Civilinė byla Nr. e2-27266-727/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21876-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,

sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,

dalyvaujant ieškovės atstovei teisininkei D. S.,

atsakovui A. L. ir atsakovo atstovui advokatui Mariui Navikui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ patikslintą ieškinį atsakovui A. L. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Civinity namai“.

Teismas

n u s t a t ė:

akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ir ieškovė, draudikė) patikslintu ieškiniu atsakovui A. L. (toliau – ir atsakovas) prašo priteisti 724,11 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2020 m. spalio 3 d. draudėjui V. S. (toliau – ir draudėjas) priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, per lubas prasiskverbus vandeniui buvo apgadintas draudėjo turtas. Bylos duomenimis, avarija įvyko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliekant remonto darbus. Minėtas butas priklauso atsakovui. Ieškovė 2019 m. lapkričio 15 d. su draudėju V. S. buvo sudariusi Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria apdraudė draudėjo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip šio buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusio vandens ir to pasėkoje 2020 m. spalio 3 d. įvykusio draudiminio įvykio draudėjui padarytą žalą – 724,11 Eur. Ieškovės nuomone, iš atsakovui priklausančio buto išsiliejus vandeniui (tai įvyko dėl to, kad vanduo buvo pilamas ant šiukšlių remontuojant butą), jam kyla regresinė atsakomybė prieš ieškovę, nes jis, kaip turto valdytojas, nebuvo atsargus ir nesinaudojo savo turtu taip, kad nepadarytų žalos kitam asmeniui.

Atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra avarinės būklės, jame gyventi neįmanoma, lyjant lietui vanduo nuolatos bėga daugelyje vietų pro kiaurą stogą. Jis supranta situacijos grėsmę ir tam, kad apsaugoti kaimynus iš apačios, jis stato kibirus ir kitus indus vandeniui surinkti. Atsakovo vertinimu, stogas yra bendroji namo konstrukcija, todėl už stogą yra atsakingas namo administratorius – UAB „Civinity namai“ (toliau – ir trečiasis asmuo) (ankstesnis pavadinimas UAB „Senamiesčio ūkis). 2011 m. spalio 25 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini), namo administratorius UAB „Civinity namai“ konstatavo stogo ir perdangos avarinę būklę. 2013 m. sausio 17 d. atsakovas pateikė prašymą trečiajam asmeniui, kuriuo prašė parengti kapitalinių remonto darbų, pakeičiant konstrukcijas naujomis, detalias sąmatas bei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose normatyviniuose teisės aktuose nustatyta tvarka atlikti kapitalinį stogo remontą. 2018 m. rugpjūčio aktu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigojo trečiąjį asmenį nedelsiant organizuoti galimai avarinės stogo ir perdangos būklės ties Nr. 10 butu šalinimą. Tai nebuvo padaryta. Atsakovo teigimu, trečiasis asmuo tik perdėjo keliose vietose senas čerpes, net nekeisdamas jų naujomis, t. y. imitavo stogo remontą, kas problemos neišsprendė ir nepašalino. Nagrinėjamu atveju, nespėjus ištuštinti vandens surinkimo indų po liūties, jiems persipildžius, vanduo prasiskverbė į draudėjo butą.

Trečiasis asmuo UAB „Civinity namai“, kuri šioje byloje iki ieškovui sutikslinant ieškinį, buvo atsakovu, palaikė byloje ieškovės poziciją. Nurodė, kad trečiasis asmuo įvykio metu vykdė ir tebevykdo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas bei buvo pavedęs techninės priežiūros paslaugas teikiančiai UAB „Pastatų meistrai“ vykdyti Namo techninę priežiūrą (eksploatavimą). Trečiojo asmens žiniomis, vadovaujantis Pastatų valdymo sistemos duomenimis, jokių pranešimų ieškovės nurodyta data (2020 m. spalio 3 d.) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius užliejimo nebuvo gauta. Ieškovės pateiktame 2020 m. spalio 7 d. apžiūros akte nurodoma, kad draudėjo teigimu Butas buvo aplietas iš viršutinio buto, t. y. buto Nr. 10, apžiūros akte nurodoma, kad buvo atliekamas buto Nr. 10 remontas ir siekiant išvengti dulkių statybinės šiukšlės buvo suliejamos vandeniu. Vadovaujantis Pastatų valdymo sistemos duomenimis 2020 m. spalio 8 d. registruotas buto Nr. 4 savininko paklausimas / pranešimas, kuriame nurodyti nusiskundimai dėl bute Nr. 10 atliekamų remonto darbų, jame pažymint, kad per šiukšlių valymą buvo pilamas vanduo, dėl ko buvo aplietas butas Nr. 4, kad 2020 m. spalio 3 d. buto Nr. 10 savininkas buvo informuotas apie apliejimą, atvyko ir užsuko tekantį vandenį. Vadovaujantis pastatų valdymo sistemos duomenimis nuo 2020 m. spalio mėn., t. y. po ieškovės nurodomo įvykio, nėra fiksuota buto Nr. 4 apliejimų. Trečiojo asmens vertinimu, buto Nr. 4 apliejimo priežastis sietina su bute Nr. 10 vykdytais remonto / valymo darbais, už ką atsakingas buto savininkas. 

