Civilinė byla Nr. 2-1485/2014
Proceso Nr. 2-57-3-01424-2009-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 124.2.7.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. P. ir A. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Edex“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Neto“ dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė DNB bankas, kiti suinteresuoti asmenys – Lietuvos centrinė kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė „RBC Klaipėda“ ir Klaipėdos kredito unija, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 pagal ieškovo UAB „Edex“ (UAB „Saulės kupolas“ teisių perėmėjas) ieškinį atsakovui BUAB „Neto“ dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo, patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Taikos sutartimi ieškovas atsisakė 1 200 000 Lt finansinio reikalavimo atsakovo bankroto byloje, o atsakovas įsipareigojo su ieškovu sudaryti turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartį ir perdavimo aktus, kuriais atsakovas parduos, o ieškovas nupirks žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), už 1 900 000 Lt.
Pareiškėjai 2014 m. kovo 27 d. kreipėsi į teismą prašydami atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punkte nurodytais pagrindais, įtraukti pareiškėjus į bylą trečiaisiais asmenimis, o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir ieškinį atmesti. Pareiškėjai nurodė, kad teismas, patvirtinęs taikos sutartį, nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų bei padarė materialinės teisės normų taikymo klaidas. Pareiškėjams priklausantis nekilnojamasis turtas buvo įkeistas (svetimo turto hipoteka) trečiojo asmens naudai, užtikrinant atsakovo prievolių pagal kreditavimo sutartį vykdymą. Šių prievolių vykdymo užtikrinimui buvo įkeisti ir žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Nuo to, kaip ir už kokią kainą parduodami ar kitaip perleidžiami tos pačios prievolės vykdymą užtikrinantys įkeitimo objektai, priklauso, ar bus nukreiptas išieškojimas į svetimo daikto hipoteka įkeistus daiktus ar ne ir kokia apimtimi. Pardavus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), viešose varžytynėse, kaip to reikalavo ĮBĮ, už kainą, kuri atitinka jų rinkos vertę, sąlygotų tai, kad atsakovo prievolės pagal kreditavimo sutartį būtų pasibaigusios ir jiems priklausančių nekilnojamųjų daiktų hipotekos būtų pasibaigę ir išregistruotos. Teismo nutartyje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida – žemės sklypas negalėjo būti parduotas ieškovui; dėl žemės sklypų pardavimo atsakovo kreditoriai nepriėmė sprendimo; taikos sutartis sudaryta su netinkamai pakeistu ieškovu; taikos sutartimi susitarta dėl žemės sklypo, dėl kurio nepareikšti reikalavimai, perleidimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad apie UAB „Edex“ ir BUAB „Neto“ sudarytą taikos sutartį jie sužinojo po to, kai civilinėje byloje Nr. 2-917-123/2014 (2014 m. sausio–vasario mėnesiais) buvo gauti atsakovų ir trečiųjų asmenų atsiliepimai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai, 2008 m. lapkričio 28 d. sudarydami pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo dalies ir sublokuoto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), žinojo, kad turtas yra įkeistas trečiojo asmens naudai, užtikrinant BUAB „Neto“ prievolių vykdymą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. spalio 14 d. iš Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro gavo pranešimą apie pradėtą priverstinį skolos išieškojimą iš pareiškėjui priklausančio bei AB DNB bankui įkeisto turto, todėl galėjo pasidomėti, kodėl iš jo yra išieškoma būtent tokio dydžio skola. Teismas sprendė, kad trijų mėnesių terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą turi būti skaičiuojamas nuo informacijos apie priverstinį skolos išieškojimą gavimo dienos, t. y. nuo 2013 m. spalio 14 d., ir konstatavo, kad pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme gautas praleidus trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti, o tai yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą.
