Pranešėjas: Algirdas Remeika                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-191-485-2014

Teisėjas: Rimantas Grigas                                        Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00142-2013-6                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.1.;

                                                                                    2.4.6.3.2.; 2.4.7.                                                             

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Olego Šibkovo, Rimo Švirino, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei, nuteistajam Č. R., jo gynėjui advokatui Algimantui Palijanskui, nukentėjusiesiems G. R., A. R., M. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės ir nuteistojo Č. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo Č. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (LR 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706, įsigal. 2003-07-25, red.) (dėl M. R. sveikatos sutrikdymo) laisvės atėmimu 3 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (LR 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706, įsigal. 2003-07-25, red.) (dėl G. R. sveikatos sutrikdymo) laisvės atėmimu 3 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (LR 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706, įsigal. 2003-07-25, red.) (dėl A. R. sveikatos sutrikdymo) laisvės atėmimu 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas už nukentėjusiosios M. R. ir nukentėjusiojo G. R. sveikatos sutrikdymus, subendrinus, taikant bausmių apėmimo principą, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., šią subendrintą bausmę subendrinus su bausme, paskirta už nukentėjusiosios A. R. sveikatos sutrikdymą, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

Č. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2013-01-31 apie 7.00 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), koja tyčia spyrė vieną kartą į pilvo sritį nukentėjusiajai, sūnaus sutuoktinei M. R., padarydamas jai pilvo sumušimą su poodine kraujosruva, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2013-01-31 apie 7.00 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), kaire ranka tyčia sudavė sūnui G. R. vieną kartą kumščiu į dešinę veido pusę, padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje, pereinančią į dešinį skruostą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2013-02-22 apie 18.00 val. savo namuose, (duomenys neskelbtini), rankos delnu tyčia sugriebė dukrai A. R. už dešinės rankos riešo, suspaudė ją ir pradėjo sukti į vidinę pusę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Prokurorė apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes, paskirtas už nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 1 d. (dėl M. R. sveikatos sutrikdymo), BK 140 str. 1 d. (dėl G. R. sveikatos sutrikdymo) ir BK 140 str. 1 d. (dėl A. R. sveikatos sutrikdymo) subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 4 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 8 p., BK 721 str., paskirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, įpareigojant Č. R. gyventi skyrium nuo G. R., M. R., A. R., nesilankyti adresu: (duomenys neskelbtini), 1 (vienerius) metus; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi, bendrindamas bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. Be to, neteisingai paskyrė bausmę, nepagrįstai neskirdamas BK 67 str. 2 d. 8 p., BK 721 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens. Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir praktiką nusikalstamų veikų sutaptis yra ideali, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtinguose baudžiamojo kodekso straipsniuose. Šiuo atveju akivaizdu, kad Č. R., panaudodamas fizinį smurtą prieš M. R. ir G. R., padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas viename ir tame pačiame BK straipsnyje, nors ir nedideliu laiko tarpu, tačiau skirtingu laiku (pagal M. R. ir N. R. parodymus, kambaryje, kai Č. R. spyrė M. R. į pilvą, G. R. tuo metu net nebuvo), skirtingiems asmenims, skirtingais savarankiškais veiksmais. Šiuo atveju visos veikos, už kurias Č. R. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl, skirdamas subendrintą bausmę dėl M. R. ir G. R. sužalojimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė bausmių apėmimo būdą.

