Civilinė byla Nr. e2A-228-945/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07928-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.4;
2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.2.4.11; 3.3.1.20
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 5 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Editos Šliumpienės ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. K. ir M. J. ieškinį atsakovui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dėl pripažinimo įvykdžius prievolę ir hipotekos pripažinimo pasibaigusia, tretieji asmenys Gyvenamojo namo statybos bendrija „(duomenys neskelbtini)“, A. J., Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. K. ir M. J. (toliau kartu – ieškovai), patikslinę ieškinio reikalavimus, prašė teismo: 1) pripažinti pasibaigusia hipotekos, įregistruotos 1995 m. balandžio 25 d. įkeitimo sutarties Nr. 2-2524 ir 1997 m. gruodžio 2 d. įkeitimo sutarties Nr. 2-6710 su visais pakeitimais pagrindu, dalį, pagal kurią yra įkeistas ieškovui G. K. priklausantis nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti pasibaigusia hipotekos, įregistruotos 1995 m. balandžio 25 d. įkeitimo sutarties Nr. 2-2524 ir 1997 m. gruodžio 2 d. įkeitimo sutarties Nr. 2-6710 su visais pakeitimais pagrindu, dalį, pagal kurią yra įkeistas ieškovui M. J. priklausantis nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti, kad ieškovas G. K., sumokėjęs 25 932,84 Eur, visiškai įvykdė savo piniginę prievolę sumokėti kredito įmokas ir palūkanas, kilusią iš lengvatinio kreditavimo teisinių santykių; 4) pripažinti, kad ieškovas M. J., sumokėjęs 13 723,32 Eur, visiškai įvykdė savo piniginę prievolę sumokėti kredito įmokas ir palūkanas, kilusią iš lengvatinio kreditavimo teisinių santykių; 5) priteisti ieškovams iš atsakovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (toliau – ir atsakovas, bankas), bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovai nurodė, kad jie, kaip ir kiti Gyvenamojo namo statybos bendrijos (toliau – GNSB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrija) nariai, pasinaudojo lengvatiniu kreditu butams gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), statyti. Atsakovas suteikė GNSB „(duomenys neskelbtini)“ kreditą minėto gyvenamojo namo statybai pagal 5 kredito sutartis su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. 1994 m. liepos 13 d. ir 1995 m. balandžio 25 d. atsakovas ir GNSB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė statomo namo įkeitimo sandorius. Atsakovui sutinkant, skolų perkėlimo sutartimis GNSB „(duomenys neskelbtini)“ skolos dalys buvo perkeltos bendrijos nariams, taip pat ir ieškovams – 2002 m. balandžio 17 d. ieškovui G. K. 70 408 Lt (20 391,57 Eur), 2004 m. birželio 22 d. ieškovui M. J. 35 652 Lt (10 325,53 Eur). Ieškovai įmokas kredito grąžinimui ir palūkanų mokėjimui mokėjo GNSB „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškėjus, kad GNSB „(duomenys neskelbtini)“ galimai neteisingai skaičiuoja ir administruoja surenkamas kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo įmokas, ieškovai kreipėsi į atsakovą, prašydami leisti mokėti kredito grąžinimo ir palūkanų įmokas tiesiogiai, tačiau tokio leidimo negavo. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovai informavo GNSB „(duomenys neskelbtini)“ stabdantys kredito ir palūkanų mokėjimą, kol bus išspręstas įmokų administravimo teisingumo klausimas. 2015 m. gegužės 18 d. atsakovas pareiškė ieškinį dėl skolos, atsiradusios pagal kredito sutartis, priteisimo iš GNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių, tarp jų ir ieškovų. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-18-451/2020 atsakovo ieškinys buvo atmestas. Nurodytas teismo sprendimas turi prejudicinę galią. Jame nustatyta, kad atsakovas elgėsi aplaidžiai, nesirūpino kredito ir palūkanų įmokų surinkimu, administravimu, nesusisiekė su ieškovais dėl likusių kredito ir palūkanų įmokų mokėjimo, nenurodė sąskaitos, į kurią ieškovai galėtų tiesiogiai atsakovui atlikti įmokas. 2021 m. vasario 11 d. ieškovai paprašė atsakovo nurodyti sąskaitą, į kurią jie galėtų sumokėti likusią kredito ir palūkanų dalį, tačiau atsakymą gavo tik 2021 m. kovo 19 d. Ieškovai 2021 m. kovo 26 d. pateikė atsakovui pretenzijas, prašydami išregistruoti hipotekas ieškovų vardu registruotam turtui, pateikė atliktų įmokų, kredito ir palūkanų likučių apskaičiavimo lenteles pagal civilinės bylos Nr. e2-18-451/2020 duomenis. Atliktais skaičiavimais iki visiško piniginės prievolės įvykdymo ieškovas G. K. papildomai turėjo sumokėti 5 818,15 Eur kredito ir palūkanų įmokų, ieškovas M. J. – 1 590,60 Eur. Šias sumas ieškovai sumokėjo į atsakovo nurodytą banko sąskaitą. 2021 m. balandžio 14 d. atsakovas pateikė ieškovams atsakymus apie ieškovų sumokėtų įmokų užskaitymą, tačiau atsisakė išregistruoti hipotekas.
3. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovų nurodytas teismo sprendimas neturi prejudicinės galios ir nepatvirtina ieškovų argumentų. Perkeliant skolą prievolė, kreditoriaus ir skolininko padėtis nepasikeičia. Skolų perkėlimo sutartyse aiškiai nurodyta prievolių vykdymo tvarka, kreditorius (atsakovas), kuriam naujieji skolininkai (ieškovai) turėjo vykdyti prievoles. Apie skolų perkėlimo sutarčių sudarymą ieškovai atsakovo neinformavo ir nepagrįstai visas įmokas mokėjo grynais pinigais į GNSB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, nors tokių nurodymų nebuvo gavę. Gyvenamojo namo statybos užbaigimo aktas buvo registruotas 2019 m. vasario 5 d., todėl iki to laiko atsakovas neturėjo galimybių imtis teisinių veiksmų, susijusių su skolos perkėlimo sutarčių sudarymu. Pasirašę skolų perkėlimo sutartis ieškovai neužbaigė skolos perkėlimo procedūros pagal Lengvatinio kreditavimo tvarką, o į atsakovą kreipėsi po ilgo laiko, pastebėję, jog GNSB „(duomenys neskelbtini)“ jų pinigines lėšas naudoja ne prievolėms atsakovui vykdyti. Savo pateiktomis skaičiuotėmis ieškovai patys pripažįsta netinkamą prievolių vykdymą. Atsakovas negali pripažinti tinkamu prievolių įvykdymu ieškovų atliktus mokėjimus GNSB „(duomenys neskelbtini)“, kurių atsakovas negavo, taip pat ieškovų mokėjimų komunaliniams patarnavimams, bendrijos išlaidoms dengti ar pan. Kitų GNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių sumokėtos sumos, kurias atsakovas realiai gavo, nepatvirtina ieškovų prievolių tinkamo vykdymo. Atsakovo duomenimis, ieškovo M. J. laiku negrąžinta kredito dalis sudaro 7 779,28 Eur, nesumokėtos palūkanos už kreditą – 1 265,58 Eur, nesumokėtos palūkanos už pradelstą kreditą – 2 425,36 Eur, nesumokėti delspinigiai – 1 791,67 Eur. Ieškovo G. K. laiku negrąžinta kredito dalis sudaro 14 573,41 Eur, nesumokėtos palūkanos už kreditą – 17 042,32 Eur, nesumokėtos palūkanos už pradelstą kreditą – 6 270,43 Eur, nesumokėti delspinigiai – 9 143,85 Eur.
4. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo GNSB „(duomenys neskelbtini)“ prašė dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. GNSB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad 1999–2005 m. buvo vykdytas GNSB „(duomenys neskelbtini)“ skolų perkėlimas gyventojams. Skolą perkėlus, atsakovui skolingi buvo bendrijos nariai, bet ne GNSB „(duomenys neskelbtini)“. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-18-451/2020 nusprendė, kad GNSB „(duomenys neskelbtini)“ nariai stengėsi tinkamai vykdyti skolos mokėjimus, aiškinosi aplinkybes, kam turi vykdyti mokėjimus, tačiau bankas su bendrijos nariais nesudarė kreditavimo sutarčių ir skolininke laikė GNSB „(duomenys neskelbtini)“, bendrijos narių kredito likučių nežinojo, siūlė kreiptis į GNSB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovai visus mokėjimus atliko per GNSB „(duomenys neskelbtini)“, nes taip nurodė bankas ir bendrija. Gautus skolos grąžinimui pinigus GNSB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė bankui.
5. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepime į ieškinį prašė dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
6. Kitų atsiliepimų į ieškinį negauta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė iš ieškovų atsakovui po 4 421,06 Eur už advokato teisines paslaugas, valstybei po 13,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
8. Išanalizavęs sutartinius įsipareigojimus, kuriuos ieškovai perėmė iš GNSB „(duomenys neskelbtini)“, teismas nustatė, kad pagal ilgalaikes paskolų sutartis suteikti kreditai turėjo būti grąžinami kas ketvirtį, mokant už kreditus po 5 proc. metinių palūkanų, o už laiku negrąžintą paskolą – po 7 proc. metinių palūkanų bei 0,5 proc. (po 2004 m. vasario 9 d. papildomų susitarimų – po 0,2 proc.) dydžio delspinigių už kiekvieną dieną nuo laiku nesumokėtų palūkanų sumų. Taigi, tinkamai vykdant prievoles, ieškovai turėjo mokėti tik kreditą ir palūkanas, tačiau, vėluojant mokėti šias įmokas, jiems kilo prievolė mokėti ir padidintas palūkanas bei delspinigius. Iš byloje esančių skaičiuočių, atliktų GNSB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovo, ieškovų, taip pat iš ieškovų pateiktų mokėjimų dokumentų teismas nustatė, kad ieškovai savalaikiai nemokėjo kredito ir palūkanų įmokų, todėl jie privalėjo mokėti padidintas palūkanas ir delspinigius, numatytus paskolų sutartyse. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog ieškovų mokėjimai buvo vykdomi nesavalaikiai, nors ieškovai buvo informuoti dėl padidintų palūkanų ir delspinigių mokėjimo, todėl turėjo juos mokėti, patvirtino byloje liudytoja apklausta buvusi GNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė R. D. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovų skaičiavimai dėl kredito ir palūkanų sumų sumokėjimo bei tinkamo atsiskaitymo su atsakovu yra neteisingi. Teismo vertinimu, objektyviais įrodymais nepaneigę savo mokėjimų vėlavimo ieškovai neigia savo prievolę mokėti padidintas palūkanas ir netesybas, tačiau tai neatitinka sutartinių įsipareigojimų sąlygų, kurias jie perėmė pagal skolos perėmimo sutartis.
9. Teismas pripažino neįrodytais ieškovų argumentus, kad atsakovas kaltas, jog nekontroliavo paskolos grąžinimo, nestebėjo ir neanalizavo piniginių lėšų srautų ir ne dėl ieškovų kaltės, bet dėl paties atsakovo nerūpestingumo buvo su juo neatsiskaityta, nepaisant to, kad tokie argumentai yra nurodyti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-18-451/2020. Teismas sprendė, kad šioje byloje jis neturi pagrindo konstatuoti tokių aplinkybių. Teismo vertinimu, įstatyminis reglamentavimas ar teismų praktika nenumato, kad paskolą administruojantis bankas galėtų priversti klientą (ieškovus ar kitus bendrijos narius) sumokėti skolas ar turėtų teisę už klientą (šiuo atveju GNSB „(duomenys neskelbtini)“) spręsti, kam šis gali pervesti banko sąskaitoje turimas lėšas. Ieškovai nepateikė įrodymų apie savo prievolių savalaikį vykdymą pakankamo dydžio įmokomis. Teismas pažymėjo, kad pagal paskolų sutartis kreditoriumi yra atsakovas, bet ne GNSB „(duomenys neskelbtini)“, byloje nėra įrodymų, jog atsakovas buvo pakeitęs paskolų mokėjimo tvarką ir nurodęs atlikti mokėjimus per pradinį skolininką (bendriją). Nors ieškovai nurodė savo įsipareigojimus vykdę per GNSB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš 2014 m. ieškovo G. K. pranešimo GNSB „(duomenys neskelbtini)“ teismas nustatė, kad jis pareiškė stabdantis visus savo mokėjimus, tuo pripažindamas, jog jo netenkina GNSB „(duomenys neskelbtini)“ atliekami skolos pervedimai bankui.
