Civilinė byla Nr. e2A-2-390/2021
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00436-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 2.6.20.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Sodininkų bendrijos „Žilvitis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12499-722/2018 pagal ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ ieškinį atsakovei Sodininkų bendrijai „Žilvitis“ dėl skolos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Jonavos rajono savivaldybės administracija, A. D., P. D., V. B., R. M., B. P., A. R., A. P., A. G., V. Ž., A. R., S. P., B. G., A. B., R. T., V. Ž., K. V., D. V., J. G., A. M., V. P., A. L., L. P., D. P., D. A., N. M., A. L., S. Ž., E. Š., I. L. K., O. Z., A. K., M. P., J. Ž., S. K., O. P., A. D., I. D., R. Ž., N. Ž., K. A., K. P., V. M., R. G., D. S., A. R., I. K., L. N., D. S., D. G., V. R., E. M., V. B., I. – B. Š., L. S., J. Ž., V. Š., G. V. Š., A. K., O. T., R. G., J. M., J. M., A. A., A. M., V. S., O. B., S. J., A. – K. A., G. A., G. B., K. B., A. Š., V. M., M. M., I. B., R. K., G. T., G. G., A. G., S. – V. M., L. M., T. K., G. L., T. B., G. S., S. B., G. B., G. V., D. V., D. A., M. B., H. K., V. J..
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Jonavos paslaugos“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Sodininkų bendrijos „Žilvitis“ (toliau – SB „Žilvitis“) 615,03 Eur įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d., 2,70 Eur delspinigius, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2015 m. balandžio 28 d. pasirašė sutartį Nr. 111-1 dėl komunalinių (buitinių ir joms prilygintų) atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo. Atsakovė savo prievolės mokėti už komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugą nevykdė, todėl per laikotarpį nuo 2017 sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. susidarė 617,73 Eur skola, tame skaičiuje: 615,03 Eur skola už komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugas bei 2,70 Eur delspinigiai. Komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugų kaina yra paskaičiuota remiantis 2016 m. gruodžio 22 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimais Nr. 1TS-322, Nr. 1TS-323 bei jį pakeitusių 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 1TS-113 ir 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimų Nr. 1TS-265, Nr. 1TS-266 nuostatomis, kurios detalizuoja Aplinkos apsaugos įstatymo ir Atliekų tvarkymo įstatymus. Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-321, bei jį pakeitusio 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264, nuostatos galioja Jonavos rajono savivaldybėje ir yra privalomos visiems komunalinių atliekų turėtojams.
3. Atsakovė SB „Žilvitis“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir įpareigoti ieškovę pateikti naują paslaugos teikimo sutartį arba papildyti 2015 m. balandžio 28 d. sudarytą sutartį. Nurodė, kad nesutinka su mokesčių paskaičiavimu, nes ieškovė sau palankiai interpretuodama teisės aktų nuostatas naujai įvestą rinkliavos mokestį priskaitė kaip mokestį už suteiktas paslaugas. Pagal 2015 m. balandžio 28 d. sutartį atsakovė už paslaugas kiekvieną mėnesį turi mokėti pagal pateiktas sąskaitas už faktiškai suteiktas paslaugas, t. y. pagal išvežtų konteinerių skaičių. 2016 m. gruodžio 22 d. Jonavos rajono savivaldybė sprendimu Nr. 1TS-323 priėmė norminį administracinį aktą, kuriuo nustatė nuo 2017 m. sausio 1 d. sodininkų bendrijoms privalomą mokėti dvinarę įmoką, kaip rinkliavą, o ne naują paslaugų įkainį. 2017 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė atsiuntė PVM sąskaitą faktūrą Nr. JPV77454 sumai 350,37 Eur, išrašyta 2017 m. rugpjūčio 25 d. data nurodydama, kad neva atsakovei yra suteiktos paslaugos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 30 d., t. y. neinformavusi priskaičiavimus vykdė atbuline tvarka ir kelia reikalavimą, kad būtų apmokėta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės Sodininkų bendrijos „Žilvitis“ ieškovei UAB „Jonavos paslaugos” 615,03 Eur skolą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą (DVĮ pastoviąją dedamąją) už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d., 0,27 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (615,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 313,18 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovės Sodininkų bendrijos „Žilvitis“ 44,19 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimo vykdymą atidėjo 6 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
5. Teismas nurodė, kad neginčija paslaugų sutarties sudarymo fakto ir jos įsipareigojimo mokėti už faktiškai suteiktas paslaugas pagal pateikiamas sąskaitas, neneigia ir ieškovės paslaugų teikimo fakto, tačiau nesutinka su mokesčių paskaičiavimo tvarka, nes atsakovės nuomone, ieškovė naujai įvestą rinkliavos mokestį priskaitė kaip mokestį už suteiktas paslaugas, bei nesutinka su ieškovės primesta pareiga atsakovei, kaip sodininkų bendrijai, nuo 2017 m. sausio 1 d. mokėti DVĮ be sodininkų bendrijos narių sutikimo ne tik už sodininkų bendrijos narius, bet ir už kitus asmenis, kurių turto objektai yra bendrijos teritorijoje.