Teismas nurodė, kad pagal iki 2012 m. liepos 1 d. CK pakeitimo galiojusią CK 4.195 straipsnio redakciją nebuvo draudimo svetimo turto hipoteka įkeistą turtą parduoti pirmiau ar tuo pačiu metu, kai vyksta skolininko turto pardavimo procedūros, juo labiau kai skolininkui iškelta bankroto byla. Taigi civilinės bylos Nr. 2-495-159/2011 nagrinėjimo metu galiojus minėtam teisiniam reglamentavimui pareiškėjų argumentus, jog į civilinę bylą Nr. 2-495-159/2011 jie privalėjo būti įtraukti trečiaisiais asmenimis, nes nuo jos baigties tiesiogiai priklausė jų įsipareigojimų atsakyti savo įkeistu turtu mastas, teismas pripažino nepagrįstais. Teismas nustatė, kad žemės sklypai buvo parduoti už rinkos kainą, nustatytą nepriklausomų turto vertintojų, nepardavus iš varžytynių bei pritarus BUAB „Neto“ kreditoriams. Įmonės kreditorių susirinkimas buvo priėmęs nutarimus dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos, kaip tai numato Įmonių bankroto įstatymas. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai neturi pagrindo kvestionuoti kreditorių valios dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo, nes tokią teisę kreditoriams suteikia ĮBĮ, todėl pareiškėjai neturėjo pagrindo reikalauti, kad jiems priklausantis turtas skolos išieškojimui būtų parduotas tik po viso įkeisto skolininko (BUAB „Neto“) turto pardavimo. Prieš bankroto bylos UAB „Neto“ iškėlimą tarp UAB „Saulės kupolas“ (jos procesines teises perėmė UAB „Edex“) ir UAB „Neto“ buvo sudaryta preliminarioji žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Bankrutavusi įmonė gali tęsti iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sutarčių vykdymą. Taikos sutartimi tarpusavio nuolaidų būdu spręsdamos kilusį ginčą šalys turi teisę taikos sutartyje susitarti ir dėl tų sąlygų, kurios nėra tiesiogiai susijusios su nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais, tačiau turi įtakos šalių apsisprendimui dėl taikaus civilinėje byloje kilusio ginčo išsprendimo.
Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjai neturi procesinės teisės reikšti prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas taip pat nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai. Teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis ir užbaigta civilinė byla Nr. 2-495-159/2011, priimta 2011 m. vasario 28 d., t. y. daugiau kaip prieš trejus metus. Pareiškėjų argumentus, kad susiklosčiusi situacija ir nurodomos aplinkybės yra išskirtinės bei išimtinės, todėl yra pagrindas atnaujinti praleistą vienerių metų terminą, teismas pripažino nepagrįstais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 bei įtraukti pareiškėjus į bylą trečiaisiais asmenimis. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantai nebuvo informuoti apie civilinę bylą Nr. 2-459-159/2011, nebuvo įtraukti į jos nagrinėjimą ir apie ją nežinojo iki buvo gauti atsiliepimai į apeliantų ieškinį kitoje civilinėje byloje. Neaišku, kuo remdamasis teismas nustatė pareigą apeliantams sužinoti apie civilinę bylą Nr. 2-459-159/2011 ir joje sudarytą taikos sutartį nuo notaro pranešimo apie priverstinį skolos išieškojimą gavimo dienos. Terminas prašymui atnaujinti procesą negalėjo būti skaičiuojamas nuo pareiškėjui adresuoto notaro pranešimo gavimo dienos, duomenys apie tai, kada apeliantai sužinojo apie civilinę bylą Nr.2-459-159/2011 ir joje sudarytą taikos sutartį bei jos sukeliamas pasekmes, nepaneigti, todėl termino pateikti prašymą atnaujinti procesą apeliantai nepraleido.
2. Teismo aiškinimai dėl CK 4.195 straipsnio normos ir jos pasikeitimo nėra reikšmingi. Perleidus įkeistus žemės sklypus už aukštesnę kainą varžytynių keliu, o ne juos pardavus neteisėtu būdu ieškovui, atsakovo įsipareigojimai galėjo sumažėti ir apeliantų turtas galėjo būti išsaugotas, nenukreipiant į jį priverstinio išieškojimo. Nuo sąlygų, kuriomis buvo perleisti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso likusių nepatenkintų atsakovo įsipareigojimų trečiajam asmeniui dydis ir tuo pačiu apeliantų atsakomybės trečiajam asmeniui pagal įkeitimą mastas. Teismas turėjo pasidomėti, kokie asmenys gali būti suinteresuoti bylos baigtimi ir trečiaisiais asmenimis turėjo įtraukti asmenis, kurie yra įkeitę savo turtą svetimo turto hipoteka užtikrindami atsakovo prievoles. Šie duomenys yra viešai prieinami Hipotekos registre.
