Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-01-18][nuasmeninta nutartis byloje][e2-14-516-2024].docx
Bylos nr.: e2-14-516/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
CIVILINIS PROCESAS
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
Bylos dėl bendrosios nuosavybės
Laikinosios apsaugos priemonės



Civilinė byla Nr. e2-14-516/2024

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00093-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.6

 (S)

 

Paveikslėlis, kuriame yra žinutė

Automatiškai sugeneruotas aprašymas 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (atidėjimo) civilinėje byloje pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovei L. S. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės L. S. priešieškinį ieškovui S. R. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir turto įgijėjos teisių perkėlimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, turto pripažinimo daline nuosavybe, dalies turte nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos už gautą nuomą priteisimo,

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Panevėžio apygardos teismas 2022 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-124-544/2022, kuriuo nusprendė ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies: 2) pripažinti, kad 72/1804 dalis žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), ir 2111/56723 dalis gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgyti L. S. vardu pagal 2009 m. spalio 28 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. vasario 17 d. perdavimo priėmimo aktą Nr. 222, 2011 m. vasario 16 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis (po ½ dalį) priklauso S. R. ir L. S.; 2) atidalinti nekilnojamąjį turtą – 72/1804 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2111/56723 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės bendraturčių nuosavybės ir pripažinti nekilnojamąjį turtą 72/1804 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2111/56723 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine L. S. nuosavybe; 3) priteisti iš atsakovės L. S. ieškovui S. R. 50 500 Eur piniginę kompensaciją už jam tekusią 1/2 dalį 72/1804 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2111/56723 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš atsakovei L. S. iš ieškovo S. R. 5 400 Eur nuomos mokes už aukščiau minėto nekilnojamojo turto nuomą. 

2.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-317-567/2023 Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.

3.       2023 m. rugsėjo 25 d. atsakovė L. S. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydama: 1) išdėstyti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalies dėl atsakovės 50 500 Eur piniginės kompensacijos mokėjimo ieškovui įvykdymą per 10 metų ir nustatyti, kad iš atsakovės ieškovui turi būti išieškoma lygiomis dalimis po 5 000 Eur per metus, sumokant nustatytą sumą iki kiekvienų metų rugsėjo 1 d. arba; 2) atidėti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalies dėl atsakovės 50 500 Eur piniginės kompensacijos mokėjimo įvykdymą 3 metams, t. y. iki 2026 m. rugsėjo 25 d.

4.       Atsakovė prašyme nurodė, kad iš jos priteistos ieškovui mokėtinos kompensacijos suma yra labai didelė ir įvykdyti teismo sprendimą vienu metu atsakovė neturi jokios galimybės. Kadangi ieškovas neprašė ieškiniu kompensacijos, atsakovė neturėjo galimybės iš anksto sukaupti ar numatyti kokiu būdu ar iš kokio šaltinio bus gautos lėšos kompensacijai sumokėti.

5.       Atsakovė pažymėjo, kad be šios priteistos kompensacijos ji dar turi įsipareigojimų ieškovui pagal anksčiau priimtą teismo sprendimą dėl jų bendro gyvenimo metu įgyto turto padalijimo, kurį vykdo. Taip pat šiuo metu Kauno apylinkės teisme dar yra nagrinėjama byla, susijusi su šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimais. Atsakovė kreipėsi į teismą ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo ir išlaikymo būdo pakeitimo ir taip pat dėl ieškovo įsiskolinimo atsakovei dėl vaikų išlaikymo priteisimo.