6. Teismas nurodė, kad 2015 m. balandžio 28 d. tarp šalių buvo sudaryta Sutartis dėl komunalinių (buitinių ir joms prilygintų) atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo Nr. 111-1 (toliau – 2015-04-28 sutartis). Nuo sutarties sudarymo iki ginčo laikotarpio pradžios (2017 m. sausio 1 d.) ieškovės teikiamų atliekų tvarkymo paslaugų įkainiai keitėsi kelis kartus, tarp šalių ginčų dėl šių įkainių dydžių ar mokėjimo už paslaugas tvarkos nebuvo, tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybės teritorijoje nustačius ir patvirtinus dvinarės įmokos (DVĮ; kuri susideda iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios dalių) už atliekų tvarkymą mokėjimą, atsakovė nesutiko mokėti pastoviąją įmokos dalį, o kintamąją įmokos dalį (už konteinerių išvežimą) mokėjo pagal pateiktas ieškovės sąskaitas faktūras ir dėl šios įmokos dalies mokėjimo ginčo byloje nėra. Pagal ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras, 2017 metais atsakovei kas mėnesį buvo skaičiuojama po 39,47 Eur (be PVM) dydžio įmokos už atliekų tvarkymą pastovioji dalis, o 2018 metų sausio ir vasario mėnesiais – po 37,22 Eur (be PVM). Ieškovės paskaičiuota ir prašoma priteisti iš atsakovės įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. yra 617,73 Eur (nors iš pateiktų sąskaitų duomenų mokėtina DVĮ pastoviosios dedamosios bendra suma (įskaitant PVM) turėtų būti 663,18 Eur ((39,47 Eur x 12 mėn. + 37,22 x 2 mėn.) x 21 proc. = 663,18 Eur)).
7. Bylos ginčo objektas – dvinarės įmokos (DVĮ) pastovioji dedamoji ir jos dydis yra nustatyti vietos savivaldos institucijos - Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtintais dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodika ir dvinarės įmokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašu (pakeista 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265), taip pat tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-323, kuriuo patvirtinti Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai (pakeistas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 1TS-113 ir 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-266). Šie teisės aktai buvo priimti vykdant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo bei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) savivaldybėms valstybės pavestas funkcijas.
8. Teismas darė išvadą, kad Jonavos rajono savivaldybės taryba, pasinaudodama jai suteikta diskrecijos teise (ATĮ 302 straipsnio 3 dalis), už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatė ne rinkliavą, o įmoką, kurios pastovioji dalis mokama neatsižvelgiant į tai, ar nekilnojamojo turto objektų savininkui teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga, o kintamoji dedamoji skirta padengti kintamąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas ir ją moka subjektai, kuriems teikiamos komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslaugos. Šiuo atveju abiejų įmokos dalių mokėjimas negali būti atsiejamas ar vertinamas kaip skirtingos įmokos, nes tai yra vienos įmokos dalys.
