Baudžiamoji byla Nr. 1-581-1060-2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17940-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.9.10; 1.2.4.6.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.1.1.4
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS
ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 24 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. M.-V. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:
1) Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnį ir 180 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams;
2) Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 19 parų areštą (bausmė atlikta),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
M. B. 2019 m. balandžio 30 d. apie 18.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu, tyčia šeimos nariui – broliui A. B. sudavė vieną smūgį ranką į nosį ir vieną smūgį ranka į lūpą, šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. B. pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis gyvena kartu su savo mama Z. B., broliais A. ir L. B., (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis oficialiai niekur nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. 2019 m. balandžio 30 d. apie 18.00 val. jis, būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus su savo broliu A. B.. Apie 18.30 val. tarp jo ir A. B. kilo konfliktas. Dėl kokios priežasties kilo konfliktas, pasakyti negali, nes neprisimena. Konflikto metu kambaryje buvo tik jis ir jo brolis A. Tarpusavio konflikto metu jis A. ranka sudavė vieną smūgį į nosį ir po to dar vieną smūgį į lūpą. Kiek prisimena, kraujo ant brolio veido nematė. Tada jo brolis A. paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Jis A. atsiprašė, su juo susitaikė (b.l. 70, 73 – 74).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. B. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo mama Z. B. ir broliais L. B. ir M. B.. 2019 m. balandžio 30 d., jis kartu su savo broliais M. ir L. namuose vartojo alkoholį. Alkoholio išgėrė daug, neviską tiksliai prisimena. Prisimena, tarp jo ir M. kilo žodinis konfliktas, dėl ko pasakyti negali, nes dėl per didelio alkoholio kiekio, neprisimena. Vakare, tiksliai kuriuo laiku pasakyti negali, kilusio konflikto metu jam jo brolis M. vieną kartą ranka sudavė smūgį į nosį ir vieną smūgį į lūpą. Jis broliui jokių smūgių nesudavė. Ar kas matė kaip, jam brolis sudavė smūgius pasakyti negali, nes nežino. Nuo smūgio į lūpą jam bėgo kraujas, tačiau jokių sužeidimų nematė. Jis į medikus nesikreipė, nes dėl smūgių jautė tik fizinį skausmą. Pas teismo medicinos ekspertus nevyko, kadangi jam nėra padaryti sužalojimai. Dėl tokio jo brolio elgesio jis iškvietė policiją. Jo brolis atsiprašė, su juo susitaikė, M. jokių pretenzijų neturi (b. l. 17 – 18).
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo ir nukentėjusiosios parodymų įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.
Įvykio vietos apžiūros protokolu su nuotraukomis užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l., 8 – 13).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato vyriausiojo patrulio E. L. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad A. B. nurodė, kad išgertuvių metu tarpusavio konflikto metu su broliu M. B., šis kumščiu du kartus trenkė jam į veidą – į nosį ir lūpą, taip sukėlė jam fizinį skausmą. Nurodyta, kad tiek A. B., tiek M. B. buvo akivaizdžiai neblaivūs (b. l. 14 – 16).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato vyriausiojo patrulio E. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad M. B. 2019 m balandžio 30 d. 19.04 val., alkotesteriu nustatytas 1,68 promilių girtumas (b. l. 63).
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. B., suduodamas ranka vieną smūgį į nosį ir vieną smūgį į lūpą A. B., jam sukėlė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. B. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y., kad jis 2019 m. balandžio 30 d. apie 18.30 val. kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su broliu A. B., tyčia sudavė jam du smūgius į veidą, pataikydamas į nosį ir į lūpą, ir taip smurtaudamas nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški. Nukentėjusysis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad M. B. tarpusavio konflikto metu vieną kartą ranka sudarė jam į nosį ir vieną kartą sudavė į lūpą dėl ko jis jautė skausmą. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiojo parodymais, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat ir paties kaltinamojo parodymai. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tarnybiniame protokole – pareiškime nurodyta, kad policijos pareigūnams A. B., pranešęs apie įvykį paaiškino, jog išgertuvių metu tarpusavio konflikto metu su broliu M. B., šis kumščiu du kartus trenkė jam į veidą ir sumušė nosį ir lūpą, taip sukeldamas fizinį skausmą.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo J. P. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. B. dėl fizinio skausmo sukėlimo broliui A. B., pasitvirtino.
Kaltinamasis M. B., būdamas neblaivus, tarpusavio konflikto metu su broliu A. B., sąmoningai sudavė mažiausiai du smūgius nukentėjusiajam į veidą, pataikydamas į nosį ir lūpą. Teismas, įvertinęs tokius prieš nukentėjusįjį atliktą smurtinius veiksmus (t. y. jo pobūdį (smurtauta suduodant smūgį ranka), veiksmų intensyvumą (suduoti du smūgiai, gan stipriai), nukentėjusysis nurodė, kad dėl suduoto smūgio iš lūpos bėgo kraujas, pats kaltinamasis parodė, jog suprato, kad broliui sukėlė fizinį skausmą, po smūgio kiek prisimena ant brolio veido kraujo nematė. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš jį panaudotą smurtą. Kaltinamasis smurtinį veiksmą atliko intensyviai, jo smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė broliui fizinį skausmą. Konstatuojama, kad A. B. patirtas fizinis skausmas yra M. B. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pats kaltinamasis nurodė, jog sudavė du smūgius tarpusavio konflikto su broliu metu, todėl tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, suduodamas smūgius nukentėjusiajam į veidą, tai darė gan intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau elgėsi pavojingai, taip sąmoningai leido padariniams atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Teismas, įvertinęs tokius prieš nukentėjusį atliktus veiksmus, neturi pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamojo veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas. M. B. yra nukentėjusiojo brolis, t. y. jis yra nukentėjusiojo šeimos narys, todėl pripažintina, kad kaltinamasis atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bet kuri bausmė – baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, bylos aplinkybės yra aiškios.
Teismas konstatuoja, kad M. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 77 – 79, 81).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).
M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius M. B. – teistas (b. l. 31 – 33 ), administracine tvarka baustas tik du kartus (b. l. 57 – 58), bedarbis (b. l. 59), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 60), psichologo – narkologo įskaitoje neįrašytas (b. l. 62). Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į nusikaltimo pasekmių sunkumo laipsnį, skirtina geriausiai kaltinamojo asmenybę bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bei prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimą – per bausmės laiką pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
BK 641 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog M. B. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę įskaitomas M. B. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. balandžio 30 d. 19.00 val. iki 2019 m. gegužės 1 d. 17.50 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (b. l. 65- 66, 67).
Teismas paskiria kaltinamajam M. B. BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 straipsnis).
V. Kiti proceso klausimai
Kaltinamajam M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir M. B. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę M. B. laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 30 d. 19.00 val. iki 2019 m. gegužės 1 d. 17.50 val. (viena para), išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, įpareigoti kaltinamąjį M. B. per 4 (keturių) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Palikti galioti M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Informuoti kaltinamąjį M. B. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.
Įteikti kaltinamajam M. B. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajam M. B., kad:
nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Agnė Vyliaudaitė