Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-1503-855-2014].docx
Bylos nr.: 2-1503-855/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Sodininkų bendrija "Dovana" 291515720 atsakovas
Vilniaus rajono savivaldybės administracija 188708224 Ieškovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 188704927 trečiasis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl nuomos
dėl žemės nuomos
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Asmenys
Juridiniai asmenys:
Juridinių asmenų rūšys:
Viešieji juridiniai asmenys:
Daugiabučių namų savininkų, gyvenamųjų namų statybos, garažų statybos ir eksploatavimo bei sodininkų bendrijos
Prievolių teisė
Nuoma:
Žemės nuoma

                                                                                    Civilinė byla Nr. 2-1503-855/2014

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00376-2014-5

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 27.3.1.10.; 50.8.

 

 

 

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 17 d.

Vilnius

 

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Renatai Silvanovič, dalyvaujant ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovams A. B., H. Z., atsakovo Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovams P. K., adv. Natalijai Filipovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui Sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, tretysis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo,

n u s t a t ė:

 

            Ieškovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – SB „(duomenys neskelbtini)“), prašydamas priteisti 103715,50 Lt už 2009-2012 metus nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio ir 5600,69 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas, būdamas valstybinės žemės nuomos mokesčio administratorius, nurodė, kad vadovaujantis LR Sodininkų bendrijų įstatymo 2 str. 3 d., 6 str. 1 d., LR Vyriausybės 2003-11-10 nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, LR Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, LR Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 515 „Dėl žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių patvirtinimo“, LR Mokesčių administravimo įstatymu, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimu Nr. T3-282 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų, mokėjimo terminų ir lengvatų“, 2011-05-27 sprendimu Nr. T3-185 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir lengvatų“ bei šių teisės aktų pakeitimais ir papildymais, atsakovas SB „(duomenys neskelbtini)“ privalo mokėti nuomos mokestį už jos teritorijoje esančios bendrojo naudojimo valstybinės žemės naudojimą, apskaičiuojamą teisės aktų nustatyta tvarka. SB „(duomenys neskelbtini)" nuostatai ir valstybinės žemės skirtas plotas buvo perregistruoti LR Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1991-12-09 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus rajono sodininkų bendrijų registravimo", kurio 92 punktu SB „(duomenys neskelbtini)" įregistruota adresu (duomenys neskelbtini), 311 sklypų 43,8 ha plote. Šio potvarkio pagrindu tarp atsakovo ir valstybinės žemės savininko atsirado valstybinės žemės nuomos santykiai.  Tikslinant bendrijos naudojamo žemės sklypo ribas ir plotą Generaliniame plane buvo įrašyta techno – ekonominių rodiklių suvestinė lentelė, kurioje nurodyti sodų plotas – 22,33 ha, kelių ir aikštelių plotai – 2,98 ha, žalieji plotai – 15,06 ha, iš viso – 40,37 ha. Tokiu būdu atsakovo naudojamos apmokestinamas bendrojo naudojimo žemės plotas sudaro 18,04 ha, kuriuos sudaro minėti kelių ir aikštelių plotai bei žalieji plotai. Pažymėjo, kad žemės sklypai (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), priešingai nei teigia atsakovas, nepatenka į bendrijos naudojamą žemės plotą, nuo kurio skaičiuojamas nuomos mokestis, nes generaliniame plane sutartiniais ženklais nurodyta S. V. posodybinio sklypo riba, kuri yra bendrijos bloko masyve, bet į bendrojo naudojimo plotą neįeina (S. V. yra atskirai skaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis), bei V. L. žemės ūkio paskirties 1,25 ha žemės sklypo riba (sklypo kadastriniai duomenys nustatyti 1993-04-20). Nors atsakovas teigia, kad turi būti atleistas nuo nuomos mokesčio mokėjimo už jo teritorijoje esančią valstybinio geležinkelio linijų sanitarinės apsaugos zonos žemę, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kur konkrečiai yra ši zona, koks jos plotas, tikslios ribos ir pan., kadangi nėra parengti detalieji planai, nėra atlikti bendrijai suteikto žemės sklypo kadastriniai matavimai, nors atsakovas turi pareigą ir suinteresuotumą parengti minėtus teritorijų planavimo dokumentus ir tokiu būdu aiškiai apibrėžti jo teritorijoje esančias sanitarinės apsaugos zonas bei laikytis joms keliamų reikalavimų, tuo tarpu aplinkybė, jog nėra atlikti kadastriniai atsakovo naudojamos žemės matavimai, negali būti kliūtimi ir priežastimi atsakovui nemokėti nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme.