6.       Atsakovė taip pat nurodė, kad ji, kaip bendraskolė, su savo mama moka įmokas už paskolą, kurios pinigai buvo panaudoti buto (duomenys neskelbtini), pirkimui. Atsakovė viena išlaiko tris šalių nepilnamečius vaikus, kuriems išlaikymo ieškovas geranoriškai nemoka. Vaikai gauna išmokas iš Garantinio fondo, tačiau kas mėnesį papildomai susidaro 530 Eur įsiskolinimas. Atsakovė šiuo metu gauna 507 Eur pareigūno pensiją, sutuoktinis gauna atlyginimą. Atsakovė turi nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), kurį nuomodama po teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje gavo ir gali gauti lėšų vaikams išlaikyti, taip pat padengti dalį įsipareigojimų ieškovui. Taip pat atsakovė turi nebaigtą statyti namą (duomenys neskelbtini), kuriam yra nustatyta hipoteka AB Swedbanknaudai dėl paskolos, kuri buvo panaudota namui (duomenys neskelbtini), įsigyti, už kurį kompensacija šioje byloje ir priteista ieškovui. Be to, name (duomenys neskelbtini)pagal šalių pasirašytą taikos sutartį dalį patalpų turi teisę užimti ieškovas, iki jam bus sumokėta visa kompensacijos suma.

7.       Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas turi įvairaus turto, tačiau jo pajamos yra tokios, į kurias negali būti nukreipiamas išlaikymo išieškojimas. Apie kitas savo pajamas ieškovas duomenų neteikia, todėl išlaikymo įsiskolinimai yra dengiami tik atsakovei pervedus pinigus pagal turimus tarpusavio įsipareigojimus. Iš atsakovės vienu metu išieškojus ieškovui teismo sprendimu priteistą kompensaciją, žymiai pablogėtų atsakovės turtinė padėtis ir galimybė uždirbti lėšas vaikams išlaikyti.

8.       Atsakovė, suprasdama, kad reikia vykdyti prisiimtus ir teismo priskirtus turtinius įsipareigojimus, pati šiuo metu aktyviai ieško darbo, registruojasi į valstybės tarnybos konkursus. Atsakovė turi 20 metų teisinio darbo patirtį ir teisės magistro išsilavinimą, todėl neabejoja savo galimybe grįžti į darbo rinką ir gauti pakankamą atlyginimą. Išdėstant arba atidedant teismo sprendimo vykdymą, atsakovė turėtų galimybę taip pat per ilgesnį laiką priimti sprendimus, galbūt paimti paskolą, arba kitaip išspręsti iškilusią situaciją, neinicijuojant vykdymo proceso. Šioje byloje priteistą teismo kompensaciją iš ieškovo, 5 400 Eur, atsakovė yra įskaičiusi į mokėtiną ieškovui kompensaciją kitoje byloje, bylinėjimosi išlaidas atsakovė yra atlyginusi. Atsakovės nuomone, išdėstant arba atidedant teismo sprendimo vykdymą ieškovo interesai iš esmės nenukentės. Dėl šių priežasčių atsakovė teismo prašo išdėstyti ieškovui mokėtinos kompensacijos mokėjimą arba jį atidėti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9.       Panevėžio apygardos teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsakovės prašymo atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo dalies vykdymą netenkino.

