Civilinė byla Nr. e2-6058-592/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36064-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugpjūčio 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Senamiesčio ūkis“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų meistrai“.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės „Senamiesčio ūkis“ 458,83 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Po bylos iškėlimo teisme dienos ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų ir prašo priteisti iš atsakovės 432,62 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su M. G.-B. sudarė turto draudimo sutartį Nr. 19056/9079923 ir apdraudė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 29 d. apdraustasis butas buvo užlietas dėl vandens pratekėjimo nuo namo stogo konstrukcijų. Ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 458,83 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdraustojo turto. Draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą draudimo išmoką subrogacijos tvarka.
Atsakovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Už namo konstrukcijų priežiūrą atsakinga atsakovė, kuri neužtikrino, kad per nesandarias konstrukcijas nebūta padaryta žalos. Atsakovė turėjo vykdyti konstrukcijų priežiūrą, tačiau įrodymų, jog tokius veiksmus atliko, atsakovė nepateikė. Atsakovė netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, veikė kaip nerūpestinga ir neatidi namo administratorė, neatliko reikiamų veiksmų, siekiant išvengti įvykusio užliejimo ir žalos.
Pažymėjo, kad patalpų apliejimo atveju nuostoliais yra pripažįstamos patalpų remontui reikalingos lėšos, kurios gali būti patirtos išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai, jei remontas dar nepadarytas. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytas nuostolių apskaičiavimo metodas ar dydžio teisingumas nepaneigtas. Nepateikus įrodymų apie kitokią patalpų remonto vertę, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina prašomos priteisti žalos dydį.
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovė, įgyvendindama vieną iš savo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijų – organizuoti daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą, 2017 m. sausio 2 d. Techninės priežiūros sutarties pagrindu pavedė techninės priežiūros paslaugas teikiančiai UAB „Pastatų meistrai“ vykdyti namo techninę priežiūrą (eksploatavimą). Pagal sutartį trečiasis asmuo įsipareigojo vykdyti nuolatinę bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą ir tinkamai atlikti darbus, numatytus Lietuvos Respublikos teisės aktuose, jam pavestuose daugiabučiuose namuose.
Pažymėjo, jog atsakovė neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK nenustato, kad paskyrus namo bendro naudojimo objektų administratorių, pasibaigia ar kitaip apribojama patalpų savininkų nuosavybės teisės į bendro naudojimo objektus.
Atsakovės teigimu, tiek namo administratorė (atsakovė), tiek trečiasis asmuo UAB „Pastatų meistrai“ šiuo atveju atliko visus jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, ar kokių veiksmų nepadarė, bet turėjo padaryti. Pats tariamas buto apliejimas neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų. Vien draudimo išmokos išmokėjimo faktas pats savaime nėra pakankamas priteisti žalos atlyginimą.
Atkreipė dėmesį į tai, ieškovė nepateikė jokių duomenų, paaiškinančių, kodėl buto savininkas apie buto apgadinimą ieškovei pranešė praėjus beveik dviem savaitėms po įvykio. Pagal Gyventojų turto draudimo taisykles, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjas (apdraustasis, naudos gavėjas) privalo nedelsiant, bet ne vėliau nei per 3 darbo dienas, pranešti draudikui apie draudžiamojo įvykio faktą. Šiuo atveju buto savininkas, kuriam buvo išmokėta draudimo išmoka, minėtos pareigos tinkamai neįgyvendino ir iš ieškinio nėra aišku, ar buvo tirtos su tuo susijusios aplinkybės.
Atsakovės teigimu, iš ieškovės pateiktų stogo nuotraukų yra neaišku, ar tai būtent ginčo namo stogo nuotraukos. Be to, neaišku, kada minėtos nuotraukos buvo padarytos. Kadangi apžiūros aktas bei pranešimas draudikui apie įvykį surašyti tik 2017 m. liepos 12 d., minėti dokumentai taip pat negali būti laikomi pakankamais įrodinėjant žalos atsiradimo faktą. Daugiau jokių papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad butas būtų buvęs užlietas ir tokiu būdu apgadintas, o užliejimas įvyko dėl vandens prasiskverbimo per namo stogo konstrukcijas, ieškovė nepateikė. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė buto nuotraukų, kuriose būtų užfiksuoti užliejimo padariniai.
Nurodė, kad turi būti nustatyta, kiek kainuotų sugadintų trečiojo asmens patalpų atkūrimas iki tokios būklės, kokios šios patalpos buvo iki užliejant vandeniu.