        Ieškovas nurodė, kad valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas naudojantis informacine sistema, kurioje užtikrintas teisės aktų laikymasis, imant SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane nurodytus duomenis apie atsakovo naudmenas, atsakovo naudojamos valstybinės žemės vidutinę rinkos vertę einamųjų metų sausio 1 d., nustatytą VĮ „Registrų centas“ masinio vertinimo būdu pagal žemės verčių žemėlapius bei taikant savivaldybės tarybos sprendimu nustatytus atitinkamiems metams žemės nuomos mokesčio tarifus. Vadovaujantis teisės aktais atsakovui už skirtą apmokestinamą bendro naudojimo plotą (18,04 ha): 2009 m. apskaičiuotas 27332 Lt valstybinės žemės nuomos mokestis nuo 13666000 Lt vertės, taikant 0,2 procento tarifą, kurį jis privalėjo sumokėti iki 2009-11-15; 2010 m. apskaičiuotas 27301,50 Lt nuomos mokestis nuo 6067000 Lt vertės, taikant 0,45 procento tarifą, kurį jis privalėjo sumokėti iki 2010-11-15; 2011 m. apskaičiuotas 25510,50 Lt nuomos mokestis nuo 5669000 Lt vertės, taikant 0,45 procento tarifą, kurį jis privalėjo sumokėti iki 2011-11-15; 2012 m. apskaičiuotas 23572,50 Lt nuomos mokestis nuo 8980000 Lt vertės taikant 0,45 proc. tarifą, kurį jis privalėjo sumokėti iki 2012-11-15, t.y. bendra nesumokėto ir priteistino nuomos mokesčio už 2009-2012 m. suma sudaro 103716,50 Lt. Be to, iš atsakovo turi būti priteista 0,03 proc. delspinigių, skaičiuojamų remiantis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2005-08-19 sprendimu Nr. T3-217 „Dėl žemės nuomos mokesčio administravimo", Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010-06-11 sprendimu Nr. T3-152 patvirtintu Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašu, kurie sudaro 5600,69 Lt (720 (180x4) kalendorinių dienų), bei 5 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

        Atsakovas SB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad sutinka su tuo, jog bendrija apskritai privalo mokėti naudojamos valstybinės žemės nuomos mokestį, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas procesiškai neįrodė savo reikalavimo. Visų pirma, nėra nuomos sutarties objekto – aiškaus ir apibrėžto žemės sklypo, kuris būtų suteiktas naudotis bendrijai, nėra žinomas sklypo plotas, ribos, jis nebuvo suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą, kuriam negali būti prilygintas ieškovo pateiktas generalinis planas, nėra registruotas viešame registre. Kaip matyti iš 2014-04-10 Kadastro žemėlapio ištraukos bei Nekilnojamojo turto registro duomenų, į generaliniame plane esančią atsakovo naudojamą ir nuomos mokesčiu apmokestinamą teritoriją yra nepagrįstai įtraukti 0,70 ha žemės sklypas, suformuotas Nacionalinės žemės tarnybos 2014-02-06 sprendimu, bei 1,25 ha žemės sklypas, nuosavybės teise priklausantis V. L..  Be to, didelė dalis atsakovo naudojamos teritorijos patenka į geležinkelio sanitarinę apsaugos zoną, kurios tikslaus ploto ir lokacijos iš pateikto generalinio plano nėra galimybės nustatyti, tačiau už kurį atsakovas neprivalo mokėti žemės nuomos mokesčio, nes nuo jo yra atleidžiamas savivaldybės tarybos sprendimu. Nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis buvo nustatyta vidutinė apmokestinamos bendrojo naudojimo žemės rinkos vertė, nes verčių žemėlapiuose vertė svyruoja tarp aukščiausios ir žemiausios, jos nėra konkrečios, apskaičiuodamas vertę bei tuo pačiu mokėtiną nuomos mokestį, ieškovas vadovavosi privataus juridinio asmens parengta informacine sistema, kurios teisingumu galima abejoti, bei šiuo metu, o ne nuomos mokesčio už atitinkamus metus mokėjimo metu galiojusiais teisės aktais.

        Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo sutinka, prašė jį tenkinti, nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Nurodė, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 1991-05-21 nutarimu Nr. 205 „Dėl Sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ žemės sklypai sodininkų bendrijoms suteikiami neterminuotam naudojimui, laikantis žemės paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams tvarkos. Pagal Žemės įstatymą bei Žemės reformos įstatymą valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, LR Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus žemę, perduotą naudotis panaudai. Kadangi atsakovui žemės sklypas nebuvo suteiktas panaudai, už jį turi būti mokamas žemės nuomos mokestis, o aplinkybė, kad atsakovas faktiškai nenaudoja dalies sklypo, šios pareigos neeliminuoja.