10.       Teismas nustatė, kad po Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimo įsiteisėjimo 2023 m. gegužės 23 d. atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso pastato dalis (butas) (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2022 m. liepos 16 d. buvo 101 000 Eur ir kurį pagal atsakovės pateiktą skelbimą ji nuomojo už 45 Eur kainą parai; jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 2010 m. sausio 18 d. buvo 179 275 Eur; atsakovei priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį, ieškovo tvirtinimu, atsakovė pardavė už 52 000 Eur; atsakovei mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kurios dydis 2023 m. rugpjūčio mėnesį buvo 507,58 Eur; pagal su Swedbank, AB 2010 m. sausio 25 d. sudarytą kredito sutartį atsakovė kartu su bendraskole N. S. 2023 m. rugsėjo mėnesį turėjo negrąžintą bankui 22 636 Eur kredito likutį, sutarties pabaigos data  2039 m. gruodžio 25 d., mokėtina mėnesio suma – 200,88 Eur, paskolos užtikrinimo priemonė – namo (duomenys neskelbtini), hipoteka; 2023 m. gegužės – liepos mėnesiais atsakovės sutuoktiniui išmokamas darbo užmokestis buvo nuo 1 125,58 Eur iki 984,32 Eur; 2023 m. rugpjūčio 11 d. atsakovės banko sąskaitoje rezervuota 12 182,84 Eur neapmokėta suma; atsakovė laimėjo konkursą į (duomenys neskelbtini) pareigas, kuriose pagal jos paaiškinimą tikisi įsidarbinti 2023 m. gruodžio mėnesį ir gauti apie 1 400 Eur atlyginimą; Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-544-587/2021 patvirtino ieškovo S. R. ir atsakovės L. S. 2021 m. sausio 5 d. taikos sutartį, kurios 1 punktu atsakovė L. S. įsipareigojo ieškovui S. R. sumokėti 120 000 Eur per 8 metų laikotarpį tokia tvarka ir terminais: 1) 50 000 Eur iki 2022 m. sausio 10 d.;  2) 10 000 Eur iki 2023 m. sausio 10 d.; 3) 10 000 Eur iki 2024 m. sausio 10 d., 4) 10 000 Eur iki 2025 m. sausio 10 d.; 5) 10 000 Eur iki 2026 m. sausio 10 d.; 6) 10 000 Eur iki 2027 m. sausio 10 d.; 7) 10 000 Eur iki 2028 m. sausio 10 d.; 8) 10 000 Eur iki 2029 m. sausio 10 d.; taikos sutarties 3 punktu ieškovas S. R. atsisakė visų kitų reikalavimų dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pareikštų atsakovei L. S. civilinėje byloje Nr. e2- 544-587/2021. Remdamasis Antstolių informacinės sistemos ir antstolio R. B. pateikta informacija teismas nustatė, kad minėtos taikos sutarties pagrindu buvo išduoti ir pateikti vykdyti vykdomieji raštai vykdomosiose bylose Nr. 0085/22/00749 ir Nr. 0085/22/01002 dėl 12 109,36  Eur skolos išieškojimo iš skolininkės L. S., išieškotojui S. R. išieškoti 824,49 Eur; vykdomojoje byloje pagal Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. e2- 544-587/2021 iš skolininkės L. S. išieškotojui S. R. išieškoti 478,34 Eur.

11.       Teismas nustatė tokius duomenis apie ieškovo S. R. turtinę padėtį: ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė 2022 m. liepos 13 d. šioje byloje nustatyta 26 700 Eur; butai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė nežinoma; butas (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė šioje byloje 2022 m. liepos 13 d. nustatyta 97 800 Eur, ir (duomenys neskelbtini), kuriuos yra galimybė nuomoti; du žemės sklypai (duomenys neskelbtini), kurie, ieškovo paaiškinimu, yra perduoti naudotis pagal panaudos sutartį; 2022 m. rugpjūčio 1 d. – 2023 m. liepos 31 d. ieškovo sąskaitai banke taikomas disponavimo 20 647,58 Eur lėšomis apribojimas. Pagal antstolės G. A. 2023 m. sausio 29 d., 2023 m. liepos 21 d. Patvarkymų dėl skolininko lėšų ir (ar) turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto duomenis, ieškovas pagal teismų išduotus vykdomuosius dokumentus nepilnamečių vaikų A. R., A. R., G. R. išlaikymui 2023 m. vasario 1 d. buvo skolingas 2 757,60 Eur, 2023 m. liepos 21 d.  5 670 Eur; ieškovo tvirtinimu, jis negauna pajamų iš vykdomo automobilių nuomos verslo, jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis ir mokama 184 Eur neįgalumo išmoka bei 34 Eur vienišo žmogaus išmoka; ieškovas valdo transporto priemones (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Remdamasis antstolių informacinės sistemos duomenimis, teismas nustatė, kad iš ieškovo vykdomojoje byloje Nr. 0005/23/00684 išieškoma 2 986,20 Eur skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) (duomenys neskelbtini) skyriui, Nr. 0088/22/00026 – 512 Eur skola L. S., Nr. 0088/21/00918 (išlaikymas) – išieškoma suma nurodyta 814, Eur; Nr. 0088/21/00917 (išlaikymas) – išieškoma suma  4 168,96 Eur; pagal VSDFV duomenis nuo 2019 m. balandžio 23 d. ieškovas verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, kitokių duomenų apie darbą ar kitas veiklas, gaunamas pajams nuo 2010 m. iki 2023 m. lapkričio mėnesio, nėra.

