Administracinė byla Nr. A-3089-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02649-2019-6                         

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.7; 20.2.3.1; 20.2.3.2 

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Š. skundą atsakovams Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas E. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir jo patikslinimu, prašė:

1.1.                      Panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) vado 2019 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. 47TE-172 „Dėl E. Š. atleidimo iš valstybės tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas).

1.2.                      Grąžinti pareiškėją į Tarnybos Štabo Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.

1.3.                      Priteisti iš atsakovo vidutinį iki 2019 m. balandžio 1 d. užimtos karjeros valstybės tarnautojo pareigybės darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo neteisėto atleidimo 2019 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

1.4.                      Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 3 000 Eur neturtinės žalos ir 72,25 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įspėjimu Nr. 47PD-216 (toliau – ir Įspėjimas) buvo informuotas, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. naikinama jo užimama pareigybė. Su Įsakymu, kurio pagrindu panaikinta pareiškėjo užimama pareigybė, bei teisės aktais ir kitais dokumentais, kuriais remiantis priimtas Įsakymas, pareiškėjas nebuvo supažindintas, su Įsakymo turiniu susipažino tik 2019 m. birželio 14 d. Priimant Įsakymą nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad pareiškėjas augina vaiką iki 3 metų. Be to, nenurodžius teisinio pagrindo, nepagrįstai perskaičiuotas pareiškėjo tarnybos stažas (nurodytas trumpesnis stažas, nei 2016 m. sausio 1 d. įsidarbinant Tarnyboje).

3.       Pareiškėjo teigimu, Tarnybos vado 2018 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 47SD-2003 „Dėl pareigų siūlymo“ jam buvo pasiūlyta užimti vienintelę tuo metu Tarnyboje buvusią laisvą karjeros valstybės tarnautojo – Štabo Plėtros planavimo skyriaus vyresniojo specialisto (pareigybės lygis – A, kategorija – 10) pareigybę. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 31 d. Tarnybos vadą informavo, kad nesutinka užimti siūlomų pareigų, kadangi jos yra žemesnės kategorijos, dėl to ženkliai sumažėtų pareiškėjo darbo užmokestis. Pareiškėjas pažymėjo, kad pasiūlytą užimti laisvą pareigybę po to siūlyta panaikinti, kadangi pareigybės aprašyme nustatyti reikalavimai bei funkcijos perkelti į naujai įsteigtos Štabo Plėtros planavimo skyriaus (toliau – ir PPS) vyriausiojo specialisto pareigybės (pareigybės lygis – A, kategorija – 11), kurią tuo metu užėmė D. T., aprašymą, kartu su iki panaikinimo buvusios (2018 metais panaikintos) pareigybės aprašyme nustatytais reikalavimais bei funkcijomis. Tarnybos vado 2019 m. sausio 3 d. pranešimu Nr. 47PD-1 „Dėl pareigų siūlymo“ pareiškėjui buvo pasiūlyta nuo 2019 m. balandžio 1 d. užimti vieną iš nurodytų Tarnybos pareigybių. Štabo Personalo skyrius 2019 m. sausio 4 d. į pareiškėjo darbo elektroninį paštą atsiuntė Tarnybos Štabo Veiklos ir operacijų organizavimo skyriaus (toliau – ir VOOS) vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą, taip pat Tarnybos Pajėgų tiesioginės paramos valdybos Specialaus transporto centro (toliau – ir STC) viršininko pareigybės aprašymą. Pareiškėjas 2019 m. vasario 28 d. pranešė, kad nesutinka užimti siūlomų pareigų, nurodydamas priežastis: prarastų karjeros valstybės tarnautojo statusą; ženkliai sumažėtų darbo užmokestis; jam nemokėtų pareigūnų ir karių valstybės pensijos; tikėtina, kad dėl sužalotos rankos jo nepatvirtintų Centrinė medicinos ekspertizės komisija (toliau – ir CMEK), pareiškėjas neišlaikytų fizinio pasirengimo normatyvų; į siūlomas pareigas negali būti paskirtas be atrankos. Tarnybos vado 2019 m. kovo 6 d. raštu Nr. 47SD-366 „Dėl pareigų siūlymo“ pareiškėjui pasiūlyta nuo 2019 m. balandžio 1 d. užimti vieną iš sąraše išvardintų pareigybių. Personalo skyrius 2019 m. kovo 6 d. į pareiškėjo darbo elektroninį paštą atsiuntė PPS vyresniojo specialisto pareigybės aprašymą, VOOS vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą, STC viršininko pareigybės aprašymą, Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus (toliau – VTKPS) vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymą, kitą VTKPS vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymą, Tarnybos Mokymo ir kovinio rengimo centro vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą. Pareiškėjas 2019 m. kovo 28 d. atsakymu Tarnybos vadą informavo, kad nesutinka užimti PPS vyresniojo specialisto pareigų, kadangi jos žemesnės kategorijos už tuo metu pareiškėjo užimtas pareigas, todėl ženkliai sumažėtų darbo užmokestis, taip pat nebūtų galimybės be konkurso būti paskirtam į kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo – vyriausiojo specialisto pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės įstaigoje. Pareiškėjas pažymėjo, jog PPS vyresniojo specialisto pareigybę 2018 metais siūlyta panaikinti, nes pareigybės aprašyme nustatyti reikalavimai bei funkcijos perkelti į 2018 metais naujai įsteigtos PPS vyriausiojo specialisto pareigybės (pareigybės lygis – A, kategorija – 11) aprašymą, todėl siūloma užimti pareigybė artimiausiu laiku gali būti panaikinta. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nesutinka užimti siūlomų statutinio valstybės tarnautojo (pareigūno) bei siūlomų darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigų, nes prarastų karjeros valstybės tarnautojo statusą, ženkliai sumažėtų darbo užmokestis, sumažėtų gaunamos pajamos, jam nebemokėtų pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, o dėl sužalotos rankos, tikėtina, nebūtų patvirtintas CMEK bei neišlaikytų fizinio pasirengimo normatyvų. Daugiau siūlymų pareiškėjas negavo.

