Civilinė byla Nr. Nr. e2A-309-856/2019

                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-70-08096-2017-5

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.17; 3.2.4.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3. 

(S)            

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

n u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1092-1028/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ ieškinį atsakovui R. J. dėl nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

         Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - ir UAB) „Palangos vandenys“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. J. 2349,43 Eur nuostolių už savavališkai išleistų nuotekų tvarkymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 53 Eur žyminio mokesčio bei teisinės pagalbos išlaidas (e. b. I t., 1-9, 133 b. l.). Nurodė, kad yra viešoji geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, tačiau neturi paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkytojos statuso. 2017-01-31 patikrinimo metu ieškovės darbuotojas adresu (duomenys neskelbtini), nustatė savavališką paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų prijungimą prie ieškovės eksploatuojamos Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, surašė patikrinimo aktą bei atliko fotofiksaciją. Savavališkai prijungtu vamzdžiu į Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą neteisėtai šalintos paviršinės nuotekos, surenkamos nuo statinio (duomenys neskelbtini), stogo, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui, dėl ko ieškovė patyrė 2349,43 Eur nuostolį. Nuostolių dydis apskaičiuotas vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629, 51 punkte pateikta formule, atsižvelgiant į savavališkai prijungto vamzdžio 110 mm (0,11 m) diametrą ir kitus kriterijus, laikant, jog pažeidimo laikotarpis truko 10 parų.

2.       Atsakovas R. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. I t., 57-64 b. l.). Nurodė, jog 2009-06-02 UAB „Palangos vandenys“ išdavė technines vandentiekio ir buitinių tinklų pasijungimo sąlygas, todėl 2013-05-14 ieškovei su atsakovu sudarius sutartį dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo yra preziumuojama, kad darbai buvo atlikti tinkamai, t. y. pagal ieškovės išduotas technines sąlygas. Jokie kiti vėlesni kasinėjimo ar pasijungimo darbai nebuvo atliekami. Iki atsakovui prisijungiant prie ieškovės nuosavybės teise valdomos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, nuotekas, susidarančias tiek buityje, tiek paviršines (lietaus), tvarkė individualiai, jas išleisdamas į individualius jam nuosavybės teise priklausančius nuotekų valymo įrenginius. Atliekant atsijungimo darbus nuo individualių valymo įrenginių ir prisijungiant prie ieškovės nuotekų valymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tinklai buvo atjungti. Ieškovės traktuojamas savavališkas prisijungimas galėjo įvykti tik dėl įdėtos galimai nesandarios sklendės, ko pasėkoje 2017-01-31 patikrinimo metu einantys dūmai buvo pastebėti per du lietvamzdžius, t. y. tik nuo dalies vasarnamio stogo, kas patvirtina, kad sklendė galėjo praleisti dūmus, tačiau nepatvirtina, kad nuotekos į ieškovei nuosavybės teise priklausančią nuotekų surinkimo sistemą išvis pateko. Pažymėjo, kad nuotekų kiekis turėtų būti apskaitomas vadovaujantis 2007-04-02 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-193 patvirtintų Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 8 punktu ir remiantis LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 52, o ne 51 punktu. Teigė, jog nustačius nuotekų kiekį, įkainis turėtų būti skaičiuojamas remiantis ne paviršinių nuotekų, o buitinių nuotekų kaina. Konkrečiu atveju, nustatant, koks nuotekų kiekis galėjo patekti į ieškovės nuotekų infrastruktūrą, mano, jog būtina atsižvelgti ne į vamzdžio diametrą, bet į paviršiaus plotą, nuo kurio buvo surenkamos paviršinės nuotekos, iškritusių kritulių kiekį bei į kitus elementus. Mano, jog ieškovė turėjo pateikti tik 29,31 Eur sąskaitą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Palangos vandenys“ iš atsakovo R. J. 1174 Eur nuostolių atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-10-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 631,50 Eur bylinėjimosi išlaidas (e. b. 179-191 b. l.).

