Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.8; 6.11
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 29 d.
Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė,
sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei, Astai Kielytei, Elenai Plyševskajai,
vertėjaujant Anai Markevič,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medilita“ atstovui advokatui Jonui Urbonui, atsakovui J. O., atsakovo atstovui advokatui Vytautui Budnikui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medilita“ patikslintą ieškinį atsakovui J. O. dėl turtinės žalos atlyginimo ir neteisėtų veiksmų nutraukimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti jos naudai iš atsakovo J. O. 23 504,74 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigoti atsakovą J. O. nutraukti neteisėtus veiksmus – uždrausti naudotis ieškovės UAB „Medilita“ komercinę paslaptį sudarančią informacija (pacientų bazės duomenimis).
2. Nurodo, kad atsakovas J. O. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). J. O. su (duomenys neskelbtini)pasirašė konfidencialumo sutartį (toliau ir – konfidencialumo sutartis), pagal kurią įsipareigojo saugoti ir niekam neperduoti, neatskleisti įmonės konfidencialios informacijos. 2019 m. atsakovas taip pat buvo supažindintas ir su (duomenys neskelbtini)direktorės J. B. įsakymais dėl komercinių paslapčių sąrašo bei dėl atsakomybės už komercinių paslapčių atskleidimą. (duomenys neskelbtini) konfidencialią informaciją sudarantys duomenys yra nurodyti konfidencialumo sutarties 1.1. punkte bei (duomenys neskelbtini)direktorės J. B. įsakyme dėl komercinių paslapčių sąrašo.
3. Konfidencialumo sutartyje nurodyta, kad bendrovės komercine paslaptimi yra laikomi bendrovės klientų (pacientų) duomenys (1.1.1.2. punktas); visa kita bendrovės klientų pateikta ar su klientais dirbant sužinota informacija (1.1.1.5. punktas); kita informacija, kuriai yra suteiktas konfidencialios informacijos ar komercinės paslapties statusas pagal bendrovės vidaus dokumentus ar bendrovės sudarytas sutartis (1.1.1.14. punktas). Pasirašyta konfidencialumo sutartimi atsakovas J. O. įsipareigojo neatskleisti, neperleisti konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims ir po darbo santykių pabaigos (2.1. punktas), neišnešti informacijos šaltinių (laikmenų), kuriuose gali būti konfidencialios informacijos (2.2. punktas), nenaudoti kitais nei darbo funkcijų vykdymo tikslais konfidencialios informacijos, o taip pat nevykdyti jokios komercinės, socialinės ar kitos veiklos, pasinaudojęs turima konfidencialia informacija, be bendrovės ir tokią informaciją pateikusių klientų raštiško sutikimo (2.6. punktas). Minėtus įsipareigojimus ir konfidencialumo sutarties sąlygas pažeidus, atsakovas J. O. įsipareigojo atlyginti bendrovei, jos klientams ar kitiems darbuotojams padarytus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius (3 punktas), pažeidimų atveju jis prisiėmė asmeninę atsakomybę (9 punktas). Be to, konfidencialumo sutartimi atsakovas įsipareigojo konfidencialios informacijos turinį saugoti neterminuotai, t. y. ir pasibaigus darbo sutarčiai (10 punktas, 12 punktas).
4. Vėliau atsakovas J. O. buvo supažindintas su UAB „Medilita“ įsakymu dėl komercinės paslapties, jame buvo nurodyta, jog komercinėmis paslaptimis yra laikomos visos įmonės sudarytos sutartys ar susitarimai su klientais: duomenys apie klientus (jų pavadinimas, adresas ir kita klientą atpažinti leidžianti informacija), sutarčių ir susitarimų objektas, atsiskaitymo tvarka ir kita informacija, kuri pagal įmonės sudarytas sutartis ar susitarimus yra laikoma konfidencialia; informacija apie klientus, kurios viešas atskleidimas padarytų įmonei turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Už minėto įsakymo nuostatų (įsipareigojimų) pažeidimą atsakovas sutiko atlyginti bendrovei žalą, atsiradusią dėl komercinės (gamybinės) paslapties paskleidimo, bei buvo informuotas, jog už komercinės (gamybinės) paslapties atskleidimą jam gali būti taikoma baudžiamoji, civilinė ir (ar) drausminė atsakomybė. Minėtame įsakyme taip pat buvo pažymėta, jog komercinę (gamybinę) paslaptį turinčios informacijos išsaugojimą darbuotojas privalo vykdyti net po darbo sutarties nutraukimo ar perėjęs į kitas pareigas. J. O. susipažino su minėtu įsakymu bei jį pasirašė.
5. Ieškovė (duomenys neskelbtini) gavo J. O. prašymą nuo (duomenys neskelbtini) atleisti jį iš (duomenys neskelbtini)pareigų. Nors atsakovas J. O. nutraukė darbo santykius su (duomenys neskelbtini), jis (duomenys neskelbtini) pasirašyta konfidencialumo sutartimi, 2019 m. pasirašytu įsakymu dėl komercinės paslapties įsipareigojo konfidencialios informacijos turinį saugoti ir po darbo sutarties nutraukimo; komercinę paslaptį sudarančios informacijos jis įsipareigojo neatskleisti ir po darbo sutarties nutraukimo, ar perėjęs dirbti į kitas įmones.
6. Atsakovas J. O. pažeidė UAB „Medilita“ komercinės paslapties įsakymą bei konfidencialumo sutarties sąlygas, kadangi po darbo sutarties nutraukimo atsakovas pasisavino UAB „Medilita“ duomenų bazę, disponavo ir naudojo saugomus, viešai neprieinamus buvusių pacientų duomenis, tokius kaip – vardas, pavardė, telefono numeris, adresas, protezo tipas, ir kitus sveikatos duomenis. Atsakovas J. O. po darbo sutarties su UAB „Medilita“ nutraukimo kreipdavosi į UAB „Medilita“ buvusius/esamus klientus, važiuodavo pas juos, siūlydavo savo (duomenys neskelbtini) paslaugas. Dėl minėtų neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovės pacientai pasirinko gamintis ortopedijos priemones pas atsakovą, dėl to ieškovė negavo 23 504,74 Eur pajamų.
7. Atsakovas J. O. buvo susipažinęs su UAB „Medilita“ konfidencialią informaciją sudarančiu turiniu, jis pasirašytinai patvirtino, kad supranta, kokia informacija UAB „Medilita“ yra laikoma konfidencialia bei kokia atsakomybė gresia pažeidus konfidencialios informacijos saugojimo sąlygas, tokią informaciją atskleidus. Atsakovas pažeidė konfidencialumo sutarties 2.6. punktą, kuris nustato pareigą nevykdyti jokios komercinės, socialinės ar kitos veiklos, pasinaudojus turima konfidencialia informacija, be bendrovės ir tokią informaciją pateikusių klientų raštiško sutikimo. J. O., nebebūdamas UAB „Medilita“ darbuotoju ir negaudamas raštiško klientų sutikimo naudotis jų duomenimis, vykdė nesąžiningą veiklą naudodamasis UAB „Medilita“ pacientų duomenų baze – siūlė savo (duomenys neskelbtini)paslaugas buvusiems ir esamiems UAB „Medilita“ klientams, naudojosi jų duomenimis (jų pavadinimais, adresais ir kita klientą atpažinti leidžiančia informacija).
