrodinėta, kokių savo pareigų, susijusių su panaudai perduotais objektais (melioracijos sistemomis ir statiniais) pagal panaudos sutartį atsakovai nėra įvykdę, neįrodinėtas panaudos sutarties nutraukimas ir (ar) šios procedūros teisėtumas. Tokios sutarties pasirašymas (ir jame įvardyti padariniai už panaudos sutarties nutraukimą) ieškinyje yra paminėtas tik kaip įvykęs faktas. Todėl teisėjų kolegija pritaria atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams, kad atsakovams nebuvo suteikta galimybė dėl to pasisakyti, o pirmosios instancijos teismas šios sutarties nutraukimo teisėtumo bei dėl to kylančių padarinių klausimų nesprendė.

16.                      Atitinkamai, apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovai turi atlyginti žalą pagal asociacijos ir atsakovų 2015 m. rugsėjo 20 d. sudarytos panaudos sutarties 5 punktą, kuriame jos šalys buvo susitarusios dėl panaudos davėjų (atsakovų) iniciatyva nutrauktos panaudos sutarties prieš terminą padarinių (panaudos davėjai (atsakovai) atlygina panaudos gavėjai (asociacijai) patirtus nuostolius ir negautas pajamas, kurias panaudos gavėja būtų gavusi tinkamai įgyvendindama paramos sutartį), apeliaciniame procese nėra aktualūs. Tokie apeliantės skundo argumentai savaime negali patvirtinti skundžiamos teismo sprendimo dalies neteisėtumo ar jos nepagrįstumo.

17.                      CPK 312 straipsnio įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių nepasisakė (nevertino) pirmosios instancijos teismas, išskyrus tuos, kurie įstatymų leidėjo valia nelaikomi naujais reikalavimais. Be to, CPK 306 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas ir aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos bei teisiškai įvertintos pirmosios instancijos teisme. Nurodytos proceso teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas.

18.                      Priešingu atveju, t. y. vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas nagrinėtų ginčą (bylą) naujais aspektais, o tai aiškiai neatitiktų apeliacinio proceso tikslų bei šio proceso paskirties. Apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir (ar) fakto klaidas, o ir pats bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui, vykstančiam pirmosios instancijos teisme.  

19.                      Kita vertus, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė nenurodė ne tik argumentų, susijusių su panaudos sutarties nutraukimu prieš terminą, bet ir argumentų, susijusių su atsakovų veiksmų (ne)teisėtumu, jiems atsisakius vandentvarkos darbų panaudai perduotuose melioracijos objektuose, esančiuose ginčo žemės sklype, neįrodinėjo, kodėl atsisakymas pasigerinti patiems atsakovams nuosavybės teise priklausančiame ginčo žemės sklype ūkininkavimo sąlygas bei atnaujinti jame esančius melioracijos statinius (žr. šios nutarties 38 punkte įvardytą paraiškos paramai gauti teikimo tikslą) pažeidžia (ir kokiu būdu pažeidžia) asociacijos arba jos nariais likusių fizinių asmenų teises ir teisėtus interesus. Todėl ir tokiais argumentais ieškovė apeliaciniame procese remtis negali, atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl apeliacinio skundo motyvų, susijusių su atsakovų veiksmų (ne)teisėtumu, jiems atsisakius vandentvarkos darbų žemės sklype bei prieš terminą nutraukus panaudos sutartį, antraip priimtų kitai ginčo šaliai siurprizinį sprendimą. 

20.                      CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), tačiau civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos būtinosios taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

21.                      Nagrinėjamu atveju yra pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, todėl teisėjų kolegija toliau pasisakys, ar egzistuoja šio instituto taikymo sąlygos už tuos veiksmus ar neveikimą, kurių neteisėtumo klausimą apeliantė kėlė savo ieškinyje.  

Dėl veiksmų neteisėtumo

22.                      Kaip pirmiau nurodyta, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė nurodė tokius atsakovų neteisėtus veiksmus: 1) atsakovų įsipareigojimų nesilaikymas, jiems išstojus iš asociacijos narių, bei atsisakymas sugrįžti į asociaciją; 2) atsakovų įsipareigojimų nesilaikymas, jiems išnuomojus žemės sklypą ne asociacijos nariui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į būtent tokį ieškinio faktinį pagrindą, skundžiamame sprendime ir vertino, ar apeliantė įrodė, kad aptarti atsakovų veiksmai (išstojimas iš asociacijos narių, žemės sklypo nuoma ne asociacijos nariui, nesugrįžimas į asociaciją) buvo (ne)teisėti. 