12.       Iš teismų informacinės sistemos duomenų teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-12541-1107/2023 tebenagrinėjamas ginčas pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui S. R. dėl: 4 506 Eur, ieškovės skirtų nepilnametės dukters G. R. išlaikymo prievolei už atsakovą įvykdyti už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. (32 mėn.), priteisimo; 12 800 Eur išlaikymo konkrečia suma priteisimo nepilnametei dukrai G. R., išskaičiuojant iš priteisiamos sumos gautą laikiną išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; 2019 m. liepos 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2­5238­435/2019 priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. R. pakeitimo jam išlaikymą priteisiant konkrečia (18 560 Eur) pinigų suma nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. rugsėjo 6 d.) iki vaiko pilnametystės, išskaičiuojant iš šios sumos gautą laikiną išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; dėl 2019 m. liepos 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2­5238­435/2019 priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. R. pakeitimo jai išlaikymą priteisiant konkrečia (42 560 Eur) pinigų suma nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. rugsėjo 6 d.) iki vaiko pilnametystės, išskaičiuojant iš šios sumos gautą laikiną išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

13.       Teismo vertinimu, labai nepalankių aplinkybių buvimo, sunkios savo turtinės padėties ir išimtinio šio atvejo pobūdžio atsakovė neįrodė.

14.       Teismas nurodė, kad atsakovė, prašydama išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 10 metų arba atidėti teismo sprendimo vykdymą 3 metams, be pagrindo remiasi savo išimtinai sunkia turtine padėtimi, kaip aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti išimtines Lietuvos Respublikos (toliau – ir CPK) 284 straipsnio nuostatas. Atsakovė nuosavybės teise valdo vertingą nekilnojamąjį turtą, kurį turi galimybes nuomoti ir nuomoja, gauna periodines išmokas (pensiją), kaip nurodo, artimiausiu metu ketina įsidarbinti ir gauti apie 1 400 Eur darbo užmokestį, ketina užsiimti teisinių paslaugų teikimo veikla, nepaneigtas atsakovo paaiškinimas, kad yra gavusi pajamų už parduotą butą (duomenys neskelbtini). Tai, kad atsakovė turi negrąžintą kredito likutį bankui ir moka periodines įmokas grąžindama kreditą, nėra aplinkybė, atleidžianti ją nuo teismo sprendimo vykdymo kito kreditoriaus  ieškovo  naudai.

15.       Teismas pažymėjo, kad vien turtinė asmens padėtis, nors ji ir būtų sunki, negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo. Todėl sprendžiant šį klausimą vertintina ir aplinkybė, ar, išdėsčius ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą atsakovės nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas bei pažeisti kitos šalies teisėti lūkesčiai.

16.       Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas taip pat turi vertingo nekilnojamojo turto, kurį turi galimybes nuomoti ir gauti pajamas, tačiau turi ribotą darbingumą, periodinės išmokos nedidelės, turi kitą kreditorių, atsakovė jo naudai pagal šalių 2021 metais sudarytą taikos sutartį nėra sumokėjusi įmokų ir jos išieškomos priverstinai. Ieškovas turi išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą, dėl kurio dydžio tarp šalių tebevyksta ginčas teisme Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-12541-1107/2023.