10. Teismas pažymėjo, kad iki 2013 m. ieškovai nebuvo informavę atsakovo apie skolos perkėlimo sutarčių sudarymą, byloje nėra įrodymų, jog, panorėjęs atsiskaityti už paskolą tiesiogiai su atsakovu, ieškovas G. K. pateikė jam GNSB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą dėl įsiskolinimo, GNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių raštiškus sutikimus dėl skolos paskirstymo tarp bendrijos narių. Byloje yra pateikti duomenys, kad kiti GNSB „(duomenys neskelbtini)“ nariai 2006 m. spalio 31 d., 2008 m. kovo 7 d., 2008 m. liepos 14 d. sudarė su atsakovu atskiras sutartis (butas Nr. 19) arba visiškai atsiskaitė (butai Nr. 28, 45, 21, 9), todėl ieškovų aiškinimus dėl atsakovo atsisakymo su jais tiesiogiai sudaryti sutartis teismas pripažino neįrodytais. Teismo vertinimu, vien atsakovo sutikimo perdavimas notarui nereiškia, jog, nebūdamas konkrečios sutarties šalimi, atsakovas galėjo žinoti, kas iš GNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių sudarė skolos perkėlimo sutartį, be to, atsakovas savarankiškai negalėjo imtis Lengvatinio kreditavimo tvarkoje numatytų priemonių konkrečių bendrijos narių atžvilgiu – reikalauti sudaryti skolos perkėlimo sutartis, kol gyvenamasis namas nebuvo pripažintas tinkamu naudotis, o gyvenamojo namo statybos užbaigimo aktas buvo įregistruotas tik 2019 m. vasario 5 d. Atsakovo kaltė dėl nepakankamos paskolos grąžinimo kontrolės turėtų reikšmę, jei būtų reiškiamas ne reikalavimas dėl ieškovų prievolės tinkamo įvykdymo pripažinimo, bet reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo.
11. Teismas pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-18-451/2020 buvo spendžiama dėl skolos (vėluojamo grąžinti kredito sumų) priteisimo atsakovui iš GNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir šios bendrijos narių (tarp jų ir ieškovų), bet nebuvo sprendžiama dėl ieškovų turimų sumokėti atsakovui pagal perimtas skolos sutartis visų įmokų sudėties (palūkanų, padidintų palūkanų, delspinigių) ir jų dydžio priteisimo, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas, o ir ieškinys buvo pareikštas nesibaigus prievolių įvykdymo terminui. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendime nekonstatuota, kad ieškovai neturi pareigos mokėti padidintų palūkanų ir delspinigių. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas yra pateikęs skaičiavimus dėl paskolų sumų pasiskirstymo tarp bendrijos narių pagal perimtas paskolos dalis, apskaičiavus kaip iš GNSB „(duomenys neskelbtini)“ gautos ir atsakovui pervestos kiekvieno ieškovo įmokos pasiskirstė palūkanų, netesybų ir kredito dengimui. Teismas sprendė, kad nėra įrodymų, jog šie skaičiavimai neteisingi, o gautų įmokų paskirstymą atsakovas nurodo atlikęs piniginių lėšų gavimo metu, kai ieškovų skaičiuotės yra ydingos, nes jose neįvertinta ieškovų pareiga padengti padidintas palūkanas ir netesybas (delspinigius).
12. Teismas nesutiko su ieškovų argumentais, kad kai kuriais laikotarpiais GNSB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo skaičiuojami delspinigiai, nes įmokos buvo dengiamos kitų bendrijos narių įmokomis. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad kuris nors bendrijos narys sutiko savo įnašais apmokėti bet kurio iš ieškovų skolas už kreditą, palūkanas ar kt. Ieškovų argumentus, kad padidintos palūkanos ir netesybos yra banko uždarbis, kurio jis neturi gauti dėl blogo paskolos grąžinimo administravimo, teismas vertino kaip nepagrįstus, kadangi vadovaujantis Specialiąja valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 974, padidintos palūkanos ir delspinigiai nėra tik banko pelnas. Atsakovui paaiškinus, kad padidintos palūkanos ieškovams skaičiuojamos už laiku negrąžintas kredito įmokų sumas, delspinigiai skaičiuojami už laiku nesumokėtas palūkanų įmokų sumas ir detalizacijose ieškovams skaičiuotos 2 proc. padidintos palūkanos (skirtumas tarp 5 proc. palūkanų normos, mokėtinos už kredito naudojimą, ir 7 proc. palūkanų normos, mokėtinos už laiku negrąžintą kreditą), teismas konstatavo, kad dvigubo apmokestinimo nėra, o priešingų įrodymų ieškovai nepateikė.
13. Teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ieškovai yra tinkamai įvykdę savo prievoles sumokėti visas įmokas pagal skolos perkėlimo sutartimis perimtas paskolos sutartis, todėl ieškovai neįrodė tinkamo atsiskaitymo su atsakovu pagal savo prievoles. Netenkinęs reikalavimo dėl pripažinimo visiškai įvykdžius prievoles, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas G. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo G. K. ieškinio reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo G. K. ieškinio reikalavimus, priteisti ieškovui G. K. iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą draudimą teismui iš naujo nustatinėti išspręstose bylose konstatuotus faktus. Tų pačių šalių ginčas dėl piniginių prievolių, kylančių iš to paties lengvatinio kreditavimo teisinio santykio, buvo išspręstas Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-18-451/2020. Šis teismo sprendimas ir juo nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę reikšmę. Aplinkybės, kad atsakovas ankstesnėje byloje prašė priteisti iš ieškovų skolą, apskaičiuotą iki konkrečios nurodytos datos, o ne dėl visiško atsiskaitymo, jog atsakovas nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo, nėra reikšmingos. Skolos faktas yra abiejų bylų reikšmingas faktas ir įrodinėjimo dalykas, todėl sprendimas, priimtas ankstesnėje byloje, yra prejudicinis. Dėl to teismas nepagrįstai priskyrė ieškovams pareigą nagrinėjamoje byloje antrą kartą įrodinėti tas pačias aplinkybes, kurios jau yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu ankstesnėje byloje.
