Baudžiamoji byla Nr. 1-602-571/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16527-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.;
1.1.6.6; 1.1.8.6.2.;

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 29 d.
Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Vilma Gadiškienė ,
sekretoriaujant Loretai Staknevičienei,
dalyvaujant prokurorei Vilmai Sakalauskienei,
kaltinamajai R. K. , jos gynėjui advokatui Kęstučiui Kalinauskui ,
viešame teismo posėdyje , išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje,
n u s t a t ė:
R. K. vairavo kelių transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2020 m. balandžio 29 d., apie 12:35 val., Balsupių g. prie namo Nr. 20,Marijampolėje, vairavo automobilį „Toyota RAV4“valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas R. R., patikrinęs jos blaivumą alkoholio matavimo prietaisu- „Alcotester 6810“, prietaisos Nr. ARFM-0246, antrą kartą 13:27 val. nustatytas 1,66 promilių girtumas.
R. K. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi dėl padarytos veikos. Nurodė, kad ji 2020-04-29 nuvyko pas savo draugę ir ten gėrė brendį. Jos manymu išgėrė nedidelį kiekį, todėl ir nusprendė važiuoti namo su automobiliu, kuriuo ir atvažiavo. Važiuojant namo, ją sustabdė policijos pareigūnai ir nustatė girtumą. Ji su pažeidimu sutiko, supranta, kad pasielgė labai lengvabūdiškai ir nepagalvojo apie pasekmes. R. K. prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o laiduotoju paskirti sūnų K. K.. Šeimoje turi tik vieną sūnų, todėl su juo palaiko labai artimus ir nuošidžius santykius. Su sūnumi sieja glaudus ryšys, jai buvo labai didelė gėda pripažnti , kad gėrė, kad išgėrusi važiavo. Automobilis, kuriuo ji neblaivi važiavo, priklauso R. K. ambulatorijai. Šiuo automobiliu naudojasi ambulatorijos darbuotojai , juo vykstama į iškvietimus pas ligonius, juolab, kad ambulatorija yra įsikūrusi kaimo vietovėje. Balandžio 29 d. ji su automobiliu buvo parvykusi į namus, nes juo dažnai važinėja į darbą į K R. B. kaimą. Prašo nekonfiskuoti automobilio, o konfiskuojant pinigų sumą, įvertinti tai, kad 20860 eurų suma yra labai didelė suma, kuri labai stipriai atsilieps šeimos finansinei būklei.
Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, kaltinamajai, jos gynėjui ir prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti ir ištirti kiti byloje esantys įrodymai (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnio 2 dalis).
Liudytojas A. K., ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020-04-29 apie 12:38 val. savo automobiliu atvažiavo į aikštelę, esančią Balsupių gatvėje, Marijampolėje, ir sustojo. Sėdėdamas automobilyje pastebėjo į aikštelę atvažiuojantį automobilį "Toyota RAV", kuris aikštelėje kelis kartus užvažiavo ant esančio bortelio. Toks vairuotojos važiavimas sukėlė įtarimą, pagalvojo, kad vairuotoja gali būti neblaivi. Po to, automobiliui sustojus ir užgesus varikliui, vairuotoja išsitiesė sėdynę ir atsigulė, taip ji gulėjo apie 10 minučių, po to atsikėlė ir užsivertusi butelį, kažko atsigėrusi, bandė toliau važiuoti. Kai vairuotoja iš aikštelės pradėjo išvažinėti, jis buvo įsitikinęs, kad vairuotoja yra neblaivi ir apie tai informavo telefonu 112. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie užsirašė jo duomenis. Policijos pareigūnams pateikė savo telefonu filmuotą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota kai vairuotoja išvažinėjo iš aikštelės ( b.l. 18).