 

          Ieškinys tenkintinas.

          Šalių atstovų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad  Lietuvos Respublikos  Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1991-12-09 potvarkio „Dėl Vilniaus rajono sodininkų bendrijų registravimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo perregistruota SB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), 311 sklypeliuose 43,8 ha plote, ir patvirtinti jos įstatai (b.l. 17). Šis potvarkis priimtas LR Vyriausybės 1991-05-21 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ pagrindu, kurio 2.6 p. numatė, kad žemės sklypai suteikiami sodininkų bendrijoms neterminuotam naudojimui, laikantis žemės paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams tvarkos. Tokiu būdu tarp atsakovo SB „(duomenys neskelbtini)“ ir valstybinės žemės savininko atsirado valstybinės žemės nuomos santykiai, kadangi atsakovui buvo teisėtai suteikta naudotis atitinkamo ploto valstybinės žemė, už kurią vadovaujantis žemiau nurodytais teisės aktais jis privalo mokėti nuomos mokestį (1964 m. CK 299 str., 297 str.). LR Sodininkų bendrijos įstatymo 2012-06-29 redakcijos, įsigaliojusios 2012-07-13, 6 str. 1 d. numatyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu neapmokestinama, tačiau anksčiau galiojusios šio įstatymo redakcijos tokio reglamentavimo nenumatė, todėl konstatuotina, jog atsakovas SB „(duomenys neskelbtini)“ turi pareigą sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už ieškovo  - savivaldybės, administruojančios valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimą, nurodytą laikotarpį, t.y. 2009 – 2012 metus.

             Dėl taikytinų teisės aktų

Pagal LR Žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d. valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka, arba kuriems administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis reformos metu, LR Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo turi mokėti nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Taigi, valstybinės žemės naudotojai, kurie pagal šio įstatymo 2 str. 11 p. apibūdinami kaip žemės savininkai ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu, ir prie kurių priskirtinas juridinis asmuo - SB „(duomenys neskelbtini)“, privalo mokėti žemės nuomos mokestį LR Vietos savivaldos įstatymo 50 str. 1 d. 7 p. ir LR Biudžeto sandaros įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. pagrindu į savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, biudžetą. Faktinis žemės naudotojas, kuriuo šiuo atveju yra atsakovas, negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis. Tokiu atveju būtų paneigta valstybės, kaip žemės savininkės, teisė disponuoti žeme taip, kad ji būtų naudojama racionaliai ir tenkintų viešuosius interesus. Todėl atsakovui, net ir nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties, išlieka pareiga mokėti žemės nuomos mokestį (LAT 2009-10-23 nutartis c.b. 3K-3-437/2009). Pagal  LR Vyriausybės 2003-11-10 nutarimą Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ už naudojimąsi valstybei priklausančia žeme turi būti mokamas žemės nuomos mokestis, išskyrus neatlygintinį suteikimą naudotis – panaudą, kuri reglamentuota Žemės įstatymo 8 str., konkrečiai pabrėžiant atvejus, kada sudaroma panaudos sutartis ir su kokias subjektais.

Vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2005-08-19 sprendimu Nr. T3-217 patvirtintos Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos 7 p. nuomos mokestis už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, apskaičiuojamas metams, žemės sklypo vertę padauginus iš mokesčio tarifo; pagal 7.2 p. juridiniai asmenys valstybinės žemės nuomos mokestį apskaičiuoja patys ir mokesčio deklaracijas pateikia Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir rajono vystymo skyriui; pagal 8 p. valstybinės žemės vertę apskaičiuoja Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius pagal žemės įvertinimo metodiką; pagal 9 p. kadastro duomenis žemės nuomos mokesčiams apskaičiuoti teikia VĮ „Registrų centras“; pagal 10 p. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius parengia ir pateikia savivaldybei Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus suteiktus naudotis valstybinės žemės sklypus pagal sausio 1 dienos būklę iki kovo 1 dienos, atnaujina duomenis liepos 1 d.; pagal 11 p. nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomojamus ne aukciono būdu, metinius tarifus tvirtina Vilniaus rajono savivaldybės taryba.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010-06-11 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) aukščiau nurodyta Tvarka pripažinta netekusi galios bei patvirtinta nauja Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarka, kurios 3 p. numato, jog valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojais yra fiziniai ir juridini asmenys, nuomojantys valstybinę žemę pagal nuomos sutartis bei valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu iki nuomos ar pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo; 8 p. numato, kad nuomos mokestis už valstybinę žemę, išnuomotą aukciono būdu, apskaičiuojamas metams, žemės sklypo vertę padauginus iš mokesčio tarifo; 9 p. numato, kad žemės vertė, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, apskaičiuojamas pagal žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą LR Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, o pagal 10 p. žemės nuomos mokesčio tarifai nustatomi Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu ir skelbiami interneto svetainėje bei vietinėje spaudoje; pagal 11-12 p. kadastro duomenis žemės nuomos mokesčiui apskaičiuoti savivaldybei teikia VĮ „Registrų centras“, o duomenys apie NTR neįregistruotus suteiktus naudotis valstybinės žemės sklypus, jų naudotojus ir žemės naudojimo pasikeitimus kaupiami savivaldybės informacinėje sistemoje MASIS.