1.2. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Teismas netyrė ir nevertino reikšmingų įrodymų, kuriais rėmėsi ieškovai kaip faktiniu ir teisiniu pareikšto reikalavimo pagrindu, t. y. Pavedimo sutarties, liudytojos R. D. paaiškinimų, prejudicinio teismo sprendimo, įrodymų iš ieškovo G. K. santuokos nutraukimo bylos, banko išduotų išankstinių sutikimų skolos perkėlimo sutarčių sudarymui ir pan.
1.3. Teismas nevertino, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigą administruoti kreditą (laikydamas skolininku GNSB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovas nevykdė imperatyvios pareigos administruoti kreditą atskirai kiekvienam bendrijos nariui), neadministruodamas kredito atskirai kiekvienam bendrijos nariui, atsakovas savo vidinėmis operacijomis netinkamai skirstė gaunamas įmokas, be to, pats klysdamas, atsakovas suklaidino GNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkę ir jos narius dėl to, kuris asmuo yra atsakovo skolininkas ir kokia tvarka turi būti vykdomos su kredito grąžinimu susijusios prievolės.
1.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojos paaiškinimai patvirtina, jog atsakovui buvo arba turėjo būti žinoma apie skolos perkėlimo sutarčių sudarymą.
1.5. Teismas nevertino, kad pats atsakovas klaidingai laikė, jog skolos perkėlimo procedūros nėra baigtos, ir, nepaisant GNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos narių pasirašytų notarinių skolos perkėlimo sutarčių fakto, atsakovo skolininke išliko GNSB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas paneigė įsiteisėjusiu sprendimu nustatytas aplinkybes ir byloje esančius kitus įrodymus, kurie patvirtina, jog kredito grąžinimo mechanizmas buvo pasirinktas visų lengvatinio kreditavimo santykių dalyvių, įskaitant patį atsakovą, suderintais veiksmais. GNSB „(duomenys neskelbtini)“ nariai neturėjo galimybės mokėti tiesiogiai atsakovui, kuris kredito grąžinimo įmokų reikalavo iš GNSB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat neturėjo galimybės nemokėti GNSB „(duomenys neskelbtini)“, kuri, vykdydama atsakovo reikalavimus, rinko įmokas.
1.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas G. K. nepateikė įrodymų, jog siekdamas atsiskaityti su atsakovu jis būtų įvykdęs atsakovo iškeltus reikalavimus. Atsakovas iš ieškovo G. K. pareikalavo įvykdyti pačiam atsakovui tenkančią kredito administravimo, negrąžinto kredito sumos likučio paskirstymo, suderinimo ir kontrolės funkciją, o ieškovas G. K., neturėdamas priemonių paveikti GNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitus jos narius, kad šie atliktų atsakovo reikalaujamus veiksmus, neturėjo jokių galimybių įgyvendinti atsakovo reikalavimus.
1.7. Spręsdamas, kad ieškovų per GNSB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtos visos įmokos buvo perduotos atsakovui ir todėl jis turėjo galimybę šias įmokas skirstyti, teismas negalėjo padaryti išvados, jog atsakovo skaičiuotės yra teisingos, nes pagal skaičiuotes atsakovas neužskaitė visų ieškovo G. K. įmokų. Nagrinėjamoje byloje negali būti ignoruojami ankstesnėje byloje teismo nustatyti ir atsakovo pripažinti faktai, kad jis neturi duomenų, kaip paskirstyti GNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos narių atlikti mokėjimai. Matydamas dideles GNSB „(duomenys neskelbtini)“ įnešamas sumas į kredito grąžinimo/nurašymo sąskaitą, atsakovas turėjo domėtis šių lėšų kilme, paskirtimi, mokėtojo asmeniu ir t. t. Be to, priimdamas konkrečiai paskirčiai mokamas lėšas, atsakovas neturėjo teisės vienašališkai keisti šių lėšų paskirties ir jas užskaityti kitai paskirčiai, nei lėšos sumokėtos. Atsakovui neįrodžius, kad GNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės į banko sąskaitą įneštų grynųjų pinigų sumų sudėtyje nėra ieškovo G. K. per GNSB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtų lėšų, pripažintina, jog šių lėšų sudėtyje yra jo sumokėtos lėšos.
1.8. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog kuris nors GNSB „(duomenys neskelbtini)“ narys sutiko savo įnašais sumokėti bet kurio iš ieškovų skolas už kreditą ar palūkanas. Ieškovas G. K. neįrodinėjo, kad kitų GNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių sumokėtomis įmokomis turėtų būti dengiamos jo prievolės atsakovui. Priešingai, visas savo kredito ir palūkanų įmokas ieškovas G. K. sumokėjo pats savo lėšomis ir įrodymus apie tai pateikė teismui. Atsakovas, retrospektyviai atlikęs ieškovo G. K. įmokų skaičiavimus ir nagrinėjamos bylos tikslais sudarytą skaičiuotę pateikęs teismui, suklaidino teismą, kad aktualiu laikotarpiu atsakovas atskirai administravo ieškovo G. K. skolą. Ankstesnėje byloje neginčijamai nustatyta, kad skola GNSB „(duomenys neskelbtini)“ nariams, įskaitant ieškovą G. K., nebuvo administruojama atskirai.
1.9. Nustatęs, kad ieškovas G. K. 2014 m. GNSB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė stabdantis visus savo mokėjimus, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog tokiu pareiškimu ieškovas G. K. pripažino, kad jo netenkina GNSB „(duomenys neskelbtini)“ atliekami skolos pervedimai atsakovui. Tokia teismo išvada nepagrįsta byloje pateiktais įrodymais.
1.10. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas savalaikiai nemokėjo kredito ir palūkanų, todėl jis privalėjo mokėti padidintas palūkanas ir delspinigius. Kadangi atsakovas nelaikė ieškovo G. K. savo skolininku, atskirai jam neadministravo kredito, taigi ir netvarkė duomenų apie jam tenkančios kredito dalies pokyčius, nesekė prievolių vykdymo tinkamumo ir neskaičiavo netesybų. Atsakovas niekada nereikalavo, kad ieškovas G. K. sumokėtų jam padidintas palūkanas ir delspinigius. Tą padarius, tokiam atsakovo reikalavimui būtų taikoma ieškinio senatis.