??2020-04-29 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. Š. tarnybiniame pranešime dėl įvykio fiksuota, kad 2020-04-29, 12:42 val. dirbant kartu su tyrėju R. R. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad netoli pastato, esančio adresu Balsupių g. 20 Marijampolės m. automobilį galimai vairuoja neblaivi moteris. Nuvykus nurodytu adresu, viduryje gatvės rastas stovintis užvestu varikliu, lengvasis automobilis "Toyota RAV4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už kurio vairo sėdėjo R. K., (duomenys neskelbtini) Vairuotojai atidarius automobilio duris iš karto pasijuto nuo jos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, vairuotoja nesiorientavo kur esanti ir kur vykstanti. Teigė, kad mieste ji nevažiuoja, o vyksta į namus, esančius šalia, pasistatyti automobilį. Greta minėto automobilio stovėjo kitas automobilis "Opel Zafyra" už kurio vairo sėdėjo blaivus A. K., kuris žodžiu paaiškino, jog jis kvietė policijos pareigūnus, kadangi matė, jog automobiliu "Toyota RAV4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja galimai neblaivi moteris, kuri keletą kartų užvažiavo ant gatvėje esančio bortelio. Jis įtarė, kad moteris vairuoja neblaivi. "Opel Zafyra" vairuotojas pateikė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota automobilį "Toyota RAV4" vairuojanti moteris. Vairuotojai buvo pasiūlyta atlikti neblaivumo nustatymo testą. R. K. nurodė, kad blaivumą sutinka nusistatyti alkoholio matavimo prietaisu. Vairuotojai R. K. alkoholio matavimo prietaisu Alcotest 6810 ARFM-0246 Nr. 1174499 pirmu pūtimu 13:04 val. buvo nustatytas 2.62 promilių girtumas, antru pūtimu 13:27 val. - nustatytas 1,66 promilių girtumas. Vairuotoja su girtumo nustatymo parodymais sutiko, tai patvirtindama parašu alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale. Vizualiai apžiūrėjus automobilį jo viduje ir bagažinėje matėsi įvairūs vairuotojos asmeniniai daiktai, kuriuos vėliau iš automobilio pasiėmė. Automobilis buvo apžiūrėtas, vertingų daiktų nebuvo (juos pasiėmė R. K.). Įvykis filmuotas B. cam. B0F1EC60A234, B0F1EC5ED400, automobilio VW Transporter (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kamera ( b.l. 19-21).
Patikros sertifikate Nr. 1174499 nurodyta, kad prietaisas Alcotest 6810 Nr. ARFM-0246 naudoti tinkamas, patikra galioja iki 2020-05-04 (b.l. 24).
??Žurnalo išraše fiksuota, kad R. K. 2020-04-29, 13:04 val. nustatytas 2.62 promilių girtumas, o 2020-04-29, 13:27 val. nustatytas 1,66 promilių girtumas (b.l. 22-23).
??2020-04-29 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti ties pastatu, adresu Balsupių g. 20, Marijampolės m. Balsupių g. viduryje, netoli sankryžos su Kosmonautų gatve, priekiu į Kosmonautų g. matomas stovintis pilkos spalvos automobilis "Toyota RAV4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio kėbulas be vizualiai matomų apgadinimų. Apžiūros metu paimti objektai: 1) automobilis "Toyota RAV4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užblombuotas blombomis nuo Nr. 20582 iki Nr. 20588 ir su užvedimo rakteliais perduotas saugoti UAB "Goldas", adresu Palmių g. 3A, Jungėnų k., Kalvarijos sav.; 2) transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. I 567301; 3) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-16).
??VĮ "Regitra" duomenų bazės išrašo duomenimis automobilio "Toyota RAV4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas R. K. ambulatorija (b.l. 25).
??VšĮ ,,Emprekis" pateiktuose duomenyse fiksuota, kad vidutinė transporto priemonės "T. R. 4 2.0 Luxury", 2019 m, kaina Lietuvoje 20860,00 Eur (b.l. 26).
??2020-05-04 ikiteisminio tyrimo metu pateiktas įgaliojimas, kuriuo R. K. ambulatorijos savininkė R. K.įgaliojo slaugytojo padėjėją G. Ž. atsiimti įstaigai priklausantį automobilį "Toyota RAV4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 31).
2020-05-04 pakvitavimu automobilis T. R., v.n. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu bei transporto priemonės registracijos liudijimu Nr(duomenys neskelbtini) grąžintas G. Ž.(b.l. 33).
Pagal BK BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Atsižvelgus į išdėstytus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamoji vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra 2020 m. balandžio 29 d., apie 12:35 val., Balsupių g. prie namo Nr. 20,Marijampolėje, vairavo automobilį „Toyota RAV4“valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas R. R., patikrinęs jos blaivumą alkoholio matavimo prietaisu- „Alcotester 6810“, prietaisos Nr. ARFM-0246, antrą kartą 13:27 val. nustatytas 1,66 promilių girtumas. Iš kaltinimo šalintina „o 13.04 val. alkoholio matavimo prietaisu, atlikus pakartotinį tikrinimą, jai nustatytas 2,62 promilių girtumas“, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šios aplinkybės pašalinimas kvalifikacijos nekeičia.