3. Teismas bylos iš esmės nenagrinėjo, byla buvo baigta taikos sutartimi, netyrus įrodymų, nepasirengus bylą nagrinėti, neįtraukus į bylos nagrinėjimą suinteresuotų asmenų, kurie turėtų galimybę teikti įrodymus, tarp jų ir dėl turto vertės. Atsakovo nekilnojamasis turtas buvo vertinamas 2009 metais turto vertintojo, kuris vėliau neteko turto vertintojo licencijos, o žemės sklypai buvo parduoti ieškovui 2011 metais. Vien dėl to teismo išvada apie turto pardavimą už rinkos kainą yra nepatikima ir tai įrodyti apeliantai yra pasirengę, kai bus atnaujintas procesas civilinėje byloje.
4. Teismas, neatnaujinęs proceso ir bylos nagrinėjimo, pasisakė dėl ginčo esmės. Teismas nurodė, kad prieš bankroto bylos iškėlimą UAB „Saulės kupolas“ ir UAB „Neto“ sudarė žemės sklypo preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, o bankrutavusi įmonė gali tęsti iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sutarčių vykdymą. ĮBĮ 33 straipsnis nedaro išimčių preliminariosioms sutartims, t. y. žemės sklypai nuosavybės teise priklausantys atsakovui galėjo būti parduodami tik įstatymo nustatyta tvarka –varžytynėse; preliminariąja sutartimi šalys buvo sutarusios žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti iki 2009 m. balandžio 30 d., tačiau iki nurodyto termino pagrindinės sutarties nesudarė, prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė 2009 m. gegužės 1 d., todėl tęsti sutartį jokio pagrindo nebuvo; dėl žemes sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nebuvo sudaryta preliminarioji sutartis, todėl nėra teismo nurodomo pagrindo – tęsti anksčiau sudarytą sutartį; žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimas preliminariojoje sutartyje nurodytomis sąlygomis, t. y. už 5 milijonus litų, visiškai būtų patenkinęs apeliantus, kadangi tokiu atveju trečiasis asmuo būtų patenkinęs savo reikalavimą ir nebūtų pradėtas priverstinis išieškojimas iš apeliantų turto, tačiau už daug mažesnę kainą buvo parduotas ne tik žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bet pridėtas dar ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).
5. Apeliantų atstovas 2014 m. gegužės 28 d. gavo duomenis iš nekilnojamojo turto registro, jog 2011 m. vasario 15 d. atsakovas su UAB Saulės kupolas“ sudarė susitarimą nutraukti preliminariąją sutartį, dėl kurios įgyvendinimo buvo pareikštas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-459-159/2011. Tai reiškia, kad iki taikos sutarties šioje civilinėje byloje patvirtinimo, išnyko pagrindas ieškiniui pareikšti, o tai nebuvo įvertinta nei teismo, tvirtinusio taikos sutartį, nei teismo, sprendusio proceso atnaujinimo klausimą.
6. Teismo argumentai, kad sutartimi tarpusavio nuolaidu būdu spręsdamos kilusį ginčą šalys turi teisę taikos sutartyje susitarti ir dėl tų sąlygų, kurios nėra tiesiogiai susijusios su nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais, tačiau turi įtakos šalių apsisprendimui dėl taikaus civilinėje byloje kilusio ginčo išsprendimo, prieštarauja galiojančiai teismų praktikai šiuo klausimu ir nepagrįstai išplečia taikos sutarties sampratą. Vien tai, kad taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 buvo sprendžiamas žemes sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dėl kurio nebuvo sudaryta nei preliminarioji sutartis, nei pareikštas reikalavimas ieškinyje, teisinis likimas sudaro pagrindą atnaujinti procesą.
7. Negalima sutikti su teismo argumentu, kad pareiškėjų argumentai dėl susiklosčiusios situacijos ir nurodomos aplinkybės nėra išskirtinės bei išimtinės, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą vienerių metų terminą. Apeliantai pateikė argumentų, iš kurių matyti, jog taikos sutartis dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), sudaryta civilinėje byloje Nr. 2-459-159/2011, yra neteisėta, negaliojanti ir prieštarauja viešajam interesui, todėl tokios aplinkybės yra išimtinės ir išskirtinės, leidžiančios teismui atnaujinti procesą ir ištaisyti padarytas klaidas.