Be to, apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, pagal BK 75 straipsnį atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą dvejiems metams, nepagrįstai nepaskyrė BK 721 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo prisiartinti prie nukentėjusio asmens. Pagal proceso dalyvių parodymus, Č. R. gyvena viename name kartu su nukentėjusiaisiais G. R., M. R. ir A. R. adresu: (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju nustatyta, kad nuteistasis Č. R. prieš pastaruosius asmenis naudojo fizinį smurtą. Be to, nukentėjusieji, taip pat liudytoja N. R., kuri yra Č. R. sutuoktinė, parodė, kad namuose patiria psichologinį smurtą iš Č. R., jie namuose jaučiasi nesaugūs ir jo bijo. Č. R. dukra A. R. parodė, kad Č. R. grasina susprogdinti krosnį, juos papjauti, ji dėl to bijo namuose palikti mamą. G. R. parodė, kad tėvas Č. R. buvo atidaręs krosnį, prileidęs dūmų. M. R., kuri yra Č. R. marti, parodė, kad bijo dėl savęs ir dėl N. R., be to, namuose augina mažametį vaiką. 2012-06-25 Č. R. teismo buvo pripažintas kaltu pagal BK 145 str. 1 d. dėl grasinimo nužudyti savo sūnų G. R.. Tačiau ir po to ėmėsi smurto prieš G. R., kitus šeimos narius. Visi šie duomenys byloja, kad Č. R. artimoje aplinkoje sistemingai naudoja fizinį ir psichologinį smurtą prieš asmenis, gyvenančius kartu su juo vienose gyvenamosiose patalpose. Nuteistasis savo kaltės nepripažįsta, tai rodo, jog jis nevertina savo veiksmų neigiamai, jaučia nepagrįstą priešiškumą šeimos nariams, dėl ko yra pagrindas manyti, kad pavojingi smurtinio pobūdžio veiksmai kartu su juo gyvenančių asmenų atžvilgiu gali kartotis.

Nuteistasis Č. R. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu dėl M. R. nežymaus sveikatos sutrikdymo, nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų ir liudytojos N. R. parodymais ir nesivadovavo jo duotais parodymais. Apelianto teigimu, jo smurtiniai veiksmai buvo netyčiniai, o gynybinio pobūdžio, kadangi jis gynėsi nuo prieš jį gulintį smurtavusių užpuolėjų. Neigdamas savo kaltę dėl G. R. nežymaus sveikatos sutrikdymo, nuteistasis nurodo, kad pats nukentėjusysis negalėjo paaiškinti, kokiu būdu ir kokiu metu jam buvo suduotas smūgis į veidą, tvirtina, kad jis tyčia pastarajam asmeniui į veidą nesudavė. Anot apelianto, tai galėjo atsitikti, kai jis norėjo išsilaisvinti nuo prieš jį smurtaujančio nukentėjusiojo. Iš pradžių jį puolė penki, vėliau – trys asmenys, jis gynėsi nuo užpuolimo, jį užpuolę asmenys buvo jauni, o jis pats yra pagyvenęs, ko pirmosios instancijos teismas nevertino. Be to, apeliantas tvirtina, kad jis ir už A. R. nežymų sveikatos sutrikdymą nuteistas nepagrįstai. Nurodo, kad N. R. šaukėsi vaikų pagalbos, kad su ja netinkamai elgiamasi. Pagal motinos ir dukros susitarimą buvo bandoma apelianto kalbą įrašyti į telefono įrangą. Kišant telefoną tėvui prie veido, buvo suduota juo apeliantui į veidą, todėl telefonas iš nukentėjusios A. R. buvo išmuštas, suduodant jai per ranką. Ekspertas dėl A. R. nusiskundimų davė išvadą, jog pastarosios nusiskundimai nepatvirtinti specialiais (magnetinio rezonanso tomografijos) tyrimais, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę ir nukentėjusiuosius, prašiusius prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