4.       Pasak pareiškėjo, nuo 2019 m. kovo 29 d. iki balandžio 5 d. jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris toliau nebuvo pratęstas, nes pareiškėjas Įsakymu nuo 2019 m. balandžio 1 d. buvo atleistas iš valstybės tarnybos. Manydamas, kad pareiškėjo užimama pareigybė naikinama neteisėtai ir atleidimas iš valstybės tarnybos yra neteisėtas, pareiškėjas nesinaudojo laisvo nuo darbo laiko suteikimo naujo darbo paieškoms galimybe, nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK). Kito karjeros valstybės tarnautojo darbo ieškojo, tačiau nerado. 

5.       Pareiškėjo įsitikinimu, Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. 47V-1414 ir 2019 m. kovo 27 d. įsakymas Nr. 47TE-172 priimti neatsižvelgus į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 51 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atleidimo metu pareiškėjas augino vaiką iki trejų metų, be to, nei Tarnyba, nei Tarnybos Štabo Teisės skyrius nelikviduoti. Pareiškėjui turėjo būti užtikrinta garantija būti perkeltam į kitas lygiavertes pareigas toms, kurias užėmė, jam turėjo būti taikoma pirmenybė prieš paliktus dirbti darbuotojus, kurie pirmenybės prieš jį neturėjo. Panaikindama pareiškėjo užimtą pareigybę Tarnyba siekė užkirsti kelią pareiškėjui eiti užimtas pareigas. Pasak pareiškėjo, nebuvo atsižvelgta į tai, kad jo užimtos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme nustatyta paskirtis ir funkcijos buvo daug platesnės už Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto R. B. ir Teisės skyriaus darbuotojo A. S. užimtų pareigybių aprašymuose nustatytas paskirtis ir funkcijas, pareiškėjas atliko daugiau funkcijų. Nesant Teisės skyriaus vedėjo, pareiškėjas vykdydavo jo pareigas, vizavo Tarnybos vado pasirašomas sutartis su kitais asmenimis, rengė Tarnybos vado įsakymais tvirtinamų tvarkų, aprašų, įgaliojimų projektus, teikė teismams skundus, ieškinius, atsiliepimus bei kitus procesinius dokumentus, rengė Tarnybos atsakymus kitiems asmenims, pagal kompetenciją teikė konsultacijas kitų Tarnybos struktūrinių padalinių darbuotojams.

6.       Pareiškėjo teigimu, Tarnybos Teisės skyriaus vedėja V. I. nuo įsidarbinimo Tarnyboje 2017 m. kovo mėnesio pabaigoje kolektyve kėlė įtampą, demotyvavo, iš jos pusės nebuvo palaikymo, geros darbo atmosferos bei normalaus bendravimo ir bendradarbiavimo, be to, ji nesidalijo gauta informacija. V. I. vengė vizuoti Tarnybos vado pasirašomas sutartis, ypač po viešųjų pirkimų sudaromas sutartis, todėl pavesdavo jas vizuoti Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei D. T. arba pareiškėjui. Dėl šių priežasčių 2018 metais tarp pareiškėjo ir V. I. kilo konfliktų, 2018 metais pareiškėjui buvo siūloma iš Teisės skyriaus pereiti dirbti kitur.

7.       Pareiškėjas pažymėjo, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemyje paskyra buvo aktyvuota bei asmenį identifikuojantys prisijungimo duomenys pareiškėjui buvo suteikti tik 2018 m. liepos mėnesio pradžioje. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams pareiškėjas dokumentus per elektroninių paslaugų portalą išsiuntė tik 2018 m. liepos 9 d. V. I. 2018 m. birželio 19 d. per Duomenų valdymo sistemą (toliau – ir DVS) pavedė pareiškėjui iki 2018 m. liepos 5 d. parengti atsiliepimo į Tarnybos pareigūnų skundą dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo už trejus metus projektą didelės apimties administracinėje byloje, pateikti Štabo viršininkui ir jai per pusę teismo skirto termino atsiliepimui pateikti. Atsiliepimas turėjo būti pateiktas iki 2018 m. liepos 23 d., o 2018 m. liepos 8 d. (nedarbo dieną) pareiškėjas prieš kasmetines atostogas V. I., VOOS viršininkui ir Štabo viršininkui elektroniniu paštu išsiuntė laišką bei atsiliepimo projektą, nurodydamas, kad iš VOOS pareigūnų pagal kompetenciją negavo jokių motyvuotų argumentų, taip pat iš Finansų skyriaus negavo visos prašytos informacijos ir dokumentų. Grįžęs į darbą 2018 m. lapkričio 30 d. DVS perskaitė V. I. priekaištus, jog administracinei bylai nebuvo pasirengta dėl pareiškėjo kaltės.

