Baudžiamoji byla Nr. 1-1101-673/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46359-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 12 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,

sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant (nuotoliniu būdu per ZOOM programą):

prokurorei Oksanai Gabrilaitienei,

nukentėjusiajai N. F.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. F.,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu, nežymiu sveikatos sutrikdymu mamai), padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

2024 m. lapkričio 26 d. apie 23.15 val., G. F., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bute adresu (duomenys neskelbtini), mobiliuoju telefonu tyčia sudavė vieną smūgį artimai giminaitei – motinai N. F. į kairę veido pusę, po to vieną kartą spyrė N. F. į pilvo sritį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą kairės pažandės srityje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Kaltinamoji G. F. (posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu per ZOOM programą) kalta prisipažino visiškai ir patvirtino, kad 2024 m. lapkričio 26 d. apie 23.15 val., būdama neblaivi, telefonu sudavė motinai N. F. į veidą, po to spyrė motinai į pilvą. Suvokia, kad motiną sužalojo ir sukėlė skausmą. Motinos atsiprašė. Gailisi. Su Ligonių kasų 226,74 civiliniu ieškiniu sutinka. Jei būtų buvusi blaivi, nebūtų taip pasielgusi. Sutiktų vykti gydytis pagal „Minesota“ programą.

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojo parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji N. F. parodė, kad gyvena viena. Jos ir dukters G. F. santykiai yra geri, jos bendrauja, susitinka, konfliktai tarp jų kyla tik tada, jei viena iš jų būna išgėrusios alkoholio. 2024 m. lapkričio 26 d. apie 16.00 val., G. F. atėjo pas ją į namus. Tuo metu namuose buvo ir jos sūnus D. D.. Jie visi trise vartojo alkoholį. Išgertuvių metu tarp jos ir dukros kilo žodinis konfliktas, nes ji papriekaištavo dukrai dėl jos gyvenimo būdo. Konflikto metu G. F. mobiliuoju telefonu sudavė vieną kartą jai į veido sritį kairėje pusėje. Po dukros suduoto smūgio ji dukrą nuo savęs nustūmė, o ši tuo metu jai vieną kartą spyrė į pilvo sritį. Ji pasakė dukrai, kad tuoj iškvies policiją ir dukra iš jos buto pasišalino. Paskambino pagalbos numeriu, pranešė apie įvykį. Netrukus pas ją į namus atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Medikai ją apžiūrėjo ir nusprendė vežti į Kauno klinikas detalesnei apžiūrai, nes veide išryškėjo kraujosruva. Kauno klinikose medikai ją apžiūrėjo ir išleido į namus gydytis ambulatoriškai, nes jokie lūžiai konstatuoti nebuvo, tik veido sumušimas. Po šio įvykio ji kalbėjosi su savo dukra, ši jos atsiprašė, ji dukrai atleido. Įvykio metu jos bute buvęs sūnus konflikto nematė, nes tuo metu miegojo kambaryje. Dukrai pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 48-56).

Liudytojas D. D. parodė, kad 2024 m. lapkričio 26 d. motinos bute jis, jo motina ir sesuo G. F. vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko jis nuėjo miegoti, o sesuo su motina liko virtuvėje, kur toliau vartojo alkoholį. Po kurio laiko jis prabudo ir atėjęs į virtuvę pamatė, kad sumuštas motinos veidas. Motina jam pasakė, kad G. F. jai telefonu sudavė vieną smūgį į veido sritį, o G. F. pasakė, kad motina ją įžeidė. Motina dar pasakė, kad apie įvykį pranešė policijai. Tai išgirdusi G. F. iš motinos buto išėjo, o netrukus atvyko policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie apžiūrėjo motiną ir dėl patirto sužalojimo ją išvežė į gydymo įstaigos priėmimo skyrių. Ryte namo grįžusi motina pasakė, kad jai konstatuotas tik veido sumušimas (1 t., b. l. 82-85).