8. Atsakovo J. O. civilinei atsakomybei kilti nustatytos visos būtinosios sąlygos: neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė tuo, kad atsakovas pažeidė konfidencialumo sutartį ir pasinaudojo komercinę paslaptį sudarančia informacija; kaltė, kuri pasireiškė tuo, jog dėl atsakovo neteisėtų tyčinių veiksmų patyrė nuostolius; žala, pasireiškusi negautų pajamų forma, ieškovei dėl atsakovo veiksmų netekus klientų užsakymų (iš viso – 23 504,74 Eur); priežastinis ryšys – ieškovė patyrė žalą dėl atsakovo neteisėtų tyčinių veiksmų – pasinaudojimo ieškovės komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis apie klientus. Kadangi atsakovo civilinė atsakomybė yra pagrįsta, jis privalo atlyginti ieškovei sukeltus nuostolius ir atlyginti jos patirtą žalą (įsipareigojimas atlyginti bendrovei, jos klientams ar kitiems darbuotojams padarytus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius (konfidencialumo sutarties 3 punktas), pažeidimų atveju prisiimti asmeninę atsakomybę (konfidencialumo sutarties 9 punktas). Kadangi konfidencialumo sutarties 10, 12 punktu atsakovas įsipareigojo saugoti UAB „Medilita“ konfidencialios informacijos turinį ir po darbo santykių pabaigos, t. y. neterminuotai, komercinės paslapties įsakymu atsakovas taip pat įsipareigojo saugoti komercinę paslaptį darbo santykiams pasibaigus, ar perėjus dirbti į kitas įmones, atsakovas J. O. privalėjo laikytis šių nuostatų ir, nutraukus darbo santykius su ieškove UAB „Medilita“, nesinaudoti pacientų duomenimis.
9. Atsakovo neteisėtais veiksmais UAB „Medilita“ buvo sukelta itin didelė žala, nes UAB „Medilita“ komercinės paslaptys tapo žinomos toje pačioje srityje veikiančioms konkuruojančioms bendrovėms, UAB „Medilita“ prarado klientus bei jų pasitikėjimą įmone. Neatsakingas atsakovo elgesys, pacientų duomenų bazės pasisavinimas, klientų duomenų atskleidimas lėmė UAB „Medilita“ klientų praradimą bei jų teisių pažeidimą. Atsakovas nesilaikė tarp šalių sudaryto konfidencialumo susitarimo, savo naudai ir nesąžiningai konkurencijai pasisavino pacientų duomenis. Pacientų informacijos visuma leido atsakovui turėti nesąžiningą konkurencinį pranašumą ir atlikti neteisėtus, nesąžiningus veiksmus, t. y. bendrovės klientams tikslingai siūlyti savo ortopedines paslaugas. Tokie veiksmai rodo sąmoningą ir tikslingą komercinę paslaptį sudarančios informacijos panaudojimą, siekiant tiesioginės komercinės naudos.
10. Taigi, iš karto po darbo santykių nutraukimo, pasinaudodamas ieškovės konfidencialia informacija, atsakovas atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, atskleidė komercinę UAB „Medilita“ paslaptį sudarančią informaciją ir neteisėtai, neturėdamas tam leidimo bei sutikimo, disponavo pacientų paslaptį sudarančia informacija. Atsakovas savo aktyviais veiksmais, pažeisdamas konfidencialumo sutartį ir komercinės paslapties įsakymą, sukėlė ieškovei turtinę žalą, kuri pasireiškė negautų pajamų forma, o visus šiuos padarinius sąlygojo neteisėti atsakovo veiksmai – pasinaudojimas UAB „Medilita“ komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis apie šios įmonės pacientus.
11. Ieškovės atstovas byloje vykusių teismo posėdžių metu palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė patikslintą ieškinį tenkinti.
12. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad su ieškinio dalies atsisakymu (dėl reikalavimų A. K. atžvilgiu, t. y. 1 761,50 Eur) sutinka, o su likusia ieškinio dalimi nesutinka, mano, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir netenkintinas.
13. Ieškovė ieškinyje selektyviai ir fragmentiškai įrodinėja civilinės atsakomybės sąlygas, nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių jos negautas pajamas, nei viena iš šių civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų nėra įrodyta. Ieškovė nepagrindžia reikalaujamos atlyginti žalos dydžio, nenurodo, kodėl ir kokiu pagrindu atsakovas jai padarė būtent tokio dydžio žalą. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie būtent tokio dydžio ieškovės patirtus nuostolius. Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jos realiai negautas pajamas, taip pat nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių, jog esą atsakovui neatskleidus konfidencialios informacijos, ieškovė minėtas pajamas būtų gavusi. Ieškovė taip pat nurodo, jog patyrė itin didelę žalą, kadangi neva ieškovės komercinės paslaptys tapo žinomos toje pačioje rinkoje veikiantiems subjektams, tačiau ieškovė nepateikia jokių dokumentų ar įrodymų, patvirtinančių konkurentų disponavimo ieškovės konfidencialia informacija faktą. Byloje nėra dokumentų (sutarčių, licencinių susitarimų, deklaracijų, patvirtinimų, liudijimų), kurie patvirtintų ieškovės komercinių santykių su ieškinyje išvardintais klientais išskirtinumą, nuolatinių santykių sukūrimą. Ieškinyje apsiribojama tik bendro pobūdžio nurodymais apie ieškovės klientus, tačiau visiškai nedetalizuojama, kaip ieškovės veikloje klientai yra randami.
14. Analizuojant šalių pasirašytos konfidencialumo sutarties nuostatas, matyti, jog atsakomybė darbuotojui kyla tais atvejais, kai jis atskleidžia bendrovės klientų (pacientų) duomenis, informaciją, susijusią su klientais, bei bet kokią kitą informaciją, kuriai suteiktas konfidencialios informacijos statusas. Nagrinėjamu atveju civilinei atsakomybei kilti pažeidimo sudėtis yra ieškovės klientų duomenų atskleidimas.
15. Pažymėtina, kad ne bet kokia įmonės konfidenciali informacija yra jos komercinė paslaptis. Be to, informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, tačiau, jei ji savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių (net ir esant susitarimui dėl konfidencialios informacijos apsaugos). Ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovas kaip konfidencialia informacija naudojosi duomenimis apie ieškovės klientus (pacientus), tačiau šių pacientų duomenys yra ortopedijos (protezavimo) paslaugas teikiančioms įmonėms prieinami Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau ir – Ligonių kasa, Valstybinė ligonių kasa) duomenų bazėse. Informacija apie ieškovės minimus klientus neatitinka konfidencialiai informacijai keliamų reikalavimų, kadangi Ligonių kasa pacientams, kuriems reikalingos protezavimo ar ortopedijos paslaugos, teikia duomenis apie įmones, su kuriomis Ligonių kasa yra sudariusi sutartis. Ieškovė nutyli svarbias aplinkybes apie tai, kaip ieškovo veiklos nišoje vykdoma klientų paiešką, o tiksliau, jų gavimas. Ieškovė yra bendrovė, su kuria Ligonių kasa yra sudariusi sutartis dėl apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis. Ligonių kasa bei ieškovas vadovaujasi 2018 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. V-1202 (toliau – Įsakymas). Įsakymo 12 punktas numato, kad, paskyręs ortopedijos techninę priemonę, gydantysis gydytojas arba gydytojų konsiliumas apdraustąjį informuoja apie ortopedijos techninių priemonių kompensavimo tvarką ir pateikia jam ortopedijos įmonių, sudariusių su Ligonių kasos sutartis, sąrašą. Įsakymo 47 punktas numato, kad Ligonių kasa išsiunčia apdraustajam pranešimą apie galimybę užsisakyti naują galūnės protezą. Ligonių kasa šį pranešimą siunčia registruotu laišku Ortopedijos informacinėje sistemoje nurodytu adresu. Kartu su pranešimu apdraustajam išsiunčiamas ortopedijos įmonių, kuriose jis gali užsakyti nuolatinį galūnės protezą, sąrašas. Registruotu laišku išsiuntus apdraustajam pranešimą apie galimybę užsisakyti naują galūnės protezą, laikoma, kad jis yra tinkamai apie tai informuotas. Taigi, ieškovės veiklos segmente su klientais pradedama bendradarbiauti Ligonių kasos pagalba, kai ji pacientui pateikia ortopedijos įmonių, sudariusių su Ligonių kasa sutartis, sąrašą, ir pacientui pasirinkus atitinkamą bendrovę ar joje dirbantį ortopedą (protezuotoją). Kadangi protezavimo veikla yra tęstinė ir reikalaujanti intensyvaus ryšio tarp ortopedo–protezuotojo ir paciento, pasitaiko atvejų, kai pacientai pagal rekomendacijas ir fiduciarinį ryšį ieško protezuotojo, kaip fizinio asmens, nepriklausomai nuo jo darbovietės. Taigi, remiantis Ligonių kasos bei ieškovės veiklą reglamentuojančiu teisiniu reguliavimu, matyti, jog pacientų duomenys (jų sąrašai) nėra konfidenciali informacija, o yra valdoma Ligonių kasos, pačios ieškovės bei kitų rinkoje konkuruojančių bendrovių. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra neįrodyti.