Pagal LR Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 patvirtintas Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 43 p. išnuomojant valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje, valstybinės žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal LR Vyriausybės 1999-02-24 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės įvertinimo tvarko“, o pagal 5.8. p. nuo 2009-01-01 be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų ir valstybinės žemės sklypų, suteiktų teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriais naudotis leista žemę administruojančių institucijų sprendimais, tačiau šių žemės sklypų nuomos sutartys nesudarytos, vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Taip pat ir aukščiau nurodytuose Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimuose numatyta, jog kai valstybinė žemė suteikta naudotis teisės aktų nustatyta tvarka arba leista ja naudotis žemę administruojančių institucijų sprendimais, tačiau žemės nuomos sutartys nesudarytos, žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas nuo žemės vertės, nustatytos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius.

            Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2009-09-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl
nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų, mokėjimo terminų ir lengvatų" nustatė valstybinės
žemės nuomos tarifus, mokėjimo terminus ir lengvatas. Minėto tarybos sprendimo 1.2.4 punkte, taikytiname atsakovui, juridinių asmenų žemei nustatomas 0,2 procento valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas, kuris skaičiuojamas nuo nuomojamos žemės vertės (b.l. 29-30). Vilniaus rajono savivaldybės taryba sprendimu 2010-09-17 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų, mokėjimo terminų ir lengvatų" ir su juo susijusio sprendimo pakeitimo“ 1.3.2.5 punkte juridinių asmenų žemei nustatomas 0,45 procento valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas, kuris skaičiuojamas nuo nuomojamos žemės vertės (b.l. 38). Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011-05-27 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir lengvatų 1.3.2.5 p. juridinių asmenų žemei nustatytas 0,45 procento valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas, kuris skaičiuojamas nuo nuomojamos žemės vertės (b.l. 39).

Dėl apmokestinamos valstybinės žemės ir jos ploto

Nagrinėjamu atveju šalys neginčijo tos aplinkybės, kad atsakovas SB „(duomenys neskelbtini)“, nors ir naudojosi jam suteikta valstybine žeme, tačiau pats nuomos mokesčio neskaičiavo ir mokesčio deklaracijų, kuriuose būtų deklaruojamas apmokestinamos mokesčiu valstybinės žemės plotas bei paskaičiuotas mokesčio dydis, ieškovui neteikė bei už 2009 - 2012 metus valstybinės žemės nuomos mokesčio į ieškovo biudžetą nemokėjo. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, o vėliau – Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius nerengė ir neteikė ieškovui duomenų apie Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus suteiktus naudotis valstybinės žemės sklypus, kaip numato aukščiau minėtos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2005-08-19 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010-06-11 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Tvarkos nuostatos (b.l. 102-104). Kita vertus, šios aplinkybės (galimas valstybės / savivaldybės institucijų neveikimas, teisės aktų nesilaikymas, kuris gali būti atskiro administracinio proceso dalykas, bet nėra šios bylos objektas) nepaneigia SB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam buvo suteikta naudotis valstybinė žemė ir kuria iš tikrųjų buvo faktiškai naudojamasi visus aktualius bylai metus, pareigos mokėti tokį nuomos mokestį.

Kaip paaiškino ieškovo atstovai, apskaičiuojant žemės nuomos mokestį už NTR neįregistruotą suteiktą naudotis žemės sklypą buvo vadovaujamasi savivaldybės informacinėje sistemoje MASIS esančiais duomenimis, kurioje užtikrintas duomenų apsikeitimas su VĮ „Registrų centras“ ir teisės aktų nuostatų laikymasis, kaip tai numatyta minėtos Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 12 p. Aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatų lingvistinis, sisteminis bei loginis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog, priešingai nei teigė atsakovas SB „(duomenys neskelbtini)“, valstybinės žemės nuomos mokesčio objektu galėjo ir gali būti ne tik suformuoti ir viešame registre įregistruoti žemės sklypai, suteikti naudotis pagal nuomos sutartį ir pan., bet ir neįregistruoti, tačiau suteikti naudotis žemės reformos metu ar kita teisės aktų nustatyta tvarka nesiformuoti valstybinės žemės sklypai. Kad atsakovui SB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktas naudotis valstybinės žemės sklypas ir jo buvo naudojamas patvirtinta jau minėti rašytiniai įrodymai bei paties atsakovo atstovų paaiškinimai, bei atsakovo sutikimas, kad nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žemę, kaip tokį, bendrija privalo mokėti ir neatsisako mokėti.