4.       Teismas nustatė, jog ieškovė paskirta viešąja geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja Palangoje, tačiau ieškovė nėra paskirta lietaus nuotekų tvarkytoja ir šia veikla neužsiima. Ieškovė atsakovui 2009 m. išdavė technines sąlygas vandentiekio ir buitinio nuotakyno tinklams įsirengti į vasarnamį adresu (duomenys neskelbtini), o 2013-05-14 šalys sudarė geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir buitinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį. Atsakovo lietaus nuotekoms tvarkyti ieškovės tinklais techninės sąlygos nebuvo išduotos, sutartis dėl jų tvarkymo nebuvo sudaryta. Ieškovė, atlikdama patikrinimą 2017-01-31, nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), paviršinių (lietaus) nuotekų tinklas savavališkai prijungtas prie ieškovės buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Pastatas, dėl kurio nustatytas pažeidimas, priklauso atsakovui (keitėsi nekilnojamojo turto adresų numeracija). Savavališko lietaus nuotekų prijungimo į ieškovei priklausančius buitinių nuotekų tinklus faktas jau nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

5.       Teismas padarė išvadą, jog atsakovas savo neteisėtais veiksmais, t. y. prisijungdamas savavališkai prie ieškovės nuotekų sistemos ir šalindamas paviršines (lietaus) nuotekas, padarė ieškovei nuostolius. Spręsdamas dėl nuostolių dydžio, teismas pažymėjo, jog juos nustatyti sudėtinga, galbūt neįmanoma, nes nėra aiški pažeidimo trukmė ir lietaus kritulių, patekusių į ieškovės nuotekų sistemą, kiekis. Taip pat pabrėžė, jog teisinis reglamentavimas, nustatytas tiek LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, tiek LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių (toliau – Taisyklės) 51 ir 52 punktuose yra dviprasmiškas, turi spragų, todėl laikė, jog įstatymo trūkumai negali būti aiškinami prievolės turėtojui, šiuo atveju atsakovui, nenaudinga prasme. Svarstydamas dėl Taisyklių 52 punkto taikymo ieškovės nuostolių apskaičiavimui, teismas padarė išvadą, jog pastaroji 29,31 Eur suma yra aiškiai per maža, kad atgrasytų nesąžiningus vartotojus nuo neteisėto paviršinių nuotekų įrenginių prisijungimo prie bendrų nuotekų tinklų. Teismas laikė, kad Taisyklių 51 punkte nustatyta nuostolių dydžio apskaičiavimo metodika yra tinkamesnė, todėl būtent ja ir rėmėsi apskaičiuodamas ieškovės nuostolius. Tuo pačiu, atsižvelgdamas ir į papildomus kriterijus, teismas taikė CK 6.249 str. 1 d. nustatytą taisyklę, bei siekdamas išlaikyti šalių interesų proporciją, apskaičiavo nuotekų kiekį už 5 paras, iš atsakovo priteisiant 1174 Eur sumą nuostolių ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) R. J. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Palangos vandenys“ ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. II t., 1-7 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

6.1.                      Teismas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad nėra teisinio reguliavimo tiksliai apskaičiuoti žalos dydį, neatsižvelgė ir nevertino to, kad šiuo atveju žalos dydis gali būti nustatomas pagal paviršinių nuotekų kiekį, kuris galimai pateko į ieškovės valdomus buitinių nuotekų tinklus. Šiam kriterijui nustatyti reikalingi du pagrindiniai faktoriai: toje teritorijoje iškritusių kritulių kiekis bei teritorijos plotas, nuo kurios paviršinės nuotekos surenkamos. Nustačius paviršinių nuotekų kiekį, turi būti nustatytas mokestis už nuotekų tvarkymą. Mokestis už nuotekų valymą skaičiuojamas priklausomai nuo to, kaip nuotekos buvo valomos, t. y. ar kaip paviršinės nuotekos, kurios praktiškai nevalomos išleidžiamos į gamtinę aplinką, ar kaip buitinės nuotekos, kurių valymas yra daug sudėtingesnis bei brangesnis lyginant su paviršinių nuotekų valymu. Todėl teismas, siekdamas teisingai išspręsti bylą, privalėjo objektyviai nustatyti žalos dydį, o ne remtis prielaidomis.

6.2. Teismas nesiaiškino, kada galėjo būti atliktas pasijungimas, akte tai nenurodyta, aktas surašytas su esminiais trūkumais, tačiau teismas to nevertino. Būtent akte ieškovė privalėjo nurodyti, nuo kokio ploto paviršinės nuotekos patenka į ieškovei priklausančius buitinių nuotekų tinklus, kada galimai buvo atliktas pasijungimas, ar surašant aktą dalyvavo atsakovas. Iš to seka, kad ieškovei tinkamai nesurašius akto, visos su tuo susijusios neigiamos pasekmės pereina apeliantui.  