Teismo posėdžio ieškovės atstovė palaikė patikslintą ieškinį, prašė jį patenkinti. Nurodė, jog pradinį ieškinį, kurio reikalavimus nukreipė į UAB ,,Civinity namai“, pareiškė suklaidinti faktinės situacijos. Gavus iš trečiojo asmens dokumentus reikalavimus koregavo.  

Teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko su pareikštu patikslintu ieškiniu, patvirtino nurodomas aplinkybes dėl avarinės stogo būklės, kuri, jo teigimu, ir yra tikroji įvykio priežastis, teigė, jog pats asmeniškai nuosavybėje turimo buto neremontuoja ir nežino, kas jame vyksta, tuo užsiima jo tėvas R. L. Akcentavo aplinkybę, kad bute Nr. 10 nėra vandens stovų ir nėra vandens, todėl jis negalėjo būti naudojamas remonto metu kylančių dulkių gesinimui.

Trečiasis asmuo UAB „Civinity namai“ į posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta šio asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 1 dalis.

2021 m. lapkričio 29 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. S. (posėdžio garso įrašo laikas 00:09:47 – 00:45:46 val. min. sek.) teismui paaiškino, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, gan aptvarkytas šiam momentui, tik butas Nr. 10 yra avarinės būklės, šiuo metu yra tvarkomas. 2012 m. jam įsigijus butą šiame name, gyventi nebuvo įmanoma dėl prastos namo būklės, stogas buvo avarinis, palijus bėgo vanduo. Jis savo lėšomis padarė kosmetinį remontą, kad vanduo nebėgtų į butą, ir apsigyveno. Nuo to laiko užliejimo nebuvo. 2019 m. buvo atlikti stogo perdangos remonto darbai palėpėje. Padarius perdangos remontą, galimai viename kampe nepavykus sandariai uždengti čerpėmis, vanduo vėl buvo užliejęs butą, gavo draudimo išmoką, o namo administratoriui pripažinus kaltę, UAB „Civinity namai“ geranoriškai pašalino pažeidimus. Vanduo nebebėgo. Liudytojas patvirtino, kad namo ir stogo būklė prasti. Kuomet įvyko užliejimas ginčo atveju, keletą dienų iki to atsakovo bute vyko intensyvūs remonto darbai, todėl jis pats galvoja, kad vanduo prasisunkti galėjo jų eigoje ant šiukšlių pilant vandenį, taip ir nurodė atvykusiam draudiko atstovui. Pats šio proceso (vandens pylimo ant šiukšlių) nematė, daro tokią prielaidą, nė karto nebuvo pakilęs į virš esantį butą ar palėpę. Tokią prielaidą daro dėl to, kad prasiskverbus vandeniui iš karto paskambino R. L., pastarasis atvyko labai greitai, nubėgo į butą viršuje, kažką ten matomai padarė, o po pietų vandens dėmė jau ženkliai sumažėjo. Liudytojo teigimu, kuomet jis darė remontą savo bute, pakeitė vamzdžius, į virš esantį atsakovo butą, kuris jam dar tuo metu nepriklausė, išvedė vamzdžius, kad žmonės įsikėlę galėtų pasijungti vandenį ir nuotekas, nes viso šito name nebuvo. Teigė, jog name viso labo tik keli savininkai, jis pats turi keletą patalpų name, (duomenys neskelbtini) turi taip pat keletą butų jame, atsakovo butas tvarkomas, o kitame sutvarkytame bute jau gyvena jo sesuo. Darant remontą atsakovui bute vanduo galėjo būti naudojamas ir iš kitų (duomenys neskelbtini) butų per nutiestą šlangą. Liudytojas teigė pats to nematęs, tačiau daro tokią prielaidą. Liudytojo teigimu, įvykio dieną vanduo pro stogą prasiskverbti iki jo buto Nr. 4 negalėjo, nes tuo metu nelijo.