Atsakovas BUAB „Neto“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:
1. Teismo išvada, kad trijų mėnesių terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą turi būti skaičiuojamas nuo informacijos apie priverstinį skolos išieškojimą gavimo dienos, yra teisinga, todėl pareiškėjai praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Iš pareiškėjų reikalaujamos skolos dydis yra susijęs su BUAB „Neto“ priklausančio ir AB DnB bankui įkeisto turto pardavimu, todėl pareiškėjas turėjo galimybe gauti iš BUAB „Neto“ informaciją apie tai, koks ir kokiomis sąlygomis turtas buvo parduotas BUAB „Neto“ bankroto byloje. Ta pačią informaciją buvo galima gauti ir iš AB DnB banko.
2. Teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjai neturėjo pagrindo kvestionuoti kreditorių valios dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo, nes tokią teisę kreditoriams suteikia ĮBĮ. Kadangi pareiškėjai neturėjo įstatymo suteiktų teisių įtakoti nutarimų dėl bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto pardavimo kainos ir tvarkos, todėl teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį neturėjo realios įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms.
3. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad turto vertintojas vėliau neteko turto vertintojo licencijos nereiškia, kad priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, nes turto vertinimo metu turto vertintojas licenciją turėjo.
4. BUAB „Neto“ bankroto administratorius, su kreditorių susirinkimo pritarimu, turėjo teisę nuspręsti vykdyti 2007 m. gegužės 7 d. preliminariąją sutartį po bankroto bylos iškėlimo, kadangi tai atitiko bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesus. Aplinkybė, kad 2011 m. vasario 15 d. buvo sudarytas susitarimas su UAB „Saulės kupolas“ dėl preliminariosios sutarties nutraukimo, nėra reikšminga, nes šio susitarimo sudarymo metu UAB „Saulės kupolas“ reikalavimo teisės, kylančios iš preliminariosios sutarties, jau buvo perleistos UAB „Edex“, su kuria buvo pasirašyta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2- 495-159/2011.
5. Nepardavus žemės sklypo dviejose varžytynėse, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turėjo teisę parduoti turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), be varžytynių. Teismas teisingai konstatavo, kad taikos sutartimi tarpusavio nuolaidų būdu spręsdamos kilusį ginčą šalys turi teisę taikos sutartyje susitarti ir dėl tų sąlygų, kurios nėra tiesiogiai susijusios su nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais, tačiau turi įtakos šalių apsisprendimui dėl taikaus civilinėje byloje kilusio ginčo išsprendimo. Aplinkybė, kad šalys į taikos sutartį įtraukė šį turtą ir teismas nutartimi šią taikos sutartį patvirtino, nereiškia, kad buvo padaryta aiški teisės normų taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį.
6. Pareiškėjai savo prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu. Prašymas dėl proceso atnaujinamo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai, todėl pagrįsta teismo išvada, kad išskirtinė ir netoleruotina situacija nagrinėjamu atveju nesusiklostė, todėl nėra pagrindo netaikyti CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino prašymui atnaujinti procesą paduoti.
Trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:
1. CPK 365 straipsnio 1 dalis numato, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais, t. y., jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Apeliantų argumentai apie tariamai patvirtina taikos sutartimi padarytas teisės taikymo klaidas ir būtinybę jas ištaisyti neturi teisinės reikšmės.
2. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo nuspręsta dėl jų teisių ir pareigų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013 yra išaiškinęs, kad prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes; pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs pareiškėjo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.
3. CK 4.195 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl kreditoriaus teisės išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tik tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto, į kurių nuorodas daro apeliantai, įsigaliojo tik 2012 m. liepos 1 d., t. y. po 2011 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 priėmimo, todėl po šios nutarties priėmimo pakitęs teisinis reglamentavimas negali būti pagrindu atnaujinti prieš trejus metus užbaigtos civilinės bylos nagrinėjimą.
4. Ginčas išnagrinėtoje byloje kilo ne dėl apeliantų teisių ir pareigų, o dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo pagal ginčo šalių pasirašytą preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį su vėlesniais jos pakeitimais. Prie atskirojo skundo pridėtas ginčo šalių (BUAB „Neto“ ir UAB „Saulės kupolas“) 2011 m. vasario 15 d. susitarimas dėl preliminariosios sutarties nutraukimo neįtakoja apeliantų teisių ar pareigų, nes jis yra susijęs su ginčo šalių tarpusavio teisiniais santykiais, kuriuos šalys išsprendė, sudarydamos taikos sutartį. Apeliantams priklausantis turtas nėra parduotas, vykdant BUAB „Neto“ skolos išieškojimą AB DNB banko naudai, o tai patvirtina, kad apeliantai nėra įgiję atgręžtinio reikalavimo teisės į BUAB „Neto“.