6.3. Nors akte nenustatyta pasijungimo data, tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-744 patvirtintų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 52 punkte aiškiai yra apibrėžtas terminas, už kurį, nenustačius paviršinių nuotekų savavališko pasijungimo datos (o šiuo konkrečiu atveju buvo pajungtos paviršinės nuotekos), gali būti skaičiuojama bauda. Maksimalus terminas žalai nustatyti 6 mėnesiai. Už tokį terminą teismui yra pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos informacijos skyriaus pažyma, kurioje nurodytas iškritusių kritulių kiekis per 6 mėnesius toje teritorijoje, kurioje stovi apelianto pastatas, nuo kurio stogo dalies paviršinės nuotekos pateko į buitinių nuotekų tinklus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė teikė ieškinį dėl deliktinės teisės pažeidimo, tai CK 1.125 straipsnyje yra nustatytas sutrumpintas 3 metų senaties terminas, iš to seka, kad žalos dydžiui nustatyti negali būti imamas ilgesnis kaip 3 metų laikotarpis. Tad teismui nustačius, kad žalos dydis, kuris paskaičiuotas už 6 mėnesių terminą, yra per mažas (neva jis neatgraso nuo neteisėtų veiksmų) ir priėmus sprendimą skaičiuoti apelianto išleistų paviršinių nuotekų kiekį už trejus metus, šis kiekis neviršytų 150 m3. Analogiškas, Taisyklių 52 punktui nuotekų paskaičiavimo principas yra įtvirtintas ir kituose teisės aktuose. CK 6.249 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad žalos dydis nėra preziumuojamas, o turi būti įrodytas įprastine tvarka. Ieškovė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos turėtų nuostolių dydį, nepateikė. 

6.4. Teismas, visiškai nevertindamas, ar pagal atsakovo pateiktą skaičiavimo tvarką, t. y. Taisyklių 52 punktą, būtų pilnai atlyginti ieškovės patirti nuostoliai, tiesiog atmetė šią skaičiavimo tvarką tik todėl, kad nuostolių dydis turi apimti ne tik ieškovei padarytą žalą, bet ir turėti auklėjamojo poveikio priemonę, t. y. atgrasyti nesąžiningus vartotojus. Už savavališką pasijungimą R. J. jau buvo nubaustas administracine tvarka. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės patirtų nuostolių dydžio nustatymo, o ne auklėjimo priemonių taikymo.

7.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Palangos vandenys“ prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 12 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo R. J. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo ieškovei išlaidas advokato pagalbai apmokėti (e. b. II t., 22-28 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

7.1.                      Apelianto pozicija dėl Taisyklių 52 punkto taikymo nustatant nuotekų kiekį ir kainą, nepagrįsta, nes bylos ginčo teisiniai santykiai nėra išimtinai privataus pobūdžio - jiems taikomas imperatyvus teisinis reglamentavimas, kuriuo siekiama užtikrinti viešąjį interesą. Apeliantas ignoruoja aplinkybę, kad Taisyklių 52 punktas taikomas tuomet, kai paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginiai savavališkai prijungiami prie paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, o šios bylos atveju apelianto įrenginiai buvo neteisėtai prijungti prie ieškovės buitinių nuotekų tinklų. Šis skirtumas yra reikšmingas, kadangi buitinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo paviršinių nuotekų. Paviršinėms nuotekoms padidinus bendrą vandens kiekį, patenkantį į nuotekų valyklą, sutrinka nuotekų valymo procesas, dėl to buitinės nuotekos nebeišteka iš gyventojų namų, pradeda kauptis ir tvindyti patalpas arba žemiau esančias teritorijas. Visa tai patvirtina didelį apelianto atliktų neteisėtų veiksmų (apelianto paviršinių nuotekų įrenginių prijungimas prie ieškovės buitinių nuotekų tinklų) pavojingumo laipsnį. Tai reiškia, kad priešingai apelianto įsitikinimui, šioje byloje negali būti taikomas Taisyklių 52 punktas.

