Civilinė byla Nr. 2-870-601/2023

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.14.8.1; 3.1.14.8.2; 3.1.14.8.5, 3.2.7.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. B. ieškinio atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos priteisimo priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas A. B. 2023 m. kovo 17 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas:

1.1.       Pripažinti sistemingą ieškovo ir jo artimųjų teisių į kankinimo uždraudimą, laisvės ir saugumo atėmimą, teisingą ir sąžiningą procesą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugos neužtikrinimą, pažeidimus atsakovės Lietuvos valstybės veiksmuose, ieškovo ir jo artimųjų atžvilgiu padarytą ir patirtą žalą;

1.2.       Pripažinti atsakovę Lietuvos valstybę „kriminaline recidyvistine“ organizacija;

1.3.       Priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės 25 milijardus eurų padarytai ir patirtai žalai atlyginti, tame tarpe 5,82 tonų atsakovės turimas aukso atsargas Londono banke turtinei žalai atlyginti arba 343 793 032,3 eurų pagal uncijos kursą.

Ieškinį atsisakytina priimti.

2.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio nuostatos garantuoja asmenų teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jų pažeistos ar ginčijamos teisės. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-403/2022). Kreipdamasis į teismą asmuo turi pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą, t. y. nurodyti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar teisėtą interesą, dėl kurio jis kreipiasi į teismą. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-421/2020).

3.       Kasacinio teismo praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip materialinis teisinis suinteresuotumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2022). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Atitinkamai, materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad materialinis teisinis reikalavimas yra toks prašymas teismui, kurį išsprendus ir įgyvendinus sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos į teismą besikreipusio asmens teisės ir pareigos. Jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato į teismą besikreipiančio asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020).

4.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad ieškinio dalykas laikytinas atitinkančiu CPK įtvirtintus reikalavimus tik tada, jei šio reikalavimo, koks jis yra pareikštas, patenkinimas sukeltų konkrečius materialiuosius teisinius padarinius būtent ieškovui. Tuo atveju, jei ieškinyje nėra aiškiai pagrindžiama, kokių materialiųjų teisinių padarinių yra siekiama pareikštu ieškiniu, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019).

5.       Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pripažinti sistemingą ieškovo ir jo artimųjų teisių į kankinimo uždraudimą, laisvės ir saugumo atėmimą, teisingą ir sąžiningą procesą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugos neužtikrinimą, pažeidimus atsakovės Lietuvos valstybės veiksmuose, ieškovo ir jo artimųjų atžvilgiu padarytą ir patirtą žalą, o taip pat pripažinti atsakovę Lietuvos valstybę „kriminaline recidyvistine“ organizacija. Tačiau tokių reikalavimų, kuriais prašoma pripažinti tam tikras faktines aplinkybes, patenkinimas jokių materialiųjų teisinių padarinių nesukeltų. Tai tebūtų viena iš prielaidų spręsti dėl ieškovo reikalavimo priteisti žalą pagrįstumo. Tačiau tokie reikalavimai neturėtų būti formuluojami savarankiškai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad tokie reikalavimai dėl faktinių aplinkybių pripažinimo nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

6.       Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės 25 milijardus eurų padarytai ir patirtai žalai atlyginti, tame tarpe 5,82 tonų atsakovės turimas aukso atsargas Londono banke turtinei žalai atlyginti arba 343 793 032,3 eurų pagal uncijos kursą. Ieškovas turtinę žalą, kurią sudaro 5,82 tonų aukso banke arba 343 793 032,3 eurų, sieja su „faktų ir aplinkybių bei procesinių dokumentų klastojimu“ bei 15 baudžiamųjų bylų „fabrikavimu“. Tuo tarpu kaip neturtinę žalą ieškovas prašo priteisti 25 milijardus eurų, kurią, jo teigimu, nulėmė

7.       Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatė, kad ieškovas jau yra iniciavęs civilinę bylą, kuriai suteiktas Nr. 2-807-921/2023, atsakovei Lietuvos valstybei dėl 5,82 tonų aukso atsargų (arba 342 793 032,3 eurų) padarytai turtinei žalai atlyginti ir 25 milijardų eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas minėtoje byloje iš esmės analogiškai nurodė, kad turtinę žalą patvirtina „faktų ir aplinkybių bei procesinių dokumentų klastojimas“ ir 15 baudžiamųjų bylų „fabrikavimas“. Tuo tarpu neturtinę žalą, ieškovo įsitikinimu, įrodo atsakovės tyčiniai veiksmai vykdant sistemingą ieškovo artimųjų ir jo paties persekiojimo politiką, siekiant sunkiai sutrikdyti sveikatą, sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kurios lėmė artimųjų mirtį, kankinant, sulaikant, areštuojant ar kitaip atimant laisvę, kai toks laisvės atėmimas yra nepripažįstamas, vykdant apartheido politiką ieškovo šeimos atžvilgiu nuo 1995 iki 2019 metų, taip pat areštuojant tėvo laidotuvėms skirtą laidojimo pašalpą. 

8.       Taigi, ieškovas abiejose bylose žalą kildina iš jo atžvilgiu taikytų įvairių procesinių prievartos priemonių, ieškovo patirto žeminančio orumą elgesio, pažeistos ieškovo teisės į veiksmingą teisinę gynybą, dėl baudžiamųjų bylų ieškovo atžvilgiu „sufabrikavimo“ ir pan. Ir, nors civilinėje byloje Nr. 2-807-921/2023 teismas 2023 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį, tačiau ši nutartis iki šiol nėra įsiteisėjusi, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovo ieškinys, pareikštas šioje byloje yra analogiškas ieškiniui, pareikštam civilinėje byloje Nr. 2-807-921/2023, t. y. sutampa šių ieškinių šalys, pagrindas ir dalykas. O tai sudaro pagrindą ieškinį dėl žalos atlyginimo atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu, kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

9.       Be to, teismo vertinimu, ieškiniu ieškovas siekia ne žalos atlyginimo dėl teismo (teisėjų) neteisėtų veiksmų, tačiau iš esmės kvestionuoja teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Vis dėlto, ieškovas teismų procesinius sprendimus turi teisę patikrinti instancine tvarka, bet ne naujoje byloje reikalaudamas žalos atlyginimo. Negana to, nors pats ieškovas prašomą atlyginti žalą įvardija kaip turtinę ir neturtinę, tačiau, kaip matyti iš dėstomų aplinkybių (ieškinio faktinio pagrindo), visas prašomos atlyginti žalos dydis siejamas tik su ieškovo patirtais neturtiniais nuostoliais, t. y. nepatogumais dėl galimai neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, o jokių turtinių praradimų (konkrečios materialinės žalos padarymo fakto bei jos dydžio paskaičiavimų, pagrindimo) ieškinyje nenurodė. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad ieškiniu prašoma priteisti tik neturtinės žalos atlyginimą, todėl, netgi nesant ieškinio tapatumo, ieškovo pateiktas ieškinys būtų teismingas bendrosios kompetencijos apylinkės teismui (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 punktas, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1–2 punktais, 5 punktu, ir 3 dalimi, 290–291 straipsniais,

n u t a r i a :

atsisakyti priimti ieškovo A. B. ieškinį.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                  Evaldas Burzdikas