Ieškovės pateiktas dokumentas, neva įrodantis kilusios žalos (nuostolių) dydį, kelia daug abejonių: nenurodyta minėto dokumento surašymo data, neaišku kokie darbai buvo ar bus atlikti, neaišku, ar nustatant draudimo išmokos dydį, buvo atsižvelgta į buto nusidėvėjimą. Nė vienas ieškovės pateiktas dokumentas nenurodo ir neįrodo ieškovei padarytos žalos fakto ir dydžio.
Nenustačius visų būtinųjų civilinei atsakomybei kilti sąlygų, atsakovės civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju negalima.
Trečiasis asmuo UAB „Pastatų meistrai“ pateiktame atsiliepime prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo su ieškovės ieškiniu nesutinka iš esmės tokiais pat argumentais, kaip ir atsakovė.
Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus. Paaiškino, kad pranešimas apie įvykį patvirtina, kad lyjant lietui per stogą pradėjo drėkti lubos kambaryje ir virtuvėje; apžiūros aktas patvirtina žalos mastą; nuotraukos patvirtina, kad draudėjo lubos ir sienos buvo paveiktos drėgmės; sąmata patvirtina apskaičiuotos žalos dydį. Pažymėjo, kad draudikas surašė defektinį aktą, užfiksavo padarinius nuotraukose ir nenustatė pagrindų draudimo išmokos mažinimui.
Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė žalos atsiradimo faktą, dydį įrodinėja tik savo pačios rengtais dokumentais, kadangi 2017 m. birželio 29 d. įvykus tariamam apliejimui, buto gyventojai į administratorių nurodoma data nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, administratorius negalėjo pats įvertinti, dėl kokių priežasčių įvyko nurodomas apliejimas. Taip pat pažymėjo, kad nėra aišku, kada darytos ieškovės į bylą pateiktos nuotraukos. Nuotraukos galėjo būti darytos tiek dėl ankstesnio vandens pratekėjimo, tiek dėl vėlesnio. Be to, atsižvelgus į namo, kuriame yra butas, išorines konstrukcijas, galima situacija, kai butas galėjo būti aplietas ne per stogą, bet per stoglangius, kurie nėra bendrojo naudojimo objektai, už kurių priežiūrą atsakinga atsakovė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su M. G.-B. sudarė turto draudimo sutartį Nr. 19056/9079923 ir apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasarą šis butas. Ieškovė sumokėjo 458,83 Eur draudimo išmoką. Atsakovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Dėl šių aplinkybių ginčas nekilo.
Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, žalos dydžio (CK 6.246-6.249 straipsniai).
Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus teismas privalo įvertinti byloje esančių įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą, įrodomąją reikšmę, palyginti tiriamose įrodinėjimo priemonėse esančią informaciją ir patikrinti, ar ji nėra prieštaringa. Objektyvus įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas juos privalo vertinti nešališkai, visapusiškai ir pagrįsti savo išvadas.
Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl žalos padarymo fakto ir jos dydžio bei kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (CK 6.246-6.249 str.).
Dėl dalies ieškinio atsisakymo
Jau nurodyta, kad pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 458,83 Eur žalos atlyginimą. Po bylos iškėlimo teisme dienos ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, t. y. reikalavimo dėl 26,21 Eur žalos atlyginimo (ieškovės teigimu, taikant nusidėvėjimą, žala mažėja 26,21 Eur suma). Nurodė, kad ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo pasekmės ieškovei yra žinomos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės pareiškimas dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo priimtinas ir bylos dalis dėl 26,21 Eur žalos atlyginimo nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis).
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
M. G.-B. 2017-07-12 pranešime apie įvykį nurodė, kad 2017-06-29 pastebėjo, jog drėksta lubos kambaryje ir virtuvėje, lietui lyjant pradėjo vanduo lašėti ir ant grindų.
Turto (ginčo buto) apžiūros 2017-07-12 akte ieškovės atstovai užfiksavo, kad 2017-06-29 padaryta žala, virtuvės ir kambario lubose ir ant sienų matosi užliejimo dėmės, kaip priežastį įvardina – vandens ir drėgmės prasiskverbimas pro namo stogą dėl liūties ir stipraus lietaus.