Šie veiksmai atitinka nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje sudėtį.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji ir jo gynėjas advokatas prašė teismo atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Byloje apklaustas K. K. parodė, kad pageidauja būti savo mamos R. K. laiduotoju ir prašo perduoti R. K. jo atsakomybėn pagal laidavimą be pinigio užstato. Nurodo, kad gali padaryti mamai teigiamą poveikį, nes su ja palaiko labai artimus ir gerus santykius. Nors jis yra jauno amžiaus ir turi savo šeimą, tačiau jau yra baigęs mokslą, dirba. Kadangi yra vienintelis sūnus, tai labai dažnai sugrįžta į namus, aplankyti tėvų. Su mama labai dažnai susikambina telefonu, palaiko labai šiltus santykius. Mamai buvo labai sunku ir gėda paskyti apie padarytą nusikaltimą, suprato , kad ji jaudinasi ir pergyvena.
2020-06-10 pateiktas K. K. prašymas dėl atleidimo nuo atsakomybės bei perduoti pagal laidavimą, kuriame jis nurodo, kad su mama santykiai nuoširdūs, tariasi visais gyvenimo klausimais. R. K. visada atsižvelgė ir šiuo metu atsižvelgia į jo nuomonę, todėl mano, kad gali R. K. daryti poveikį, siekiant ateityje išvengti galimų teisės pažeidimų.
K. K. dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Sukūręs šeimą, augina mažametį vaiką. Neteistas, yra baustas administracine tvarka, už greičio viršijimą, baudos sumokėtos.
LR BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).
R. K. yra padariusi nesunkų nusikaltimą. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų, ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką , administracine tvarka nebausta (b.l. 47-48). Dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, nurodė, jog dėl padaryto poelgio, jai labai gėda . Tai laikytina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat yra pagrindas manyti, kad R. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. R. K. teisiama pirmą kartą už nesunkaus nusikaltimo padarymą, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, jos veiksmais jokia turtinė žala padaryta nebuvo. R. K. dirba R. K. ambulatorijoje šeimos gydytoja. Teismo vertinimu, jau vien tik baudžiamasis procesas turėjo kaltininkei pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ją ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.
Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.). Asmuo, pateikęs prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, t.y. kaltinamosios sūnus yra neteistas , yra baustas administracine tvarka, tačiau už nežymius kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau baudos sumokėtos. Jis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. K. K. dirba ir gyvena Vilniuje , tačiau labai dažnai savaitgaliais su šeima sugrįžta į namus . Su mama palaiko ryšius telefonu . Mamos ir sūnaus santykiai šilti, nuoširdūs, grįsti pasitikėjimu. Vertinant aptartas aplinkybes, teimo nuomone, yra pagrindas manyti, kad K. K. asmeninės savybės, gyvenimo būdas, veiklos pobūdis bei tarpusavio santykiai su mama, leis daryti teigiamą įtaką R. K.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją K. K. atsakomybei. Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės skyrimo tikslai.
Teismas pažymi, kad laidavimas be užstato skirtina dar ir dėl to, kad kaltinamoji dirba, tačiau pajamos nėra labai didelės , reikia mokėti mokesčius, be to namuose yra globojama ir slaugoma R. K. mama V. L., kurios priežiūrai taip pat reikalingos papildomos išlaidos, todėl užstato skyrimas tik dar labiau pablogintų ne tik R. K. , bet ir visos jos šeimos turtinę padėtį.
Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, į R. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jos asmenybę, laiduotojo K. K. veiklos pobūdį ir asmenybę bei daro išvadą, jog laidavimas vienų metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkei.
Vadovaujantis išdėstytu ir pritaikius 40 str. normas bei atleidus R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 2811 str. 1 d. pagal laidavimą, baudžiamoji byla nutraukiama (BPK 235 str. 1 d.).