7.2. Esant teismų konstatuotam Taisyklių 23 ir 23.2 punktų pažeidimui, taikytinas Taisyklių 28 punktas, kuris nukreipia į Taisyklių 51 punktą, t. y. administracinio nusižengimo byloje konstatuota, kad apeliantas savavališkai prisijungė ne prie paviršinių nuotekų tvarkytojo eksploatuojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, o prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomos buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, o šiuo atveju pagal Taisyklių 28 punktą savavališkai išleistų nuotekų kiekis apskaičiuojamas Taisyklių 51 punkte nurodytu būdu. Pagal teismų praktiką svarbu ne tai, kokias nuotekas ir kiek jų faktiškai pažeidėjas išleido, o prie kokios infrastruktūros pažeidėjas savavališkai prisijungė.

7.3.       Pagal Taisyklių 51 punkte pateiktą formulę, ieškinyje nuotekų kiekis buvo apskaičiuotas tik už dešimt parų (kas yra tik trečdalis Taisyklių 51 p. nustatyto preziumuojamo pažeidimo laikotarpio). Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, dar perpus sumažino ieškovės prašomą priteisti sumą. Skundžiamu teismo sprendimu apelianto interesai buvo užtikrinti net daugiau, nei būtų galima tikėtis, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad apelianto neteisėti veiksmai truko žymiai ilgiau nei penkias paras (pirmosios instancijos teismas nustatė, kad neteisėtas prisijungimas truko bent jau nuo 2013-05-14 iki 2017-01-31, t. y. 3 metus 8 mėnesius ir 17 dienų).

7.4.       Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovė privalėjo teismui pateikti tokius įrodymus, kurie pagrįstų žalos dydį, nes ignoruoja aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju žalą apskaičiuoti labai sunku. Tokiais atvejais taikytina CK 6.249 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, kad, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti, tai jų dydį nustato teismas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant ir į kitus kriterijus.

        Teismas 

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto R. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. 

4.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

5.       Byloje kilo ginčas dėl nuostolių, padarytų atsakovui neteisėtai prisijungus prie ieškovės nuotekų sistemos, dydžio ir jų apskaičiavimo metodikos taikymo, tačiau dėl šiame ginče taikytinos nuostolių apskaičiavimo metodikos pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartyje, konstatavęs, jog šioje byloje išleistų paviršinių nuotekų kiekiui nustatyti pagal įstatymo analogiją taikytinas Taisyklių 52 punktas, o jų (paviršinių nuotekų) tvarkymo kaina nustatytina pagal buitinių nuotekų tvarkymo kainą (e. b. II t., 84-99 b. l., 35-55 nutarties punktai), todėl byloje sprendžiamas tik nuostolių dydžio klausimas, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausio Teismo minėtos nutarties motyvus.

6.       Taisyklių 52 punkte įtvirtinta, jog paviršinių nuotekų tvarkytojui nustačius, kad asmuo savavališkai prijungė savo paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius prie paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar jo kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, asmens pašalintų paviršinių nuotekų kiekis nustatomas per paskutinius 6 mėnesius iškritusių kritulių kiekį padauginant iš abonento teritorijos, nuo kurios surenkamos paviršinės nuotekos, ploto. Tačiau nagrinėjamu atveju yra žinomas neteisėto paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginių prijungimo prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros momentas, t. y. atsakovo sutarties su ieškove pasirašymo data 2013-05-14, ką konstatavo pirmosios instancijos teismas, ir su kuo visiškai sutinka apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, jog tą pripažino ir atsakovas R. J., 2018-01-18 teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus (minėtos dienos teismo posėdžio garso įrašas nuo 36:33 iki 49:10 minutės). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jau 1998 metais prie jo vasarnamio buvo įrengti kanalizacijos ir paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginiai, tačiau visos nuotekos, tiek suvartojamos kaip buitinių vartotojų, tiek paviršinės nuotekos nuo stogo, subėgdavo į vieną įrengtą vietinę nuotekų valymo sistemą (kaip įvardijo atsakovas – „bačkas“). Taigi, įvedus centralizuotą geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo sistemą, atsakovo dar 1998 metais įrengti kanalizacijos ir paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginiai tiesiog buvo prijungti prie centralizuotos sistemos, tačiau buitinėms reikmėms suvartojamas vanduo ir šalinamos nuotekos buvo apskaitomos pagal skaitliuko rodmenis, tuo tarpu paviršinės nuotekos per dar 1998 metais įrengtą sistemą (vamzdį) nuo stogo tiesiogiai patekdavo į centralizuotą nuotekų surinkimo sistemą ir nebuvo niekaip apskaitomos. Atsakovas aukščiau minėto teismo posėdžio metu patvirtino, jog nuo pradinio vietinių valymo įrenginių įrengimo daugiau jokie darbai atliekami nebuvo. Taigi, už laikotarpį nuo 2013-05-14 iki 2017-01-31 (atliktas patikrinimas ir surašytas aktas) atsakovas turi sumokėti ieškovei už pašalintas paviršines nuotekas.  