1.11. Nepagrįsta teismo išvada, jog šiuo atveju netesybos yra ne atsakovo pelnas, o specialiosios valstybės programos pajamos. Teismas nevertino Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su Lietuvos žemės ūkio banku (kurio teisių perėmėjas yra atsakovas šioje byloje) sudarytos Pavedimo sutarties, kurioje nustatyta, jog palūkanos ir netesybos yra banko atlygis (aptarnavimo mokestis).
1.12. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimo pareiga, kiek tai susiję su finansiniais duomenimis, tenka išimtinai atsakovui, kadangi ieškovui būtų neįmanoma ją įvykdyti. Atsakovui nepateikus įrodymų, kurie leistų patikimai ir vienareikšmiškai nustatyti, kiek kuris asmuo konkrečiu laikotarpiu sumokėjo kredito, palūkanų, padidintų palūkanų ir delspinigių įmokų, kaip jos pasiskirsto bendroje atsakovui sumokėtoje/nurašytoje sumoje, turi būti vadovaujamasi ieškovo G. K. pateiktais įrodymais apie jo piniginės prievolės tinkamą įvykdymą.
15. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovo G. K. bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovo G. K. pozicija byloje buvo grindžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimu, nesiekiant byloje pareikšto ieškinio pagrįsti kokiais nors kitais įrodymais. Papildomų sumų (mokėjimo palūkanų, padidintų palūkanų ar delspinigių) priteisimo klausimas ir civilinės atsakomybės klausimas nepateko į civilinės bylos Nr. e2-18-451/2020 nagrinėjimo dalyką, nes ginčo ribas apibrėžė atsakovo pareikštas ieškinys (buvo sprendžiamas tik kredito įsiskolinimo priteisimo klausimas, nevertinant kitų ieškovo vykdytinų prievolių). Atsižvelgus į tai, ieškovas G. K. nagrinėjamoje byloje turėjo bendra tvarka, remiantis CPK 12 ir 178 straipsnių nuostatomis, pagrįsti savo pareikštus reikalavimus. Be to, civilinėje byloje Nr. e2-18-451/2020 objektyviai negalėjo būti vertinamas ieškovo visų prievolių visiško įvykdymo klausimas, kadangi prievolių vykdymo terminai ieškinio pareiškimo metu dar nebuvo suėję.
2.2. Ieškovas G. K. sprendimą prašo pripažinti nemotyvuotu ne dėl jame išdėstytų motyvų trūkumo (nepakankamumo), bet dėl skirtingo susidariusios situacijos interpretavimo, kuris grindžiamas ieškovo subjektyviu situacijos ir selektyviu byloje surinktų įrodymų vertinimu.
2.3. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad atsakovas po skolos perkėlimo sutarties sudarymo būtų pakeitęs kredito sutarčių vykdymo tvarką. Ieškovas G. K. savo nuožiūra (rizika) po skolų perkėlimo sutarties sudarymo nesikreipė į atsakovą ir neprašė atsakovo priimti iš ieškovo tiesiogines įmokas, su tokiu prašymu į atsakovą kreipėsi tik beveik po dešimties metų, kai ginčo objektu esančios įmokos jau buvo sumokėtos GNSB „(duomenys neskelbtini)“, bet ne atsakovui. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas, kaip kreditorius, po skolos perkėlimo sutarties sudarymo būtų nurodęs mokėjimus atlikti ne esamam kreditoriui, bet pradiniam skolininkui (GNSB „(duomenys neskelbtini)“). Byloje taip pat nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovas po skolos perkėlimo sutarties sudarymo būtų buvęs savalaikiai informuotas apie sudarytą skolos perkėlimo sutartį ir įvykusį skolos perkėlimo faktą.
2.4. Ieškovas G. K. iš esmės siekia nesąžiningai išvengti civilinės atsakomybės prievolių, nors daugelį metų tinkamai nevykdė prievolių, kylančių iš kredito teisinių santykių, ir iš viso nemokėjo jokių įmokų. Paties ieškovo G. K. su ieškiniu pateikti skaičiavimai pagrindė, kad dalis prievolių nebuvo tinkamai įvykdyta, o ieškovas byloje siekė tik imituoti savo prievolių visiško įvykdymo faktą, visas sumas sąmoningai skirdamas tik kredito įmokų ir mokėjimo palūkanų dengimui. Ieškovas G. K. visą laiką turėjo galimybę kreiptis į atsakovą ir tinkamai vykdyti savo prievoles, tačiau tokia galimybe nesinaudojo. Atsakovas nėra atsakingas už ieškovo nuožiūra ir rizika priimtą sprendimą nemokėti įmokų, ar mokėti įmokas ne kredito sutartyse nustatyta tvarka. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų atsisakęs iš ieškovo G. K. priimti kokias nors įmokas.
2.5. Atsakovas, kaip kreditorius, remiantis tuo metu galiojusia Lengvatinio kreditavimo tvarka, iki gyvenamojo namo statybos procedūrų užbaigimo (2019 m. vasario 5 d.) neturėjo galimybių imtis kokių nors teisinių veiksmų, susijusių su skolos perkėlimo sutarčių sudarymu ar kitų Lengvatinio kreditavimo tvarkoje numatytų procedūrų inicijavimu ar užbaigimu.
2.6. Skolos perkėlimas įvyko jau galiojant Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), todėl atsakovas pagrįstai visas gautas įmokas skirstė CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas į bylą pateikė išsamią ieškovo skolos ir prievolių vykdymo detalizaciją, kuri pagrįsta atsakovo turimais duomenimis, susijusiais su kredito sutarčių vykdymu. Negalima teigti, kad visos ieškovo G. K. sumokėtos sumos GNSB „(duomenys neskelbtini)“ pasiekė atsakovą ir buvo panaudotos ieškovo G. K. perimtų prievolių vykdymui.
16. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų
17. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Nagrinėjamoje byloje ieškovai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti, kad jie yra įvykdę savo pinigines prievoles sumokėti atsakovui kredito įmokas ir palūkanas, kilusias iš lengvatinio kreditavimo teisinių santykių, taip pat pripažinti pasibaigusiomis hipotekos dalis, pagal kurias yra įkeisti ieškovams priklausantys nekilnojamieji daiktai. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovų ieškinį, apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė tik ieškovas G. K., todėl teisėjų kolegija vertins tik aplinkybes, susijusias su ieškovo G. K. prievolių įvykdymo atsakovui tinkamumu.