8.       Pareiškėjo teigimu, neturtinė žala jam atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 47V-1414 pagrindu nuo 2019 m. balandžio 1 d. neteisėtai panaikinta pareiškėjo užimta pareigybė, o Tarnybos vado 2019 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 47TE-172 jis 2019 m. balandžio 1 d. neteisėtai atleistas iš valstybės tarnybos. Pareiškėjas dėl atleidimo patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, pablogėjo jo sveikata – (duomenys neskelbtini). Dėl pablogėjusios sveikatos pareiškėjas kreipėsi į medicinos įstaigą, buvo paskirtas gydymas, išrašyti vaistai, o nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. balandžio 5 d. išduotas nedarbingumas, kuris nebuvo pratęstas, kadangi pareiškėjas nuo 2019 m. balandžio 1 d. atleistas iš valstybės tarnybos. Turtinę žalą pareiškėjas patyrė pirkdamas vaistus, gydydamasis sveikatos sutrikimus, kuriuos sukėlė neteisėti atsakovo veiksmai.

9.       Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepimuose į skundą prašė jį atmesti. 

10.       Tarnyba nurodė, kad

11.       Tarnybos teigimu, pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės bei neturtinės žalos. Pareiškėjo pateikti medicininiai dokumentai neturi priežastinio ryšio su atsakovo veiksmais, o teiginiai, jog (duomenys neskelbtini) atsirado po skundžiamo Įsakymo priėmimo, atmestini, nes iš medicininių dokumentų matyti, kad dar 2009 m. gruodžio 7 d. ir 2013 m. birželio 19 d. pareiškėjui buvo nustatyta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių jam atsiradusios neturtinės žalos faktą ir jos dydį. Pareiškėjo nurodytos ligos diagnozuotos, gydymas paskirtas ir vaistai pirkti dar iki 2019 m. birželio 14 d., t. y. iki pareiškėjo nurodytos susipažinimo su skundžiamu Įsakymu datos, todėl skundžiamas Įsakymas negalėjo sukelti neigiamų pasekmių.

II.

12.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo E. Š. skundą.   

13.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: 

13.1.                      Pareiškėjas iki 2019 m. balandžio 1 d. ėjo Tarnybos Štabo Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Pareigybės paskirtis – užtikrinti, kad Tarnybos rengiami teisės aktų projektai atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir juridinės technikos reikalavimus, atstovauti Tarnybai visų instancijų teismuose, kitose valstybės institucijose ir įstaigose, kai nagrinėjami teisinio pobūdžio klausimai.

13.2.                      Darbo grupės 2018 m. rugpjūčio 30 d. protokolinio sprendimo Nr. 47PR-227 2 punktu, atsižvelgiant į atsiradusį poreikį atstovauti Tarnybai tarptautiniuose projektuose, kur reikalingos tarptautinės teisės žinios, anglų kalba (teisinė kalba), rengti bei vertinti įvairius teisės aktų projektus, susijusius su Tarnybos dalyvavimu tarptautiniuose projektuose, nutarta siūlyti Tarnybos vadui naikinti dvi Tarnybos Štabo Teisės skyriaus pareigybes ir vietoje jų įsteigti Štabo Teisės skyriaus patarėjo pareigybę.

13.3.                      Tarnybos Štabo viršininko 2018 m. rugsėjo 10 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 47TP-2392 „Dėl pareigybių pakeitimo“ Tarnybos vadui pasiūlyta Štabo Teisės skyriuje naikinti vieną vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, 13 kategorijos) ir vieną darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybę, vietoje jų įsteigti naują patarėjo (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, 14 kategorijos) pareigybę. Tarnybos vadas priėmė sprendimą naikinti dvi identiškas Teisės skyriaus vyriausiųjų specialistų karjeros valstybės tarnautojų A lygio 13 kategorijos pareigybes.

13.4.                      Darbo grupės 2018 m. rugsėjo 28 d. protokolinio sprendimo Nr. 47PR-250 1 punktu nutarta pritarti siūlymui naikinti dvi identiškas vyriausiųjų specialistų pareigybes ir vietoje jų įsteigti naują patarėjo pareigybę (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, 14 kategorijos).

13.5.                      Tarnybos vado 2018 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 47V-1206 Štabo Teisės skyriuje nuo 2018 m. lapkričio 6 d. panaikinta viena vyriausiojo specialisto pareigybė (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, 13 kategorijos) ir įsteigta nauja patarėjo pareigybė (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, 14 kategorijos).

13.6.                      Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 47V-1414 1 ir 4 punktais nustatyta, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. panaikinama pareiškėjo užimama Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, 13 kategorijos) pareigybė. 