2021 m. lapkričio 29 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. L. (posėdžio garso įrašo laikas 00:48:21 – 01:11:19 val. min. sek.) teismui paaiškino, kad nuosavybę (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turi ir jo sūnus (atsakovas), ir dukra. Jis pats yra statybų inžinierius, vykdo ypatingų statinių priežiūrą. Kadangi sūnus (atsakovas) yra meno žmogus, padeda jam daryti minėtu adresu esančio jo buto Nr. 10 kapitalinį remontą, viskuo rūpinasi jis pats. Butas avarinės būklės, be vandentiekio, virš apleista palėpė, namo stogas visiškai kiauras, bute sustatomi indai lietaus vandeniui surinkti, nes per kiaurą namo stogą tik palijus visuomet teka vanduo. Kreipėsi į namo administratorių, savivaldybę – ir raštais, ir telefonu, tačiau nė vienas į reikštus priekaištus dėl avarinės stogo būklės tinkamai nesureagavo, prieš keletą metų stogo dalyje virš sūnaus buto Nr. 10 perdėjo kelias čerpes ir viskas tuo pasibaigė. Šiuo metu stogą remontuoja patys savo lėšomis. Stogas buvo labai prastos kokybės, perdangos įgriuvusios, stogas išlinkęs, griūvantis, čerpės visos suskilinėjusios, stogas buvo eilę metų neprižiūrimas iš viso. Liudytojo vertinimu, sunku prognozuoti, iš kur vanduo bėga pro stogą, nuolat skirtingose vietose vanduo prasiskverbdavo, nes stogas labai varganas. Patvirtino, kuomet įsigijo būstą, jau tuomet buvo problemų su stogu, nuolat kalbėdavo su namo administratoriumi, vadovais dėl avarinė stogo būklės. Į reikštus prašymus, bendraujant su vadybininkais, niekas nekreipė dėmesio ir veiksmų jokių nesiėmė. 2019 metais buvo atvejis, kuomet užpylė butą, namo administratorius ėmėsi veiksmų ir sulopė namo stogą, tačiau greičiausiai tai buvo senomis tomis pačiomis medžiagomis, perdėjo kelias tas pačias čerpes ir tiek, nebuvo ir nėra jokio izoliacinio sluoksnio. Rezultato po atliktų veiksmų nebuvo jokio, nes faktiškai nebuvo nieko konstruktyvaus padaryta. 2020 metų rugsėjo mėnesį gavus leidimą kapitaliniam buto remontui, buvo pradėti darbai. Pirmiausia buvo išvalytos visos šiukšlės, esančios ant stogo ir palėpėje, kad prieiti prie perdangos, kad būtų galima ją pakeisti, nes jos didžioji dalis sutrūnijusi, išlinkusi nuo drėgmės. Atliekant valymo darbus buvo naudojamas vanduo dulkėms užgesinti, tai yra įprastinė praktika tokių darbų atlikimo procese. Vandens nebuvo naudojama daug, buvo panaudotas vanduo, sukauptas pastatytuose induose lietaus vandeniui rinkti, nes bute vandentiekio nėra. Tai buvo keli kibirai. Toks kiekis negalėjo būti užpylimo priežastimi. Šiukšlių palėpėje tam momentui buvo 30-40 cm storio. Jas išvežus buvo sustatyti tiek patys indai, kaip apsauga nuo galimo lietaus, nes stogas dar nebuvo tvarkomas. Užliejus kaimyno butą Nr. 4 liudytojas buvo atvykęs pasižiūrėti kas nutiko, matė, kad buvo nežymus vandens prasiskverbimas pro lubas. Liudytojas teigė nuėjęs į butą Nr. 10, ištuštino pribėgusius indus / kibirus, paklojo polietileninę plėvelę, kad vanduo nesiskverbtų pro kaimyno lubas tuo atveju jeigu vėl užlytų. Liudytojas mano, kad ankščiau vanduo tiesiog susigerdavo į sukauptą šiukšlių sluoksnį, kuris tarnavo kaip savotiška izoliacinė medžiaga, tačiau šiukšles išvalius, vanduo po lietaus tiesiogiai bėgo ant medinių supuvusių grindų ir galėjo prasiskverbti žemyn. Šioje situacijoje jie darė viską, kas įmanoma, todėl savo kaltės dėl įvykio nemato.

Ieškinys atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo regreso tvarka už 2020 m. spalio 3 d. draudiminio įvykio metu atsiradusią žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.

Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012). 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, yra konstatavusi, kad byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai tokiu atveju yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2017). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

Bylos medžiaga nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad ieškovė 2019 m. lapkričio 15 d. su draudėju V. S. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdraudė draudėjui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. 2020 m. spalio 3 d. įvyko draudiminis įvykis – draudėjui V. S. priklausančiame, pas ieškovę apdraustame bute per lubas prasiskverbė vanduo. Ieškovė 2020 m. spalio 7 d. atliko buto apžiūrą ir surašė aktą, kuriame padarė įrašą apie tai, kad draudėjo teigimu, butą apliejo kaimynas iš viršaus esančio buto Nr. 10, kurį remontuoja, iš po perdangos veža šiukšles, pildamas vandenį, kad nedulkėtų. Kadangi virš esančiame bute nieko nebuvo, buto Nr. 10 savininkui buvo paliktas pranešimas. Tą pačią dieną, t. y. 2020 m. spalio 7 d., ieškovė įvertino žalos mąstą, atliko paskaičiavimus, o kitą dieną - 2020 m. spalio 8 d. išmokėjo draudėjui 724,11 Eur draudimo išmoką. Buto Nr. 10 savininkas (bylos atsakovas) 2020 m. spalio 12 d. (pranešime klaidingai nurodytas rugsėjo mėnuo) informavo draudiką apie įvykio priežastis, nurodydamas, kad butas avarinės būklės, negyvenamas, kad vanduo prabėgo pro kiaurią stogą, nors jo surinkimui bute padėti kibirai ir kiti indai, kadangi stogas yra bendra namo konstrukcija, už kurią atsakingas namo administratorius, patarė kreiptis į jį. 2020 m. spalio 23 d. ieškovė surašė pretenziją tuometiniam namo administratoriui UAB ,,Senamiesčio ūkis“ (dabar UAB ,,Civinity namai“), pastarasis atsakyme nurodė, kad yra sudaręs ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį su UAB ,,Pastatų meistrai“, todėl kilus draudiminiam įvykiui pasiūlė problemas spręsti su ja. 2021 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė pareiškė pradinį ieškinį UAB ,,Civinity namai“ ir prašė žalos atlyginimo iš jos, kaip namo administratoriaus, netinkamai vykdančio namo priežiūrą. 2021 m. rugsėjo 20 d. ieškovė sutikslino ieškinį ir regresinį reikalavimą nukreipė į buto Nr. 10 savininką A. L., įrodinėdama, jog jis, kaip virš esančio buto savininkas, nesinaudojo savo valdomu turtu taip, kad nepadarytų žalos kitų asmenų turtui. Tokį apsisprendimą, anot ieškovės, lėmė naujų duomenų į bylą pateikimas.

Iš atsakovo A. L. teismui pateiktų rašytinių duomenų (susirašinėjimo, nuotraukų, prašymų administratoriui atlikti darbus, teiktus tiek 2013 metais, tiek ir 2020 metais, paties tuometinio administratoriaus UAB Senamiesčio ūkis“ 2011 m. spalio 25 d. surašyto gyvenamojo namo apžiūros akto, 2018 m. rugpjūčio 31 d. akto), o taip pat ir paties draudėjo paaiškinimų ir jo namo administratoriui teiktų prašymų atlikti darbus, nustatyta, kad namo stogo būklė labai bloga, avarinė, administratoriui nurodyta nedelsiant atlikti to likvidavimo darbus, sustiprinti namo stogo konstrukciją, atlikti stogo dangos remontą. 2011 m. spalio 25 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) namo administratorius UAB „Civinity namai“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Senamiesčio ūkis) konstatavo stogo ir perdangos avarinę būklę. 2013 m. sausio 17 d. atsakovas pateikė prašymą trečiajam asmeniui, kuriuo prašė parengti kapitalinių remonto darbų, pakeičiant konstrukcijas naujomis, detalias sąmatas bei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose normatyviniuose teisės aktuose nustatyta tvarka atlikti kapitalinį remontą. 2018 m. rugpjūčio aktu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigojo trečiąjį asmenį nedelsiant organizuoti galimai avarinės stogo ir perdangos būklės ties Nr. 10 butu šalinimą. 