17.       Teismas įvertino, kad pagal byloje esančius įrodymus nenustatyta, jog atsakovės turtinė padėtis yra esmingai sudėtingesnė už ieškovo, o atsakovės prašyme nurodytos faktinės aplinkybės nėra išskirtinės ir savaime pakankamos išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

18.       Atsakovei prašant išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dėl sunkios turtinės padėties, tačiau nepateikus įrodymų, patvirtinančių, atsakovės vertinimu, jos sunkios finansinės padėties pagerėjimo (pasikeitimo) ateityje perspektyvas, teismas nusprendė, kad išdėstyti teismo sprendimo vykdymą vis tiek nebūtų pagrindo, nes taip būtų neproporcingai pažeisti kitos šalies (ieškovo) interesai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19.       Atsakovė L. S. atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. teismo ir atsakovės prašymą patenkinti; 2) priimti pateiktus papildomus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.       Teismo pažymėta, kad atsakovei priklausantis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dar statomas, t. y. neužbaigtas, jam nustatyta hipoteka, o pagal šalių pasirašytą taikos sutartį, atsakovas turi teisę naudotis dalimi patalpų kol jam bus sumokėta visa kompensacijos suma, t. y. dar 6 metus. Dėl šių priežasčių nėra galimybės šį turtą nei nuomoti, nei parduoti. Butas (duomenys neskelbtini), pagal atsakovės teismui pateiktus duomenis buvo nuomojamas vasarą, tačiau Panevėžio apygardos teismui išdavus ieškovui šioje byloje vykdomąjį raštą antstolio R. B. buvo areštuotas. Turto areštas apima teisės disponuoti turtu apribojimą, tai reiškia, kad turtas negali būti nuomojamas. Vien dėl to atsakovės turtinė padėtis pasunkėjo.

19.2.       Atsakovė darbo pajamas gauna ne dabar, tačiau galimai gaus tik ateityje. Tai rodo, kad labai tikėtina, jog ateityje atsakovės turtinė padėtis žymiai pagerės. Atsakovė yra pasiruošusi dėti pastangas vykdyti teismo sprendimą, imasi tam labai konkrečių ir sėkmingų žingsnių, tačiau tam reikia laiko. Atsakovės manymu, teismas nepagrįstai nutarė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog turės ateityje galimybę įvykdyti sprendimą.

19.3.       Teismui buvo pateikti pakankami įrodymai apie sunkią turtinę atsakovės padėtį, kurią iš dalies lemia ieškovo įsipareigojimų nevykdymas, taip pat pakankamai duomenų apie tai, kad atsakovė deda pastangas, jog jos turtinė padėtis pasikeistų ir leistų tinkamai vykdyti turimus įsipareigojimus ieškovui, taip pat ir šioje byloje, bei ieškovės pastangomis jos turtinė padėtis pakankamai pasikeis, kad įsipareigojimai būtų įvykdyti laiku, jei teismo sprendimas būtų atidėtas (išdėstytas).

20.       Ieškovas S. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.       Atsakovė nepagrindė aplinkybių, kad greitu metu pradės gauti darbo pajamas.

20.2.       Atsakovė neketina mokėti skolų ieškovui, tačiau siekia tik pratęsti skolų mokėjimo terminus. 

20.3.       Ieškovas kartu su atsiliepimu teikia įrodymus, jo manymu, patvirtinančius, kad atsakovė nesirūpina vaikais, ir kam ji išleidžia pinigus.

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

22.       Tiek atsakovė (toliau – ir apeliantė), tiek ir ieškovas pateikė prašymus priimti apeliacinės instancijos teismui teikiamus naujus įrodymus. Apeliantė nurodė, kad jos teikiami nauji įrodymai (banko sąskaitų išrašai, mokėjimo nurodymai, pirkimo-pardavimo sutartis) patvirtina tai, jog sunki atsakovės turtinė padėtis iš dalies buvo nulemta ieškovui nevykdant įsipareigojimų. Ieškovas nurodė, kad jo teikiami nauji įrodymai (ieškovo banko sąskaitos išrašai, vykdomieji raštai, neįgaliojo pažymėjimas, paskolos sutartys) bei pirmosios instancijos teismo atsisakyti priimti įrodymai (atsakovės susirašinėjimas su jos pussesere ir šalių dukra) patvirtina tai, jog atsakovė elgiasi amoraliai, nesirūpina vaikais, ir parodo, kam ji išleidžia pinigus.