23.                      Atsakovų įsipareigojimai, pasak apeliantės, kyla iš asociacijos ir atsakovų susitarimo dalyvauti melioracijos statinių rekonstravimo projekte, dalyvaujant konkrečiame Europos Sąjungos finansavimo projekte, kurį patvirtina ir pačių šalių elgesys, ir rašytiniai įrodymai (2015 m. rugsėjo 9 d. išrašas iš Juridinių asmenų registro, 2015 m. rugpjūčio 20 d. asociacijos įstatai, 2015 m. rugpjūčio 20 d. asociacijos steigimo sutartis, 2015 m. rugsėjo 10 d. protokolas dėl pritarimo dalyvauti Europos sąjungos finansuojamame projekte, 2015 m. rugsėjo 20 d, panaudos sutartis), kurių, jos nuomone, pakanka atsakovų sutartinei prievolei pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį atsirasti (žr. ieškinio 28 punktą).

24.                      Sutiktina su apeliantės pozicija, kad kiekvienas asmuo turi vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jų neįvykdęs ar įvykdęs netinkamai, privalo kitai šaliai atlyginti nuostolius, sumokėti netesybas (baudą delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys,  CK 6.200 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina, kad prievolės gali atsirasti ne tik sandorio, bet ir kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius, pagrindu (CK 6.2 straipsnis). Prievolė – tai teisinis santykis, kurio vien šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą.

25.                      Kiekvienas ginčas kvalifikuojamas atsižvelgiant ne tik į tai, kokio teisinio rezultato ieškiniu yra siekiama (šiuo atveju prašoma žalos atlyginimo už sutartinės prievolės pažeidimą), bet ir į tai, kokiais faktais ir (ar) faktinėmis aplinkybėmis yra grindžiamas pats reikalavimas, todėl vertinant atsakovų veiksmų teisėtumą būtina nustatyti, ar atsakovai buvo prisiėmę atitinkamus įsipareigojimus – įsipareigojimą neišstoti iš asociacijos veiklos ir jos vykdomų projektų, nenuomoti jiems priklausančio žemės sklypo ne asociacijos nariui (ieškinio faktinis pagrindas) ir ar tokius savo įsipareigojimus yra pažeidę. 

26.                      Atsakovai neneigia, kad buvo susitarę dalyvauti asociacijos veikloje ir paramos sutarties projekte, o 2017 m. spalio 31 d. parengę prašymus išbraukti juos iš asociacijos narių sąrašo. Jokių objektyvių duomenų apie tai, kad jų prašymai, kaip tvirtina atsakovai, tuo metu buvo įteikti asociacijos pirmininkui, nagrinėjamoje byloje nėra. Atsakovų 2018 m. rugpjūčio 10 d. pranešime apie nesutikimą vykdyti melioracijos statinių vandentvarkos darbus jiems nuosavybės teise priklausančiuose šešiuose žemės sklypuose, be kita ko, ir ginčo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris adresuotas NMA, asociacijos vadovui ir UAB „Hidroveda“ vadovui, yra nurodoma, kad atsakovai R. B. ir R. B. iki 2017 m. spalio 31 d. buvo asociacijos nariais. Atsakovams adresuotame asociacijos 2018 m. rugpjūčio 22 d. atsakyme į šį pranešimą teigiama, kad su 2018 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu, gautu registruotu paštu, pateikti atsakovų 2017 m. spalio 31 d. prašymai asociacijai anksčiau nepateikti, visuotiniame asociacijos narių susirinkime neapsvarstyti, todėl atsakovai negali remtis aplinkybe, kad jie yra jau išstoję iš asociacijos. Kaip matyti iš asociacijos narių susirinkimo posėdžio protokolo Nr.  20181023-1, atsakovų prašymai dėl išstojimo iš asociacijos buvo išnagrinėti ir patenkinti asociacijos narių 2018 m. spalio 23 d. susirinkime. Šiame protokole nėra užfiksuota, kad yra kokių nors teisinių arba sutartinių kliūčių (pavyzdžiui, atsakovų įsipareigojimų) patenkinti tokius atsakovų prašymus, susijusius su jų narystės asociacijoje pabaiga.