Byloje iš esmės kilo ginčas dėl atsakovui suteikto valstybinės žemės ploto, už kurį turi būti mokamas nuomos mokestis. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 2 str. 3 d. mėgėjų sodo teritorija – tai savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuota teritorija, suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę; pagal 6 str. 1 d. mėgėjiško sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjiško sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą.

Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovui buvo suteikta ne neapibrėžta teritorija, kaip teigė atsakovas, o konkrečios dislokacijos, dydžio ir ribų žemės sklypas (tuo metu galiojusio Žemės kodekso 20 str. 1 d.) ir jis buvo suteiktas ne nuomos ar panaudos pagrindais, o neterminuotam naudojimui tuo metu žemę administruojančių institucijų priimtais sprendimais (Žemės kodekso 14 str., 4 str. 2 d.). Kaip jau buvo minėta,  Lietuvos Respublikos  Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1991-12-09 potvarkyje „Dėl Vilniaus rajono sodininkų bendrijų registravimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodomas bendras SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos plotas - 43,8 ha. Kaip matyti iš ieškovo pateikto 1988 m. „(duomenys neskelbtini)“ gamybinio susivienijimo kolektyvinio sodo Genplano, kuris, kaip matyti iš jame esančių įrašų, buvo koreguotas 1992-1995 m. „prieš tai apmatavus sodus“, ir jame esančios Technoekonominių rodiklių suvestinės lentelės,  bendras SB “ (duomenys neskelbtini)“ naudojamas plotas yra 40,37 ha, iš kurių: bendras 313-os sodų plotas (t.y. sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjiško sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojamas nuosavybės ar kitomis teisėmis plotas) – 22,33 ha, bendras kelių ir aikštelių plotas – 2,98 ha, bendras žalių plotų: tvenkinių, miškų, pievų ir pelkių plotas – 15,06 ha (b.l. 18). Taigi, bendrojo naudojimo žemė LR Sodininkų bendrijų įstatymo 2 str. 3 d. ir 6 str. 1 d. prasme, už kurią turi būti mokamas nuomos mokestis, eliminavus atskirų sodininkų nuosavybės ar kitomis teisės valdomus žemės sklypus, sudaro 18,04 ha (2,98 ha + 15,06 ha).

Nors atsakovas nesutiko su tokiu ieškovo nurodytu ir jo pateiktais rašytiniais įrodymais grindžiamu apmokestinamu valstybinės žemės plotu ir ginčijo jo dydį, teigdamas, kad jis neatitinka tikrovės, tačiau nenurodė, koks jo nuomone, yra „teisingas“ SB „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo žemės plotas ir nepateikė jokių savo poziciją pagrindžiančių įrodymų. Byloje nėra pateikta jokio kito įrodymo ar teritorijų planavimo dokumento, kuris paneigtų 1992-1995 m. koreguotame atlikus faktinius matavimus, SB „(duomenys neskelbtini)“ Genplane figūruojančius duomenis apie atsakovo naudojamos bendrojo naudojimo valstybinės žemės plotą. Tokių dokumentų nepateikė nei pati SB ‚(duomenys neskelbtini)“, kurios pirmininkė teismo posėdyje patvirtino, jog jokių teritorijų planavimo ar kitų dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti bendrijos naudojamą teritoriją, jos plotą ir pan., atsakovas neturi; tokių dokumentų nurodė neturinti ir savivaldybė; Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius 2014-05-12 rašte taip pat teismui nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius nebuvo rengęs ir teikęs savivaldybei atsakovui suteikto naudotis valstybinės žemės ploto duomenų (b.l. 102-104). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas, spręsdamas dėl atsakovo naudojamo bendrojo naudojimo valstybinės žemės ploto, vadovaujasi būtent galiojančiame SB „(duomenys neskelbtini)“ Genplane esančiais, nenuginčytais ir jokiu vėlesniu teisės aktu ar teritorijų planavimo dokumentu nepakeistais (nekoreguotais) duomenimis.