Nepaisant 2019 metų rugsėjį atliktų tam tikrų darbų, ką rodo trečiojo asmens į bylą pateikta sąmatos ir atliktų darbų aktai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad situacija dėl namo stogo nepagerėjo, nes 2019 m. spalio 1 d. (įvykus pirmam užliejimo atvejui) buvo surašytas avarijos atliktų darbų aktas, kuriame užfiksuota akivaizdi užpylimo priežastis – nesandarus stogas, o taip nurodomi esminiai darbai defektams pašalinti – stogo tvarkymas. Atsakovo pateiktame 2020 m. gegužės 29 d. Statinio konstrukcijų avarinės būklės užfiksavimo akte įrašyta, kad pastato (duomenys neskelbtini) buto Nr. 10 perdangų, pertvarų, pastogės virš buto konstrukcijų pastovumas dėl įgriuvusių ir įlinkusių perdangų, irstančių pertvarų, papuvusių ir irstančių stogo konstrukcijų, susidėvėjusios čerpių dangos yra nepakankama, kas atitinka statinio galimos avarinės būklės požymius ir neleidžia pastato tinkamai ir saugiai naudoti pagal paskirtį.

Trečiojo asmens į bylą pateiktose minėtose sąmatose ir atliktų darbų aktuose esantys įrašai rodo, kad faktiškai buvo padaryta (jei buvo padaryta iš viso) labai nedidelė objektyviai būtinų ir gyvybiškai svarbių nurodytų darbų dalis, kuri niekaip neatitaisė faktinės prastos namo stogo situacijos ir nenulėmė tinkamo įpareigojimų vykdymo. Tik keliose vietose perdėjus senas čerpes, net nekeičiant jų naujomis, nuėmus vieną iš perdangos sijų ir pakeitus atskiras grebėstų dalis, vienos angos avariniame stoge užtaisymas, teismo nuomone, buvo visiškai nepakankami nustatytai stogo avarinei būklei likviduoti ir, manytina, yra labiau imituotas nei realiai atliktas stogo remontas bei minėtų  2011 m. spalio 25 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2018 m. rugpjūčio mėn. akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų įpareigojimų vykdymas. Tą įrodo ir atsakovo pateiktos nuotraukos, abejoti kuriomis teismas pagrindo neturi. Pakankamai akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo eigoje užfiksuoti stogo dangos plyšiai, angos ir ertmės tarp senų suaižėjusių ir, kaip matyti, seniai prašomų pakeisti, čerpių, akivaizdžiai sąlygoja vandens patekimą į namo vidų esant lietui, kas, teismo nuomone, yra pirminė tiesioginė priežastis gyventojams daromos žalos atsiradimui.

Nesutiktina su kai kurių bylos dalyvių išsakyta pozicija, kad ginčo įvykio dieną lietus negalėjo prasiskverbti į butą Nr. 4, nes lietaus nebuvo. Iš viešai prieinamų duomenų (http://www.meteo.lt/lt/2020 ) nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais kritulių kiekis buvo pakankamas, buvo registruoti ir pavojingo lietaus atvejai. Nėra pagrindo netikėti liudytojo R. L. nuosekliais ir logiškais paaiškinimais, kad pašalinus palėpės perdangoje esantį ganėtinai didelį (30-40 cm storio) šiukšlių (pjuvenų, smėlio, kalkių ir kt.) sluoksnį, nebeliko savotiškos izoliacinės medžiagos, kas, tikėtina, leido prasiskverbti susikaupusiai drėgmei ir naujam lietaus vandeniui. Byloje esančiose nuotraukose aiškiai matyti, kad bute Nr. 10 sudėti indai ir įvairios talpos lietaus vandeniui rinkti. Nėra pagrindo manyti, kad esant virš nustatytai ir aptartai situacijai dėl prastos avarinės stogo būklės, šio buto savininkas (pats ar per įgaliotus asmenis) nebuvo atidus, atsakingas ir dėmesingas, kiek ši situacija reikalavo. Liudytoju apklaustas R. L. pripažino, kad šiukšlių valymo metu buvo pilamas vanduo dulkėms gesinti, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad vandens kiekis galėjo buvo toks, kad sąlygotų apačioje esančio buto užpylimą, be to, naudotas vanduo buvo pilamas ant perdangoje esančių šiukšlių (pjuvenų, smėlio, kalkių ir kt.), kurios savaime stabdė jo galimą patekimą į žemiau esantį butą. Kito vandens šaltinio, be nurodytų buvusių talpų, skirtų lietaus vandeniui surinkti, buvimas nenustatytas. Teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo teiktais paaiškinimais ir apie tai, kad bute Nr. 10 nėra vandentiekio. Sutartis dėl vandens tiekimo su buto Nr. 10 savininku nėra pasirašyta, ką rodo byloje esanti UAB ,,Vilniaus vandenys“ pažyma. Nuosavybės registravimo pažymėjime esantis įrašas, kad bute Nr. 10 yra komunalinis vandentiekis ir nuotekų šalinimas savaime nerodo, kad jie veikiantys ir gali būti bei yra naudojami pagal tiesioginę paskirtį. Tai, kad vandens patekimo į butus šaltinis faktiškai buvo atjungtas, patvirtino ir liudytoju apklaustas žemiau esančio buto savininkas, kuris, be kita ko, taip pat pripažino, jog jo paties teiginiai, kurių pagrindu atsirado įrašai apžiūros akte dėl nurodyto vandens šaltinio, tėra tik jo subjektyvi nuomonė ir jo įsivaizdavimas. 

Iš byloje esančių nustatytų faktinių aplinkybių ir rašytinių duomenų visumos teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovui kyla pareiga atsakyti regreso tvarka pagal jam pareikštą sutikslintą ieškinį, nes nėra pagrindo išvadai, kad jis, kaip virš draudėjo buto esančio turto (apipylimo židinio) savininkas, buvo nerūpestingas, neatidus ir neatsakingas, nenaudojo turto taip, kad išvengtų žalos padarymo kitam asmeniui. Nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo veiksmai ar neveikimas buvo įvykio priežastimi (šaltiniu). To priežastimi (šaltiniu), teismo manymu, buvo bendro namo avarinės būklės stogas. Todėl teismas sutinka su atsakovo išreikšta pozicija, kad atsakomybė dėl įvykio ir galima regresinė pareiga kyla trečiajam asmeniui, kaip subjektui, atsakingam už stogo priežiūrą, o ne atsakovui. Teismo nuomone, byloje akivaizdu, jog trečiasis asmuo šios jam tenkančios atsakomybės ir su ja susijusios pareigos tinkamai nevykdė.

Byloje nekilo ginčo dėl to, ir atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad namo stogas pradėtas remontuoti ir kad tai daro pats atsakovas savo lėšomis. Ši aplinkybė paneigia tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens išsakytą poziciją, kad namo stogas dar 2019 metais buvo tinkamai sutvarkytas, o taip pat netiesiogiai patvirtina, jog atsakovas, kaip buto Nr. 10 savininkas, yra atidus ir dėmesingas, tinkamai rūpinasi turima nuosavybe ir siekia išvengti galimų žalos atsiradimo faktų pasikartojimo ir galimų kaltinimų dėl tenkančių pareigų nevykdymo.

Kiti šalių argumentai teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo dalykui ir padarytoms teismo išvadoms neturi, todėl plačiau teismas dėl jų nepasisako ir išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Ieškinį atmetus atsakovo naudai iš ieškovo išieškotina 400 Eur jo patirtų advokato pagalbos išlaidų (CPK 93 ir 96 straipsniai). Šios išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, priešingai, yra ženkliai mažesnės nei nustatytos.

Iš ieškovės išieškotina ir 9,31 Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusių pašto išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ patikslintą ieškinį atsakovui A. L. atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, 400 Eur (keturis šimtus eurų) atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 9,31 Eur (devynis eurus 31 ct) valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                             Natalija Daškovienė