Kadangi prokurorė apeliaciniame skunde su nuteistojo Č. R. veiksmų vertinimu ir jo nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. sutinka, apeliaciniame skunde nesutinka tik su nuteistajam paskirtąja bausme, tvirtindama, kad šiuo atveju netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 63 str. 5 d. 1 p., 67 str. 2 d. 8 p., 721 str.) ir neteisingai paskirta bausmė, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundu argumentu, kad šiuo atveju visos veikos, už kurias skundžiamu nuosprendžiu nuteistas Č. R., sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kadangi Č. R., panaudodamas fizinį smurtą prieš M. R. ir G. R., padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas viename ir tame pačiame BK straipsnyje, nors ir nedideliu laiko tarpu, tačiau skirtingu laiku (iš M. R. ir N. R. parodymų matyti, kad kambaryje, kai Č. R. spyrė M. R. į pilvą, G. R. tuo metu nebuvo), skirtingiems asmenims, skirtingais savarankiškais veiksmais. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. (dėl nukentėjusiosios M. R. sveikatos sutrikdymo), pagal BK 140 str. 1 d. dėl nukentėjusiojo G. R. sveikatos sutrikdymo), pagal BK 140 str. 1 d. (dėl nukentėjusiosios A. R. sveikatos sutrikdymo) paskirtos bausmės bendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimo principą BK 63 str. 1 d., 4 d. tvarka. Šiuo atveju taikyti BK 63 straipsnio 2 d., 5 d. 1 p. nuostatas, reglamentuojančias bausmių apėmimo principą, kaip kad neteisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, pagrindo nėra. Esant tokioms aplinkybėms, nuosprendis šioje dalyje pakeistinas ir nuteistajam Č. R. paskirtina nauja galutinė subendrinta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, turi paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BPK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, nuteistajam Č. R. paskyrė BK 67 str. 2 d. 9 p.,722 str.   numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti, tačiau šios priemonės tarpusavyje nepagrįstai nederino su kita baudžiamojo poveikio priemone – draudimu prisiartinti prie nukentėjusio asmens. Tokia išvada darytina, įvertinus tai, kad, kaip matyti iš nukentėjusiųjų parodymų, Č. R. gyvena viename name kartu su nukentėjusiaisiais G. R., M. R. ir A. R. adresu: (duomenys neskelbtini), šiuo atveju nustatyta, kad nuteistasis Č. R. būtent prieš minėtus asmenis naudojo fizinį smurtą. Be to, nukentėjusieji, taip pat liudytoja N. R., kuri yra Č. R. sutuoktinė, parodė, kad namuose patiria psichologinį smurtą iš Č. R., jie namuose jaučiasi nesaugūs ir jo bijo. Č. R. dukra A. R. parodė, kad Č. R. grasina susprogdinti krosnį, juos papjauti, ji dėl to bijo namuose palikti mamą. G. R. parodė, kad tėvas Č. R. buvo atidaręs krosnį, prileidęs dūmų. M. R., kuri yra Č. R. marti, parodė, kad bijo dėl savęs ir dėl N. R., be to, namuose augina mažametį vaiką. Be minėtų aplinkybių atsižvelgtina ir į tai, kad Č. R. Kauno rajono apylinkės teismo 2012-06-25 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 145 str. 1 d. dėl grasinimo nužudyti savo sūnų G. R., tačiau ir po to smurtavo prieš G. R., kitus šeimos narius. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtąsias aplinkybes, o taip pat tai, kad nuteistasis savo kaltės nepripažįsta, sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog pavojingi smurtinio pobūdžio veiksmai kartu su juo gyvenančių asmenų atžvilgiu gali kartotis, kas sudaro pagrindą skirti nuteistajam BK 67 str. 2 d. 8 p., 721 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė nuteistajam bausmę, dėl ko nuosprendis ir šioje dalyje pakeistinas.

Dėl nuteistojo Č. R. apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK  20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai Č. R. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d. (3 veikos).

Baudžiamoji byla gali būti nutraukta, tik nustačius Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 235 straipsnyje numatytus pagrindus, tai yra, esant šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje numatytoms aplinkybėms, dėl kurių procesas negalimas, arba esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 - 40 ir 93 straipsniuose numatytiems pagrindams atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šuo atveju baudžiamąją bylą nutraukti, kaip to apeliaciniame skunde prašo nuteistasis, pagrindo nėra.

Panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti nuteistojo Č. R. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį taip pat nėra pagrindo. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog baudžiamoji byla išnagrinėta nepažeidžiant Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį pagrįstai grindė nukentėjusiųjų G. R., M. R., A. R., liudytojos N. R. parodymais, specialisto išvadomis, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, ar juos laikyti įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 str. 1 d., 2 d.).

Apeliaciniame skunde nuteistasis, neigdamas savo kaltę, akcentuoja vien savo parodymus, vertindamas juos atsietai nuo kitų teismo nustatytų aplinkybių ir įrodymų. Toks įrodymų vertinimas yra negalimas, kadangi tik įrodymų visetas gali pagrįsti ar paneigti asmens kaltę. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo parodymus vertino kritiškai ir laikė jo gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiosios M. R. nežymaus sveikatos sutrikdymo grindė nukentėjusiosios M. R. ir liudytojos N. R. parodymais. Šių asmenų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje, atitinkantys faktines bylos aplinkybes, todėl jais abejoti teismui nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Būtent, tiek iš nukentėjusiosios M. R., tiek ir iš liudytojos N. R. teisme duotų parodymų matyti, kad Č. R. M. R. įspyrė. Be to, šiuos minėtų asmenų parodymus  patvirtina ir specialisto išvada Nr. G296/13(02) apie M. R. padarytą kūno sužalojimą. Šioje išvadoje nurodyta, kad M. R. konstatuotas pilvo sumušimas su poodine kraujosruva, ir kad sužalojimas galėjo būti padarytas 2013-01-31 dėl vieno trauminio poveikio (t. 1, b. l. 25).