9. Teismas pažymėjo, kad ir Kauno apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-322-634/2018, kurioje 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi SB „Žilvitis“ apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies (bylinėjimosi išlaidų dalyje), konstatavo, kad UAB „Jonavos paslaugos“ pagrįstai 2017 m. rugpjūčio 25 d. išrašė SB „Žilvitis“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. JPV 77545, pagal kurią sodininkų bendrija turi sumokėti 350,37 Eur už komunalinių atliekų tvarkymo (pastovioji dalis, kintamoji dalis) paslaugų teikimą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio iki 2017 m. liepos mėnesio, kad komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos SB „Žilvitis“ buvo teikiamos nuolatos ir nepertraukiamai, minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti pastoviosios ir kintamosios dalies įmokų dydžiai ir komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų, ir jų tvarkymo paslaugų kaina apskaičiuota teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Teismas laikė nepagrįstais atsakovės argumentus, kad atsakovė pagal paslaugų teikimo sutartį mokėdama įmokos kintamąją dedamąją (už faktiškai teikiamas paslaugas), neturi pareigos mokėti pastoviąją dedamąją, kuri atsakovės nuomone turi būti vertinama kaip rinkliava.
11. ATĮ 301 straipsnio 1 dalis numato, kad sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį atliekų turėtojams atstovauja sodininkų bendrija. Įgyvendinant šias įstatymo nuostatas, savivaldybės taryba 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų taisyklių 121.3 punkte nustatė, kad sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, sodininkų bendrijos atliekų turėtojams atstovauja sodininkų bendrija (juridinis asmuo). Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtintoje DVĮ už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikoje buvo nustatyta, kad Pastoviąją DVĮ dedamąją moka visi savivaldybės NT objektų savininkai, NT objektų savininkų atstovai arba kiti asmenys (35.1 punktas), o 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265 patvirtintoje šios metodikos naujoje redakcijoje sodininkų bendrija yra nurodyta kaip subjektas, turintis pareigą mokėti pastoviąją DVĮ dedamąją.
12. Teismas nurodė, kad atsakovė, sudarydama 2015 m. balandžio 28 d. sutartį, kurioje ji yra laikoma sutarties šalimi ir „Atliekų turėtoju“, pati pripažino, kad ji turi teisę ir (ar) pareigą sudaryti tokio pobūdžio dvišales sutartis. Be to atsakovė ir šiuo metu, pasikeitus įmokų skaičiavimo tvarkai, savo veiksmais, t. y. faktiškai mokėdama kintamąją įmokos dalį (dedamąją) už faktiškai teikiamas paslaugas pagal jos naudojamų konteinerių kiekį, pripažįsta, kad ji bendrijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę ir (ar) pareigą šias funkcijas vykdyti be atskiro bendrijos narių jai suteikto įgaliojimo.
13. Jonavos rajono savivaldybėje pastovioji įmokos dedamoji sodų paskirties objektams nustatoma pagal nekilnojamojo turto objektų skaičių (2016-12-22 sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtintos metodikos 1 priedo 18 punktas). Atsakovei skaičiuojama pastovioji DVĮ dedamoji yra nustatyta pagal bendrijos teritorijoje esančių nekilnojamojo turto vienetų skaičių, išeliminavus iš jo sodo valdas, kuriose jų savininkai yra deklaravę gyvenamąją vietą ir (ar) sudarę individualias paslaugų sutartis su ieškove. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų duomenų matyti, kad ši įmokos dalis skaičiuojama 66 turto vienetų atžvilgiu. Šis objektų (turto vienetų) skaičius buvo nustatytas pagal pačios atsakovės pateiktus duomenis.
14. Sprendžiant klausimą dėl atsakovės, kaip subjekto, turinčio pareigą sudaryti atliekų tvarkymo ir surinkimo paslaugų sutartį, teismas pažymėjo, kad bendrija šiuose santykiuose veikia ne kaip nekilnojamųjų objektų savininkė, o kaip savininkų atstovė ir būtent per ją valstybė įgyvendina mokesčių už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš objektų savininkų.
15. Teismas laikė nepagrįstais ir trečiųjų asmenų argumentus, kad neteisinga būtų mokėti mokesčius už bendrijos narius ar kitus asmenis, kurie piktybiškai tų mokesčių nemoka. Nurodė, kad DVĮ įmoka ir jos pastovioji dedamoji skaičiuojama atsižvelgiant į nekilnojamųjų objektų skaičių, todėl kiekvienam šių objektų savininkui tenka pareiga sumokėti tik jo objektui tenkančią įmokos dalį, o jeigu nekilnojamojo objekto savininkas nustatytos dalies mokesčio nemoka, tai bendrija turi organizuoti savo veiklą taip, kad šie mokesčiai būtų surinkti arba išieškomi teismine tvarka.