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad nukentėjusiajai N. F. apatinio žandikaulio kairėje pusėje matomas patinimas ir poodinė kraujosruva, tamsiai mėlynos spalvos, 5 cm pločio (1 t., b. l. 57-62).

Teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 2556/2024 (02) nurodyta, kad N. F. konstatuota poodinė kraujosruva kairės pažandės srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu galimai ranka/kumščiu ar kitu panašaus pobūdžio buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodomu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Savęs žalojimui ar griuvimui sužalojimas nebūdingas. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 74-76).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad išklausytas ir aprašytas telefoninio skambučio garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp centro operatoriaus ir N. F., kuri nurodė, kad ją namuose sumušė dukra (1 t., b. l. 89-92).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti ir aprašyti vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis, kuriuose užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir N. F., kuri nurodė, kad ją sumušė dukra, kuri sudavė telefonu į veido sritį, moters parodė pareigūnams sužalotą žandą, taip pat nurodė, kad smurtą dukra prieš ją naudoja ne pirmą kartą, nurodė, kad dukra pabėgo (1 t., b. l. 93-95).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. 

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 26 d. apie 23.15 val., G. F., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bute adresu (duomenys neskelbtini)., mobiliuoju telefonu tyčia sudavė vieną smūgį artimai giminaitei – motinai N. F. į kairę veido pusę, po to vieną kartą spyrė N. F. į pilvo sritį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą kairės pažandės srityje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurį kaltinamajai pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kadangi kaltinamoji ir nukentėjusioji yra dukra ir motina, jos laikytinos artimomis giminaitėmis.

Kaltinamoji G. F. prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, būdami neblaivi, telefonu sudavė vieną smūgį savo motinai į veidą, po to vieną kartą spyrė motinai į pilvą, suvokia, kad sukėlė motinai skausmą ir ją sužalojo.

Kaltinamosios kaltė įrodyta ištirtų įrodymų visuma, tai yra: nukentėjusiosios N. F. parodymais, kad kaltinamoji jos atžvilgiu atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, ją sužalojo, sukėlė jai skausmą; liudytojo D. D. parodymais, kad matė, kad motinos veidas sumuštas, o ji jam pasakė, kad ją sumušė kaltinamoji; be to, tai, kad kaltinamoji smurtavo, įrodo ir kiti ištirti įrodymai: vaizdo įrašai iš įvykio vietos, kur užfiksuota kaip nukentėjusioji nurodo pareigūnui, kad ją sumušė dukra, kuri sudavė telefonu į veidą; skambučio bendrajam pagalbos centrui turinys, t. y., kad nukentėjusioji kvietė pagalbą nurodydama, jog namuose ją sumušė dukra; teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, kurie nežymiai sutrikdė sveikatą; kt.

Kaltinamosios tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jos gebėjimą orientuotis apsprendžia ir pačios kaltinamosios parodymai, kurie viso tyrimo metu buvo pakankamai išsamūs ir nuoseklūs, be to, analogiškas aplinkybes kaltinamoji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Todėl, teismo įsitikinimu, kaltinamoji, nors ir buvo neblaivi, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jos pačios valios priklausančių aplinkybių.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Būdama suaugusi ir psichiškai sveika, nes teismas priešingų duomenų neturi, tai yra suvokdama savo veiksmus, galėdama ir privalėdama juos valdyti, anksčiau jau teista už fizinio skausmo sukėlimą tam pačiam asmeniui - motinai, kaltinamoji turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jos panaudotas fizinis smurtas sukels motinai fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė.

Kaltinamosios padarytas nusikaltimas baigtas, nes nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata.

Išnagrinėjęs bylą teismas daro išvadą, kad kaltinamoji G. F. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. 

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kalta prisipažino ir gailėjosi.

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bausmės skyrimo nuostatos. 