13.7.                      Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įspėjimu Nr. 47PD-216 pareiškėjas pasirašytinai įspėtas apie tai, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. naikinama jo užimama pareigybė. Įspėjime nurodyta, kad pareiškėjas esant galimybei bus perkeltas į kitas lygiavertes pareigas arba jo sutikimu – į žemesnes pareigas, o informaciją apie galimybę būti perkeltam į kitas pareigas suteiks Tarnybos Štabo Personalo skyrius. Pareiškėjas taip pat informuotas, kad neperkėlus į kitas pareigas, jis bus atleistas iš pareigų vadovaujantis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, o atleidimo dieną bus atsiskaityta teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjo žodiniu prašymu, Tarnybos Štabo Personalo skyrius 2018 m. lapkričio 30 d. tarnybiniu elektroniniu paštu pateikė jam Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 47V-1414.

13.8.                      Tarnybos vadas 2018 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 47SD-2003 „Dėl pareigų siūlymo“ pasiūlė pareiškėjui užimti tuo metu buvusią vienintelę laisvą karjeros valstybės tarnautojo pareigybę – PPS vyresniojo specialisto, A lygio, 10 kategorijos. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 31 d. raštu atsisakė užimti siūlomą pareigybę, nurodė, kad siūlomos ženkliai žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos už tuo metu pareiškėjo užimtas karjeros valstybės tarnautojo – Štabo Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto (pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 13) pareigas.

13.9.                      Tarnybos vadas 2019 m. sausio 3 d. pranešimu Nr. 47PD-1 „Dėl pareigų siūlymo“ pasiūlė pareiškėjui užimti vieną iš tuo metu Tarnyboje buvusių laisvų statutinio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybių, pridėjo Tarnybos laisvų pareigybių sąrašą, kuriame nurodytos 73 laisvos pareigybės. Pareiškėjas 2019 m. vasario 28 d. raštu atsisakė užimti siūlomas pareigybes.

13.10.                      Tarnybos vadas 2019 m. kovo 6 d. raštu Nr. 47SD-366 „Dėl pareigų siūlymo“ pasiūlė pareiškėjui užimti tuo metu buvusią vienintelę laisvą karjeros valstybės tarnautojo pareigybę – PPS vyresniojo specialisto, taip pat laisvas darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybes bei statutinio valstybės tarnautojo pareigybes, tarp kurių buvo tai pačiai, kaip ir pareiškėjo, 8 pareigybių grupei priklausanti Tarnybos VTKPS vyriausiojo tyrėjo pareigybė. Pareigybių sąraše nurodytos 73 pareigybės.

13.11.                      Tarnybos vado 2019 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 47TE-172 „Dėl E. Š. atleidimo iš valstybės tarnybos“ pareiškėjas nuo 2019 m. balandžio 1 d. atleistas iš valstybės tarnybos išmokant 5 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją VTĮ 48 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Įsakymas pareiškėjui išsiųstas 2019 m. balandžio 2 d. adresu: (duomenys neskelbtini).

13.12.                      Pareiškėjas 2019 m. kovo 28 d. pateikė atsakymą dėl siūlomų pareigų, nurodė, kad siūlomos užimti pareigos yra ženkliai žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos už tuo metu jo užimtas karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

14.       Remdamasis VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 17 straipsnio 5 dalimi, 49 straipsnio 1 dalimi, 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 3, 4 ir 7 dalimis, 64 straipsniu, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Tarnybos vadas pagrindė priežastis, dėl kurių pareiškėjo atliekama darbo funkcija tapo perteklinė, t. y. nurodė, kad iš esmės tuo metu buvo dvi identiškos pareigybės, atlikusios tas pačias funkcijas, be to, buvo siekiama geriau atstovauti Tarnybai tarptautiniuose projektuose anglų kalba ir pan. Šios priežastys pareiškėjui buvo žinomos, kadangi atsakovas pareiškėją apie pareigybės panaikinimą informavo dar 2018 m. lapkričio 30 d. Įspėjimu, o pareiškėjas iš pareigų atleistas tik nuo 2019 m. balandžio 1 d. (panaikinus Štabo Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę), todėl Tarnyba nepažeidė atleidimo procedūrą reglamentuojančių taisyklių. Pareiškėjas neatitiko specialiųjų reikalavimų, reikalingų naujai įsteigtai Štabo Teisės skyriaus patarėjo pareigybei, t. y. mokėti anglų kalbą pažengusio vartotojo lygmens B2 lygiu, taip pat turėti tarptautinės teisės žinių. Teismo posėdyje pareiškėjas pripažino, kad tuo metu jis gerai nemokėjo anglų kalbos, negebėjo laisvai ja kalbėti ir atstovauti Tarnybai tarptautiniuose projektuose, o lygiaverčių pareigų, jo eitų iki atleidimo, Tarnyboje nebuvo. Pareiškėjui buvo pasiūlytos tuo metu vienintelės buvusios laisvos to paties A lygio ir 10 kategorijos PPS vyresniojo specialisto pareigos, susijusios su organizacijos veiklos strategijos rengimu ir koordinavimu bei jos įgyvendinimu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas realizavo savo teisę nesutikti su jam siūlomomis nelygiavertėmis pareigomis. Tarnyba pareiškėjui aktyviai ne vieną kartą teikė siūlymus užimti laisvas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurias jis, atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, galėtų užimti.