16. Ieškovės reikalaujamą priteisti sumą pagrindžia PVM sąskaitos faktūros, sutarties apyvartos ataskaitos ir pažyma-skaičiuotė (2 t., b. l. 24-39), todėl iš atsakovės ieškovės naudai teismas priteisė 615,03 Eur skolą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (pastovioji DVĮ dedamoji) už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d.
17. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2015 m. balandžio 28 d. sutarties 4.2 punkte nustatytus 0,2 proc. – 2,70 Eur dydžio delspinigius. Teismas laikė tikslinga taikyti įstatymo analogiją ir ieškovės prašomų priteisti delspinigių normą sumažinti iki Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalyje numatytos delspinigių normos – 0,02 proc. ir iš atsakovės ieškovei priteisė 0,27 Eur delspinigius.
18. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nėra verslininkė ir abi šalys nėra privatūs juridiniai asmenys, iš atsakovės priteisė CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
19. Ieškinį patenkinęs iš dalies, teismas iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (99,61 proc.) priteisė ieškovei 313,77 Eur bylinėjimosi išlaidas, o iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai (0,39 proc.) priteisė atsakovei 0,59 Eur bylinėjimosi išlaidas, taikė įskaitymą ir iš atsakovės ieškovei priteisė iš viso 313,18 Eur bylinėjimosi išlaidas.
20. Teismas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šio sprendimo vykdymą atidėjo šešių mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
21. Apeliaciniu skundu atsakovė SB „Žilvitis“ prašo: stabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus priimti administracinio teismo išaiškinimai administracinėje byloje Nr. eI-9130-428/2018; panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmeti, priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas sprendė, kad Jonavos rajono savivaldybės taryba, pasitelkdama jai suteikta diskrecijos teise, už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatė ne rinkliavą, o įmoką. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Rinkliavų įstatymas nedviprasmiškai nustato, kad savivaldybės vienašališkai nustatyta įmoka ir yra rinkliava. LVAT yra išaiškinęs, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities - sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Jonavos rajono savivaldybės tarybai, priimant 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir vėliau jį pakeitusį 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą, sąmoningas manipuliavimas sąvokomis negali pakeisti viešosios teisės normų privatiniais teisiniais santykiais.
19.2. Ieškovei iš esmės pakeitus 2015 m. balandžio 28 d. sutarties sąlygas ir iš sutarties kylančias prievoles, apeliantė nesutinka su jai vienašališkai nustatytomis rinkliavos už komunalinę paslaugą administravimo pareigomis. Nesant sodininkų bendrijos narių ir kitų bendrijos teritorijoje nekilnojamąjį turtą valdančių, tačiau bendrijai nepriklausančių asmenų jai suteiktų įgaliojimų ji negali būti vienašališkai laikoma tinkamu bendrijos narių ir kitų asmenų atstove, tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų susiklosčiusių prievolinių santykių kontekste. Jonavos rajono savivaldybė manipuliuodama įstatyme įtvirtinta alternatyva, patvirtinto eilei teisės aktų prieštaraujančias administracinius aktus, tame tarpe taisykles, pagal kurias Jonavos rajono savivaldybėje buvo eliminuota atliekų turėtojų teisė patiems nuspręsti, kas atstovaus jų interesus santykiuose su komunalinių atliekų tvarkytoju.
19.3. Nagrinėjant analogišką ginčą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai civ. byloje Nr. e2-13860-527/2018 kreipėsi į Regionų administracinį teismą dėl Jonavos rajono savivaldybės norminių teisės aktų atitikties LR Atliekų tvarkymo įstatymui, Sodininkų bendrijų įstatymui, LR CK nuostatoms, reglamentuojančioms sutartinių prievolių vykdymą bei fizinių asmenų atstovavimą. Todėl stabdytinas šios civilinės bylos nagrinėjimas iki bus priimti galutiniai administracinio teismo išaiškinimai
19.4. Rinkliavos surinkimo administravimas reikalauja pakankamai nemažų finansinių ir darbo išteklių, kurių nedengia šią prievolę delegavusi savivaldybė, todėl jie turi būti dengiami sąžiningų sodininkų ar kitų bendrijų narių įmokomis. Vienašališkas įmokos surinkimo ir administravimo išlaidų perkėlimas sodininkų bendrijai laikytinas nepagrįstu ieškovės praturtėjimu tokių sąnaudų apimtyje.