7.       Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 8 punkte nustatyta, kad faktinis paviršinių nuotekų kiekis (Wf) išmatuojamas apskaitos prietaisais, o, kai jų nėra, apskaičiuojamas pagal formulę Wf = 10 x Hf x ps x F x K, m3/mėnesį ar kitą ataskaitinį laikotarpį, čia: Hf – faktinis praėjusio mėnesio ar kito ataskaitinio laikotarpio kritulių kiekis, mm (pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenis); ps – paviršinio nuotėkio koeficientas (ps=0,85 – stogų dangoms; ps=0,83 – kietoms, vandeniui nelaidžioms, dangoms; ps=0,78 – akmenų grindiniui; ps=0,4 – iš dalies vandeniui laidiems paviršiams (pavyzdžiui, sutankintas gruntas, žvyras, skalda, ir pan.); ps=0,2 – žaliesiems plotams (pavyzdžiui, pievos, vejos, gėlynai ir pan.), kuriuose įrengta vandens surinkimo infrastruktūra; ps=0,8 – koeficientas taikomas, kai teritorija yra planuojama ir (ar) nėra žinomas paviršiaus tipas); F – teritorijos plotas, išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas, ha; K – paviršinio nuotėkio koeficientas, atsižvelgiant į tai, ar sniegas iš teritorijos pašalinamas (jei sniegas pašalinamas – K=0,85, jei nešalinamas – K=1).

8.       Šioje byloje aktualus ploto, nuo kurio buvo šalinamos paviršinės nuotekos, bei neteisėtai pašalintų paviršinių nuotekų kiekio nustatymas. Atsakovas R. J. apeliacinės instancijos teismui pateikė ginčo vasarnamio, esančio (duomenys neskelbtini), stogo planą, iš kurio nustatyta, jog stogo plotas yra 142,48 m2 (S=a x b; S=14,01 x 10,17), kas sudaro 0,014248 ha (e. b. II t., 129 b. l.). Nors atsakovas nurodo, jog iš keturių vasarnamyje esančių vamzdžių tik per du skverbėsi dūmai, dėl ko stogo plotas, apskaičiuojant nuostolių dydį, turėtų būti dalinamas pusiau, apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos išvadai, jog tokios aplinkybės (per kiek vamzdžių skverbėsi dūmai) priklauso ir nuo tinklo konstrukcijos, ir nuo atstumų, ir nuo galimo vamzdžių užsikimšimo, o ir liudytojas R. L. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog per du vamzdžius rūko todėl, kad pirmuose vamzdžiuose dūmas pasirodo, o toliau nebesukeliamas slėgis. Be to, teismas sprendžia, jog paviršinės nuotekos kažkur turėjo subėgti ir per kitus du vamzdžius, per kuriuos dūmai nesiskverbė, ir šią aplinkybę, jog per minėtus vamzdžius tekančios paviršinės nuotekos yra surenkamos kitur, turėjo įrodyti apeliantas. Taigi, tokių įrodymų apeliantui byloje nepateikus, plotas, nuo kurio šalinamos paviršinės nuotekos, skaičiuojamas nuo viso stogo ploto, t. y. nuo 142,48 m2, pagal šios nutarties 11 punkte nurodytą formulę.