Dėl ieškovo G. K. apeliacinio skundo
19. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad gyvenamojo namo statybai GNSB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktos paskolos 1993 m. gruodžio 16 d. kredito sutartimi Nr. 1, 1994 m. kovo 22 d. kredito sutartimi Nr. 1, 1994 m. liepos 13 d. kredito sutartimi Nr. 2, 1995 m. balandžio 12 d. ilgalaikės paskolos sutartimi Nr. 1, 1996 m. birželio 20 d. ilgalaikės paskolos sutartimi Nr. 1, 1997 m. birželio 20 d. ilgalaikės paskolos sutartimi Nr. 1 su papildomais susitarimais (toliau – kredito sutartys). 2002 m. balandžio 17 d. sutartimi GNSB „(duomenys neskelbtini)“ perkėlė ieškovui G. K. 70 408 Lt (20 391,57 Eur) skolos dalį pagal kredito sutartis, o ieškovas G. K. įsipareigojo grąžinti skolą bankui kredito sutartyse nurodytomis sąlygomis. Aplinkybę, kad ieškovui G. K. buvo perkelta 70 408 Lt dydžio kredito dalis, patvirtina ir banko 2002 m. balandžio 5 d. raštas notarei, kuriame jis nurodė sutinkantis, jog GNSB „(duomenys neskelbtini)“ nariai (tarp jų ir ieškovas G. K.) perimtų iš GNSB „(duomenys neskelbtini)“ konkrečius skolinius įsipareigojimus pagal kredito sutartis, tokio paties dydžio skolos suma nurodoma ir kituose GNSB „(duomenys neskelbtini)“ bei atsakovo dokumentuose, susijusiuose su skolos dydžio ieškovui G. K. skaičiavimu.
20. Aplinkybė, kad ieškovas G. K., o ne GNSB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakingas už kredito grąžinimą, yra patvirtinta įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-18-451/2020. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-18-451/2020 nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjant šią bylą.
21. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Tačiau tam tikrais proceso teisės normose reglamentuojamais atvejais šalys yra atleidžiamos nuo įrodinėjimo pareigos. CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje aiškinant nurodytas proceso teisės normas suformuluotos tokios esminės nuostatos: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023).
23. Kasacinis teismas dėl teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisinės galios yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje. Tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020).
24. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-18-451/2020 konstatuota, kad bendrijai ir jos nariams pasirašius skolos perkėlimo sutartis dėl grąžintinų kredito sumų, bendrijos nariai liko atsakingi bankui ir jam turėjo mokėti negrąžintą kreditą, palūkanas ir delspinigius. Kadangi paminėta faktinė aplinkybė buvo civilinės bylos Nr. e2-18-451/2020 įrodinėjimo dalyko dalis, ji pripažintina prejudiciniu faktu nagrinėjamoje byloje.
25. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad po skolos perkėlimo sutarties sudarymo ieškovas G. K. visas įmokas mokėjo grynaisiais pinigais GNSB „(duomenys neskelbtini)“, iki 2021 m. kovo 30 d. ieškovas G. K. atsakovui tiesiogiai nebuvo pervedęs jokių piniginių lėšų. Iš nagrinėjamai bylai aktualaus Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-18-451/2020 nustatyta, kad, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas šioje byloje, tokia situacija susiklostė ne dėl bendrijos narių, tarp jų ir ieškovo G. K., kaltės. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 19 d. sprendime konstatavo, kad, bendrijai priėmus sprendimą dėl grąžintinų kredito sumų perkėlimo, bankas turėjo administruoti kiekvienam nariui perkeltą skolą atskirai, t. y. kiekvienam skaičiuoti negrąžintą kreditą, palūkanas ir delspinigius, nes tokia jo pareiga yra imperatyviai įtvirtinta įstatyme. Šiuo atveju bankas netinkamai vykdė savo pareigą, netinkamai kontroliavo paskolos grąžinimą, nestebėjo ir neanalizavo piniginių lėšų srautų bendrijai priklausančiose sąskaitose, apsiribojo tik mechaniniu lėšų nurašymu nuo bendrijos sąskaitos. Kadangi bankas nekontroliavo tikslinę paskolą gavusios bendrijos piniginių lėšų, kuriomis turėjo būti vykdomi bendrijos įsipareigojimai, srautų judėjimo, neatsiskaityta su banku buvo ne dėl bendrijos narių kaltės, o dėl bendrijos valdymo organų veiksmų ir nepakankamo paties banko rūpestingumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, netinkamai kontroliuodamas paskolos grąžinimo procesą, atsakovas pažeidė ne tik rūpestingumo principą, kaip konstatuota prejudicinę galią turinčiame Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendime, bet ir savo pareigas, numatytas 1999 m. rugsėjo 30 d. pavedimo sutartyje Nr. 353, pasirašytoje tarp Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir akcinės bendrovės Lietuvos žemės ūkio banko (šiuo metu – Luminor Bank AS). Pagal šią sutartį būtent bankui buvo nustatytos pareigos periodiškai teikti duomenis apie paskolų būklę Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (3.1.2 punktas), imtis priemonių susigrąžinti/išieškoti paskolas ir palūkanas (3.1.3, 4, 3.2.7 punktai), administruojant paskolas, su paskolų gavėjais pasirašyti sutartis, susitarimus ir kitus dokumentus (3.2.1 punktas), priminti paskolų gavėjams apie palūkanų mokėjimą ir paskolų sugrąžinimą (3.2.3 punktas), vertinti paskolų gavėjų finansinę būklę ir paskolų riziką (3.2.4 punktas), konsultuoti paskolų gavėjus dėl suteiktų paskolų (3.2.6 punktas) ir kt. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad ieškovo G. K. mokėjimai GNSB „(duomenys neskelbtini)“ turi būti vertinami kaip prievolės atsakovui vykdymas, o pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl atsakovo kaltės nepakankamai kontroliuojant paskolos grąžinimą nebuvimo pripažintinos nepagrįstomis. Kita vertus, vien prievolės vykdymas nereiškia, kad prievolė buvo vykdoma tinkamai.