5. Nepagrįsti apeliantų argumentai dėl nepraleisto trijų mėnesių termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui 2013 m. spalio 14 d. gavus pranešimą iš notaro apie AB DNB banko priverstinį skolos išieškojimą iš pareiškėjams priklausančio bankui įkeisto nekilnojamojo turto, jis turėjo pareigą pasidomėti ir sužinoti, kokiu pagrindu vykdomas skolos išieškojimas.
6. Civilinis procesas turi būti atnaujinamas tada, kai poreikis apginti pažeistą privatų asmens ar viešąjį interesą nusveria poreikį išsaugoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų teisinių santykių stabilumą, proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Atskirojo skundo argumentai neįrodo egzistuojant apeliantų teisių pažeidimo ir nepaneigia bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo teisės spręsti dėl turto pardavimo.
7. Taikos sutartimi šalys turi teisę susitarti dėl tų sąlygų, kurios nėra tiesiogiai susijusios su nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais, tačiau turi įtakos šalių apsisprendimui dėl taikaus civilinėje byloje kilusio ginčo išsprendimo, todėl tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė ne tik dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bet ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kainų ir tvarkos, nesudaro pagrindo teigti, jog taikos sutartis yra neteisėta ir patvirtinta pažeidžiant imperatyvias teisės nuostatas.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos centrinė kredito unija prašo atskirąjį skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:
1. Proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Minėtas institutas turi būti aiškinamas taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Pareiškėjai savo atskirąjį skundą grindžia iš esmės tais pačiais motyvais, kuriais grindė prašymą dėl proceso atnaujinimo.
2. Teismas teisingai sprendė, kad pareiškėjai neprivalėjo būti įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą, todėl jie neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo buvimo.
3. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad teismas be pagrindo neatnaujino proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjai neturi procesinės teisės teikti prašymą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nes tokį draudimą imperatyviai nurodo CPK 365 straipsnio 1 dalis.
4. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad prašymą atnaujinti procesą jie pateikė nepraleidę įstatymo nustatyto termino. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį nustatyto termino praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Apeliantai nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą prašymui pateikti. Teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjai apie skolos išieškojimą turėjo ir galėjo sužinoti jau 2013 m. spalio 14 d., todėl teismo išvada apie pareiškėjų praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti yra teisinga.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad 2007 m. gegužės 7 d. UAB „Saulės kupolas“ su UAB „Neto“ sudarė preliminariąją žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, kuria šalys įsipareigojo iki 2008 m. gegužės 27 d. sudaryti pagrindinę turto pirkimo–padavimo sutartį (civilinė byla Nr. 2-495-159/2011, 5-8 b. l.). UAB „Neto“ pasiūlė UAB „Saulės kupolas“ pirkti turtą už 5 000 000 Lt. UAB „Saulės kupolas“ pasiūlymą priėmė ir sumokėjo 1 000 000 Lt avansą būsimų mokėjimų sąskaitą. 2008 m. liepos 8 d. šalys pagrindinės sutarties pasirašymo terminą nukėlė iki 2009 m. balandžio 30 d (civilinė byla Nr. 2-495-159/2011, 9-13 b. l.). Šalys 2008 m. lapkričio 10 d. prie preliminariosios sutarties pasirašė priedą, kuriuo pakeitė sutarties 1.1. bei 1.2. punktus ir nustatė, kad parduodamo sklypo kaina nustatoma sklypo pardavimo dieną galiojančiais dviejų nepriklausomų turto vertintojų padarytais preliminariais vertinimais (civilinė byla Nr. 2-495-159/2011, 35 b. l.). Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi UAB „Neto“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius 2009 m. balandžio 3 d. pasiūlymu pranešė UAB „Saulės kupolas“, kad neketina nutraukti sutarties ir pasiūlė sumokėti už perkamą žemės sklypą 5 000 000 Lt (civilinė byla Nr. 2-495-159/2011, 38 b. l.). Turto vertinimo ataskaitoje 2009 m. lapkričio 23 d. turtas įvertintas 1 370 000 Lt (civilinė byla Nr. 2-495-159/2011, 39-60 b. l.). Tarp UAB „Saulės kupolas“ ir bankroto administratoriaus kilo nesutarimas dėl parduodamo žemės sklypo kainos, todėl UAB „Saulės kupolas“ 2009 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į teismą prašydamas patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą pagal preliminariosios sutarties sąlygas, nurodant, kad sklypas parduodamas už 1 370 000 Lt. UAB „Saulės kupolas“ 2010 m. gruodžio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido UAB „Edex“ įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį ir visus su šios sutarties pakeitimus ir papildymus (civilinė byla Nr. 2-495-159/2011, 153-154 b. l.). Šalys 2011 m. vasario 28 d. pateikė teismui taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti ir nustatė taikos sutarties esmines sąlygas: ieškovas atsisako savo 1 200 000 Lt kreditorinio reikalavimo bankroto byloje; atsakovas įsipareigoja sudaryti be varžytynių parduoto turto pirkimo–pardavimo sutartį ir perdavimo aktus, kuriais atsakovas už 500 000 Lt parduos, o ieškovas nupirks žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir už 1 400 000 Lt žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šalys 2011 m. kovo 1 d. sudarė pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutartį, kuria ieškovui už 1 900 000 Lt parduoti aukščiau minėti žemės sklypai. Pareiškėjams nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), bei gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įkeisti AB DnB NORD bankui, užtikrinant atsakovo prievolių pagal kreditavimo sutartis vykdymą. Užtikrindamas prievolių pagal tas pačias kreditavimo sutartis vykdymą atsakovas bankui buvo įkeitęs ir kitą turtą, tarp jo ir žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovo ir atsakovo 2011 m. kovo 1 d. sudarytą pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutartį ir taikyti restituciją (civilinė byla Nr. 2-917-123/2014). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ši byla sustabdyta iki bus išnagrinėtas pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-495-15-/2011. Pareiškėjas taip pat yra pareiškęs ieškinį AB DNB bankui dėl hipotekos nekilnojamajam turtui išregistravimo (bylos Nr. 2-771-528/2014). Ši byla sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-917-123/2014.
Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino
CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjų nurodomos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą, yra teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 patvirtinta taikos sutartis, kuria, anot pareiškėjų, buvo pasisakyta dėl jų materialiųjų teisių ir pareigų. Sprendžiant nuo kada skaičiuojamas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, svarbu nustatyti, kada pareiškėjai sužinojo arba turėjo sužinoti apie teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 patvirtintą taikos sutartį. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. spalio 14 d. iš Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro gavo pranešimą apie priverstinį skolos išieškojimą iš pareiškėjams priklausančio bei AB DNB bankui įkeisto turto, todėl sprendė, kad nuo šios dienos pareiškėjas galėjo pasidomėti, kodėl iš jo yra išieškoma būtent tokio dydžio skola. Taigi teismas trijų mėnesių terminą pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pateikimui skaičiavo nuo 2013 m. spalio 14 d., todėl padarė išvadą, kad pareiškėjai praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo turi būti skaičiuojamas nuo 2013 m. spalio 14 d. Su tokia apeliantų pozicija apeliacinės instancijos teismas sutinka. Pranešimas apie priverstinį skolos išieškojimą reiškia, kad neužtenka asmens turto, kurio prievolių įvykdymui užtikrinti buvo įregistruota pareiškėjams priklausančio turto hipoteka. Nuo šio pranešimo gavimo dienos pareiškėjai nesužinojo ir negalėjo sužinoti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 buvo patvirtinta taikos sutartis. Pradėję domėtis išieškojimo iš įkeisto turto aplinkybėmis, pareiškėjai sužinojo, kad atsakovui priklausantys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo parduoti ieškovui 2011 m. kovo 1 d. pirkimo –pardavimo ne varžytynėse sutartimi už 1 900 000 Lt, todėl nedelsiant kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti šią sutartį negaliojančia. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovų (nagrinėjamu atveju apeliantų) ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-917-123/2014 dėl 2011 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento teisme gautas 2014 m. sausio 1 d. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuo šios datos yra pagrindas laikyti, jog pareiškėjai sužinojo arba turėjo sužinoti ir apie Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 patvirtintą taikos sutartį. Pareiškėjai į teismą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 atnaujinimo kreipėsi 2014 m. kovo 27 d., todėl trijų mėnesių termino tokiam prašymui pateikti nepraleido. Dėl šių priežasčių yra pagrindas daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, o tai yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą. Apeliacinės instancijos teismas daro priešingą išvadą – pareiškėjai į teismą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 atnaujinimo kreipėsi nepraleidę CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino tokiam prašymui paduoti.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu
Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 atnaujinimo, nurodydami, kad patvirtindamas taikos sutartį teismas pasisakė dėl jų materialiųjų teisių ir pareigų, todėl prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pirmosios instancijos teismas nepripažino, kad Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011, kuri baigta patvirtintus šalių taikos sutartį, buvo pasisakyta dėl pareiškėjų materialiųjų teisių ir pareigų. Pareiškėjų argumentus, kad jie į civilinės bylos nagrinėjimą privalėjo būti įtraukti trečiaisiais asmenimis, nes nuo bylos baigties tiesiogiai priklausė jų įsipareigojimų atsakyti savo įkeistu turtu mastas, teismas pripažino nepagrįstais ir su šia išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką ginčui aktualiu klausimu, yra nurodęs, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).
Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai bylos proceso neatnaujino ir nenustatė, kad turto pardavimas nesilaikant įstatymo procedūrų, sumažinta kaina, pažeidžiant esminius proceso ir civilinių santykių principus, pažeidė pareiškėjų teises ir pareigas, o tai patvirtina pradėta priverstinio išieškojimo iš pareiškėjų turto procedūra, inicijuota trečiojo asmens, kurio naudai įkeisti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai teigia, kad perleidus atsakovui priklausančius ir trečiojo asmens naudai įkeistus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), už aukštesnę kainą varžytynių keliu, atsakovo įsipareigojimai galėjo sumažėti ir apeliantų turtas galėjo būti išsaugotas, nenukreipiant į jį priverstinio išieškojimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjų prievolė atsakyti savo įkeistu turtu atsakovo BUAB „Neto“ kreditoriui AB DNB bankui atsirado ne teismui patvirtinus šalių taikos sutartį, o yra kilusi iš hipotekos sandorio, kuriuo pareiškėjai įsipareigojo atsakovui nevykdant prievolių atsakyti įkeistu turtu atsakovo kreditoriui, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad teismui patvirtinus taikos sutartį, kažkokiu būdu buvo pasisakyta dėl pareiškėjų materialiųjų teisių ir pareigų ar, kad taikos sutartis sukūrė jiems atitinkamas teises ar pareigas. Tai, kad iš pareiškėjų turto pradėta priverstinio išieškojimo procedūra, nereiškia, kad tokią pareigą jiems nustatė teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis. Hipoteka yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. Pareiškėjai sudarė hipotekos sandorį, kuriuo užtikrino atsakovo prievolių bankui įvykdymą, žinojo, kad atsakovui nevykdant ar netinkamai vykdant kreditavimo sutartyje numatytus įsipareigojimus, skolos išieškojimas gali būti nukreiptas į hipotekos objektus. Būtent hipotekos sandoris sąlygojo išieškojimo nukreipimą į pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį turtą trečiojo asmens reikalavimams tenkinti, kadangi svetimo daikto hipoteka, tai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.181 str.). Pareiškėjai gavo pranešimą apie netinkamą atsakovo prievolių įvykdymą, todėl norėdami išvengti skolos išieškojimo iš savo įkeisto turto, galėjo už atsakovą įvykdyti jo prievolę bankui ir įgyti regreso teisę į skolininką (CK 4.195 str. 4 d.). Jeigu atliekama priverstinio turto pardavimo iš pareiškėjų turto procedūra, tai reiškia, kad nei skolininkas, nei pareiškėjai jo skolos nesumokėjo, todėl ji išieškoma iš hipoteka įkeisto svetimo turto.