9.       Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą apie hidrometeorologines sąlygas (e. b. II t., 120 b. l.), iš kurios nustatyta, jog Palangos aviacinės stoties duomenimis, per laikotarpį nuo 2013-05-14 iki 2015-10-16 iškrito 1511 mm kritulių, per laikotarpį nuo 2015-10-17 iki 2016-04-30 iškrito 342 mm kritulių, per laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2017-01-31 iškrito 616 mm kritulių. Taigi, už laikotarpį nuo 2013-05-14 iki 2015-10-16 faktinis paviršinių nuotekų kiekis buvo 182,99 m3 (Wf = 10 x 1511 x 0,85 x 0,014248 x 1), už laikotarpį nuo 2015-10-17 iki 2016-04-30 – 41,42 m3 (Wf = 10 x 342 x 0,85 x 0,014248 x 1), o už laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2017-01-31 – 74,60 m3 (Wf= 10 x 616 x 0,85 x 0,014248 x 1). Įvertinus tai, jog Palangos miesto savivaldybė sprendimais buvo patvirtinusi nuotekų tvarkymo vartotojams kainą, kuri nuo 2013-05-14 buvo 1,09 Eur/m3 (3,76 Lt/m3), o nuo 2016-03-18 – 1,04 Eur/m3) (e. b. II t., 121-125 b. l.), laikotarpiu nuo 2013-05-14 iki 2015-10-16 atsakovas turi sumokėti ieškovei 199,46 Eur (182,99 m3 x 1,09 Eur), laikotarpiu nuo 2015-10-17 iki 2016-04-30 – 45,15 Eur (41,42 m3 x 1,09 Eur), ir laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2017-01-31 – 77,58 Eur (74,60 m3 x 1,04 Eur), viso 322,19 Eur. Taigi, minėto dydžio nuostoliai ir priteisiami ieškovei iš atsakovo.

Dėl bylos procesinės baigties

10.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai taikydamas nuostolių apskaičiavimui Taisyklių 51 punktą, netinkamai apskaičiavo nuostolių dydį, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimas keičiamas dalyje dėl priteistų nuostolių dydžio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

11.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

12.       Ieškovė, kreipdamasi į teismą, sumokėjo 133 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 1510 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (e. b. I t., 30, 148-153 b. l.). Žyminio mokesčio permoka ieškovei grąžinta pirmosios instancijos teismo sprendimu ir šioje dalyje teismo sprendimas nekeičiamas.

13.       Atsakovas patyrė 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme (kvitas ir prašymas nesuskaitmeninti). 

14.       Teismas, atsižvelgdamas į šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, į tai, jog ieškovės patikslintas ieškinys tenkintas tik 13,71 procento (100 x 322,19/2349,43), priteisia ieškovei iš atsakovo 7,27 Eur žyminio mokesčio bei 207,02 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, viso 214,29 Eur. Iš ieškovės atsakovui, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, priteisiama 258,87 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atlikus tarpusavio įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteisiama 44,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

15.       Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas iš esmės tenkinamas iš dalies, kadangi mažinama pirmosios instancijos teismo priteista nuostolių suma.

16.       Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 925 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (e. b. II t., 36-39 b. l.).

17.       Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 35 Eur žyminio mokesčio (e. b. II t., 13 b. l.) bei patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą (e. b. II t., 42-43 b. l.).

18.       Teismas sprendžia, jog atsakovo apeliacinis skundas patenkintas 25 procentais, todėl priteisia atsakovui iš ieškovės 133,75 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei iš atsakovo – 693,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteisiama 560 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinėje instancijoje

19.       Už kasacinį skundą ieškovė sumokėjo 26 Eur žyminį mokestį bei už jo parengimą patyrė 1089 Eur teisinės pagalbos išlaidų (e. b. II t., 66, 78-81 b. l.). Atsakovas duomenų, jog kasacinėje instancijoje patyrė bylinėjimosi išlaidas, nepateikė. Valstybė kasacinėje instancijoje už procesinių dokumentų siuntimą patyrė 5,48 Eur išlaidų (e. b. II t., 83 b. l.).

20.       Vertinant kasacinės instancijos teismo nutarties turinį, darytina išvada, jog kasacinis skundas buvo patenkintas 50 procentų. Taigi, ieškovei iš atsakovo priteistina 557,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

21.       Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei nagrinėjamu atveju nepriteistinas, kadangi iš kiekvienos šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 12 d. sprendimą dalyje dėl nuostolių dydžio ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos vandenys“, juridinio asmens kodas 152447391, iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 322,19 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus 19 ct) nuostolių atlyginimui, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-10-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovui R. J. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ 44,58 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. J. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos vandenys“ 1117,50 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniolika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

Teisėja                                                                                                          Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė