Civilinė byla Nr. e2-447-302/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02470-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.12.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Krovinių terminalas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Krovinių terminalas“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“ ir akcinei bendrovei „ORLEN Lietuva“ dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo – R. M.,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Krovinių terminalas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ 5 994 765,72 EUR dydžio žalą; 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo; pripažinti niekine ir negaliojančia 2011 m. lapkričio 17 d. sutartį dėl terminalo su vėlesniais jos papildymais ir pakeitimais, sudarytą tarp AB „Klaipėdos nafta“ ir AB „ORLEN Lietuva“, nuo jos sudarymo dienos.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti AB „Klaipėdos nafta“ ir AB „ORLEN Lietuva“ 2011 m. lapkričio 17 d. sudarytos sutarties dėl terminalo 4b. - 4c. paragrafų vykdymą, leidžiant AB „ORLEN Lietuva“ pagamintą dyzeliną ir benziną perkrauti ir per UAB „Krovinių terminalas“, neapsiribojant krovimu tik per AB „Klaipėdos nafta“. Teigia, kad nagrinėjamu atveju sutarties, kuri sudaryta pažeidžiant Konkurencijos įstatymo reikalavimus, vykdymas yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, t. y. AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „ORLEN Lietuva“ toliau vykdant sutartį dėl terminalo ir visą dyzelino ir benzino kiekį perkraunant per AB „Klaipėdos nafta“, žala UAB „Krovinių terminalas“ nuolat didėja. Dėl to, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymo galimybę ateityje, būtina imtis veiksmų, kurie užkirstų kelią žalai ateityje padidėti.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
4. Teismas sprendė, jog šioje civilinės bylos proceso stadijoje, kai nėra aiškiai apibrėžta nei rinka, kurią tikėtinai apima ginčijamas Konkurencijos įstatymo reikalavimus pažeidžiantis susitarimas (šis faktas atsakovų ginčijamas), nei susitarimo poveikis, teismas negali konstatuoti pareikšto ieškinio prima facie pagrįstumo ar nepagrįstumo. Todėl, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas labiau atsižvelgė į šalių interesų balansą, proporcingumą ir galimybę išvengti žalos atsiradimo ar padidėjimo. Teismas laikė, jog jo įsikišimas į galiojančius atsakovų sutartinius santykius (ginčijamus sutarties 4b. - 4c punktus), turėtų poveikį verslui, t. y. galėtų sukelti ne tik iš esmės analogiškus nuostolius atsakovui AB „Klaipėdos nafta“, bet ir būtų priežastis naujiems teisiniams ginčams kilti. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereikštų, kad ieškovas UAB „Krovinių terminalas“ nuostolių nebepatirtų ir automatiškai būtų grąžintas į pretenduojamą rinką ar jos dalį. Todėl teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas turėtų didesnį neigiamą poveikį nei esamos padėties išsaugojimas. Poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones neįrodytas, todėl ieškovo prašymas netenkintas.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Ieškovė UAB „Krovinių terminalas“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo šioje bylos stadijoje nesant galimybių spręsti dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Pateikdama teismui ieškinį ieškovė nurodė svarbias faktines aplinkybes, pateikė jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, o ieškinio reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti, todėl ieškinys turėjo būti pripažintas preliminariai pagrįstu. Tuo  tarpu atitinkamos rinkos apibrėžimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, kuris nėra ir negali būti vertinamas šioje bylos stadijoje.
2. Teismas netinkamai vertino būtinybę byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vienas iš ieškovės reikalavimų yra priteisti jos patirtą žalą, o prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone siekiama užkirsti kelią šiai žalai padidėti (CPK 145 str. 1 d. 12 p.). Sutarties vykdymas yra tęstinio pobūdžio, todėl akivaizdu, jog žala ieškovei nuolat didėja. Teismo argumentas, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali suketi analogiškus nuostolius atsakovei AB „Klaipėdos nafta“ ir galėtų būti priežastis naujiems teisiniam ginčams ateityje, yra nepagrįstas, kadangi neapibrėžti, hipotetiniai teisiniai ginčai negali būti pagrindu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
3. Sąžiningos konkurencijos laisvės apsauga yra viešasis interesas, kuriam turi būti taikomas prioritetas prieš privačius interesus, be kita ko, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos  priemonių taikymo. Būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju atkurtų sąžiningą konkurenciją rinkoje.
6. Atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas pagrįstai vertino, jog šioje stadijoje nėra galimybės konstatuoti nei ieškinio preliminaraus pagrįstumo, nei nepagrįstumo. Ieškovė ieškinį pareiškė dėl neva konkurenciją ribojančio vertikalaus atsakovių susitarimo, tačiau tam, kad toks pažeidimas būtų konstatuotas, privaloma nustatyti atitinkamą rinką, kurioje veikia galimai konkurencijos normas pažeidžiantis ūkio subjektas.
2. Ieškovė neįrodė poreikio taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Jos reiškiamas ieškinys, pagal teisinius padarinius, yra dėl pripažinimo ir dėl priteisimo. Nors prašymas dėl pripažinimo priverstinio vykdymo apskritai nereikalauja, ieškovė laikinąsias apsaugos priemones reiškia būtent šioje dalyje, o ne dalyje dėl priteisimo.
3. Ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekia išankstinio ginčo sureguliavimo bei savanaudiškų tikslų – iš esmės priversti AB „ORLEN Lietuva“ perkrauti pagamintą dyzeliną ir benziną per ieškovę.
7. Atsakovė AB „ORLEN Lietuva“ atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovės ieškinys galėtų būti vertinamas kaip prima facie pagrįstas, tik jeigu ginčijamo susitarimo neteisėtumui pakaktų vien konstatuoti byloje buvus vertikalųjį susitarimą. Tačiau šiuo atveju taip nėra, todėl teismas pagrįstai sprendė negalintis šioje bylos stadijoje konstatuoti ieškinio preliminaraus pagrįstumo.
2. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinio reikalavimais. Jos prašoma atlyginti žala galėtų būti užtikrinta tik turtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
3. Ieškovės patiriamos žalos faktas dar nėra įrodytas, be to, ieškovė neįrodė, jog atsakovė, kaip pelningai veikianti įmonė, negalėtų ateityje atlyginti ieškovei net ir padidėjusios žalos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.
10. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros.
11. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013-09-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovės ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie ieškinio buvo pridėti jame išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė nesant galimybių byloje nustatyti ieškinio preliminarų pagrįstumą ar nepagrįstumą. Pažymėtina, jog išvados apie ieškinyje nurodytų faktinių bei teisinių argumentų teisingumą bus padarytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o šioje bylos stadijoje ieškovės ieškinys laikytinas preliminariai pagrįstu.
13. Sprendžiant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimo, pažymėtina, jog teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).
14. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė UAB „Krovinių terminalas“ ieškinyje pareiškė du atskirus materialinius teisinius reikalavimus: priteisti iš atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ 5 994 765,72 EUR dydžio žalą ir pripažinti niekine ir negaliojančia 2011 m. lapkričio 17 d. sutartį dėl terminalo su vėlesniais jos papildymais ir pakeitimais, sudarytą tarp AB „Klaipėdos nafta“ ir AB „ORLEN Lietuva“, nuo jos sudarymo dienos. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius: 1) dėl pripažinimo; 2) dėl priteisimo; 3) dėl teisinių santykių modifikavimo. Šiuo atveju ieškovės ieškinyje pateiktas vienas iš reikalavimų yra dėl priteisimo (žalos atlyginimo), o kitas dėl pripažinimo (sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia). Ieškiniais dėl priteisimo ieškovas siekia, kad atsakovas atliktų tam tikrus turtinio pobūdžio veiksmus (perduotų turtą, sumokėtų skolą ir pan.). Siekiant užtikrinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą pagal tokius reikalavimus, gali būti taikomi laikini turtinio pobūdžio suvaržymai atsakovui. Tuo tarpu ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-886/2010).
15. Nors atskirajame skunde ieškovė nurodo, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia užtikrinti pirmojo reikalavimo (žalos priteisimo) realų įvykdymą ateityje, iš byloje susiklosčiusios faktinės situacijos matyti, jog ieškovė, nors ir ne tiesiogiai, bet siekia užkirsti kelią atsakovėms vykdyti jų sudarytą sutartį, kadangi turtinio pobūdžio suvaržymo, pvz. arešto taikymo, neprašo. Šios aplinkybės nepaneigia ir ieškovės argumentas, jog ji siekia, kad prašoma priteisti žala ateityje nepadidėtų.
16. Vertinant ieškovės reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, pažymėtina, jog, šio reikalavimo patenkinimo atveju teismo sprendimas nereikalautų priverstinio vykdymo. Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ginčo tarp šalių esmės, o vertina aplinkybes, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įgyvendinti tokį teismo sprendimą. Dėl šios priežasties pripažintina, kad ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, siekiant užtikrinti teismo galimo sprendimo vykdymą pagal ieškinyje išdėstytą reikalavimą pripažinti negaliojančia atsakovių sudarytą sutartį, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo ir paskirties. Ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju tai sąlygotų laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą taip, kad jos tariamai pažeistoms teisėms teisinė apsauga būtų suteikta anksčiau, nei ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas sukeltų teisines pasekmes ginčo šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms.
17. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškiniu pareikšti ieškovės reikalavimai negali būti užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriomis būtų užkertamas kelias atsakovėms vykdyti jų sutartinius įsipareigojimus. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų nesuderinamas su CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių tikslu – užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, pažeistų teisingumo, proporcingumo principus pažeistų vieną svarbiausių  civilinėje teisėje sutarties laisvės principą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai yra dėl priteisimo ir pripažinimo, o tokio ieškinio patenkinimo atveju viena teismo sprendimo dalis realizuotųsi ipso facto (savaime, pagal faktą), o kita būtų įgyvendinta išieškant iš atsakovės konkrečią pinigų sumą, nėra galimybės, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
18. Nustačius, jog šiuo atveju prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su ieškinio reikalavimais ir neužtikrintų būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymo, konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
19. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, jog atsakovės suformuluotas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, net ir jį tenkinus, nesukeltų atsakovei jokių siekiamų padarinių, kadangi iš jo formuluotės „sustabdyti AB „Klaipėdos nafta“ ir AB „ORLEN Lietuva“ 2011 m. lapkričio 17 d. sudarytos sutarties dėl terminalo 4b. - 4c. paragrafų vykdymą, leidžiant AB „ORLEN Lietuva“ pagamintą dyzeliną ir benziną perkrauti ir per UAB „Krovinių terminalas“, neapsiribojant krovimu tik per AB „Klaipėdos nafta“ matyti, kad AB „ORLEN Lietuva“ vis tiek turėtų pasirinkimą perkrauti dyzeliną ir benziną taip pat ir per UAB „Klaipėdos nafta“.
20. Apeliantės argumentas, jog tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų atkurta sąžininga konkurencija rinkoje taip pat vertintinas kaip nepagrįstas, nes tai, ar ginčijama sutartimi konkurencija iš tiesų yra pažeista atsakys tik teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės.
21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                            Romualda Janovičienė