27.                      Vertinant atsakovų veiksmų teisėtumą, atkreiptinas dėmesys ir į apeliantės teisinį statusą laikotarpiu, kuriuo, apeliantės manymu, atsakovai atliko neteisėtus veiksmus. Apeliantės veiklos teisinė forma – asociacija. Atsakovai laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. (asociacijos įsteigimo data) iki 2018 m. spalio 23 d. (atsakovų išstojimo iš asociacijos data) buvo asociacijos nariais.

28.                      Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalimi piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Pagal to paties straipsnio 2 dalį niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai.

29.                      Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio nuostatas, yra pasisakęs, kad Konstitucijoje laiduojama teisė savo valia nuspręsti, priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Asmens laisva valia – pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas. Šio konstitucinio principo turi būti laikomasi teisės aktuose reglamentuojant visų rūšių susivienijimų steigimą bei veiklą, narystės juose santykius nepriklausomai nuo to, kokių teisėtų tikslų šie susivienijimai siekia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas).

30.                      Pagal Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 4 punktas suteikia teisę asociacijos nariui bet kada išstoti iš asociacijos. Išstojimo iš asociacijos narių ribojimų Asociacijų įstatyme nenumatyta.

31.                      Apeliantės, kaip asociacijos teisinę formą turinčio juridinio asmens, įstatų 2.1 papunktyje nurodyta, kad jos veiklos tikslai apima, be kita ko, bendrojo naudojimo melioracijos sistemų geros būklės asociacijos narių naudojamoje melioruotoje žemėje palaikymą (2.1.1 papunktis); asociacijos narių veiklos, susijusios su melioracijos statinių statyba, naudojimą ir apsaugą bei naujų technologijų diegimą ir populiarinimą, koordinavimą (2.1.3 papunktis); dalyvavimą Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos skelbiamuose finansavimo projektuose, programose. Apeliantės įstatų 3.3.5 papunktyje įtvirtinta asociacijos narių teisė bet kada išstoti iš asociacijos. Įstatų 3.4 papunktyje nurodoma, kad asociacijos nariai turi pareigas: laikytis asociacijos įstatų, mokėti nario mokestį, vykdyti visuotinio narių susirinkimo nutarimus.

32.                      Remiantis aptartais asociacijų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei apeliantės įstatais bei atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos duomenis, darytina išvada, kad atsakovai, buvę asociacijos nariais laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. iki 2018 m. spalio 23 d., nebuvo įsipareigoję neišstoti iš asociacijos arba likti asociacijos nariais tam tikru konkrečiai apibrėžtu laikotarpiu. Teisę laisva valia išstoti iš asociacijos, kaip minėta, garantuoja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek Asociacijų įstatymas, tiek ir asociacijos įstatai. Tačiau apeliantai turėjo pareigą vykdyti visuotinio narių susirinkimo nutarimus, įskaitytinai ir 2015 m. rugsėjo 10 d. susirinkimo, kuriame jie dalyvavo ir balsavo už jame priimtus nutarimus.

33.                      Minėtame narių susirinkime pirmuoju klausimu buvo pritarta Europos Sąjungos finansuojamo projekto „Volų melioracijos statinių naudotojų asociacijos narių žemės melioracijos statinių rekonstravimas“ rengimui bei paraiškos teikimui, antruoju klausimu – įgaliojimų asociacijos pirmininkui pasirašyti paraišką ir visus su šio projekto įgyvendinimu bei paramos gavimu susijusius dokumentus suteikimui, trečiuoju klausimu – dėl panaudos sutarčių tarp asociacijos narių ir asociacijos pasirašymo įgaliotų asmenų. Jokių kitų asmeninių atsakovų įsipareigojimų, pavyzdžiui, narystės asociacijoje laikotarpiu neišnuomoti žemės sklypo ne asociacijos nariui, dėl asmeninio jų dalyvavimo projekte termino ar momento, jeigu tokia asociacijos paraiška vėliau būtų patenkinta, šio visuotinio narių susirinkimo nutarimuose nesama. Tokio pobūdžio įsipareigojimų buvimas neužfiksuotas ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. asociacijos steigimo sutartyje.