16. Nėra įrodytas ir tiesioginis ar netiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neva neteisėtų veiksmų ir tariamos deklaratyviai nurodytos ieškovės patirtos žalos atsiradimo.
17. Ieškovė ieškinyje visiškai neįrodinėja atsakovo kaltės klausimo, kaip būtino civilinės atsakomybės požymio. Ieškovės ieškinyje nurodomi nuostoliai atsirado dėl aplinkybių, kurios visiškai nesusijusios su atsakovu. Ieškovei žalingi padariniai atsirado objektyviai ir atsakovas nėra su tuo susijęs, kadangi su didžiąja dalimi ieškinyje minimų pacientų atsakovas net nėra dirbęs. Galimai ieškovės klientai nebedirba su ieškove ne dėl to, kad neva juos perviliojo atsakovas, o dėl to, jog ieškovė nepateisino jų lūkesčių. Manytina, jog santykiai tarp minimų klientų ir ieškovės būtų nutrūkę nepriklausomai nuo to, ar atsakovas toliau vykdytų savo kaip protezuotojo veiklą, ar ne. Atsakovas negali atsakyti už kitų asmenų veiksmus, kuriais jie gavo informaciją, kurią ieškovė laikė savo komercine paslaptimi. Tokius duomenis konkuruojančios ortopedijos įmonės gauna iš Ligonių kasos, bet ne iš atsakovo. Dėl minėtos priežasties ši informacija negali būti laikoma nežinoma tretiesiems asmenims. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, turėdamas ortopedo–protezuotojo kvalifikaciją, ieškovės komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją naudojo savo darbe. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas teikė komercinius pasiūlymus, dalyvavo viešuosiuose pirkimuose, dėl ko aptariamu aspektu atsakovas neatskleidė ieškovės konfidencialios informacijos.
18. Atsakovas į bylą yra pateikęs duomenis apie tai, kad ieškinys yra pareikštas ne turint tikslą gauti realų patirtos žalos atlyginimą, o susidoroti su atsakovu kaip buvusiu darbuotoju. Atsakovas į bylą pateikė duomenis apie tai, kad pačios ieškovės vadovė J. B. kreipėsi į atsakovą, jog šis pagamintų ieškovės pacientui protezą, net jam nesant ieškovės darbuotoju ir jau dirbant (duomenys neskelbtini). Pateikiamoje susirašinėjimo ištraukoje minimas asmuo vardu T. yra atsakovo dabartinės darbovietės (duomenys neskelbtini)direktorius T. Š.. Taigi, ieškovės vadovė teiravosi atsakovo, ar jis su (duomenys neskelbtini)vadovo leidimu galėtų pagaminti protezą ieškovės pacientui. Minėti duomenys pagrindžia aplinkybę, kad tarp ginčo šalių buvo susiklostę tokie santykiai, jog pati ieškovės vadovė atskleisdavo savo konfidencialią informaciją ne tik atsakovui, bet ir kitiems tretiesiems asmenims. Darytina išvada, jog pati ieškovė informacijos apie savo klientus ne tik nelaikė konfidencialia, tačiau ją viešino ir su ieškove nesusijusiems asmenims, kas savaime paneigia byloje pareikšto ieškinio esmę.
19. Aplinkybę, kad šalių santykiai yra įtempti, o ieškinys pareikštas turint tikslą atkeršyti atsakovui už perėjimą dirbti pas konkurentą, pagrindžia Darbo ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 10 d., 2019 m. gruodžio 12 d. ir 2020 m. vasario 25 d. sprendimai, kuriais atsakovo naudai buvo palankiai išspręsti darbo ginčai su ieškove. Minėti spendimai patvirtina, jog šalis sieję darbo teisiniai santykiai pasibaigė ginčo tvarka pasinaudojus valstybės institucijų pagalba.
20. Ieškovė nėra sąžiningas juridinis asmuo. Ieškovės atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-2425-1123/2021, kurioje ieškovė yra kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. ieškovė kaltinamas sukčiavimu stambiu mastu, dokumentų klastojimu, kuris sukėlė didelę žalą, bei apgaulingu apskaitos tvarkymu. Įvertinus aplinkybę, kad ieškovei kaip juridiniam asmeniui gali būti taikoma bausmė už padarytą nusikalstamą veiką – bauda, veiklos apribojimas arba likvidavimas, ieškovės pozicija bei paaiškinimai nagrinėjamoje civilinėje byloje turėtų būti vertintini itin kritiškai.
21. Atsakovas, jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Dėl ginčo esmės ir patikslinto ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo
22. Ieškovė byloje pareikštu patikslintu ieškiniu įrodinėja, kad atsakovas pažeidė (duomenys neskelbtini) komercinės paslapties įsakymą bei su ieškove sudarytos konfidencialumo sutarties sąlygas – jis po darbo sutarties nutraukimo pasisavino UAB „Medilita“ duomenų bazę, disponavo ir naudojo saugomus, viešai neprieinamus, buvusių pacientų duomenis, tokius kaip – vardas, pavardė, telefono numeris, adresas, protezo tipas, ir kitus sveikatos duomenis; po darbo sutarties su UAB „Medilita“ nutraukimo kreipdavosi į UAB „Medilita“ buvusius/esamus klientus, važiuodavo pas juos, siūlydavo savo ortopedijos paslaugas. Dėl minėtų neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovės pacientai pasirinko gamintis ortopedijos priemones pas atsakovą, dėl to ieškovė negavo 23 504,74 Eur pajamų.
23. Bylos duomenimis, ieškovę ir atsakovą siejo darbo teisiniais santykiai. Pagal (duomenys neskelbtini)darbo sutartį atsakovas nuo (duomenys neskelbtini)dirbo (duomenys neskelbtini). Minėta darbo sutartis su atsakovu nutraukta nuo (duomenys neskelbtini) atsakovo prašymu.
24. (duomenys neskelbtini)J. O. su UAB „Medilita“ pasirašė konfidencialumo sutartį, kuri numatė, kad bendrovės komercines paslaptis, be kitų, sudaro: bendrovės klientų (pacientų) duomenys (konfidencialumo sutarties 1.1.1.2. punktas); visa kita bendrovės klientų pateikta ar su klientais dirbant sužinotą informacija (konfidencialumo sutarties 1.1.1.5. punktas); kita informacija, kuriai yra suteiktas konfidencialios informacijos ar komercinės paslapties statusas pagal bendrovės vidaus dokumentus ar bendrovės sudarytas sutartis (konfidencialumo sutarties 1.1.1.14. punktas).
25. Pagal (duomenys neskelbtini). J. O. su UAB „Medilita“ pasirašytą konfidencialumo sutartį, šios sutarties 1.3 punktą, klientai – bet kokie pacientai – asmenys, kuriems UAB „Medilita“ teikia atitinkamas paslaugas, parduoda prekes, ar asmenys, kurie konsultuoja UAB „Medilita“, ar su kuriais UAB „Medilita“ bendradarbiauja savo veikloje, taip pat asmenys, kuriems UAB „Medilita“ siūlo savo paslaugas, jei jie UAB „Medilita“ suteikia informaciją, susijusią su savo veikla, ar jų sudarytomis sutartimis, ar UAB „Medilita“ sudaro sutartis su jais. Aptariamoje sutartyje taip pat numatyta, kad konfidencialiai informacijai nepriskiriama informacija, kuri jos paskelbimo metu darbuotojui buvo viešai prieinama visuomenei arba tapo viešai prieinama ne dėl darbuotojo veiklos.
26. (duomenys neskelbtini). konfidencialumo sutartimi tuometinis UAB „Medilita“ darbuotojas J. O. įsipareigojo neatskleisti, neperduoti ar kitu būdu neperleisti konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims visą darbo sutarties su UAB „Medilita“ galiojimo laikotarpį ir po darbo santykių pabaigos (konfidencialumo sutarties 2.1. punktas), neišnešti informacijos šaltinių (laikmenų), kuriuose gali būti konfidencialios informacijos (konfidencialumo sutarties 2.2. punktas), nenaudoti kitais nei darbo funkcijų vykdymo tikslais turimos konfidencialios informacijos, o taip pat nevykdyti jokios komercinės, socialinės ar kitos veiklos, pasinaudojęs turima konfidencialia informacija, be bendrovės ir tokią informaciją pateikusių klientų raštiško sutikimo (konfidencialumo sutarties 2.6. punktas). Pagal 2018 m. sausio 13 d. konfidencialumo sutarties 3 punktą, darbuotojas, nevykdęs šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų, ar juos įvykdęs netinkamai, privalo atlyginti bendrovei, jos klientams ar kitiems darbuotojams padarytus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Pagal aptariamos sutarties 12 punktą, sutartyje esantys įsipareigojimai ir susitarimai galioja darbo sutarties galiojimo metu bei pasibaigus darbo sutarčiai (neterminuotai).
27. Atsakovas J. O. taip pat buvo pasirašytinai supažindintas su UAB „Medilita“ vadovo įsakymu dėl komercinės paslapties, jame buvo nurodyta, jog komercinėmis paslaptimis yra laikomos įmonės sudarytos sutartys ar susitarimai su klientais: duomenys apie klientus (jų pavadinimas, adresas ir kita klientą atpažinti leidžianti informacija), sutarčių ir susitarimų objektas, atsiskaitymo tvarka ir kita informacija, kuri pagal įmonės sudarytas sutartis ar susitarimus yra laikoma konfidencialia; informacija apie klientus, kurios viešas atskleidimas padarytų įmonei turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Pažymėtina, kad iš pateikto įsakymo turinio nėra galimybės identifikuoti, nei jo parengimo, nei darbuotojų, taip pat ir atsakovo, supažindinimo su aptariamu įsakymu momento.
28. Į bylą taip pat buvo pateikti ieškovės ieškinyje nurodytų asmenų (pacientų), su kurių praradimu ieškovė sieja jos šioje byloje iš atsakovo prašomą priteisti žalą (jos negautas pajamas), UAB „Medilita“ gamintojo užsakymo lapai: A. T. – 2017 m. liepos 5 d., kompensuojama suma procentais – 100 proc.; B. S. (B. S.) – 2017 m. balandžio 28 d. kompensuojama suma procentais – 100 proc.; I. K. – 2019 m. gruodžio 4 d., kompensuojama suma procentais – 100 proc.; R. T. – 2019 m. liepos 12 d., kompensuojama suma procentais – 100 proc., ant užsakymo lapo yra atsakovo antspaudas be parašo; G. D. – 2017 m. gruodžio 27 d., kompensuojama suma procentais – 100 proc., ant užsakymo lapo yra atsakovo antspaudas su parašu; P. R. – užsakymo lapas be datos, kompensuojama suma procentais – 100 proc., ant užsakymo lapo yra atsakovo antspaudas be parašo; V. P. – 2018 m. gegužės 15 d., kompensuojamos sumos procentas nepažymėtas, ant užsakymo lapo yra atsakovo antspaudas bei parašas; V. B. – 2018 m. rugpjūčio 23 d., kompensuojama suma procentais – 100 proc., ant užsakymo lapo yra atsakovo antspaudas su parašu, taip pat buvo pateiktas minėto asmens 2018 m. liepos 2 d. iš Valstybinės ligonių kasos gautas pranešimas apie galimybę užsisakyti naują galūnės protezą; D. V. – 2018 m. liepos 2 d., kompensuojama suma procentais – 100 proc., ant užsakymo lapo yra atsakovo antspaudas su parašu, taip pat buvo pateiktas minėto asmens 2018 m. gegužės 25 d. iš Valstybinės ligonių kasos gautas pranešimas apie galimybę užsisakyti naują galūnės protezą.
29. Byloje neginčijama aplinkybė, kad po darbo santykių pabaigos UAB „Medilita“ atsakovas pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktame (duomenys neskelbtini) pranešime dėl duomenų pateikimo nurodoma, kad A. T., B. S., I. K., R. T., G. D., P. R., V. P. patys susisiekė su (duomenys neskelbtini), kadangi iš Valstybinės ligonių kasos gavo pranešimą dėl naujo galūnės protezo užsakymo, kartu su kuriuo asmenims buvo siunčiamas ir ortopedijos įmonių sąrašas. Minėti asmenys laisva valia pasirinko ortopedinę įmonę, įmonės darbuotojui atiduodami gautą Valstybinės ligonių kasos pranešimą. Į bylą taip pat buvo pateikti (duomenys neskelbtini) ortopedijos techninės priemonės užsakymo lapai: A. T. – 2020 m. liepos 30 d., kompensuojama bazinės kainos dalis procentais – 100 proc., užsakymą priėmė atsakovas, taip pat kartu pateiktas minėto asmens 2020 m. birželio 3 d. iš Valstybinės ligonių kasos gautas pranešimas apie galimybę užsisakyti naują galūnės protezą; I. K. – 2020 m. birželio 19 d., kompensuojama bazinės kainos dalis procentais – 100 proc., užsakymą priėmė atsakovas, taip pat kartu pateiktas minėto asmens 2020 m. balandžio 28 d. iš Valstybinės ligonių kasos gautas pranešimas apie galimybę užsisakyti naują galūnės protezą; R. T. – 2020 m. gruodžio 27 d., kompensuojama bazinės kainos dalis procentais – 100 proc., užsakymą priėmė atsakovas, taip pat kartu pateiktas minėto asmens 2020 m. spalio 22 d. iš Valstybinės ligonių kasos gautas pranešimas apie galimybę užsisakyti naują galūnės protezą; G. D. – 2020 m. gruodžio 30 d., kompensuojama bazinės kainos dalis procentais – 100 proc., užsakymą priėmė atsakovas, taip pat kartu pateiktas minėto asmens 2020 m. lapkričio 23 d. iš Valstybinės ligonių kasos gautas pranešimas apie galimybę užsisakyti naują galūnės protezą; P. R. – 2020 m. vasario 27 d., kompensuojama bazinės kainos dalis procentais – 100 proc., taip pat kartu pateiktas minėto asmens 2019 m. gruodžio 30 d. iš Valstybinės ligonių kasos gautas pranešimas apie galimybę užsisakyti naują galūnės protezą; V. P. – 2021 m. birželio 4 d., kompensuojama bazinės kainos dalis procentais – 100 proc., taip pat kartu pateiktas minėto asmens 2021 m. balandžio 20 d. iš Valstybinės ligonių kasos gautas pranešimas apie galimybę užsisakyti naują galūnės protezą; V. S. (V. S.) – 2020 m. gegužės 29 d., kompensuojama bazinės kainos dalis procentais – 100 proc., taip pat kartu pateiktas minėto asmens 2020 m. balandžio 3 d. iš Valstybinės ligonių kasos gautas pranešimas apie galimybę užsisakyti naują galūnės protezą; B. S. – 2020 m. rugpjūčio 31 d., kompensuojama bazinės kainos dalis procentais – 100 proc., taip pat kartu pateikti minėto asmens 2020 m. balandžio 3 d. ir liepos 10 d. iš Valstybinės ligonių kasos gauti pranešimai apie galimybę užsisakyti naują galūnės protezą.
30. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. rugsėjo 28 d. rašte nurodoma, kad (duomenys neskelbtini)neturėjo sutarties su Valstybine ligonių kasa laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 25 d. (2019 metams sudaryta sutartis buvo sustabdyta) iki 2020 m. spalio 1 d..
31. Byloje vykusių teismo posėdžių metu liudytojais apklausti visi ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyti asmenys, išskyrus I. K., kuri yra mirusi.
32. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas V. S. (V. S.) nurodė, kad atsakovas buvo atvažiavęs pas jį tuo metu, kai dar dirbo (duomenys neskelbtini). Atsakovas, kai dar dirbo (duomenys neskelbtini), buvo palikęs savo vizitinę kortelę, joje buvo nurodytas telefono numeris. Liudytojas nurodė, kad telefonu jis susiekė su atsakovu, kurio telefono numerį turėjo nuo tada, kai atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini)“. Jis buvo patenkintas atsakovo darbu, todėl susisiekė su juo, jam nebuvo svarbu, kur jis dirbo. Atsakovas neskatino gamintis pas jį protezų. Kai atsakovas išėjo iš (duomenys neskelbtini), jam nebuvo žinoma, kokioje įmonėje jis dirba. Atsakovas nesiūlė darytis protezo pas jį, jam siūlė A. – ieškovės atstovė. Iš Valstybinės ligonių kasos jis buvo gavęs laišką su įmonių sąrašu. A. iš (duomenys neskelbtini)buvo atvažiavusi pas jį į namus, siūlė grįžti į (duomenys neskelbtini).
33. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas V. P. nurodė, kad atsakovo telefono numerį turėjo po pirmojo karto, kai gaminosi protezą. Nežinojo, kur atsakovas dirba. Paaiškino, kad jis pats kreipėsi į atsakovą. Paaiškinimas, kurį ieškovė pateikė į bylą, yra rašytas ne jo, parašas – taip pat ne jo. Atsakovas jam niekada pats nesiūlė teikti paslaugų. Jis buvo gavęs sąrašą iš Valstybinės ligonių kasos. Atsakovas jam telefono numerį buvo palikęs tam atveju, jeigu reikės pagalbos, taigi, jis turėjo jo telefono numerį ir pats su juo susisiekė. Atsakovas nebuvo pas jį atvykęs, buvo atvykęs tik tada, kai reikėjo pamatuoti koją.
34. Liudytoja teismo posėdyje apklausta D. V. nurodė, kad pirmą protezą jai darė ne atsakovas. Pažymėjo, kad ji neturi prievolės gamintis protezą toje pačioje įmonėje. Internete ji ieškojo konkretaus asmens, kuris gamintų protezą, susirado atsakovą. Susirado įmonės kontaktus, pageidavo, kad jai protezą gamintų atsakovas. Pirmas kontaktas buvo ne su atsakovu. Kad atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), jai nebuvo žinoma. Iš kitų žmonių buvo girdėjusi, kad atsakovas yra geras, sąžiningas žmogus. Atsakovas pats jai paslaugų nesiūlė. Nurodė, kad su ja vėliau mėgino susiekti ir ieškovė, ir kitos įmonės. Ieškovė kreipėsi į ją, prašydama apkalbėti atsakovą. Atsakovo darbdavys atvyko pas ją, kai jau reikėjo keisti protezą, nepasakė, kad jį gamins atsakovas. Atvažiavo pas ją, prisistatė, kad yra gydytoja, J. ar pan., ir po jų apsilankymo pas ją atvyko atsakovas. Iki atvykstant minėtai įmonei, ji buvo susiradusi šią įmonę, bet su ja nekontaktavo. Jie atvyko pagal jos adresą, taip pat kaip ir ieškovė. Sakė, kad pagal Ligonių kasos duomenis yra jos eilė keisti protezą. Pas ją buvo atvažiavusi ne viena įmonė. Jai nežinoma, iš kur UAB „Medilita“ žinojo, kaip pas ją atvažiuoti.
35. Liudytoja teismo posėdyje apklausta V. B. nurodė, kad nežino, kur dirbo atsakovas, jai buvo svarbu, kad būtų geras protezuotojas. Atsakovas jai protezą gamino 2018 metais ir 2021 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Apie tai, kad atsakovas nebedirba (duomenys neskelbtini), ji pati susižinojo. Ji pradėjo pati jo ieškoti, ieškojo per kolegas. Pats atsakovas jai neskambino. Ji yra labai patenkinta atsakovo darbu. Būtent ji susirado atsakovą, paskambino telefonu, pasakė, kad blogai vaikšto, paklausė, ar galėtų ją apžiūrėti. Atsakovas nebuvo palikęs jai savo telefono numerio.
36. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas B. S. (B. S.) nurodė, kad pas jį į namus atvažiavo savanoris. Jis nesikreipė į savanorius, jie atvažiuodavo patys. Pirma gamino bandomąjį protezą, vėliau – nuolatinį. Abu protezus gamino atsakovas. Nesidomėjo, kodėl atsakovas gamino protezus. Protezą paskutinį kartą gamino 2020 metais. Jį jau ne atsakovas gamino, o kitas asmuo. 2020 metais į jį kreipėsi J., jos pavardės nežino, taip pat nežino, iš kokios ji įmonės. Jis nesidomėjo, ar toje įmonėje, kuri gamino protezus, dirbo atsakovas. Atsakovas nebuvo palikęs savo telefono numerio. Jis neprisimena, kurioje įmonėje dirbo atsakovas, kai buvo gaminamas bandomasis ir pagrindinis protezai. Nežino, ar tai buvo ta pati įmonė, kuri vėliau gamino protezą.
37. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas P. R. nurodė, kad pirmą protezą jam gamino ieškovė, tai buvo maždaug prieš keturis metus, pirmą protezą gamino atsakovas. Kitą protezą gamino kita įmonė, jos pavadinimo neprisimena. Nurodė, kad jam buvo nesvarbu, kokia įmonė gamins. Jam įmonę rekomendavo gydytojas. Reabilitacijoje jie apie tai pasikalba, pasakė pereiti ir jis perėjo. Pirmą kartą buvo atvažiavę ir iš UAB „Medilita“, neprisimena, kas buvo atvažiavę. Antrą kartą gamino ne atsakovas, o kitas asmuo. Nežino, ar antroje įmonėje, kur gaminosi protezą, dirbo atsakovas. Atsakovas jam nebuvo palikęs savo telefono numerio. Jis pats nusprendė pakeisti įmonę, jo tai padaryti niekas nekalbino. Atsakovas jam nesiūlė pereiti į kitą įmonę, jis atsakovo nematė po to, kai jis jam pagamino pirmą protezą. Pas jį atvažiuodavo įmonių atstovai, jie visada atvažiuoja į namus. Jam nežinoma, iš kur jie sužino, kur atvažiuoti. Būdavo, kad per savaitę trys įmonės atvažiuodavo. UAB „Medilita“ atstovai taip pat buvo atvažiavę, bet jis buvo perėjęs į kitą įmonę.
38. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas R. T. nurodė, kad daugiausiai bendravo su atsakovu, nežino, kur jis dirbo. Jam buvo palikta UAB „Medilita“ vizitinė kortelė, tiksliai negali pasakyti, kas ją paliko. Nurodė, kad pas jį daug kas lankėsi. Jis savo adreso nėra davęs, atsakovas atvažiavo nekviestas. Kai atsakovas buvo pas jį atvažiavęs, jis tada turėjo UAB „Medilita“ kortelę. Nežino, kur šiuo metu dirba atsakovas. Iš UAB „Medilita“ į kitą įmonę jis perėjo todėl, kad jį „pavedė“, ir dėl to reikėjo ieškoti kitų. Jeigu protezuotojas dirbo šioje įmonėje, tai „pavedė“ ir įmonė, ir protezuotojas. Jau praėjo nemažai laiko nuo tada, kai atsakovas buvo atvažiavęs. Atsakovas atvažiavęs davė UAB „Medilita“ kortelę, daugiau su atsakovu jis nebendravo. Atsakovas buvo atvykęs vieną kartą, kai paliko kortelę. Nežino, kiek kartų atsakovas gamino protezą, bet pas jį buvo tik vienas protezas.
39. Liudytoja teismo posėdyje apklausta G. D. nurodė, kad apie ieškovę sužinojo tuo metu, kai gulėjo Šiaulių ligoninėje. Pradėjo kalbėti apie protezus, atsakovo tuo metu nebuvo. Jie pasiūlė protezuotis pas juos, ji sutiko, protezus gamino UAB „Medilita“ – pradėjo gaminti T., o baigė atsakovas. Kai pradėjo gaminti atsakovas, tada ji su juo ir susipažino. Vėliau atsakovas atvažinėdavo teirautis, kaip protezas, atvažinėdavo į namus, pareguliuodavo protezus. Nurodė, kad ji nieko neieškojo, jos ieškojo tiek viena, tiek kita įmonė. Valstybė finansavo jos protezų gamybą. Pirmą kartą ji protezą gaminosi ieškovės įmonėje, antrą kartą – (duomenys neskelbtini)“. Kai atsirado poreikis antram protezui, ji gavo pranešimą iš Valstybinės ligonių kasos. Jai tada pradėjo iš visų įmonių skambinėti, skambino ir UAB „Medilita“, ir (duomenys neskelbtini). Ji pasiliko prie atsakovo, kadangi jis gamino jai pirmą protezą ir jai viskas buvo gerai, jie buvo susibendravę. Atsakovas jai paskambino, jis skambino kaip J., jis skambino iš to paties numerio, kurį ji turėjo, ji nežinojo, kur jis dirba, žinojo, kad (duomenys neskelbtini) nebedirba. Jis nuolat susisiekdavo, o, kai atėjo eilė protezui, jie pradėjo kalbėti apie antrą protezą.
40. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas A. T. nurodė, kad jam protezą gamino T., jis dirbo (duomenys neskelbtini). Atsakovas gamino paskutinį protezą. T. pradėjo gaminti trečią protezą, atsakovas jį pabaigė gaminti. Nežino, kur jis dirbo. Jis pats nieko neieškojo, pirmas atvažiavo atsakovas, vėliau T., kai atėjo laikas. Jie kartu dirbo, tai žinojo kur jis gyvena. Niekas telefonu nesusiekė, žinojo, kad jam baigėsi laikas, todėl ir atvažiavo. Atsakovas buvo palikęs telefono numerį, tačiau jis jau kurį laiką jo neturi. Vėliau sužinojo, kad atsakovas dirba kitoje įmonėje. Buvo atvykęs po to, kai jau dirbo kitoje įmonėje. Jis pats skambino atsakovui dėl protezo.
41. Komercinės paslaptys yra pramoninės nuosavybės objektai. Kaip ir kiti šios nuosavybės objektai, komercinės paslaptys yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje apibrėžta komercinės paslapties objekto samprata ir pateikti kriterijai, keliami informacijai, kad ši būtų kvalifikuojama ir saugoma kaip bendrovės komercinė paslaptis.
42. Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita.
43. Protingumo reikalavimas taikomas ne tik teisinei, organizacinei, techninei ir kitai apsaugai, bet ir teisėtiems komercinės paslapties atskleidimo bei panaudojimo būdams. Paprastai informacijos savininkas turėtų sudaryti sąlygas kitiems asmenims aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kad atitinkama informacija yra slapta, jis taip pat turi sukurti tvarką, kaip su šia informacija susipažinti, užtikrinti jos laikymąsi.
44. Be minėtų reikalavimų, turi būti protingai apibrėžiamas asmenų, kuriems komercinė paslaptis teisėtai atskleidžiama, ratas – neturi egzistuoti galimybių susipažinti su komercine paslaptimi tiems asmenims, kuriems tai objektyviai nėra reikalinga.
45. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad informacija apie asmens klientus gali būti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai. Tokiu atveju ji gali būti pripažinta komercine paslaptimi ir atitinkamai saugoma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt..
46. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje ir 37 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad būtent bendrovės valdymo organai nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine paslaptimi. Ši teisė apima ir galimybę komerciškai vertingą informaciją apie klientus laikyti komercine paslaptimi, atitinkamai ją saugoti. Šioje teisės normoje suteikta teisė pačiam ūkio subjektui spręsti, kokia informacija jam vertinga, slapta ir saugoma nuo trečiųjų asmenų.
47. Komercinės paslapties savininkas šiuo atveju turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą.
48. Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis.
49. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo. Bylose dėl komercinių paslapčių teisinių santykių tais atvejais, kai tarp konfidencialios informacijos esama duomenų, kurie tuo pat metu yra įmonės komercinė paslaptis, atitinkamos informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius.
50. Pažymėtina, kad informacija apie UAB „Medilita“ klientus iš esmės galėtų būti laikoma komercine paslaptimi (konfidencialia informacija) – tą patvirtina ankstesniuose šios sprendimo punktuose aptarta kasacinio teismo praktika. Vis tik, teismo vertinimu, šiuo atveju informacija apie UAB „Medilita“ klientus (ieškinyje nurodytus pacientus) neatitinka visų įstatyme įtvirtintų komercinės paslapties formaliųjų požymių.