26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas G. K. grynaisiais pinigais bendrijai yra sumokėjęs šias įmokas: 2002 m. balandžio 25 d. – 1 000 Lt (mokėjimo paskirtis: palūkanos); 2002 m. spalio 29 d. – 2 000 Lt (mokėjimo paskirtis: palūkanos), 1 000 Lt (mokėjimo paskirtis: kredito dengimas); 2003 m. gegužės 6 d. – 4 000 Lt (mokėjimo paskirtis: palūkanos), 1 000 Lt (mokėjimo paskirtis: kredito dengimas); 2003 m. rugpjūčio 26 d. – 5 000 Lt (mokėjimo paskirtis: palūkanos), 3 000 Lt (mokėjimo paskirtis: kredito dengimas); 2003 m. gruodžio 16 d. – 3 500 Lt (mokėjimo paskirtis: palūkanos), 4 000 Lt (mokėjimo paskirtis: kredito dengimas); 2004 m. kovo 30 d. – 6 000 Lt (mokėjimo paskirtis: nario įnašas); 2004 m. birželio 28 d. – 3 000 Lt (mokėjimo paskirtis: palūkanos), 4 000 Lt (mokėjimo paskirtis: kredito dengimas); 2005 m. birželio 14 d. – 1 000 Lt (mokėjimo paskirtis: palūkanos); 2005 m. gruodžio 16 d. – 7 500 Lt (mokėjimo paskirtis: nario įnašas); 2006 m. balandžio 26 d. – 3 318 Lt (mokėjimo paskirtis: palūkanos), 2 234 Lt (mokėjimo paskirtis: kredito dengimas), 448 Lt (mokėjimo paskirtis: bendros išlaidos); 2008 m. gruodžio 17 d. – 3 405 Lt (mokėjimo paskirtis: palūkanos), 12 950 Lt (mokėjimo paskirtis: kredito dengimas), 3 645 Lt (mokėjimo paskirtis: bendros išlaidos); 2011 m. rugpjūčio 1 d. – 1 855 Lt (mokėjimo paskirtis: bendros išlaidos), 600 Lt (mokėjimo paskirtis: už vandenį), 1 545 Lt (mokėjimo paskirtis: nario įnašas). Įmokos, kurių paskirtis „bendros išlaidos“ ir „už vandenį“, aiškiai nesusijusios su šalis siejančių sutartinių prievolių vykdymu. Kaip teisingai nurodė ieškovas ieškinyje, bendra įmokų kredito ar palūkanų dengimui, taip pat įmokų, kurių paskirtis „nario įnašas“ (šios paskirties įmokas bendrija patvirtino vertinusi kaip sutartinės prievolės bankui vykdymą) suma sudaro 69 452 Lt (20 114,69 Eur). Taip pat ieškovas G. K. tiesiogiai atsakovui 2021 m. kovo 30 d. sumokėjo 5 818,15 Eur sumą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad vykdydamas sutartį ieškovas G. K. iš viso yra sumokėjęs 25 932,84 Eur sumą.
27. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą vertina apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovo G. K. piniginės prievolės tinkamą įvykdymą pagrindžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-18-451/2020 konstatuotos aplinkybės. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje Nr. e2-18-451/2020 buvo spendžiama dėl vėluojamo grąžinti kredito sumų priteisimo bankui, bet nebuvo sprendžiama dėl skolininkų turimų sumokėti visų įmokų sudėties (palūkanų, padidintų palūkanų, delspinigių) ir jų dydžio priteisimo, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas, be to, ieškinys buvo pareikštas nesibaigus prievolių įvykdymo terminui. Į bylą yra pateiktas banko pradinis ieškinys, paduotas civilinėje byloje Nr. e2-18-451/2020, prie kurio buvo pateiktas priedas – lentelė, kurioje nurodyta ieškovo vėluojama grąžinti kredito dalis pagal kredito grąžinimo grafiką iki ieškinio padavimo dienos. Iš šios lentelės matyti, kad bankas kaip ieškovo G. K. vėluojamą grąžinti kredito dalį nurodė 15 808 Eur sumą, vertindamas, jog ieškovas G. K. nėra sumokėjęs nė vienos kredito įmokos. Kaip minėta, bankas teismo prašė priteisti tik kredito įmokų skolą, tačiau neprašė priteisti nei palūkanų, nei delspinigių. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-908-221/2017 buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui, kad šis turi nustatyti skolos dydį (kuri skolos dalis sudaro negrąžintą kreditą, kuri – palūkanas bei netesybas (delspinigius), tačiau grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šis to nepadarė. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-18-451/2020 konstatavęs, kad banko pateikti apskaičiavimai yra nepakankami, jog būtų nustatytos sumos, kiek bendrijos nariai yra grąžinę kredito, palūkanų, padidintų palūkanų ir delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, atmetė banko ieškinį. Taigi, 2020 m. spalio 19 d. sprendime teismas neatliko ieškovo G. K. ir kitų bendrijos narių skolų skaičiavimo ir nekonstatavo, kad ieškovas G. K. ir kiti bendrijos nariai nėra skolingi bankui, nes tinkamai vykdė prievoles mokėti kredito ir kitas įmokas arba dėl banko netinkamo paskolos administravimo bendrijos nariams neliko pareigos sumokėti visą kredito sumą, palūkanas ir kitas įmokas. Dėl to yra svarbu nustatyti, ar ieškovo G. K. bendrijai sumokėtos įmokos yra pakankamos išvadai apie jo tinkamą atsiskaitymą su atsakove padaryti.
28. Kaip minėta, visa ieškovo G. K. bendrijai sumokėta kredito ir palūkanų įmokų suma yra lygi 69 452 Lt (20 114,69 Eur). Kaip žinia, ne visos ieškovo G. K. sumokėtos įmokos buvo skirtos kreditui dengti. Teisėjų kolegija, įvertinusi kasos pajamų orderio kvituose nurodytas mokėjimo paskirtis, daro išvadą, kad kredito įmokų, aiškiai nurodžius mokėjimo paskirtį, yra 28 184 Lt (8 162,65 Eur). GNSB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje dėl ieškovo G. K. sumokėtų įmokų ir prie jos pridėtų lentelių nustatyta, kad 2004 m. kovo mėn. gauta įmoka, pavadinta „nario įnašas“, paskirstyta 2 107 Lt skiriant palūkanoms, 3 893 Lt – kreditui dengti, 2015 m. gruodžio mėn. gauta įmoka, pavadinta „nario įnašas“, paskirstyta 734 Lt skiriant palūkanoms, 6 766 Lt – kreditui dengti. Kitoje pažymoje 2011 m. rugpjūčio 1 d. gautas 1 545 Lt nario įnašas įskaitytas į sumą, skirtą kreditui dengti. Taigi ieškovo G. K. sumokėta kredito suma yra 40 388 Lt (11 697,17 Eur). Prie šios sumos pridėjus ieškovo G. K. tiesiogiai bankui 2021 m. kovo 30 d. sumokėtą 5 818,15 Eur sumą, darytina išvada, kad ieškovas G. K. sumokėjo ne daugiau ne 17 515,32 Eur įmokų kreditui dengti. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas G. K. nėra grąžinęs visos 70 408 Lt (20 391,57 Eur) kredito sumos, o apeliacinio skundo argumentai, kuriuose teigiama priešingai, atmetami kaip nepagrįsti.