34.                      Byloje nustatyta, kad atsakovai 2018 m. vasario 15 d. (dar tebebūdami asociacijos nariais) išnuomojo jiems priklausantį ginčo žemės sklypą, kuris buvo įtrauktas į Europos Sąjungos paramos projektą, V. P., kuris nėra (nebuvo) asociacijos nariu. Kaip buvo nurodyta pirmiau, pats ginčo žemės sklypas nebuvo perduotas asociacijai naudotis panaudos sutartimi, ja asociacijai buvo perduoti tik šiame sklype esantys melioracijos sistema ir statiniai, perdavimo panaudai tikslas – atlikti melioruotos žemės naudotojui priklausančių melioracijos sistemų ir statinių techninę priežiūrą, jų remonto, rekonstrukcijos darbus (panaudos sutarties 2.1 – 2.3 papunkčiai).

35.                      Vadinasi, atsakovų sutartinė prievolė perduoti apeliantei melioracijos sistemas ir statinius egzistavo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad žemės sklype, esantys melioracijos statiniai asociacijos buvo tiesiogiai valdomi 2015 m. rugsėjo 20 d. panaudos sutarties pagrindu iki 2020 m. rugsėjo 20 d. Dėl to ginčo byloje nėra. Tačiau kaip ieškinio reikalavimų faktinis pagrindas apeliantės nurodytų įsipareigojimų, su kuriais siejamas žalos asociacijai atsiradimas, atsakovai neturėjo, atitinkamai, jų ir nepažeidė. Tokiu atveju  pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovai neatliko tokių neteisėtų veiksmų, kuriuos siekė įrodyti apeliantė, yra teisinga ir apeliacinio skundo argumentais nepaneigta.

36.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje veiksmų neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016  m.  lapkričio  9  d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktas).

37.                      Šiuo bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai aspektu vertinant atsakovų elgesį matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. savo pranešime apie nesutikimą vykdyti melioracijos statinių vandentvarkos darbus jiems nuosavybės teise priklausančiuose šešiuose žemės sklypuose, įskaitytinai ir ginčo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo adresuotas visiems suinteresuotiems ir (ar) projekto vykdyme dalyvaujantiems subjektams (NMA, asociacijos vadovui ir rangovės UAB „Hidroveda“ vadovui), buvo pateikta informacija apie pasikeitusią atsakovų poziciją dėl jiems priklausančiuose žemės sklypuose ūkininkavimo sąlygų gerinimo, dar daugiau, buvo prašoma keisti melioracijos statinių rekonstravimo sutartį, atsisakant darbų jiems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose.

38.                      Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pati apeliantė priėmė sprendimą darbus visgi atlikti ir neinicijuoti nei rekonstravimo darbų sutarties, nei paramos sutarties pakeitimo, kitaip tariant, veikė savo pačios rizika, taip pat nėra paneigta. Kaip teigiama asociacijos 2018 m. rugpjūčio 22 d. pranešime darbų rangovei UAB „Hidroveda“, atsakovai R. B. ir R. B. nėra paramos sutarties šalys ir nėra tinkami subjektai inicijuoti paramos sutarties ar projekto keitimo savarankiškai, o asociacija tam pagrindo nemato, todėl prašo rangovės toliau tęsti paramos sutarties ir projekto vykdymą, kad darbai būtų atlikti laiku ir tinkamai. Asociacijos 2018 m. rugpjūčio 23 d. pranešime NMA dėl atsakovų 2018 m. rugpjūčio 18 d. pranešimo nurodoma, kad atsakovų prašymas dėl paramos sutarties pakeitimo yra nemotyvuotas, R. B. ir R. B. neįrodė, kad atlikus jų prašomą pakeitimą projektas duos didesnę naudą ir efektyviau sieks projekte bei programoje nustatytų tikslų, nepateikė jokių aplinkybių, kurių jie negalėjo numatyti asociacijai teikiant paramos paraišką, taip pat nepateikė jokių aplinkybių, nepriklausančių nuo jų, kurios sudarytų pagrindą keisti paramos sutartį. Atsižvelgdama į tai, asociacija, būdama paramos gavėja ir paramos sutarties šalimi, nusprendė nesikreipti į NMA dėl paramos sutarties pakeitimo.   

39.                      Kasacinio teismo išaiškinta, kad vienas iš sutarties, kaip prievolių atsiradimo pagrindo, ypatumų yra tai, kad ji sukuria teises ir pareigas tik jos šalims, t. y. asmenims, kurie savo laisva valia pasiekė konsensusą ne dėl bet kokių, o teisiškai saistančių santykių (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), sąveikaudamas su sutarties privalomumo principu (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), ir nors CK pažodžiui neįtvirtintu, bet visuotinai pripažįstamu sutarties uždarumo principu, sutarties šalims sukuria įstatymo galią turinčias teisines pareigas, kurios įprastai susaisto tik sutarties šalis ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014  m.  gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2014; 2016 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-690/2016; 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-381/2022).

40.                      Kadangi atsakovai, ką pripažįsta ir pati apeliantė, nebuvo paramos sutarties ar kitų sutarčių, kurias sudarė apeliantė ir, atitinkamai, pagal jas prisiėmė įsipareigojimus, šalimis, įsipareigojimai, susiję su tinkamu, nepažeidžiant paramos sutarties sąlygų, projekto įgyvendinimu siejo būtent apeliantę bei kitas su projekto įgyvendinimu susijusias institucijas (NMA, Raseinių rajono savivaldybės administraciją). Atsakovams nesant aptartų sutarčių šalimi, jiems neatsirado pareigos veikti tokiu būdu, kad šios sutartys būtų tinkamai įgyvendintos. Tokios pareigos atsirado tik šias sutartis sudariusiai apeliantei.

41.                      Apeliacinės instancijos teismui nenustačius, kad atsakovai pagal teisės aktų reikalavimus ar tarp šalių sudarytus susitarimus buvo įsipareigoję paramos sutarties galiojimo laikotarpiu neišstoti iš asociacijos narių ir neišnuomoti ginčo žemės sklypo ne asociacijos nariui, nėra ir pagrindo pripažinti, kad toks atsakovų elgesys yra neteisėtas.  

42.                      Tokie apeliantės neteisėtais įvardijami veiksmai, kaip atsakovų atsisakymas grįžti į asociaciją, yra deklaratyvūs ir neįrodyti, juolab kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas atsakovų inicijuotas ginčas dėl apeliantės neveikimo, neapsvarstant jų prašymų priimti į asociacijos narius. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esantys duomenys leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tokie šalių nesutarimai, susiję su dalyvavimu ar nedalyvavimu asociacijos veikloje, kyla šalims negalint išspręsti tarpusavio turtinių klausimų (dėl atsakovams priklausančių žemės sklypų, įskaitytinai ir ginčo žemės sklypo, perleidimo apeliantės vadovui N. M., atsakovės broliui, dėl pardavimo kainos ir pan.). Būtent tokią išvadą suponuoja kitų šalių ginčų teismuose ir ikiteisminio tyrimo institucijose inicijavimas, šalių susirašinėjimas dėl kainos, N. M. 2017 m. spalio 31 įsipareigojimas seseriai R. B. už žemės jam pardavimą iki mirties prižiūrėti tėvus (3 t., b. l. 41) ir kiti nagrinėjamoje byloje esantys duomenys.       

Dėl priežastinio ryšio

43.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigta ir pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad tie nuostoliai ar negautos pajamos, kuriuos byloje įrodinėjo apeliantė, nėra priežastiniu ryšiu susiję su apeliantės įrodinėtais atsakovų neteisėtais veiksmais ar neveikimu, todėl ir ši civilinės atsakomybės taikymo sąlyga pripažinta neįrodyta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žala asociacijai atsirado ne dėl to, jog atsakovai išstojo iš asociacijos, bet dėl to, kad asociacija, kuriai atstovavo pirmininkas, neinicijavo paramos sutarties keitimo.

44.                      Kaip matyti iš NMA 2020 m. kovo 23 d. pranešimo Nr. BRK-1120, asociacijai 51 860,32 Eur parama nesuteikta dėl dviejų pažeidimų. Pirmu pažeidimu NMA įvardijo tai, kad ginčo žemės sklypą 2018  m. vasario 15 d. nuomos sutarties pagrindu nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2023  m.  vasario  15 d. valdo ne asociacijos narys V. P., sklypas yra areštuotas, todėl laikoma, kad žemės sklypas neatitinka Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijų į materialųjį turtą“ veiklos „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 3D-578 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicija į materialųjį turtą“ veiklos „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), 17.8 papunktyje ir 17.8.2 papunktyje išdėstytos tinkamumo gauti paramą sąlygos bei nustatyto reikalavimo, kad tiek pareiškėjo, tiek partnerio atveju teisėtas žemės valdymas turi būti užtikrinamas iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, o ne vien projekto įgyvendinimo metu. Be to, pagal Įgyvendinimo taisyklių 34.5 papunktyje („investicijos į turtą, kurio valdymo (naudojimo) teisė pareiškėjui yra apribota (turtas areštuotas)“) įtvirtintas nuostatas, išlaidos, tenkančios minėtam sklypui, yra netinkamos finansuoti, todėl atlikti melioracijos sistemų rekonstrukcijos bei rūgščių dirvų kalkinimo darbai šiame sklype paramos lėšomis negali būti finansuojami. Kitas NMA nustatytas pažeidimas – bendrųjų išlaidų dydis viršija 8 procentus tinkamų finansuoti projekto išlaidų

45.                      Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Žemės ūkio ministerija), išnagrinėjusi asociacijos skundą dėl NMA veiksmų, susijusių su įgyvendinamu projektu, 2020 m. balandžio 15 d. raštu Nr. 3JA-87(8.14E) nurodė, kad NMA 2020 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. 1120 dėl paramos dydžio sumažinimo yra priimtas nesilaikant Pažeidimų administravimo taisyklėse nustatyto reglamentavimo, ir įpareigojo NMA priimti naują sprendimą.

46.                      NMA 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. BRK-3243 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ nusprendė asociacijai taikyti 51 860,32 Eur paramos sumažinimo (nekompensavimo) sankciją; nurodyti pažeidimai – nekilnojamas turtas, tiesiogiai susijęs su projektu ir į kurį investuojama, nėra valdomas pareiškėjo ir jo partnerio (asociacijos nario); deklaruota bendrųjų išlaidų dalis viršijo 8 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

47.                      Taigi NMA, atsižvelgusi į aukščiau aprašytus pažeidimus, pritarus Žemės ūkio ministerijai, pritaikė 51 860,32 Eur paramos sumažinimo (nekompensavimo) sankciją, t. y. asociacijai suteikta 35 938,22 Eur paramos suma, nors ieškovė prašė 87 798,54 Eur paramos sumos.

48.                      CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

49.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-345/2007).

50.                      Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad paramos sutartyje nurodytų įpareigojimų neįgyvendinimas, dėl ko apeliantei taikyta sankcija (asociacijai suteikta 35 938,22 Eur paramos suma, nors asociacija prašė 87 798,54 Eur paramos sumos), buvo nulemtas apeliantės veiksmų (neveikimo), kitaip tariant, už tokių žalingų padarinių atsiradimą atsakovai nėra atsakingi.

51.                      Jau buvo pasisakyta, kad atsakovai 2018 m. rugpjūčio 10 d. asociacijai ir NMA bei darbus atliekančiai UAB „Hidroveda“ pranešė, kad jie nesutinka, jog būtų vykdomi melioracijos statinių vandentvarkos darbai jiems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, prašė anksčiau duotus jų sutikimus darbams laikyti negaliojančiais bei prašė pakeisti asociacijos narių žemių melioracijos statinių rekonstravimo sutartį, atsisakant jiems priklausančiuose žemės sklypuose statinių vandentvarkos darbų.  Asociacijos pirmininkas N. M. 2018 m. rugpjūčio 23 d. raštu informavo NMA, kad atsakovai pateikė prašymus dėl išstojimo iš asociacijos ir dėl paramos sutarties pakeitimo; nurodė, kad pateiktas prašymas dėl sutarties keitimo nemotyvuotas, todėl asociacija nusprendė nesikreipti į NMA dėl paramos sutarties pakeitimo.

52.                      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2365-261/2021 pagal pareiškėjos Volu? melioracijos statiniu? naudotoju? asociacijos skunda? atsakovei NMA dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, konstatavo, kad asociacija, nustačiusi, jog žemės sklypas nėra valdomas asociacijos nario, privalėjo inicijuoti paramos sutarties keitimą, tačiau to nepadarė. 

53.                      Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė po pasikeitusios faktinės situacijos (žemės sklypo nuomos ne asociacijos nariui ir atsakovų išstojimo iš asociacijos) nesiėmė jokių veiksmų paramos sutarčiai atitinkamai pakeisti, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad asociacija, priėmusi sprendimą nesikreipti dėl paramos sutarties pakeitimo, prisiėmė dėl to galinčias atsirasti neigiamas teisines pasekmes, įskaitant paramos sumos sumažinimo riziką projekto įgyvendinimui.

54.                      Dėl kitų žalos, kurią prašoma atlyginti, sudėtinių dalių (žr. šios nutarties 10 punktą) pažymėtina, kad neįrodžius bent vienos asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti civilinę atsakomybę, privalomosios civilinės atsakomybės sąlygos savaime nėra pagrindo pripažinti civilinės atsakomybės prievolės egzistavimą. Nagrinėjamu atveju nenustačius būtinųjų atsakovų civilinės atsakomybės (turtinės žalos atlyginimo dalyje) sąlygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, nėra poreikio išsamiau analizuoti kitų atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų (žalos fakto ar jos dydžio) ir su tuo susijusių šalių argumentų, visiškai pritariant pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams, kad apeliantė neįrodė nei 6 483,02 Eur žalos jai padarymo (tokio dydžio savo išlaidų, siejamų su atsiradusia pareiga grąžinti šią sumą Raseinių rajono savivaldybės administracijai pagal partnerystės sutartį), nei 1 100 Eur, apmokėtų už teisines paslaugas, ryšio su nagrinėjamoje byloje keltais reikalavimais, nei 24,20 Eur išlaidų antstoliui ir 363 Eur išlaidų IĮ „Primega“ būtinumo ir (ar) sąsajų su nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

55.                      Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovai sąmoningais veiksmais pažemino ieškovės, juridinio asmens, dalykinę reputaciją, ją pablogino, sumenkino prieš įvairias institucijas bei asociacijos narius, todėl iš jų turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Tačiau tokia apeliantės pozicija taip pat aiškiai stokoja pagrįstumo.

56.                      Remiantis CK 2.24 straipsnio 1 dalimi, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Vadovaujantis CK 2.24 straipsnio 8 dalimi, pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas.

57.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).

58.                      Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl, be aptartų klausimų, teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Kasacinio teismo praktikoje išsakyta pozicija, kad būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį. Asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui požiūriu) pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004  m.  lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

59.                      Kasacinio teismo praktikoje taip pat suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

60.                      Vadovaujantis CPK 12, 178 straipsnio nuostatomis, konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis besiremianti šalis turi pareigą jas įrodyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, kad nereikalaujama visiško teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

61.                      Visų pirma, kaip minėta, atsakovų veiksmai, išstojant iš asociacijos narių ir išnuomojant žemės sklypą ne asociacijos nariui, nėra neteisėti. Antra, nustatyta, kad sankcijos asociacijai taikymą lėmė ne atsakovų, tačiau apeliantės veiksmai. Trečia, apeliantė vien deklaratyviai teigia apie savo reputacijos pablogėjimą, tačiau jokių konkrečių tokius teiginius galinčių pagrįsti įrodymų  nepateikė (CPK 178 straipsnis). Vien apeliantės subjektyviu įsitikinimu pagrįsti teiginiai nesudaro pagrindo laikyti tokių apeliantės nurodytų aplinkybių įrodytomis.

62.                      Apeliantė nepateikė duomenų apie institucijose pasikeitusį jos, kaip juridinio asmens, patikimumo  vertinimą, ar kad atitinkamos institucijos, bendrovės ar kiti asmenys atsisakė su asociacija bendradarbiauti arba atsirado kitokios aplinkybės, pagrindžiančios menkesnį  pasitikėjimą apeliante. Nenustačius, kad buvo pabloginta apeliantės dalykinė reputacija, neegzistuoja juridinių faktų visuma, būtina ieškinio reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė teisingą išvadą, kad ir šio savo ieškinio reikalavimo apeliantė neįrodė.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

63.                      Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teisme ar netinkamo teisės aiškinimo ir jos taikymo. Priešingai, bylą nagrinėjęs teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

64.                      Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmestas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidas neatlyginamos. Tačiau turi būti atlyginamos kitos šalies – atsakovės R. B. turėtos išlaidos, susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (CPK 98 straipsnis). 

65.                      Atsakovės prašomos priteisti 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų jų apskaičiavimo kriterijų bei dydžių (maksimali už tokią paslaugą priteistina suma galėtų būti 2 338,70 Eur). Todėl iš apeliantės atsakovei R. B. priteisiamas 1 815 Eur išlaidų atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Volų melioracijos statinių naudotojų asociacijos, juridinio asmens kodas 304092974, atsakovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                Marius Bajoras

Dalia Kačinskienė

        Žilvinas Terebeiza