Nors nuteistasis neigia savo kaltę ir dėl nukentėjusiojo G. R. nežymaus sveikatos sutrikdymo, tvirtindamas, kad tyčia pastarajam asmeniui į veidą nesudavė, tai galėjo atsitikti, kai jis norėjo išsilaisvinti nuo prieš jį smurtaujančio nukentėjusiojo, šį jo aiškinimą paneigia nukentėjusiojo G. R. parodymai. Būtent, pastarasis asmuo konkrečiai nurodė įvykio aplinkybes, tai yra, kad jam pradėjus skirti konfliktuojančius tėvus, Č. R. sudavė jam smūgį į veidą. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir specialisto išvada Nr. G297/13 (02), iš kurios matyti, kad G. R. buvo konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies srityje, pereinanti į dešinį skruostą, ir kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas 2013-01-31 vienu trauminiu poveikiu. Apelianto teiginio, kad jis nukentėjusiajam galėjo suduoti į veidą, kai jis norėjo išsilaisvinti nuo prieš jį smurtaujančio nukentėjusiojo, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą, kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Šiuo atveju skundžiamame nuosprendyje teisingai nustatyta, kad Č. R., kairės rankos kumščiu suduodamas G. R. vieną kartą į dešinę veido pusę, padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje, pereinančią į dešinį skruostą, veikė tiesiogine tyčia.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Č. R. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 140 str. ir dėl A. R. sukelto fizinio skausmo. Kaip matyti iš nukentėjusiosios A. R. parodymų, Č. R. ne tik trenkė jai per ranką, kai ši laikė rankoje telefoną, bet ir vėliau sugriebęs už rankos, pradėjo ją sukti, sukeldamas jai skausmą. Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais, juolab, kad ir apeliaciniame skunde nuteistasis neneigia sugriebęs nukentėjusiajai A. R. už rankos ir ją sukęs, sukeldamas jai skausmą, kas šiuo atveju turi esminę reikšmę sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Tai, kad ekspertas dėl A. R. nusiskundimų davė išvadą, jog pastarosios nusiskundimai nepatvirtinti specialiais (magnetinio rezonanso tomografijos) tyrimais, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas, nuteistojo kaltės nepaneigia, kadangi šiuo atveju objektyviai šis nuteistajam inkriminuotas nusikaltimas pasireiškė smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą nukentėjusiajai A. R..

Nors nuteistasis tvirtina jam inkriminuotus nusikaltimus padaręs veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, tai yra gindamasis nuo kitų asmenų, tokį nuteistojo aiškinimą teisėjų kolegija vertina kritiškai kaip jo gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 28 str. 2 d. būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Pavojingas kėsinimasis yra viena iš būtinųjų būtinosios ginties sąlygų, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo pripažinti kaltininką veikus esant būtinosios ginties situacijai. Nagrinėjamu atveju jokio aiškiai gresiančio pavojaus nuteistajam nebuvo, priešingai, kaip matyti iš nukentėjusiųjų ir liudytojos N. R. parodymų, jis pats pradėjo konfliktą ir smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką būtinosios ginties situacijos nėra tada, kai asmuo, kilus abipusiam konfliktui, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tad šiuo atveju Č. R. veiksmai negali būti pripažinti veikimu esant būtinosios ginties sąlygomis, todėl jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal kilusius padarinius pagal BK 140 str. 1 d.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

n u s p r e n d ž i a:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes, paskirtas už nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 1 d. (dėl M. R. sveikatos sutrikdymo), BK 140 str. 1 d. (dėl G. R. sveikatos sutrikdymo) ir BK 140 str. 1 d. (dėl A. R. sveikatos sutrikdymo) subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti nuteistajam Č. R. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 9 p., paskirti nuteistajam Č. R. baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, įpareigojant Č. R. gyventi skyrium nuo G. R., M. R., A. R., nesilankyti adresu: (duomenys neskelbtini), nustatant 1 (vienerių) metų terminą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo Č. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                         Algirdas Remeika

Teisėjai                                                                                       Olegas Šibkovas

                                                                                                       Rimas Švirinas