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas dėl nepateisinamo pykčio, prieš vyresnę moterį - savo motiną; į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į kaltininkės asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistumas išnykęs, tačiau 2017 m. gruodžio 14 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 93 straipsnį atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nežymaus mažametės sveikatos sutrikdymo, 2021-04-15 buvo teista už fizinio skausmo sukėlimą motinai, iš PT registro išregistruota 2021-11-08, tai yra šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą padarė nepraėjus nė 20 d. nuo teistumo išnykimo, be to, bausta ir administracine tvarka (nesilaikė smurto orderio, šlitinėjo girta, vartojo narkotines medžiagas), paskirtų baudų nemoka, todėl tos nuobaudos galioja, nedirba, sveika.

Kaltinamajai, kaip to prašė ir prokurorė, skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnis), didesnė, nei galimos skirti bausmės vidurkis - nes praeityje jau teista už analogišką veiką, bausmę 1/3 mažinant (BK 641 straipsnis), skiriant įpareigojimus ir draudimą, kurie suteiktų galimybę labai jauno amžiaus kaltinamajai sustoti griauti savo gyvenimą, įtakotų kaltinamosios elgesį, kurį, teismo įsitikinimu, lemia psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, ko neneigė ir pati kaltinamoji (BK 48 straipsnio 4-5 dalys).

Civilinis ieškinys.

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 226,74 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiosios gydymo, priteisimo iš kaltinamosios (1 t., b. l. 100-102).

Kaltinamoji su civiliniu ieškiniu sutiko.

Dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai buvo suteiktos skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, kurių kaina 226,74 Eur. Kauno teritorinė ligonių kasa yra apmokėjusi nukentėjusiosios gydymo išlaidas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tarp kaltinamosios padarytų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamosios veiksmų, todėl civilinis ieškinys, pagrįstas įrodymais, tenkintinas visiškai, iš kaltinamosios Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistinas 226,74 Eur turtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnis).

Kardomoji priemonė. 

Kaltinamoji šioje byloje laikinai sulaikyta nebuvo, jai paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 157-160), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai.

Du kompaktiniai diskai su garso/vaizdo įrašais, saugomi byloje, paliktini toliau saugoti byloje.

Proceso (pašto) išlaidos. Nėra.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

G. F. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas/nežymus sveikatos sutrikdymas artimam giminaičiui - mamai), ir nuteisti - 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės laiku: 1) įpareigojant, kaltinamajai sutikus, gydytis priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų stacionariai („Minesota“ programoje arba nuo alkoholio/narkotikų priklausomų žmonių psichosocialinės reabilitacijos centruose), gydantis visą gydymosi kursą, pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, įpareigojant kontroliuojančią Probacijos tarnybą tarpininkauti dėl gydymosi pradėjimo, o pabaigus stacionarų gydymą, visą likusį bausmės laiką: 2)  įpareigojant dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, 3) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bet kokį alkoholį, be gydytojo paskyrimo – narkotines/psichotropines medžiagas);

remiantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, bausmės laiku:

1) įpareigojant, kaltinamajai sutikus, gydytis priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų stacionariai („Minesota“ programoje arba nuo alkoholio/narkotikų priklausomų žmonių psichosocialinės reabilitacijos centruose), gydantis visą gydymosi kursą, pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, įpareigojant kontroliuojančią Probacijos tarnybą tarpininkauti dėl gydymosi pradėjimo,

o pabaigus stacionarų gydymą, visą likusį bausmės laiką:

2) įpareigojant dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje,

3) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bet kokį alkoholį, be gydytojo paskyrimo – narkotines/psichotropines medžiagas).

Išaiškinti, kad nuteistoji privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimus/draudimą, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus/draudimą. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų/draudimo), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią 90 parų arešto bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš G. F. 226,74 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 74 ct) turtinės žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitos Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“).

Daiktinius įrodymus – du kompaktinius diskus su garso/vaizdo įrašais, palikti toliau saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

           Teisėja                                                 Laima Šablevičienė