51. Į bylą pateikti ir šiame sprendime aptarti duomenys patvirtina (ši aplinkybė byloje nebuvo ginčijama), kad visi ieškovės ieškinyje nurodyti asmenys gaminosi protezus, kurių išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Tokiems asmenims Valstybinė ligonių kasa siunčia pranešimus, informuodama, kad asmuo, norėdamas užsisakyti nuolatinį protezą, turi kreiptis į vieną iš kartu su pranešimu pateiktame priede nurodytų ortopedijos įmonių, su kuriomis Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis; pasirinkęs įmonę, jai asmuo pateikia iš Valstybinės ligonių kasos gautą pranešimas. Kartu su minėtu pranešimu asmenims yra pateikiamas ortopedijos įmonių, su kuriomis Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis, sąrašas. Taigi, ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyti asmenys nėra vien ieškovės klientai, kuriuos su ieškove sieja komerciniai santykiai. Minėti asmenys, būdami pacientais, ir gavę iš Valstybinės ligonių kasos pranešimą apie galimybę užsisakyti naują protezą kartu su įmonių sąrašu, turi teisę pasirinkti bet kurią ortopedijos įmonę iš jiems Valstybinės ligonių kasos pateikto sąrašo. Tuo pačiu tokie asmenys neturi prievolės kas kartą rinktis tą pačią įmonę, ypač, kad kai kuriais atvejais jie gali net ir neturėti objektyvios galimybės tą daryti (pvz. jeigu įmonės dėl vienų ar kitų priežasčių nebebus įtraukta į pateiktą Valstybinės ligonių kasos sąrašą – byloje pateikti duomenys, kad pati ieškovė UAB „Medilita“ neturėjo sutarties su Valstybine ligonių kasa laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 25 d. (2019 metams sudaryta sutartis buvo sustabdyta) iki 2020 m. spalio 1 d.). Pažymėtina, kad teismo posėdyje apklaustų didžiosios dalies liudytojų (D. V., P. R., R. T., G. D., A. T., B. S.) nurodytos aplinkybės, aptartos šiame sprendime, be kita ko, atskleidžia ir tam tikrą šios paslaugų teikimo srities specifiką, o būtent – kad pačios ortopedijos įmonės susižino duomenis apie asmenis, turinčius galimybę gamintis protezus, kurių išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir su tokiais asmenimis susiekia telefonu arba jų atstovai atvyksta pas tokius asmenis siūlyti savo paslaugas. Pagal CK 1.116 straipsnio 2 dalies 2 punktą komercine paslaptimi nelaikoma informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija.
52. Šiame kontekste pažymėtina, kad, net ir konstatavus priešingai, t. y. kad minėta informacija apie klientus (pacientus) laikytina konfidencialia (ieškovės komercine paslaptimi), ieškovės ieškinys negali būti tenkinamas, ieškovei šioje byloje neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų.
53. Pažymėtina, kad nekonkuravimo susitarimo atveju yra visiškai ribojama asmens galimybė dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla, nesiejant šio ribojimo su komercinę paslaptį ir (arba) konfidencialią informaciją sudarančių duomenų naudojimu ar nenaudojimu tokio pobūdžio susitarimą pasirašiusio asmens veikloje pasibaigus darbo santykiams. Nekonkuravimo susitarimu ribojama konstitucinė asmens teisė pasirinkti darbą, todėl tokio pobūdžio ribojimas visais atvejais turi būti terminuotas ir atitinkamai nustatoma adekvati ribojimui kompensacija. Tuo tarpu nei konfidencialumo susitarimo, nei komercinės paslapties apsaugos institutu nesiekiama suvaržyti galimybės įsidarbinti ar užsiimti tam tikra veikla.
54. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo sudarytas susitarimas dėl nekonkuravimo, numatantis, kad atsakovas tam tikrą laiką nevykdys tam tikros darbo veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu, taip pat nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės arba gamybinės veiklos, jeigu ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla, atsakovui taip pat nebuvo mokama nekonkuravimo kompensacija – į bylą nebuvo pateikti duomenys apie tokio susitarimo tarp šalių sudarymą, atitinkamų aplinkybių (apie tokio susitarimo egzistavimą) nenurodė ir šalys.
55. CK 1.116 straipsnis galimų priteisti nuostolių rūšių nedetalizuoja ir įtvirtina nuostatą, jog komercinių paslapčių apsaugą nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo nustato įstatymas (CK 1.116 straipsnio 3 dalis). Žalos, atsiradusios dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, atlyginimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas. Šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jis neteisėtai gauna, naudoja arba atskleidžia komercinę paslaptį, privalo atlyginti komercinės paslapties turėtojui turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo. Nustatydamas turtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, dydį, teismas atsižvelgia į komercinės paslapties turėtojo faktiškai patirtas komercinės paslapties sukūrimo, tobulinimo ir naudojimo išlaidas, jo negautas pajamas, fizinio ar juridinio asmens, neteisėtai gavusio, panaudojusio arba atskleidusio komercinę paslaptį, gautą naudą ir kitas svarbias aplinkybes.
56. Neteisėtas komercinės paslapties atskleidimas – ją žinančio asmens kitam asmeniui suformuotas tam tikrų duomenų turinio žinojimas. Neteisėtas komercinės paslapties perdavimas konstatuojamas tuomet, kai asmuo, suvokiantis, kad informacija saugoma, duomenis neteisėtai (pvz., materialius dokumentus, duomenų laikmenas, elektroninius dokumentus ir kt.) perduoda tretiesiems asmenims.
57. Komercinę paslaptį sudarančios informacijos paviešinimo atveju neteisėti veiksmai turi būti susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais nuostoliais. Priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija tokį savo statusą praranda dėl neteisėtų veiksmų, o jos savininkas netenka galimybės gauti iš jos komercinės naudos.
58. Žala gali būti netiesioginiai nuostoliai, pasireiškia kaip komercinės paslapties savininko negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti.
59. Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Tokio pobūdžio, kaip nagrinėjama šiuo atveju, civilinėse bylose taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės – įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat).