23.       Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

24.       Dėl CPK 314 straipsnyje nustatyto ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme  išlygų kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Taigi, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, yra pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

25.       Todėl nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti bei įvertinti, ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą, ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

26.       Nagrinėjamu atveju šalys, pateikusios naujus įrodymus, neįrodinėjo ir neįrodė, kad įrodymai, kuriuos jie prašo priimti tik apeliacinės instancijos teisme, buvo teikiami pirmosios instancijos teismui, tačiau šis teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, taip pat neįrodė, kad prašomų pridėti įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

27.       Iš šalių pateiktų įrodymų matyti ir tai, kad įrodymai egzistavo laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2023 m., taigi buvo galimybė juos pateikti sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (atidėjimo), tačiau šalys tokių įrodymų pirmosios instancijos teismui neteikė, taigi pasirinko jais negrįsti savo argumentų. Ta aplinkybė, kad teismui priėjus prie išvadų dėl apeliantės pateiktų įrodymų nepakankamumo ji siekia pateikti naujus, nors jau egzistavusius, tačiau pirmosios instancijos teismui nepateiktus įrodymus, nelemia išvados, jog tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, teismui priėmus skundžiamą nutartį, kadangi šalys privalo visus turimus ir aktualius nagrinėjamam klausimui įrodymus pateikti būtent pirmosios instancijos teisme.

28.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, šalių prašomi priimti nauji įrodymai, kaip netenkinantys jų priėmimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, nepriimami.

29.       Dėl pirmosios instancijos teismo rezoliucija atsisakytų priimti ieškovo teiktų įrodymų (atsakovės asmeninio susirašinėjimo) apeliacinis teismas pažymi, jog šiuos įrodymus priimti apeliacinės instancijos teisme taip pat nėra teisinio pagrindo, kadangi juos pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti kaip nesusijusius su nagrinėjama byla. Šioje byloje yra sprendžiamas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo arba išdėstymo klausimas, todėl yra aktualūs tik tie įrodymai, kurie gali turėti įtakos vertinant šalių turtinę padėtį ar kitas teismo sprendimo vykdymo atidėjimui (išdėstymui) reikšmingas faktines aplinkybes. Atsakovės elgesio priimtinumas, jos moralinės savybės nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, o aplinkybės, susijusios su vaikų išlaikymu yra nagrinėjamos kitoje civilinėje byloje.

30.       2024 m. sausio 16 d. gautas apeliantės prašymas pridėti prie bylos naujus įrodymus – atsikaitymo lapelio kopiją, iš kurios matyti jos gaunamo darbo užmokesčio dydis, sąskaitos išrašo kopiją, kuri, pasak apeliantės, patvirtina, kad nuo jos sąskaitos antstolis nurašo ieškovui išieškomas sumas ir antstolio R. B. patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo, kuris esą patvirtina aplinkybę, jog teismo sprendimas yra vykdomas. Apeliantė nurodo, kad šių įrodymų anksčiau pateikti nebuvo galimybės, kadangi visi jie objektyviai atsirado po atskirojo skundo pateikimo.