Atkreiptinas dėmesys, kad taikos sutartimi nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjams priklausančio turto vertės, jiems nebuvo nustatyta nauja pareiga atsakyti už atsakovo prievoles bankui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai neįrodė, jog taikos sutartį patvirtinusia teismo nutartimi buvo nustatytos ar pakeistos pareiškėjų materialiosios teisės ar pareigos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašomoje atnaujinti byloje pareiškėjai neturėjo galimybės įtakoti turto kainos ar spręsti dėl kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtų klausimų, todėl net ir įtraukti į bylos nagrinėjimą jie savo dalyvavimu nedarytų įtakos tarp šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Kai toks asmuo neįtraukiamas į bylą, akivaizdu, kad teismas, išspręsdamas bylą, savo sprendimu nusprendžia ir dėl neįtraukto į bylą asmens teisių bei pareigų į ginčo objektą. Jeigu į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo procesui atnaujinti nėra. Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010). Pareiškėjų prašomoje atnaujinti byloje nebuvo sprendžiama dėl jiems nuosavybės teise priklausančio ir hipoteka įkeisto turto. Pareiškėjai neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, todėl patvirtintos taikos sutarties įtaka pareiškėjų teisių pasikeitimui nebuvo reali. Patvirtindamas taikos sutartį teismas pareiškėjams jokių teisių ir pareigų nenustatė, todėl sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nėra reikšmingos pareiškėjų nurodomos aplinkybės dėl buvusio ginčo turto kainos nustatymo tvarkos ir vertės.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė priemonė, kuria galima pasinaudoti įrodžius egzistuojant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proceso atnaujinimo pagrindus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neįrodė esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytam proceso atnaujinimo pagrindui, tačiau pažymėtina, kad savo pažeistas teises pareiškėjai turi galimybę ginti kitais civilinių teisių gynimo būdais ir tuo pasinaudojo. Iš pareiškėjų pateiktos informacijos matyti, kad jie yra pareiškę net kelis ieškinius gindami jų manymu pažeistas savo teises, t. y. ieškinį dėl 2011 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir restitucijos taikymo (civilinė byla Nr. 2-917-123/2014) bei ieškinį AB DNB bankui dėl hipotekos jiems nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui išregistravimo (civilinė byla Nr. 2-771-528/2014). Imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujanti sutartis gali būti teismo pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Ieškovų ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl sandorio kainos netinkamo nustatymo bus tiriamos ir vertinamos ieškovų iškeltoje byloje ir joje bus sprendžiama, ar sutartis nebuvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas. O civilinėje byloje dėl hipotekos pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui išregistravimo taip pat bus tiriamas ir vertinamas banko elgesys ir jo veiksmai ieškovo ir atsakovo taikos sutarties ir pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutarties sudarymo kontekste.
Spręsdamas proceso atnaujinimo galimybę CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu teismas vertino tik tas aplinkybes, kurios susijusios su pareiškėjų įrodinėjamu proceso atnaujinimo pagrindu – kad teismo nutartimi buvo pasisakyta dėl pareiškėjų materialiųjų teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nenagrinėjęs bylos iš esmės, t. y. neatnaujinęs proceso, negalėjo konstatuoti, kad žemės sklypai buvo parduoti už rinkos kainą, kadangi teismas nenagrinėjo su nurodyto turto kainos nustatymu ir pardavimo tvarka susijusių aplinkybių. Minėta, kad tokios aplinkybės gali būti ištirtos ir įvertintos civilinėje byloje pagal pareiškėjų ieškinį dėl pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutarties pripažinimo negaliojančia, teismui sprendžiant dėl ieškovų ieškinio, kuriuo prašoma sutartį pripažinti negaliojančia dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, pagrįstumo.
CK 4.195 straipsnio ir jo pakeitimo aiškinimai nagrinėjamo teisinio ginčo išsprendimui nėra reikšmingi, todėl neanalizuotini ir nevertintini.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu
CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjai neturi teisės reikšti prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad proceso atnaujinimas šioje byloje nėra nagrinėjamas visais įmanomais proceso atnaujinimo pagrindais, o yra apibrėžtas CPK 365 straipsnio 1 dalyje bei CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl pareiškėjų atskirojo skundo argumentų, kuriais grindžiamas proceso atnaujinimas dėl teismo padarytų teisės taikymo ar aiškinimo klaidų.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu pareiškėjai negali vadovautis, todėl turėjo pagrindą atmesti pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo, jiems neįrodžius, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011, buvo pasisakyta dėl jų materialiųjų teisių ir pareigų. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Danutė Gasiūnienė