15.       Pareiškėjo argumentus, kad pareigybės panaikinimas nebuvo realus ir pagrįstas ir kad pareigybė buvo panaikinta siekiant užkirsti kelią pareiškėjui eiti užimtas pareigas, pirmosios instancijos teismas laikė teisiškai nepagrįstais ir vertintino kaip subjektyvią įrodymais nepagrįstą pareiškėjo nuomonę. 

16.       Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti, taip pat nėra pagrindo tenkinti išvestinius pareiškėjo reikalavimus dėl grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

III.

17.       Pareiškėjas E. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

18.       Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisėjos Rūtos Miliuvienės šališkumas sutrukdė bylą išnagrinėti teisingai, objektyviai ir operatyviai. Pareiškėjas cituoja pirmosios instancijos teismui 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. lapkričio 25 d. teiktuose pareiškimuose dėl teisėjos Rūtos Miliuvienės nušalinimo išdėstytus argumentus, mano, jog teismas 2020 m. birželio 8 d. bei 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimis nepagrįstai minėtų pareiškimų netenkino. Pasak pareiškėjo, dėl teisėjos Rūtos Miliuvienės padarytų proceso pažeidimų, konstatuotų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d., 2020 m. rugpjūčio 5 d., 2020 m. spalio 7 d. nutartyse, ir šališkų poelgių, kuriuos pareiškėjas apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, užtruko procesas administracinėje byloje. Bylos nagrinėjimo pradžioje padaryti proceso pažeidimai, o vėliau – esminių aplinkybių visapusiškas neišnagrinėjimas, rodo teismo šališkumą.

19.       Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertintas pareiškėjo skundo pagrindas, esminė aplinkybė, kuria jis grindė skundą, t. y. kad pareiškėjas augino vaiką iki trejų metų, ir su tuo susijusias garantijas įtvirtinančios teisės normos. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų.  

20.       Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, remdamasis neaiškiais argumentais, konstatavo, jog pareiškėjui ne vieną kartą buvo siūloma užimti lygiavertes pareigas. Pirmosios instancijos teismo posėdyje Tarnybos atstovė nurodė, kad lygiaverčių pareigų įspėjimo laikotarpiu Tarnyboje nebuvo. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime neaptarė, ar atsakovo pareiškėjui pasiūlyta statutinio valstybės tarnautojo pareigybė (VTKPS vyriausiojo tyrėjo) buvo lygiavertė pareiškėjo iki atleidimo užimtai pareigybei.

21.       Pareiškėjo teigimu, jo pareigybė realiai nebuvo panaikinta, ji panaikinta fiktyviai, turint tikslą atleisti pareiškėją, o nauja pareigybė nebuvo kokybiškai įsteigta, todėl pareiškėjas negalėjo būti atleistas pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie su juo vykdytą susidorojimą. Pareiškėjas akcentuoja, kad Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. 47V-1414 priimtas atsakovui žinant, kad Tarnyba neturi ir negali pareiškėjui pasiūlyti kitų lygiaverčių pareigų. Atsakovas teismui nenurodė, kodėl nepritarta Darbo grupės siūlymui naikinti darbuotojo pagal darbo sutartį ir karjeros valstybės tarnautojo (A13) pareigybes. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo įsteigta kokybiškai nauja pareigybė, padaryta neįvertinus pareiškėjo argumentų, kad nauja pareigybe nustatytos iš esmės tos pačios funkcijos, kurios buvo nustatytos pareiškėjo eitai pareigybei. Nauji specialieji reikalavimai buvo įtraukti tik siekiant užkirsti kelią pareiškėjui eiti šias pareigas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas pagrindė priežastis, dėl kurių pareiškėjo atliekama darbo funkcija tapo pertekline. Pareiškėjas teismui buvo išdėstęs argumentus, pagrindžiančius, kad jo užimta pareigybė nebuvo identiška D. T. užimtai Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybei – pareiškėjo užimamos pareigybės aprašyme nustatyta paskirtis ir funkcijos buvo platesnės, pareiškėjas turėjo pirmenybę prieš D. T. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad su Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 47V-1414 pareiškėjas nebuvo supažindintas nei per DVS, nei pasirašytinai. Pareiškėjui iki 2018 m. lapkričio 30 d. nebuvo žinoma, kad Tarnyboje nuo 2018 m. lapkričio 6 d. įsteigta nauja patarėjo pareigybė, iki pat jo atleidimo nebuvo žinomos jo užimtos pareigybės panaikinimo priežastys. Pareiškėjas neturėjo galimybės pretenduoti į naujai įsteigtą pareigybę, nes 2018 m. lapkričio 30 d. jam grįžus į darbą pastaroji jau buvo užimta. Pareiškėjas pažymi, kad iki įsidarbinimo Tarnyboje mokėsi anglų kalbos, dirbdamas Tarnyboje individualiai ir su korepetitoriumi mokėsi anglų kalbos, o egzamino, įrodančio kalbos vartotojo lygmenį, nelaikė tik dėl to, kad tam nebuvo būtinybės. Pirmosios instancijos teismo posėdyje teisėja pareiškėjo neklausė, ar jis mokėjo anglų kalbą B2 lygiu, o pareiškėjas, nurodydamas, kad teisine anglų kalba laisvai kalbėti negalėjo, turėjo omenyje C1 lygį. Pareiškėjo teigimu, jei atsakovas būtų suteikęs jam galimybę pretenduoti į naujai įsteigtą pareigybę, pareiškėjas būtų pasistengęs išlaikyti anglų kalbos egzaminą B2 lygiui patvirtinti. Pagal savo pareigybės aprašymą pareiškėjas galėjo vykdyti visas Tarnybos Štabo viršininko nurodytas vykdytinas funkcijas, turėjo tam kompetencijos, todėl mano, kad būtinybė laisvai kalbėti teisine anglų kalba buvo nurodyta siekiant jį atleisti, nes Tarnybos Štabo nurodytas funkcijas galima atlikti ir pasitelkiant vertėjus. Be to, Tarnyba į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokias iš nurodytų funkcijų, neva laisvai kalbėdama angliškai, vykdo patarėja R. Š. 