29. Vertinant ieškovo G. K. argumentus dėl tinkamo palūkanų sumokėjimo, pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal kredito sutartis suteikta paskola turėjo būti grąžinama kas ketvirtį, mokant 5 proc. dydžio metines palūkanas, o už laiku negrąžintą paskolą mokant 7 proc. dydžio metines palūkanas ir 0,5 proc. (po 2004 m. vasario 9 d. papildomų susitarimų – 0,2 proc.) dydžio delspinigius už kiekvieną dieną nuo laiku nesumokėtų palūkanų sumų. Taigi, tinkamai vykdydamas prievoles, ieškovas G. K. turėjo mokėti tik kreditą ir palūkanas, tačiau, vėluojant mokėti šias įmokas, jam kilo prievolė mokėti padidintas palūkanas ir delspinigius. Pagal kredito sutartis paskola turėjo būti grąžinta iki 2018 m. 4 ketvirčio. Ieškovas G. K. su ieškiniu pateikė 2021 m. kovo 26 d. pretenziją, prie kurios buvo pridėta 2002 m. balandžio 17 d. – 2014 m. balandžio 30 d. ieškovo G. K. atliktų įmokų, kredito ir palūkanų likučio apskaičiavimo lentelė. Iš šios lentelės nustatyta, kad didžiąją dalį kredito grąžinimo laikotarpio buvo vėluojama mokėti įmokas, bet už vėluojamą mokėti kreditą ieškovas G. K. skaičiavo ne 7 proc., o 5 proc. dydžio palūkanas, delspinigiai už vėluojamas sumokėti palūkanas iš viso nebuvo skaičiuojami. Taip pat ieškovas G. K. visas įmokas skaičiavo tik iki 2014 m. balandžio 30 d., po šio termino jokio kredito ir palūkanų likučio neskaičiavo, nors pripažino, kad su banku nurodytu metu nebuvo atsiskaitęs. Paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovo G. K. skaičiavimai dėl atsakovui mokėtinų palūkanų dydžio nėra teisingi, o delspinigių apskaičiavimo ieškovas G. K. apskritai nepateikė, nepagrįstai tvirtindamas, jog jis neturi pareigos mokėti padidintas palūkanas ir delspinigius. Tokią ieškovo G. K. pareigą numato kredito sutartys, pagal kurių sąlygas ieškovas G. K. 2002 m. balandžio 17 d. sutartimi įsipareigojo grąžinti skolą bankui, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su pareigos mokėti padidintas palūkanas ir delspinigius nebuvimu, atmetami kaip nepagrįsti.
30. Vertinant atsakovo argumentus dėl ieškovo G. K. mokėtinų palūkanų ir delspinigių, pažymėtina, kad atsakovas yra nenuoseklus, atskiruose dokumentuose nurodydamas, kad 2002 m. balandžio 17 d. sutarties sudarymo dieną nebuvo nei delspinigių, nei palūkanų įsiskolinimo, tačiau kartu teigdamas, jog pagal GNSB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis iki skolos perkėlimo sutarties sudarymo ieškovas G. K. tinkamai nevykdė savo prievolių. Be to, nors atsakovas nurodo, kad mokėtina palūkanų suma pagal kredito grąžinimo grafiką sudaro 17 042,32 Eur, pateikia šios sumos skaičiavimą pagrindžiančią lentelę, tačiau iš jos duomenų matyti, kad palūkanos visą laikotarpį skaičiuojamos nuo visos kredito sumos, o ne nuo vis mažėjančios kredito sumos, nes pagal grafiką po įmokos sumokėjimo suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos, mažėja. Iš lentelėje pateikto skaičiavimo taip pat matyti, kad kreditas pagal grafiką turėjo būti grąžintas iki 2018 m. pabaigos. Toks pats kredito grąžinimo terminas buvo nustatytas ir kredito sutartyse. Tikslus pagal grafiką (jeigu jo laikomasi) mokėtinų palūkanų skaičiavimas pateikiamas atsakovo sudarytoje lentelėje už laikotarpį iki 2016 m. gegužės 12 d. Šioje lentelėje nurodyta, kad laikotarpiu iki 2016 m. balandžio 30 d. tinkamai vykdydamas sutartį ieškovas būtų turėjęs sumokėti 8 419,64 Eur palūkanų. Ši suma nėra galutinė, įvertinus kredito grąžinimo terminą, tačiau šią sumą pridėjus prie 2002 m. balandžio 17 d. sutartimi ieškovui G. K. perkeltos 20 391,57 Eur kredito sumos, bendra ieškovo G. K. atsakovui mokėtina suma gaunasi gerokai didesnė, nei sumokėjo ieškovas G. K.
31. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas G. K. neįrodė, jog yra visiškai atsiskaitęs su atsakovu, todėl pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo G. K. pareikšto ieškinio reikalavimus priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
32. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisant padarytų kelių nepagrįstų išvadų, atmesdamas ieškovo G. K. reikalavimus, priėmė teisingą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo. Dėl to ieškovo G. K. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovo G. K. apeliacinis skundas yra atmetamas, jis neturi teisės į išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą, o atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą yra tenkinamas. Atsakovo turėtos 1 331 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto dydžio (2 000,10 Eur × 1,3 = 2 600,13 Eur), todėl atsakovui iš ieškovo G. K. priteisiamas 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069, iš ieškovo G. K., gimusio (duomenys neskelbtini), 1 331 Eur (tūkstančio trijų šimtų trisdešimt vieną euro) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliaciniame procese.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Edita Šliumpienė
Lina Žemaitienė