19.5. Pirmosios instancijos teismo atliktas teisės aktų aiškinimas ir padarytos išvados prieštarauja tiek aukštesnės galios teisės aktams, tiek ir sutarčių laisvės principui.
19.6. Ginčas turi viešojo intereso požymių, todėl bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka būtų labiau atskleista ginčo esmė.
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Jonavos paslaugos” prašo apeliantės prašymus ir apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Pasinaudodama jai suteikta diskrecijos teise Jonavos rajono savivaldybės taryba (ATĮ 30 straipsnio 3 dalis) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatė būtent ne rinkliavą, o įmoką. Apeliantė visiškai nenuosekliai vertina aktualius teisės aktus, selektyviai remdamasi tik jos pozicijai aktualius teiginius. Apeliantė neturi teisės ginčyti teismo jau nustatyto fakto, kad Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje ginčo santykių tarp šalių metu galiojo komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos įmoka, o ne rinkliava, šias aplinkybes nustatė Kauno apylinkės teismo administracinėje byloje pagal atsakovės pareiškimą Nr. II-219- 737/2018.
20.2. Apeliantė atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, supranta tiesiogiai ir itin siaurai neatsižvelgdama į teisminę praktiką. Argumentas, kad neturėdama nekilnojamojo turto ji nėra tinkamas atsakovas ir neprivalo mokėti rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą, kuri apskaičiuojama pagal nekilnojamojo turto objektų skaičių, yra nepagrįstas. Nekilnojamojo turto objektai yra pasirinkti kaip apskaitos matas, įtakojantis pastoviosios DVĮ dydį, bet ne kaip tiesiogiai savininkui ar valdytojui sukeliantis prievolę objektas.
20.3. Apeliantės teiginiai apie galimai nuostolingą ieškovės veiklą administruojant sodininkų bendrijoms teikiamas paslaugas yra nesusiję su ginčo dalyku, logiškai ydingi ir teisiškai nepagrįsti.
20.4. Nagrinėjant bylą atsakovės atstovas neteikė prašymo stabdyti bylą ir/ar kreiptis į administracinį teismą, todėl su apeliaciniu skundu pateiktas toks prašymas nėra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu ieškinio pagrindu ir dalyku, užvilkins bylos nagrinėjimą.
20.5. Apeliantė prašymo skirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje tinkamai jo nemotyvavo, todėl prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Savivaldybėms LR atliekų tvarkymo įstatymu be kitų pareigų taip pat priskirta funkcija - nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo kainodarą. Jonavos rajono savivaldybės taryba, pasinaudojusi suteikta diskrecijos teise, įvertinusi vietos aplinkybes nusprendė Jonavos r. savivaldybėje įvesti dvinarę įmoką už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą. Tokios įmokos įvedimo teisėtumą taip pat patvirtino Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-321-383 priimta nutartis.
21.2. Apeliantė neteisingai interpretuoja pastoviosios (nekintamos) dalies sąvoką ir neteisingai ją taiko. Pagal Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisykles, pastovioji įmokos dalis nėra ir negali būti laikoma mokesčiu už faktiškai išvežtas atliekas ir yra privalomojo pobūdžio mokėjimas, o nekilnojamojo turto objektų skaičius yra vienas iš leistinų pasirinkti ir taikyti parametrų.
21.3. LVAT 2014 m. vasario 20 d. nutartimi administracinėje byloje A-602-279-14 yra pasisakęs dėl sodininkų bendrijos, kaip atstovo paskyrimo sudaryti ir pasirašyti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos sutartis bei mokėti nustatytą DVI. Priimdamas sprendimą teismas rėmėsi savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse įtvirtinta nuostata, kurioje būtent sodininkų bendrijai buvo numatyta prievolė mokėti vietinę rinkliavą.