Iš minėto „(duomenys neskelbtini)“ gamybinio susivienijimo kolektyvinio sodo Genplano matyti, kad jame, kaip „(duomenys neskelbtini)“ yra išskirti V. L. sodybos sklypas (B-C) ir S. V. sodybos sklypas (D-E), kurie, kaip matyti iš Genplano, neįeina į SB „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo žemės plotą. Genplano analizė leidžia daryti prielaidą, kad du minėti žemės sklypai, kurie jame įvardinti kaip „sodybiniai sklypai“ galimai įeina į 22,33 ha „bendrą 313-pos sodų plotą“, nurodytą Technoekonominių rodiklių suvestinėje lentelėje, kadangi plane išskiriami atskirai sunumeruoti 311 „sodo sklypeliai“ ir dar 2 „sodybiniai sklypai“, bendrai vadinami – „313 sodai“ (311+2). Tačiau minėti du „sodybiniai sklypai“ negali tuo pat metu įeiti ir neįeina į SB „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo žemės plotą, nuo kurio skaičiuojamas nuomos mokestis ir kurį sudaro ne privatūs ar konkretiems asmenims numatyti skirti sklypai, o bendrojo naudojimo keliai, aikštelės ir žalieji plotai (tvenkiniai, miškai, pievos, pelkės ir kt.). Jau 1988 m., rengiant Genplaną buvo žinoma, kokie žemės sklypai, esantys šalia SB „(duomenys neskelbtini)“ skirto ir vėlesniu, t.y. 1991 m. potvarkiu patikslinto žemės ploto, įvardinti kaip „sodybiniai sklypai“, bus skirti privatiems asmenis. Vilniaus apskrities viršininko 2009-08-09 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo papildytas 2000-09-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir papildomai suformuotas 0,70 ha kitos paskirties žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), skirtas A. V., T. G. ir S. V., o Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014-02-06 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas minėtas žemės sklypas ir patvirtinti jo kadastro duomenys pagal S. L. IĮ parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (b.l. 105-109). Šis žemės sklypas yra įregistruotas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre (b.l. 55-56). Tuo tarpu 1,25 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, suformuotas kadastriniais matavimais, nuo 1995-06-30 pagal apskrities valdytojo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. L. ir S. R., ir atitinkamai apskritai nėra valstybinės žemės nuomos mokesčio objektas (b.l. 79-80). 

          Nors iš Genplano matyti, kad jame kaip gretimybė yra išskirtas „Geležinkelio ruožas“ (A-D), o aukščiau nurodytuose savivaldybės tarybos sprendimuose numatyta, kad nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo atleidžiama be kita ko, už valstybinio geležinkelio linijų, jų statinių, specialios apskrities įrenginių ir jų sanitarinės apsaugos zonų užimtą žemę (7.7. p.), tačiau byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų apie tokių linijų ir galimų jų sanitarinės apsaugos zonų plotą, ilgį, tikslią lokaciją, konfigūraciją ir kitas charakteristikas, leidžiančių identifikuoti jų užimtą žemę (plotą) ir teigti, jog SB „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo žemė patektų į jų apsaugos zoną. Iš teismui pateikto SB „(duomenys neskelbtini)“ Genplano tokių duomenų nustatyti negalima, nes jame nurodyta tik gretimybė A-D, o prie pat šios gretinybės yra išsidėstę „miškas“, „miškelis“, netgi sodo sklypeliai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) su jame esančiais sodo pastatais, kurių, jeigu geležinkelio linijos iš tikrųjų eitų šia linija, niekaip negalėtų būti. Be to, SB ‚(duomenys neskelbtini)“ naudojamo valstybinės žemės sklypo kadastriniai matavimai nėra atlikti, sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas viešame registre, jokiu teisės aktu jam nėra nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos (šiuo atveju – geležinkelių linijų sanitarinė apsaugos zona), tuo tarpu pagal LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, LR Žemės įstatymo 22 str. 5 d., 12 d. konkretiems žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos yra įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus ir taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą.   

      Atmestinas ir tas atsakovo SB ‚(duomenys neskelbtini)“ argumentas, jog jis neprivalo mokėti nuomos mokesčio už apaugusią, nesutvarkytą pelkių ir kitą žemę, kuria faktiškai nesinaudoja ir negali naudotis. Teismas pažymi, jog teisės normos išimčių nemokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio už pelkių, medžiais apaugusią žemę, gatvių plotą ir pan. nenumato, o mėgėjų sodo teritorijoje esančios bendrojo naudojimo žemės apmokestinimas žemės nuomos mokesčiu panaikinta, kaip minėta, tik 2012-07-13 įsigaliojusia Sodininkų bendrijos įstatymo redakcija. Šis įstatymas nenumato galimybės atleisti nuo iki įstatymo priėmimo nesumokėtų mokesčių. Be to, Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2012-10-19 sprendimu „Dėl sodininkų bendrijų valstybinės žemės nuomos mokesčio“ Nr. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoms, esančioms Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, valstybinės žemės nuomos mokesčio, apskaičiuoto 2009 – 2011 metais, nesumažino bei sodininkų bendrijų, esančių Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio, apskaičiuoto 2009 – 2011 metais, už sodininkų bendrijų teritorijose esančius kelius neatleido (b. l. 66). Iš teismų informacinės duomenų bazės LITEKO matyti, kad minėtas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas LR Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka SB „(duomenys neskelbtini)“ skųstas nebuvo.

Dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos

Atsakovas SB „(duomenys neskelbtini)“ nesutiko su ieškovo atliktu valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimu, teigdamas, jog nustatytas neteisingas nuomos mokesčio dydis, nėra aišku, kaip buvo nustatyta apmokestinamo žemės ploto vidutinė rinkos vertė, iškėlė abejonių dėl savivaldybės administracijos naudojamos informacinės sistemos duomenims žemės nuomos mokesčiui apskaičiuoti gauti bei jo dydžiui nustatyti teisingumu ir pan.

          Kaip matyti iš valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijų už 2009-2012 m., Mokesčių mokėtojo kortelės bei delspinigių ataskaitos (b.l. 20-25), už 2009 m. buvo apskaičiuotas 27332 Lt valstybinės žemės nuomos mokestis nuo 13666000 Lt žemės vertės, taikant 0,2 procento tarifą atsakovo naudojamos žemės zonai, kurį jis privalėjo sumokėti iki 2009-11-15; už 2010 m. buvo apskaičiuotas 27301,50 Lt valstybinės žemės nuomos mokestis nuo 6067000 Lt žemės vertės, taikant 0,45 procento tarifą, kurį jis privalėjo sumokėti iki 2010-11-15; už 2011 m. buvo apskaičiuotas 25510,50 Lt valstybinės žemės nuomos mokestis nuo 5669000 Lt žemės vertės, taikant 0,45 procento tarifą, kurį jis privalėjo sumokėti iki 2011-11-15; už 2012 m. buvo apskaičiuotas 23572,50 Lt valstybinės žemės nuomos mokestis nuo 8980000 Lt žemės vertės taikant 0,45 proc. tarifą, kurį jis privalėjo sumokėti iki 2012-11-15; atsakovui taip pat priskaičiuoti 5600369 Lt delspinigiai nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos, taikant 0,03 procentų metinę delspinigių normą. Ieškovas pateikė teismui detalius žodinius paaiškinimus teismo posėdžio metu bei detalius rašytinius paaiškinimus (b.l. 71-73), kuriuose nurodė, kokiais teisės norminiais aktais buvo remtasi apskaičiuojant valstybinės žemės nuomos mokestį kiekvienais metais laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2012 m., kokiai valstybinės žemės verčių zonai priskirtina atsakovo naudojama žemė (58.39), kokiais teisės norminiais aktais ir dokumentais remiantis buvo nustatyta žemės zona bei žemės vertė, be kita ko, nurodė žemės verčių žemėlapius ir pateikė VĮ „Registrų centras“ Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos Žemės vertinimo masiniu būdu ataskaitas už 2009-2012 m. laikotarpį, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM įsakymus „Dėl žemės vertinimo masiniu būdu dokumentų tvirtinimo“, išrašus iš ieškovo naudojamos informacinės sistemos, rodančius taikytą mėgėjų sodų žemei modelį, modelio koeficientų reikšmes ir kt. (b.l. 81-98).

       Teismas pažymi, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialus teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas, kuris riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos. Valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis, o valstybinės žemės nuomos klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis imperatyviųjų teisės aktų nuostatomis, įskaitant, tačiau neapsiribojant Žemės įstatymo ir CK nuostatomis (LAT 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kauno rajono veislininkystė“ v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-231/2009). Taigi, teisės norminiai aktai imperatyviai ir detaliai reglamentuoja valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, kuri paremta objektyvaus pobūdžio, matematiniais skaičiavimais, formulėmis, modeliais ir pan. paremtais kriterijais ir rodikliais, nesuteikiančiais subjektyviems ar vertinamojo pobūdžio faktoriams pasireikšti: tai LR Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės; LR Vyriausybės 1999-02-24 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės įvertinimo tvarkos patvirtinimo“, aukščiau nurodyti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimai ir kt. Remiantis aukščiau byloje paminėtais Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais, apskaičiuojant nuomos mokestį duomenys apie NTR neįregistruotus suteiktus naudotis valstybinės žemės sklypus, jų naudotojus ir žemės naudojimo pasikeitimus kaupiami Savivaldybės informacinėje sistemoje MASIS, mokesčiui administruoti naudojama Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo informacinė sistema, kurių teisingumu ir teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimu teismas neturi pagrindo abejoti, nes kiekviena duomenų bazė, informacinė sistema, kuria norima naudotis valstybės / savivaldybės institucijose, įstaigose, organizacijose, turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, yra patikrinama, aprobuojama, įteisinama, rengiami jos nuostatai, t.y. visas informacinių sistemų ir duomenų bazių naudojimo procesas reglamentuojamas atitinkamais įstatyminiais ir poįstatyminiais teisės (pvz., šiuo atveju aktualus LR Vyriausybės 2004-04-19 nutarimas Nr. 451 „Dėl valstybės informacinių sistemų steigimo ir įteisinimo taisyklių patvirtinimo“; LR Vyriausybės 2013-02-27 nutarimas Nr. 180 „Dėl Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir kt.). Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo atlikto remiantis teisės aktais nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo teisingumu, juo labiau, kad atsakovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų bei įrodymų, leidžiančių suabejoti atliktais skaičiavimais, pats nuomojamos žemės ploto nedeklaravo, mokėtino nuomos mokesčio neskaičiavo, nors tokia pareiga jam buvo nustatyta minėtais teisės norminiais aktais.