31.       Nors visi šie naujai teikiami įrodymai gauti jau po atskirojo skundo pateikimo ir tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog yra tenkinama CPK 314 straipsnio sąlyga, kad šių įrodymų atsakovė negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, tai savaime nelemia, jog apeliacinės instancijos teismas turi juos priimti. Įrodymams yra keliamas ir sąsajumo su byla reikalavimas (CPK 180 straipsnis). Atsakovės pateikti įrodymai (banko sąskaitos išrašas ir antstolio patvarkymas dėl išieškotų lėšų paskirstymo) pagrindžia, kad antstolis R. B. nuo atsakovės banko sąskaitos nuskaitytas lėšas paskyrė vykdymo išlaidoms padengti (dalį – padengti išieškotojo patirtas vykdymo išlaidas, dalį skyrė antstolio atlyginimui), todėl šie įrodymai nepagrindžia apeliantės nurodomos aplinkybės, esą yra vykdomas išieškojimas ieškovo naudai pagal teismo sprendimą. Dėl šios priežasties jie neturi įtakos sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą. Pateikta atsiskaitymo lapelio kopija, kuri patvirtina, kad už 2023 m. gruodžio mėn. atsakovei buvo išmokėtas 1436,49 Eur darbo užmokestis, nors ir galėtų būti vertinama kaip vienas iš jos turinę padėtį apibudinančių įrodymų, taip pat nepriimama, nes tokio naujo įrodymo priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka (teismas turėtų bylos nagrinėjimą atidėti, suteikti ieškovui galimybę pasisakyti dal naujo įrodymo priėmimo galimybės bei jo įrodomosios reikšmės sprendžiant nagrinėjamą klausimą). Kadangi šis naujas įrodymas patvirtina pirmosios instancijos teisme nagrinėtą aplinkybę apie atsakovės ketinimą pradėti dirbti ir naujoje darbo vietoje prognozuojamą gauti darbo užmokestį (atsakovės teigimu, apie 1400 Eur), esminės įtakos nagrinėjamam klausimui šis naujas įrodymas neturėtų, todėl siekiant proceso koncentracijos ir operatyvumo principų įgyvendinimo, įrodymą, kuris lemiamos įtakos nagrinėjamam klausimui neturės, atsisakoma priimti.

Dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (išdėstymo) (ne)taikymo

32.       CPK 18 straipsnyje yra nustatytas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.

33.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

34.       Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą atsakovo nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-171/2012).

35.       Net ir sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022).

36.       Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kokios aplinkybės yra pripažįstamos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas, spręsdamas tokio pobūdžio prašymą, faktinę situaciją turi vertinti individualiai kiekvienoje byloje.

37.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netenkino apeliantės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, tokį sprendimą motyvuodamas tuo, kad: 1) byloje neįrodytos aplinkybės, jog atsakovės turtinė padėtis yra esmingai sudėtingesnė už ieškovo; 2) apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad jos finansinė padėtis ateityje iš esmės pagerės.

38.       Apeliantės manymu, jos prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (atidėjimo) turėjo būti patenkintas, kadangi jos turtinė padėtis yra sunki.

39.       Pažymėtina, kad sprendžiant teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo išdėstymo (atidėjimo) klausimą, galioja bendrasis šalių rungimosi principas ir taikoma bendroji įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Šiame kontekste kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017, 36 punktas).

40.       Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino apeliantės pateiktus dokumentus, pagrindžiančius jos turtinę padėtį ir padarė išvadą, kad apeliantės turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad užkirstų kelią atsakovei įvykdyti teismo sprendimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė nuosavybės teise valdo pirmosios instancijos teismo nurodytą vertingą nekilnojamąjį turtą. Apeliantė taip pat nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, kad jai priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį, ieškovo tvirtinimu, atsakovė pardavė už 52 000 Eur. Atsakovei taip pat mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija.

41.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, kad atsakovė turi negrąžintą kredito likutį bankui ir kitų turtinių įsipareigojimų, nėra aplinkybė, atleidžianti ją nuo teismo sprendimo vykdymo ieškovo naudai.