21.4. Atsižvelgiant į teismų praktikoje išdėstytus argumentus dėl principo „teršėjas moka“ taikymo, į tai, kad sodininkų bendrijos, kurių teritorijose esantys mėgėjų sodų sklypų savininkai šalina mišrias komunalines atliekas į tokių atliekų šalinimui skirtus bendro naudojimo (kolektyvinius) konteinerius, ir su paslaugų administratoriumi yra sudariusios komunalinių paslaugų teikimo sutartis, laikoma, kad būtent bendrija yra teršėja/atliekų turėtoja.
21.5. Dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl teisės aktų teisėtumo trečiasis asmuo nepasisako.
21.6. Civilinio ginčo esmė yra išsamiai atskleista nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme, todėl bylą apeliacinės instancijos teisme netikslinga nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo S. K. nurodo, kad sodininkų bendrijos narių susirinkime niekada nebuvo keliamas klausimas, tačiau dauguma sodininkų bendrijos narių pasisakytų už siūlymą pavesti atsakovei Sodininkų bendrijai vykdyti mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Apeliacinės instancijos teisme gauti šalių procesiniai dokumentai: ieškovės UAB „Jonavos paslaugos” prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą, kuriame taip pat pateikti rašytiniai paaiškinimai, bei atsakovės SB „Žilvitis“ rašytiniai paaiškinimai. Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama. Nurodytuose procesiniuose dokumentuose šalys iš esmės siekia išplėsti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir juos papildyti naujomis aplinkybėmis, todėl šalių rašytiniai paaiškinimai atsisakomi priimti ir grąžinami juos pateikusiems asmenims.
6. CPK 321 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus išimtis, nurodytas CPK 322 straipsnyje: jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. Bylos šalies ar šalių prašymas nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja (CPK 322 straipsnis). Apeliaciniame skunde kaip pagrindas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nurodyta, kad bus labiau atskleista ginčo esmė. Tačiau teismas pažymi, kad šalių pozicijos grindžiamos rašytiniais įrodymais, jos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, šalys, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybę duoti paaiškinimus žodžiu ir šią teisę realizavo. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti žodinį bylos nagrinėjimą būtinu.
7. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. balandžio 28 d. tarp SB „Žilvitis“ ir UAB „Jonavos paslaugos“ buvo sudaryta Sutartis dėl komunalinių (buitinių ir joms prilygintų) atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo Nr. 111-1 (toliau – 2015-04-28 sutartis), kurioje ieškovė įsipareigojo surinkti pas atliekų turėtoją susidarančias mišrias komunalines atliekas, jas išvežti į sąvartyną, surinkti antrines žaliavas, surinkti stambiagabarites ir buityje susidarančias pavojingas atliekas bei teikti kitas savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse numatytas paslaugas. Atitinkamai atsakovė įsipareigojo laiku, iki sekančio mėnesio pabaigos, atsiskaityti už per praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas pagal savivaldybės tarybos patvirtintus įkainius (tarifus). Sutarties 2.2.2 punktas taip pat numatė, kad sutarties galiojimo metu pasikeitus veikiantiems įkainiams (tarifams), atliekų tvarkytojas įsipareigoja atsiskaityti už teikiamas paslaugas pagal naujus įkainius (tarifus) ir sutartyje nustatytas paslaugų apimtis (susidarančius atliekų kiekius). Sutarties 5.1 punktas nustato, kad sutartis galioja nuo pasirašymo dienos iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir laikoma pratęsta toliau, jeigu per mėnesį iki sutarties galiojimo pabaigos, nebus kurios nors šalies raštiško pareiškimo dėl sutarties nutraukimo ar jos peržiūrėjimo. Sutartis yra galiojanti.
8. Nuo 2017 m. sausio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybės teritorijoje nustačius ir patvirtinus dvinarės įmokos (kuri susideda iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios dalių) už atliekų tvarkymą mokėjimą, atsakovė atsisakė mokėti pastoviąją įmokos dalį, o kintamąją įmokos dalį (už konteinerių išvežimą) mokėjo pagal pateiktas ieškovės sąskaitas faktūras ir dėl šios įmokos dalies mokėjimo ginčo byloje nėra. Atsakovės vertinimu, jai nepagrįstai yra primesta pareiga, kaip sodininkų bendrijai, nuo 2017 m. sausio 1 d. mokėti DVĮ be sodininkų bendrijos narių sutikimo ne tik už sodininkų bendrijos narius, bet ir už kitus asmenis, kurių turto objektai yra bendrijos teritorijoje.
9. Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtintoje DVĮ už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikoje nustatyta, kad pastoviąją DVĮ dedamąją moka visi savivaldybės NT objektų savininkai, NT objektų savininkų atstovai arba kiti asmenys (35.1 punktas), o 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265 patvirtintoje šios metodikos naujoje redakcijoje šių subjektų sąrašas buvo patikslintas ir nurodyta, kad pastoviąją DVĮ dedamąją moka visi atliekų turėtojai: nekilnojamojo turto objekto savininkai, nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti, t. y. sodininkų bendrija šioje metodikoje yra nurodyta kaip subjektas, turintis pareigą mokėti pastoviąją DVĮ dedamąją.
10. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendime dėl norminių administracinių aktų dalies teisėtumo ištyrimo pripažino, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265 patvirtintos Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikos 52 punktas, numatantis, jog sodų ir garažų apmokestinimas vykdomas sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis su sodų ir garažų bendrijomis, iš kurių yra surenkamas mokestis už visų nekilnojamojo turto objektų, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkų mišrias komunalines atliekas, yra neteisėtas ir prieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai sodininkų bendrijos atliekų turėtojų teisei sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis individualiai pasirinkti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje nurodytus atstovavimo subjektus. Taip pat teismas pripažino, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 121.3 punktas, jog, sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartį, sodininkų bendrijos atliekų turėtojams atstovauja sodininkų bendrija, yra teisėtas ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 daliai, taip pat pripažino, jog Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 121.1 punktas yra teisėtas ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (2012 m. rugsėjo 18 d. įstatymo Nr. XI-2220 redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintam teisėkūros aiškumo principui (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinė byla Nr. eI-6746-428/2019). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. eA-372-552/2020, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).
11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai dėl Metodikos 52 punkto neteisėtumo ir papildydama pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus argumentus, nurodė, kad tokiu ydingu teisiniu reguliavimu sodininkų bendrijai nepagrįstai uždedama prievolė rinkti mokestį už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą iš visų nekilnojamojo turto objektų savininkų šios bendrijos teritorijoje, neatsižvelgiant į tai, ar šie asmenys to pageidautų, ar šie asmenys yra sodininkų bendrijos nariai, ar atliekos atsirado sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijoje, objektuose, ar individualiuose privačių asmenų sklypuose (2020 m. spalio 21 d. nutarties 81 pastraipa). Teisėjų kolegija pripažino, kad Taisyklių 121.3 punktas nedraudžia privačių nekilnojamojo turto objektų, esančių sodininkų bendrijos teritorijoje, savininkams ar jų atstovams sudaryti individualias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartis su UAB „Jonavos paslaugos“ arba, atliekų turėtojams susitarus, sudaryti kolektyvinę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartį tarp sodininkų bendrijos ir atliekų tvarkytojo. Toks teisinis reguliavimas neriboja atliekų turėtojo teisės pasirinkti, kokiu būdu jis apmokės jam teikiamas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas (2020 m. spalio 21 d. nutarties 90 pastraipa). Dėl Metodikos 52 punkto ir Taisyklių 121.3 punkto tapatumo, teisėjų kolegija pažymėjo, kad šiomis teisės normomis reglamentuojami skirtingi teisiniai santykiai. Metodikos 52 punktas skirtas nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos apmokėjimo tvarką, o Taisyklių 121.3 punktas apibrėžia vienus iš galimų atliekų turėtojų atstovų visoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (2020 m. spalio 21 d. nutarties 91 pastraipa).
12. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendime pripažinęs, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi minėtą sprendimą palikęs nepakeistą, jog Metodikos 52 punktas, numatantis, kad sodų ir garažų apmokestinimas vykdomas sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis su sodų ir garažų bendrijomis, iš kurių yra surenkamas mokestis už visų nekilnojamojo turto objektų, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkų mišrias komunalines atliekas, yra neteisėtas ir prieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai sodininkų bendrijos atliekų turėtojų teisei sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis individualiai pasirinkti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje nurodytus atstovavimo subjektus, nenustatė, kad šis Metodikos punktas negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos (ABTĮ 118 straipsnio 1 ir 2 dalys; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72/2009, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2234/2014). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės atžvilgiu šis Metodikos punktas negali būti vertinamas retroaktyviai taikant minėtą sprendimą, nes taip būtų pažeista teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo prezumpcija, sudarytos prielaidos pažeisti teisinės sistemos stabilumą, o tuo pačiu pakirsti teisinių santykių subjektų pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2737-629/2020).
13. Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Taigi bendrijos narių ir bendrijos tarpusavio santykiai grindžiami narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais. Remiantis šiais principais, sureguliuojami bendrijos ir jos narių tarpusavio atsiskaitymo klausimai, kurie negali pakeisti kitų viešosios teisės normų, būtent normų dėl nustatytos įmokos už atliekų tvarkymą.
14. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 13 d.), asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Šios įstatymo nuostatos leidžia teigti, kad ir apmokėjimo už suteiktas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, skolų išieškojimo teisinis reglamentavimas nesiskiria ir vienodai taikomas tiek bendrijos nariams, tiek ir asmenims, kurie naudojasi sodo sklypais bendrijos teritorijoje, tačiau nėra bendrijos nariai.
15. Taip pat byloje nėra paneigta pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė, sudarydama 2015 m. balandžio 28 d. Sutartį, kurioje ji yra laikoma sutarties šalimi ir „Atliekų turėtoju“, pati pripažino, kad ji turi teisę ir (ar) pareigą sudaryti tokio pobūdžio dvišales sutartis. Be to, atsakovė ir pasikeitus įmokų skaičiavimo tvarkai, savo veiksmais, t. y. faktiškai mokėdama kintamąją įmokos dalį (dedamąją) už faktiškai teikiamas paslaugas pagal jos naudojamų konteinerių kiekį, pripažįsta, kad ji bendrijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę ir (ar) pareigą šias funkcijas vykdyti be atskiro bendrijos narių jai suteikto įgaliojimo.
16. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, t y. sodininkų bendrija turi pareigą sumokėti ieškovei ieškinyje nurodytą įsiskolinimą už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą.
17. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad DVĮ nekintama dalis yra rinkliava, o ne mokestis už paslaugą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Pažymėtina, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kad nagrinėjam ginčui reikšmingos aplinkybės jau yra konstatuotos Kauno apylinkės teismo administracinės bylos Nr. II-217-814/2018 2018 m. gegužės 30 d. nutartyje bei Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartyje (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartyje konstatuota, kad Jonavos rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu, pasinaudodama jai suteikta diskrecijos teise (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 3 dalis), už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatė ne rinkliavą, o įmoką, kurios pastovioji dalis mokama neatsižvelgiant į tai, ar nekilnojamojo turto objektų savininkui teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga, o jos dydis pareiškėjai (nagrinėjamu atveju – atsakovė) išrašytose sąskaitose atitinka savivaldybės tarybos patvirtintą dydį.
18. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė, o nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 2 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 buvo pakeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintos vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės, kuriose nustatyta dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Minėtų taisyklių 2 punkte nustatyta, kad šiomis taisyklėmis privalo vadovautis savivaldybės, nustatydamos įmokos dydį Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaudamasi aukščiau nurodytų teisės aktų reglamentavimu, Jonavos rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-321 patvirtino Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurių 25 punkte nustatyta, kad savivaldybės atliekų turėtojams taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 Jonavos rajono savivaldybės taryba patvirtino Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodiką bei Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašą. 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-323 Jonavos rajono savivaldybės taryba patvirtino Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius, kurie įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d., bei pripažino netekusiu galios Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 1 TS - 0202 ,,Dėl komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugų įkainių (tarifų) patvirtinimo“, kurio pagrindu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. buvo apskaičiuojamos komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugų kainos.
19. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovei bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
22. Ieškovei iš atsakovės priteisiamos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 300 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 3 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės sodininkų bendrijos „Žilvitis“ (kodas 157006066), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos” (kodas 156916523), 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Algimantas Kukalis