A. R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 2811 str. 1d. pagal laidavimą be užstato, vadovaujantis LR BK 68 str. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė teisės naudotis specialia teise- teise vairuoti transporto priemones 1 metų laikotarpiui. Teismas skirdamas šią poveikio priemonę atsižvelgia į veikos pavojingumą, tai yra į tai, kad šiuo nusikaltimu nebuvo padaryta jokia žala, į tai, kad R. K. darbo vieta yra ne Marijampolėje ir reikia važinėti į darbą į Kazlų R. B. kaimą. Be to namuose yra slaugoma kaltinamosios mama, kurią taip pat reikia vežti pas gydytojus.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis teismų praktikoje pripažįstami įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi vairuodamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Anksčiau aptartais motyvais nustatyta, kad R. K. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, vairavo lengvąjį automobilį „Toyota RAV4“valst. Nr.(duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos darymo priemone ir pagal BK 72 straipsnio nuostatas laikomas konfiskuotinu turtu. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų , automobilis „Toyota RAV4“valst. Nr.(duomenys neskelbtini), priklauso R. K. ambulatorijai, tai yra ne asmeniškai R. K.. Ir kaip pati R. K. paaiškino, jog jis yra pirktas 2019 metais iš Europos sąjungos lėšų, įmonės veiklai vykdyti, kadangi įmonė yra įsipareigojusi vykyti veiklą 5 metus, o jeigu įmonė nevykdys įsipareigojimų , ji gali būti likviduota. Automobilis „Toyota RAV4“valst. Nr.(duomenys neskelbtini), naudojamas vykti pas ligonius, nes įmonė veiklą vykdo kaimo vietojėje, todėl tenka dažnai naudotis automobiliu. Automobilis grąžintas R. K. ambulatorijos darbuotojai (b.l.31-33). Atsižvelgiant į išdėstyta , spręstina, kad transporto priemonės konfiskavimo galimybės šiuo atveju nėra, todėl iš R. K. turi būti išieškoma jos vertę atitinkanti pinigų suma.
BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).
Šiuo atveju nustatyta, kad R. K. savo kaltę pripažino pilnai, gailėjosi dėl padarytos veikos, nuosekliai , tai yra nuo pat ikiteisminio tyrimo pardžios, detaliai papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. R. K. automobiliu važiavo viena, tai yra keleivių joje nebuvo, ji važiavo mieste, tačiau ne centrinėmis miesto gatvėmis ir labai trumpą atstumą. Nagrinėjamu atveju R. K. vairavo transporto priemonę, kai jos kraujuje buvo 2,62 promilės, o po penkiolikos minučių jau 1,66 promilės etilo alkoholio, tai yra alkoholio koncentracija kraujuje mažėjo. R. K. savo nusikalstamais veiksmais jokios žalos nepadarė, pasekmių neatsirado. Kartu pažymėtina, kad ji teisiama pirmą kartą , administracine tvarka nebausta , duomenų apie tai, jog R. K., sistemingai vairuoja automobilį, būdama neblaivi , nėra . Be to ji pati įvertino savo veikslus ir savarankiškai pradėjo kompleksinį gydymą nuo priklausomybės alkoholiui.
Kaip matyti iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos, vidutinė transporto priemonės, kurią vairavo R. K., vertė su PVM yra 20 860 Eur.(b.l.26). Įvertinus aptartus duomenis, spręstina, kad visos šios konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš R. K. šiuo atveju nebūtų proporcingas, kadangi R. K. nėra apibūdinama kaip sistemingai daranti nusikalstamas veikas ar itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus asmuo. Ji yra medikė, dirbanti ir turinti 35 metų darbo stažą. Ir nors tai kaltinamosios elgesio, kuomet pasirinko vairuoti transporto priemonę apsvaigusi nuo alkoholio, nepateisina, tačiau tai rodo, jog nusikaltimų vykdymas nesudaro R. K. būdingo elgesio modelio, o yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo tikslai padėti įgyvendinti bausmės paskirtį bus pasiekti išieškant iš R. K. dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančią pinigų sumą – 4 000 Eur.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas- vairuotojo pažymėjimo paėmimas ir specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones- sustabdymas nekeistinos, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnis).
Proceso išlaidų byloje nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297-308 straipsniais 312 straipsniu, 313 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
R. K.
atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojui K. K.. Laidavimo terminą nustatyti 1(vienerius) metus. Išaiškinti R. K., kad jai, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui K. K., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 metų laikotarpiui. Terminą skaičiuojant nuo 2020-04-29.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi-skirti baudžiamojo poveikio priemonę- išieškoti iš R. K. konfiskuotino automobilio „Toyota RAV4“valst. Nr.(duomenys neskelbtini), dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 4000 Eur ( keturis tūkstančius eurų).
R. K. paskirtą kardomąją priemonę - dokumentų paėmimą bei specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones- sustabdymą nekeisti, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Baudžiamąją bylą pagal LR BK 2811 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą R. K. , nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ“Regitra“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo ir priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.
Teisėjas Vilma Gadiškienė