22.       Anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas nevertino prie pareiškėjo skundo pateiktų Teisės skyriaus vedėjos V. I. pareiškėjui el. paštu siųstų pranešimų, kuriuos pareiškėjas suprato kaip grasinimą susidoroti – pakeisti, pažeminti ar panaikinti užimamą pareigybę; taip pat Vilniaus apygardos prokuratūrai adresuoto pareiškėjo prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. I. veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė iš atsakovo išreikalauti tarnybiniu pranešimu Nr. 47TP-1685 įformintą sprendimą nepradėti V. I. tarnybinio patikrinimo bei pridėti prie bylos su tuo susijusius pareiškėjo pateiktus įrodymus.  

23.       Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose Nr. A261-1836/2014, Nr. eA-5093-575/2018 ir Nr. eA-240-261/2020, teigia, jog dėl aplinkybės, kad pareiškėjas augino vaiką iki trejų metų, atsakovas turėjo imtis tokių organizacinių priemonių, kad pareiškėjui būtų suteiktos lygiavertės pareigos. Pareiškėjas taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jo sutuoktinė šiuo metu laukiasi.

24.       Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl pareiškėjo reikalavimų, susijusių su turtinės ir neturtinės žalos, kurią jis kildino iš neteisėto atleidimo, atlyginimo priteisimu.            

25.       Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. 

26.       Tarnyba palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, pažymi, jog pareiškėjas VTĮ nuostatas vertina selektyviai, sau naudinga linkme. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl lygiaverčių pareigų ir vaiko iki trejų metų auginimo, neatitinka faktinės situacijos bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotų išaiškinimų. Atsakovas pažymi, jog vieną iš 7 pareigybių ginčo laikotarpiu Štabo Teisės skyriuje užėmė pareiškėjo žmona (A lygio 11 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybė), kuri ginčo laikotarpiu buvo vaiko priežiūros atostogose. VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje nustatyta speciali garantija nereiškia, jog darbdaviui draudžiama naikinti šio valstybės tarnautojo užimamą pareigybę. Nagrinėjamu atveju Tarnyba tinkamai vykdė pareigą rūpintis, kad tame pačiame struktūriniame padalinyje, kurio darbo organizavimo pakeitimai buvo atliekami, tarnavę abu valstybės tarnautojai, kuriems buvo taikoma VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje nustatyta speciali garantija, susijusi su to paties vaiko iki 3 metų auginimu, išsaugotų savo darbo vietas. VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta garantija taikoma, kai dėl jame nurodytų specialių aplinkybių tarnautojas negali atlikti savo darbo funkcijų, tarnybos teisinių santykių vykdymas yra sustabdomas – tarnautojas neatlieka savo darbo funkcijų, darbdavys nemoka jam darbo užmokesčio, tačiau tarnautojui sugrįžus į tarnybą jam turi būti leidžiama eiti pareigas, į kurias jis buvo priimtas, o buvusių pareigų nelikus, tarnautojui turi būti pasiūlomos lygiavertės pareigos. Valstybės tarnautojas, kuriam taikoma VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje nustatyta speciali garantija tęsti valstybės tarnybą lygiavertėse pareigose, turi atitikti tris kumuliatyviai taikomas sąlygas: pirma, valstybės tarnybos teisinių santykių vykdymas turi būti sustabdytas dėl nėštumo ir gimdymo laikotarpio, taip pat dėl išėjimo į vaiko priežiūros atostogas; antra, valstybės tarnautojas turi būti išėjęs į vaiko priežiūros atostogas; trečia, vaiko priežiūros atostogų laikotarpis turi būti iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju ne pareiškėjui, o jo žmonai, kuri ginčo laikotarpiu tarnavo A lygio 11 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigose tame pačiame struktūriniame padalinyje kaip ir pareiškėjas, buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, todėl tuo laikotarpiu būtent pareiškėjo žmonai, buvo taikoma įstatyme nustatyta garantija likti valstybės tarnyboje lygiavertėse pareigose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

27.       Ginčas byloje kilo dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl reikalavimų grąžinti pareiškėją į Tarnybos Štabo Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, priteisti iš atsakovo vidutinį iki 2019 m. balandžio 1 d. užimtos karjeros valstybės tarnautojo pareigybės darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo neteisėto atleidimo 2019 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos,
3 000 Eur neturtinės žalos ir 72,25 Eur turtinės žalos atlyginimą pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

28.       Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

29.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, pateikia argumentus apie Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 47V-1414 neteisėtumą. Pabrėžtina, kad šio įsakymo teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimo reikalavimas nebuvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, tokią pirmosios instancijos teismo poziciją patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-533-629/2019, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-968/2019, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-188-629/2020, 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-509-520/2020, ypač šio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-654-261/2020), todėl apie šį įsakymą teisėjų kolegija nebepasisakys, nes jis nebegali būti ginčo dalyku, preziumuojamas esantis teisėtas ir pagrįstas.