Pagal Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3 punktas). Privalomieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, ginčo laikotarpiu galiojusiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D-1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente (STR) 1.07.03:20174 (toliau - Reglamentas), kuris privalomas gyvenamųjų namų naudotojams, techniniams prižiūrėtojams. Reglamente aptariama: statinio techninis prižiūrėtojas (toliau – techninis prižiūrėtojas), atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę (33 p.); nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį (34 p); nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami dažniau kaip kartą per mėnesį (35 p.), kai: 35.1. pastebėti statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) būklės defektai ar neleistinos deformacijos; 35.2. vykdomi statinio dalies rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai; 35.3. statinio sklype ar besiribojančiuose sklypuose vykdomi naujo statinio statybos arba esamo statinio rekonstravimo darbai; 35.4. pageidauja Naudotojas; nuolatinių statinio būklės stebėjimų dažnumą 35 punkte išvardintais atvejais nustato ir įrašo statinio techninės priežiūros žurnale: 36.1. statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas; 36.2. kasmetinės ar neeilinės statinio apžiūros komisija; statinio būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu aprašomi ir registruojami šiuose dokumentuose (44 p.): 44.1. nuolatinių stebėjimų – įrašais statinio techninės priežiūros žurnale (Reglamento 2 priedas), pažymint pastebėtus defektus ar pavojingas deformacijas arba tai, kad jų nerasta, numatomas priemones pastebėtiems defektams pašalinti; 44.2. kasmetinių ir neeilinių apžiūrų – atitinkamos apžiūros akte (rekomenduojama akto forma pateikta 3 priede) ir įrašu statinio techninės priežiūros žurnale; statinio būklės įvertinimai esamo statinio tyrimų bei audito metu aprašomi techninėse ataskaitose ar projektuose priklausomai nuo sudarytų sutarčių šiems darbams atlikti ir registruojami įrašu statinio techninės priežiūros žurnale (45 p.); apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar grubių statinio naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimų, dėl kurių kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti statinio savininką (bendraturčius) arba jį (juos) atstovaujančius asmenis (46 p.).
Taigi sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas, taip pat nustačius trūkumus, turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).
Atsakovė yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).
Byloje nėra įrodymų, o teismui pasiūlius juos pateikti, atsakovė nepateikė, pagrindžiančių, kad atsakovė kaip namo administratorė atliko ne formalius, o realius veiksmus įgyvendinant ginčo namo bendro naudojimo objektų priežiūrą (techninę), t. y. byloje nėra jokių duomenų apie ginčo namo stogo priežiūrą iki įvykio, nors administruojamas namas yra 1940 metų statybos.
Atsakovės argumentas, kad ieškovės nuotraukose galimai fiksuotas kitas statinys, yra nepagrįstas, nes ir šiuo atveju atsakovė nepateikė savų nuotraukų ar kitų įrodymų, paneigiančių ieškovės fiksuotus vaizdus, iš kurių akivaizdžiai matyti: neuždengtos čerpėmis ir kitomis medžiagomis stogo konstrukcijos (matosi atviros medinės konstrukcijos), yra čerpių įtrūkimai, atskilimai (CPK 178, 179, 185 straipsniai).
Tokiu atveju teismas konstatuoja, kad atsakovė dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo, neveikimo, neteisėtais veiksmais, neužtikrino tinkamo pastato priežiūros. Atsakovė neįrodė, kad siekė (ir ėmėsi visų būtinųjų atlikti veiksmų) nustatyti administruojamo (prižiūrimo) namo gyventojų užpylimo priežastis, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių įvykio vietos apžiūrą pačios atsakovės ar trečiojo asmens, pagrindžiančių aplinkybę, kad galimai dėl stoglangių įvyko užliejimas. Atsakovė neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal reglamentą ir atliko neteisėtus veiksmus, esančius priežastiniame ryšyje su draudėjai (ieškovei) padaryta žala.
Ieškovė pateikė žalos paskaičiavimus (Turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, sąmata), atėmė ginčijamą nusidėvėjimą, tuo tarpu atsakovė jokių paskaičiavimų nepateikė, todėl teismas remiasi ieškovės įvertinimais, kurie sietini su užlietu ginčo butu, yra pakankamo ir protingo dydžio, atžvelgiant į byloje esamose nuotraukose fiksuotą užliejimą. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad yra esminiai prieštaravimai nusidėvėjimą reglamentuojančioms nuostatoms (nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas taikant metinį nusidėvėjimo koeficientą 0,8, kuris yra nustatytas Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 1 „Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo 2007 m. vasario 1 d.“).
Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgyja teisę reikalauti išmokos priteisimo iš žalą padariusio asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), todėl pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės 432,62 Eur dydžio žalą, tuo pačiu priteistina ir 6 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2019-12-03 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistina ieškovei 15 Eur žyminio mokesčio; į valstybės biudžetą – 5,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas
n u s p r e n d ž i a :
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas
n u s p r e n d ž i a :
Priimti ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 26,21 Eur (dvidešimt šešių eurų 21 ct) žalos atlyginimo ir nutraukti šią bylos dalį.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“, juridinio asmens kodas 304240661, ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 432,62 Eur (keturių šimtų trisdešimt dviejų eurų 62 ct) dydžio žalą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 432,62 Eur sumą nuo 2019-12-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“, juridinio asmens kodas 304240661, į valstybės biudžetą 5,24 Eur (penkis eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Igoris Kasimovas