42.       Pažymėtina, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog sprendimo įvykdymo atidėjimas (išdėstymas) neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

43.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie atsakovės bei ieškovo turtinę padėtį, nusprendė, kad atsakovės turtinė padėtis nėra esmingai sudėtingesnė už ieškovo ir atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės nėra išskirtinės bei pakankamos teismo sprendimo įvykdymo išdėstymui (atidėjimui). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant teismo sprendimo išdėstymo (atidėjimo) klausimą, esminę reikšmę turi būtent skolininko (šiuo atveju – apeliantės) turtinė padėtis, o į kreditoriaus (šiuo atveju – ieškovo) turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama tik tuo aspektu, ar teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ir (ar) išdėstymas neproporcingai nepažeis šio asmens interesų. Atitinkamai, aplinkybė, kad ieškovui priklauso nuosavybės teisė į tam tikrą teismo nutartyje išvardintą turtą, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant nagrinėjamą klausimą. Šiuo atveju proporcingumas vertintinas tuo aspektu, kad atsakovei teismo sprendimu priteisus natūra vertingą nekilnojamąjį turtą, o ieškovui priteisus piniginę kompensaciją už jam priklausiusią to turto dalį, apeliantės padėtis, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą arba jį atidėjus atsakovės nurodomu būdu, būtų neproporcingai geresnė, lyginant su ieškovo: jai visą tą laikotarpį priklausytų turtas, kuriuo ji turėtų galimybę naudotis bei jį valdyti (pažymėtina, kad apeliantės nurodomas disponavimo teisės apribojimas savaime nereiškia draudimo turtą nuomoti, nes tai yra valdymo, o ne disponavimo teisės sudedamoji dalis, nebent antstolio patvarkyme dėl turto arešto taikymo ši teisė tiesiogiai būtų apribota), o ieškovas dešimt metų (arba trejus metus sprendimo vykdymo atidėjimo atveju) neturėtų galimybės atgauti lėšų už jam priklausiusią turto dalį. 

44.       Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neįrodė aplinkybių, kad atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą apeliantės nurodytiems laikotarpiams, ieškovo, kaip kreditoriaus apeliantės atžvilgiu, teisėti interesai nebus pažeisti bei bus tinkamai įgyvendintas teismo sprendimo privalomumo imperatyvas (CPK 178 straipsnis).

 

45.       Apeliantė atskirajame skunde nurodė ir tai, kad ateityje ji ketina gauti darbo pajamas, jos turtinė padėtis pagerės, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė neįrodė savo finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvų.

46.       Konstatavus, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas 10 metų laikotarpiui ar sprendimo vykdymo atidėjimas 3 metų laikotarpiui pažeistų šalių interesų pusiausvyrą bei paneigtų teismo sprendimo privalomumo principą, aplinkybė dėl apeliantės turtinės padėties pasikeitimo (pagerėjimo), esminės įtakos nagrinėjamam klausimui neturi. Pažymima, kad apeliantės atskirajame skunde nurodytas prognozuojamas darbo užmokestis (apie 1400 Eur, kurio dydį iš esmės atitinka atsisakytas priimti naujas įrodymas – atsikaitymo lapelio kopija (žr. nutarties 31 punktą)), nelaikytinas iš esmės padidinančiu atsakovės galimybes nedelsiant įvykdyti teismo sprendimą, įvertinant iš jos priteistos piniginės kompensacijos dydį (50 500 Eur). Todėl tai, ar per apeliantės nurodytą teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (atidėjimo) laikotarpį ji šio gaunamo darbo užmokesčio dėka turėtų galimybę sukaupti teismo sprendimo įvykdymui reikalingą sumą, šiuo atveju nekeičia teismo pirmiau padarytos išvados.  

47.       Apibendrinus išdėstytus argumentus, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktinę bylos situaciją, tinkamai taikė teismo sprendimo vykdymo atidėjimą (išdėstymą) reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas bei jas išplėtojančią kasacinio teismo praktiką, pagrįstai nusprendė, jog apeliantės nurodytos aplinkybės nesuponuoja pagrindo atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą.

48.       Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                        Rasa Gudžiūnienė