30.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo teisėja, nagrinėjusi bylą, galbūt buvo šališka, nes bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruko ilgą laiką. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo iniciatyva tikslino skundo reikalavimus, ne kartą skundė pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis nebuvo priimtas tirti Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. 47V-1414, todėl pirmosios instancijos teismas pagal administracinių bylų teisenos proceso normas privalėjo reaguoti į šiuos pareiškėjo procesinius veiksmus ir atitinkamai reagavo. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo (teisėjos) suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismas (teisėja) buvo šališkas (-a).

31.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog jo pareigybė realiai nebuvo panaikinta, ji panaikinta fiktyviai, turint tikslą atleisti pareiškėją, o nauja pareigybė nebuvo kokybiškai įsteigta. Atkreiptinas dėmesys, kad Darbo grupė 2018 m. rugpjūčio 30 d. protokolinio sprendimo Nr. 47PR-227 2 punktu, atsižvelgusi į atsiradusį poreikį rengti bei vertinti įvairius teisės aktų projektus, susijusius su Tarnybos dalyvavimu įvairiuose tarptautiniuose projektuose, nutarė siūlyti Tarnybos vadui naikinti dvi Tarnybos Štabo Teisės skyriaus pareigybes ir vietoje jų įsteigti Štabo Teisės skyriaus patarėjo (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, 14 kategorijos) pareigybę. Tarnybos Štabo viršininko 2018 m. rugsėjo 10 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 47TP-2392 „Dėl pareigybių pakeitimo“ Tarnybos vadui pasiūlyta Štabo Teisės skyriuje naikinti vieną vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, 13 kategorijos) ir vieną darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybę, vietoje jų įsteigti naują patarėjo (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, 14 kategorijos) pareigybę, tačiau Tarnybos vadas priėmė sprendimą naikinti dvi identiškas Teisės skyriaus vyriausiųjų specialistų (karjeros valstybės tarnautojų, A lygio, 13 kategorijos) pareigybes. Darbo grupės 2018 m. rugsėjo 28 d. protokolinio sprendimo Nr. 47PR-250 1 punktu nutarta pritarti siūlymui naikinti dvi identiškas vyriausiųjų specialistų (karjeros valstybės tarnautojų, A lygio, 13 kategorijos) pareigybes, vietoje jų įsteigti naują patarėjo pareigybę (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, 14 kategorijos). Tarnybos vado 2018 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 47V-1206 Štabo Teisės skyriuje nuo 2018 m. lapkričio 6 d. panaikinta vyriausiojo specialisto pareigybė (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, 13 kategorijos), įsteigta nauja patarėjo pareigybė (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, 14 kategorijos). Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 47V-1414 1 ir 4 punktais nustatyta, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. panaikinama pareiškėjo užimta vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, 13 kategorijos) pareigybė, apie tai tos pačios dienos Įspėjimu pareiškėjas įspėtas pasirašytinai. Taigi, nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. buvo siekiama panaikinti dvi Tarnybos Štabo Teisės skyriaus pareigybes, vietoj jų įsteigiant vieną naują patarėjo pareigybę (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, 14 kategorijos) – tai ir buvo atlikta. Palyginus Tarnybos Štabo Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, 13 kategorijos) pareigybės aprašymą su Tarnybos Štabo Teisės skyriaus patarėjo (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, 14 kategorijos) pareigybės aprašymu, matyti, kad patarėjo pareigybės papildoma paskirtis yra dalyvauti Tarnybos tarptautiniuose projektuose bei analizuoti su tuo susijusią teisinę informaciją, papildomos funkcijos – vertinti ir rengti teisės aktų projektus, susijusius su Tarnybos dalyvavimu tarptautiniuose projektuose, analizuoti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus bei gerąją užsienio šalių praktiką viešojo saugumo srityje Tarnybai aktualiais klausimais, numatyti papildomi specialieji reikalavimai patarėjo pareigybei – mokėti anglų kalbą pažengusio vartotojo lygmens B2 lygiu. Taigi, realiai buvo įsteigta nauja Tarnybos Štabo Teisės skyriaus patarėjo pareigybė, o dvi Tarnybos Štabo Teisės skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybės panaikintos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad buvo įsteigta kokybiška ir nauja Tarnybos Štabo Teisės skyriaus patarėjo pareigybė yra pagrįsta tinkamu ir visapusišku bylos aplinkybių ištyrimu.