60. Ieškovė į bylą iš esmės nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų pažeidęs su ieškove sudarytą konfidencialumo sutartį, atskleidęs konfidencialią ieškovės informaciją (jos komercinę paslaptį) tretiesiems asmenims, būtų ja neteisėtai pasinaudojęs, ar būtų viliojęs ieškovės klientus (pacientus) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178 straipsnis). Vien tik aplinkybė, kad ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyti asmenys protezus gaminosi kitoje įmonėje, kurioje pradėjo dirbti atsakovas, t. y. (duomenys neskelbtini) (atsižvelgiant, be kita ko, ir į šiame sprendime aptartą teiktų paslaugų specifiką, į tai, kaip pacientai gauna informaciją apie jiems paslaugas galinčias teikti įmones, kad jie niekaip nėra saistomi rinktis jiems anksčiau paslaugas suteikusias įmones), pati savaime atsakovo neteisėtų veiksmų niekaip nepatvirtina. Pažymėtina, kad tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini)atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų, kad jo darbo funkcijos tiek vienoje, tiek kitoje įmonėje, apėmė ir pacientų paiešką, pirminių kontaktų su pacientais užmezgimą ar pan., kad atsakovas buvo atsakingas už šias sritis bei buvo jomis išskirtinai suinteresuotas, tokių aplinkybių ieškovė šioje byloje neįrodinėjo. Bylos įrodymai – apklaustų liudytojų paaiškinimai, patvirtina priešingas ieškovės šioje byloje įrodinėtoms aplinkybes. Kaip jau minėta, liudytojais byloje buvo apklausti visi ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyti asmenys (išskyrus I. K., kuri yra mirusi), tačiau nei vienas iš jų nenurodė, kad po to, kai atsakovas nebedirbo ieškovės įmonėje, jie protezus gaminosi pas atsakovą, kitoje įmonėje, kurioje dirbo atsakovas ((duomenys neskelbtini)), todėl, kad jų valią rinktis kitą įmonę kokiais nors veiksmais būtų paveikęs atsakovas. Priešingai, byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad atitinkamą jų pasirinką nulėmė aplinkybės, nesusijusios su kokiu nors atsakovo jų pasirinkimui daromu poveikiu (pažymėtina, kad pacientams daromu poveikiu negali būti vertinama aplinkybė, kad pacientai buvo patenkinti anksčiau atsakovo jiems suteiktomis protezavimo paslaugomis), o būtent – liudytojas V. S. nurodė, kad atsakovas niekaip jo neskatino gamintis pas jį protezų, tai UAB „Medilita“ atsakovė buvo atvažiavusi pas jį į namus ir siūlė grįžti į UAB „Medilita“; liudytojas V. S. (V. S.) nurodė, kad jis pats telefonu susiekė su atsakovu, jis buvo patenkintas atsakovo darbu, todėl susisiekė su juo, jam nebuvo svarbu, kur jis dirbo. Atsakovas neskatino gamintis pas jį protezų. Atsakovas nesiūlė gamintis protezo pas jį, jam tą daryti siūlė A. – ieškovės atstovė; liudytojas V. P. nurodė, kad jis pats kreipėsi į atsakovą, atsakovas jam niekada pats nesiūlė teikti paslaugų; liudytoja D. V. nurodė, kad atsakovas pats jai paslaugų nesiūlė; liudytoja V. B. nurodė, kad pats atsakovas jai neskambino. Ji yra labai patenkinta atsakovo darbu, būtent ji susirado atsakovą; liudytojas P. R. nurodė, kad jis pats nusprendė pakeisti įmonę, jo tai padaryti niekas neįtikinėjo. Atsakovas jam nesiūlė pereiti į kitą įmonę, jis atsakovo nematė po to, kai jis jam pagamino pirmą protezą; liudytojas R. T. nurodė, kad iš UAB „Medilita“ į kitą įmonę jis perėjo todėl, kad jį „pavedė“, ir dėl to reikėjo ieškoti kitų. Atsakovas buvo atvykęs pas jį vieną kartą, kai paliko UAB „Medilita“ kortelę; liudytoja G. D. nurodė, kad ji pasiliko prie atsakovo, kadangi jis gamino jai pirmą protezą ir jai viskas buvo gerai, jie buvo susibendravę; liudytojas A. T. nurodė, kad jis pats skambino atsakovui dėl protezo.
61. Bylos nagrinėjimo metu tiek iš atsakovo, tiek iš liudytojų paaiškinimų nustatyta, jog gaminant ortopedijos technines priemones (protezus) specialistui (ortopedui–technikui) su pacientu tenka dažnai bendrauti ir susitikti dėl matavimų, protezų koregavimo ir pan., dėl ko tarp specialisto ir pacientų dažnai užsimezga ryšys, atsakovas nurodė, kad patys pacientai paprašydavo jo asmeninio telefono numerio, nes jie mėgindavo susisiekti įvairiais kontaktais. Be to, dažniausiai tokie pacientai turi su judėjimu susijusių negalių, todėl paprastai ortopedijos paslaugų darbuotojai, gaminantys ir pritaikantys ortopedijos technines priemones, patys vyksta į paciento namus. Taigi, ta aplinkybė, kad pacientai bendravo su atsakovu, turėjo jo telefono numerį, savaime nepatvirtina ieškovės konfidencialios informacijos (jos komercinės paslapties) atskleidimo ir panaudojimo, taip pat ir šalių sudarytos konfidencialumo sutarties pažeidimo, o yra susijusi su atsakovo pacientams teiktų paslaugų tinkamu vykdymu, pacientų priežiūra.
62. Apibendrinant darytina išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas asmeniškai ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas pervilioti ieškovės pacientus, kaip nors juos skatino nutraukti sutartis su ieškove, ar kitaip pažeidė konfidencialumo sutartį. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl kurių jis galimai atskleidė konfidencialią ieškovės informaciją (jos komercinę paslaptį), ja pasinaudojo.
63. Nors neįrodžius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų atsakovo veiksmų, civilinės atsakomybės taikymas atsakovo atžvilgiu nėra galimas, teismas toliau šiame sprendime pasisakys ir dėl dar vienos civilinės atsakomybės sąlygos – ieškovės šioje byloje įrodinėtos žalos.
64. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui.
65. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
66. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).
67. Ieškovė byloje taip pat neįrodė ir prašomų priteisti nuostolių, patirtų negautų pajamų forma, realumo. Šiuo atveju ieškovės nurodyti nuostoliai neatitinka minėtų kasacinio teismo praktikoje suformuotų kriterijų, pagal kuriuos sprendžiama, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos. Kaip jau ne kartą minėta šiame sprendime, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktais duomenimis, UAB „Medilita“ neturėjo sutarties su Valstybine ligonių kasa laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 25 d. (2019 metams sudaryta sutartis buvo sustabdyta) iki 2020 m. spalio 1 d., tuo tarpu visi ieškovės ieškinyje nurodyti asmenys gaminosi protezus, kurių išlaidos buvo kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. (duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis, kurie yra detaliau aptarti ankstesniame šio sprendimo punkte, beveik visi ieškinyje nurodyti asmenys Valstybinės ligonių kasos pranešimus apie galimybę užsisakyti naują galūnės protezą gavo ir ortopedijos techninės priemonės užsakymo lapus pasirašė būtent tuo laikotarpiu, kai UAB „Medilita“ neturėjo sutarties su Valstybine ligonių kasa (kai jų sudaryta sutartis buvo sustabdyta), t. y. nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2020 m. spalio 1 d.. Byloje duomenų, kad UAB „Medilita“ sutartis su Valstybine ligonių kasa būtų sustabdyta dėl atsakovo veiksmų, nėra. Taigi, minėtu laikotarpiu ieškovė negalėjo pagrįstai tikėtis gauti pajamų iš paslaugų atitinkamiems asmenims teikimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškinyje nurodyti asmenys ketino gamintis protezus būtent UAB „Medilita“ ir ieškovė turėjo (galėjo turėti) pagrįstą lūkestį gauti jos nurodomas negautas pajamas. Šiame kontekste pažymėtina, kad taip pat ir pačios ieškovės atstovas byloje vykusio teismo posėdžio metu pripažino, kad, kai asmuo gauna laišką su įmonių sąrašu, jis prievolės protezus gamintis ieškovės įmonėje neturi.
68. Taigi, ieškovė šioje byloje neįrodė ne tik atsakovo neteisėtų veiksmų, bet ir kitos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – žalos. Ieškovei neįrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumo, tuo pačiu ir visų būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, jos ieškinys teismo atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
69. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
70. Ieškinį atmetus visiškai, ieškovės šioje byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas pateikė duomenis apie jo šioje byloje turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti – 1 800 Eur. Atsakovo turėtų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nustatytų maksimalių dydžių, todėl šios išlaidos priteisiamos atsakovo naudai iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
71. Byloje taip pat buvo patirtos 30 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu – šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medilita“ (įmonės kodas 302645846) atsakovo J. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medilita“ (įmonės kodas 302645846) 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Teisėja Rasa
Lapėnienė