      Atsakovo teiginiai dėl nežinojimo apie tokią pareigą, kaip ir pareigą mokėti nuomos mokestį, negali paneigti tokios pareigos buvimo, nes pagal bendrąjį teisės principą įstatymo nežinojimas negali pateisinti jo nevykdymo ir atleisti nuo atsakomybės už nevykdymą, minėti teisės aktai yra skelbiami viešai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui SB ‚(duomenys neskelbtini)“ 2013-05-22 buvo išsiųstas priminimas dėl nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio, nurodant 109317,19 Lt įsiskolinimo sumą (b.l. 19), tačiau per tą laiką atsakovas nesiėmė jokių veiksmų nei nuomos mokesčiui sumokėti, nei jo nuomone, neaiškiems dalykams (apmokestinos žemės plotui ir nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai išsiaiškinti, kadastriniams matavimams atlikti, kreiptis į ieškovą dėl lengvatų ir pan.), tą patvirtino posėdžio metu, bendrijos pirmininkei paaiškinus, jog buvo siūloma bendrijos nariams atlikti žemės kadastrinius matavimus, iškeltas nuomos mokesčio sumokėjimo klausimas, tačiau imtis bet kokių veiksmų, patirti išlaidas nariai nenorėjo. 

CK 6.38 str. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas, nemokėdamas valstybinės žemės nuomos mokesčio, pažeidė savo prievolę, todėl vadovaujantis minėtais teisės aktais, CK 6.38 str. 1 d., 6.71 str., 6.189 str. 1 d., 6.552 str. 2 d. bei teismų praktika panašaus pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2012-10-11 nutartis c.b. Vilniaus rajono savivaldybės administracija v SB ‚(duomenys neskelbtini)“, Nr. 2A-1125-115/2012; 2013-05-07 nutartis c.b. Vilniaus rajono savivaldybės administracija v SB „(duomenys neskelbtini)“, Nr. 2A-1925-392/2013; 2014-01-06 nutartis c.b. Vilniaus rajono savivaldybės administracija v SB ‚(duomenys neskelbtini)“, Nr. 2A-576-258/2014) ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 103716,50 Lt skolos už valstybinės žemės nuomą. Taip pat remiantis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2005-08-19 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos 17 p., Vilniaus rajono savivaldybės tarybos  2010-06-11 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 26 p., iš atsakovo priteistini 5600,69 Lt dydžio delspinigiai, apskaičiuoti už pradelstas dienas, taikant 0,03 procentų dydžio tarifą (CK 6.71 str.).

            Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1109317,19 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-02-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas visiškai ir į tai, kad ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), remiantis CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 96 str. 1 d., valstybės naudai iš atsakovo priteistina 3186 Lt žyminio mokesčio bei 6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso - 3192 Lt.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185, 259, 263-270 str.,

n u s p r e n d ė :

 

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo SB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas – (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini)) ieškovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai (kodas - (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini)) 103716,50 Lt (vieną šimtą tris tūkstančius septynis šimtus šešiolika litų 50 centų) nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio, 5600,69 Lt (penkis tūkstančius šešis šimtus litų 69 centus) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 109317,19 Lt sumą nuo 2014-02-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo SB „(duomenys neskelbtini)“ 3192 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

 

 

 

Teisėja                                                                                    Renata Volodko

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.38 str. Prievolių vykdymo principai
  • 2A-19
  • CK6 6.71 str. Netesybų samprata
  • CK6 6.37 str. Palūkanos pagal prievoles
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
  • CPK 83 str. Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
  • CPK 80 str. Žyminio mokesčio dydis
  • CPK