32.       Kartu akcentuotina, jog pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde pabrėžė, kad jis augina vaiką iki trejų metų, tačiau pirmosios instancijos teisme ši esminė aplinkybė apskritai nebuvo vertinama, su tuo susijusias garantijas įtvirtinančios teisės normos nebuvo aiškinamos. Dėl to, kad tiek įspėjimo apie pareiškėjo atleidimą metu, tiek atleidimo metu pareiškėjui buvo gimęs vaikas, kuriam dar nebuvo sukakę treji metai, ginčo byloje nėra. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog VTĮ nedraudžia naikinti auginančio iki trejų metų vaiką karjeros valstybės tarnautojo pareigybę, tačiau šiai valstybės tarnautojų grupei įstatymų leidėjas be bendrųjų garantijų, kurios numatytos VTĮ, numato ir specialiąsias garantijas, pagal kurias valstybės tarnautojas, auginantis vaiką iki trejų metų, negali būti atleistas iš pareigų VTĮ 56 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu (valstybės tarnautojo pareigybė naikinama), išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5093-575/2018). VTĮ 51 straipsnio 6 dalies nuostata, kad valstybės tarnautojas augina vaiką iki trejų metų, reiškia tai, kad valstybės tarnautojas neprivalo būti vaiko priežiūros atostogose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5093-575/2018), teisinės reikšmės neturi ir tai, kad tokią garantiją turinčio valstybės tarnautojo sutuoktinis (-ė) yra
paėmęs (-usi) tikslines atostogas auginti vaiką. Esminę reikšmę vertinant, ar valstybės tarnautojas augina vaiką iki trejų metų, turi tik tai, ar yra / nėra įstatymų nustatyta tvarka apribotos valstybės tarnautojo teisės auginti vaiką. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, jų netyrė. Be to, paminėtina ir tai, kad karjeros valstybės tarnautojas, auginantis vaiką iki trejų metų, kurio pareigybė naikinama, turi garantiją jo sutikimu būti paskirtas į lygiavertes arba žemesnio lygio ir kategorijos pareigas. Tačiau ši garantija nėra absoliuti. Ši garantija be išlygų gali būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme nėra nustatyti specialūs reikalavimai. Tačiau, jeigu tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialūs reikalavimai, ši garantija gali būti ribojama tokio tarnautojo dalykinių savybių atitikimu specialiųjų reikalavimų kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5093-575/2018; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3797-629/2020). Sistemiškai vertinant teisės normas, reglamentuojančias viešojo administravimo subjekto kompetenciją, nustatant institucijos struktūrą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, jog dalis valstybės tarnautojo iki struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nereiškia, jog išliko ir valstybės tarnautojo užimta pareigybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3480-520/2018; 2018 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3502-858/2018)), bei teisės normas, įtvirtinančias garantijas socialiai pažeidžiamoms valstybės tarnautojų kategorijoms, taip pat įvertinus byloje surinktus duomenis apie vykdytą Tarnybos pareigybių reformą bei pareiškėjui privalomas taikyti garantijas, darytina išvada, jog atsakovas, vykdydamas struktūros pertvarką, neprivalėjo siūlyti pareiškėjui užimti pareigas, kurioms keliamų specialiųjų reikalavimų jis neatitiko (šiuo atveju – naujai įsteigtos Tarnybos Štabo Teisės skyriaus patarėjo A lygio 14 kategorijos pareigybės). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas turėjo imtis tokių organizacinių priemonių ir taip perskirstyti Tarnybos funkcijas, kad pareiškėjui būtų suteiktos lygiavertės pareigos toms, kurias jis ėjo (t. y. A lygio 13 kategorijos). Šiuo atveju, sutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas realizavo savo teisę nesutikti su jam siūlomomis nelygiavertėmis pareigomis, teisėjų kolegija niekaip negali sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginiu, kad Tarnyba ne vieną kartą pareiškėjui teikė siūlymus užimti laisvas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurias jis, atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, galėtų užimti. Pabrėžtina, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui buvo siūlytos A lygio 13 kategorijos pareigos; be to, pastebėtina, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. VTĮ buvo pakeistas taip, kad valstybės tarnautojų kategorijų nebeliko, o buvo nustatytos valstybės tarnautojų grupės (dešimt), iš kurių aukščiausia yra pirma, o žemiausia – dešimta (VTĮ 7 str. 1 d.). Byloje nėra neabejotinų duomenų, kokia šiuo metu Tarnybos karjeros valstybės tarnautojų grupė atitinka pareiškėjo turėtą A lygio 13 kategoriją, pirmosios instancijos teismas šių duomenų apskritai nesurinko ir netyrė.

33.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ji neturi galimybių šioje administracinėje byloje objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti pareiškėjo apeliacinį skundą, nes pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neištyrė pareiškėjo pateiktų aplinkybių, be kita ko, aplinkybės apie vaiką, pagrindžiančios privalomumą taikyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-5093-575/2018 pateiktus išaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismui tektų pareiga pirmą kartą įvertinti aplinkybes, nurodytas šios nutarties 32 punkte, be kita ko, ir dėl žalos atlyginimo reikalavimo, taip paneigiant proceso šalių teisę į apeliaciją. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Ramūnas Gadliauskas

Ernestas Spruogis                                         

Dalia Višinskienė