Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2A-22-252-2013].doc
Bylos nr.: 2A-22-252/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija 188603091 Ieškovas
Kategorijos:
BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl individualių darbo santykių
Bylos dėl materialinės atsakomybės
dėl žalos, atsiradusios kitokiu būdu pažeidus darbuotojo ar kitų asmenų turtinius interesus, atlyginimo
DARBO TEISINIAI SANTYKIAI
Individualūs darbo santykiai
Materialinė atsakomybė:
Ribota darbuotojų materialinė atsakomybė
Darbuotojo darbdaviui padarytos žalos dydžio nustatymas ir jos atlyginimo (išieškojimo) tvarka
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Pirmosios instancijos teismo teisėja                               Civilinė byla Nr. 2A - 22 - 252 - 2013

Nida Solovjovienė                                                Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00584-2012-3

                                                      Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                        16.6; 16.8; 121.14; 121.21

 

 

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 10 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. V. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-708-434/2012 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ieškinį atsakovei L. V. dėl žalos atlyginimo.

 

n u s t a t ė:

 

ieškovas prašė priteisti iš atsakovės trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio (9 936 Lt) žalos atlyginimą. Nurodė, kad atsakovė pagal sudarytą darbo sutartį dirba Vaikų socializacijos centre Širvėna“ direktore nuo 1998 metų. Nuo 2010-07-08 darbo sutarties su L. V. pakeitime nurodyta, kad darbdaviui atstovauja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras. Vaikų socializacijos centro „Širvėna“ direktorė 2012-04-13 raštu informavo ministeriją apie Panevėžio apygardos teismo 2012-04-05 sprendimo įvykdymą, t. y. apie nepagrįstai atleistai iš darbo pavaduotojai ugdymui I. D. išmokėtas lėšas už priverstinės pravaikštos laiką bei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas valstybei – iš viso 33 532,60 Lt. Tokiu būdu, centras patyrė šio dydžio žalą. Kadangi atsakovė, atleisdama minimą darbuotoją iš darbo, pažeidė Darbo kodekso nuostatas ir taip netinkamai vykdė savo pareigas skiriant pačią griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, dėl ko teismas darbuotoją grąžino į darbą ir priteisė nurodytas sumas už priverstinės pravaikštos laiką, o atsakovės kaltė pasireiškė neatsargumu, nes dirbdama direktorės pareigose privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, taip padarė žalą centrui, su kuriuo ją sieja darbo teisiniai santykiai, o žala buvo padaryta einant darbines pareigas, todėl prašė iš jos priteisti padarytą žalą ribotai.

Biržų rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės L. V. Vaikų socializacijos centrui „Širvėna“ 9 936 Lt padarytai žalai atlyginti. Nustatė, kad atsakovė dirba Vaikų socializacijos centre „Širvėna“ direktore, o nuo 2010-07-08 šios mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija. Ministro 2010-08-11 įsakymu buvo patvirtinti Vaikų socializacijos centro „Širvėna“ nuostatai ir 2011-02-14 šio centro direktoriaus pareigybės aprašymas. 2011-06-13 centro direktorės įsakymu Nr. P-121 centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui V. D. buvo atleista iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos). Biržų rajono apylinkės teismo 2011-12-29 sprendimu ir Panevėžio apygardos teismo 2012-04-05 nutartimi buvo konstatuota, jog darbo sutartis, sudaryta su V. D. ir Vaikų socializacijos centru „Širvėna“, 2011-06-13 direktorės įsakymu Nr. P-121 pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. buvo nutraukta neteisėtai. Panevėžio apygardos teismas nusprendė V. D. grąžinti į darbą. Iš centro už priverstinės pravaikštos laiką V. D. buvo priteista 30 877,60 Lt, taip pat priteistos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. 2012-04-13 raštu Vaikų socializacijos centras informavo ministeriją, kad V. D. 2012-04-06 buvo grąžinta į darbą ir jai išmokėtos teismo priteistos sumos bei sumokėtas žyminis mokestis valstybei. Atsakovė teismo posėdyje patvirtino, kad ji gauna ieškovo ieškinyje nurodyto dydžio vidutinį mėnesio darbo užmokestį, t. y. 3 312 Lt.

Teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra nustatytos visos materialinės atsakomybės sąlygos: centrui buvo padaryta reali žala (neteisėtai atleidus iš darbo V. D., centras buvo įpareigotas išmokėti ieškinyje nurodyto dydžio sumas atleistai iš darbo darbuotojai už priverstinės pravaikštos laiką), neteisėti atsakovės veiksmai (teisės aktuose nustatytos pareigos netinkamas vykdymas paskiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, pažeidžiant Darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias drausminių nuobaudų skyrimą), tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir centro patirtos žalos yra priežastinis ryšys (centras nebūtų patyręs žalos, jei atsakovė drausminę nuobaudą V. D. būtų paskyrusi vadovaudamasi Darbo kodekso nuostatomis), atsakovės kaltė (atsakovė, būdama įstaigos vadove ir skirdama drausminę nuobaudą pavaduotojai ugdymui, netinkamai vadovavosi DK nuostatomis, nors turėjo jas žinoti ir jų laikytis, bet dėl savo nerūpestingumo pareigą įvykdė netinkamai), žalos padarymo metu centrą ir atsakovę siejo darbo teisiniai santykiai, o žalos atsiradimas susijęs su atsakovės darbo veikla.

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, arba pakeisti sprendimą – remiantis DK 257 str. 5 d. sumažinti priteistos turtinės žalos dydį. Nurodo, kad sprendimas nepagrįstas, priimtas netinkamai vertinant byloje surinktus rašytinius įrodymus, teisiniam santykiui kvalifikuoti teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (DK 245 str., 246 str., 136 str. 3 d. 1 p. 4. d., 238 str.). Teismas nenurodė, kokias darbo kodekso nuostatas pažeidė atsakovė, nevertino, ar buvo pažeistos imperatyvios ar dispozityvios teisės nuostatos, sudarančios pagrindą darbdaviui priimti savarankišką sprendimą. V. D. padarė tris darbo drausmės pažeidimus, prieš tai jai du kartus, t. y. 2008 m. gruodžio 19 įsakymu Nr. P-28 ir 2009 m. balandžio 15 įsakymu Nr. P-64 buvo teisėtai ir pagrįstai taikytos drausminės nuobaudos, apie paskirtas drausmines nuobaudas ieškovei buvo pranešta, drausminė nuobauda skirta 2009 m. balandžio 15 įsakymu Nr. P-64 galiojo pakartotinio darbo drausmės pažeidimo dieną 2009 m. rugsėjo mėnesį, dėl ko egzistavo juridinių faktų sudėtis, kuriems esant įstatymas suteikia teisę darbdaviui nutraukti darbo sutartį su darbuotoju. Atsakovė, taikydama DK 136 str. 3 d. 1 p., įgyvendino darbdaviui suteiktą teisę ir imperatyvių Darbo kodekso nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar atsakovė atidžiai, rūpestingai ir atsakingai taikė drausminės nuobaudos parinkimo kriterijus (DK 238 str.). Apeliantės manymu, nepagrįsti teismo sprendimo teiginiai, jog ieškovui padaryta žala. Priešingai, reali žala ieškovui nebuvo padaryta. V. D. priverstinės pravaikštos laikotarpiu įstaigos darbas nebuvo sutrikdytas, jokių papildomų lėšų kompensuoti už darbuotojos atleidimą nebuvo skirta ir naudojama. Be to, DK 257 str. 5 d. be atskiro darbuotojo prašymo suteikia teisę darbo ginčą nagrinėjančiam organui mažinti prašomą priteisti žalos atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje atlygintinos žalos dydžio sumažinimo klausimas nebuvo sprendžiamas, nors tokie pagrindai yra. Būtent atsakovė viena išlaiko Vilniaus Gedimino technikos universitete Verslo vadybos fakultete studijuojančią pilnametę dukrą, jos turtinė padėtis sudėtinga.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad byloje pagrįstai nustatyta, jog atsakovė, vykdydama darbo pareigas (teisės aktų nustatyta tvarka atleisti Vaikų socializacijos centro „Širvėna“ darbuotojus bei skirti jiems drausmines nuobaudas), direktoriaus pavaduotojai ugdymui V. D. 2011-06-13 paskyrė griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, pažeisdama DK nuostatas, reglamentuojančias drausminių nuobaudų skyrimą.

Apeliacinis skundas tenkintinas, Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi pareigą įvertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Tačiau teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo materialinę atsakomybę (DK 245, 246, 247 str.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-18 nutartis byloje Nr. 3K-3-446/2009, 2011-02-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-47/20011 ir kt.). Materialinės darbuotojo atsakomybės taikymo ypatumai yra tai, kad atsakomybės sąlygas turi įrodyti darbdavys, nes darbuotojo kaltės prezumpcija išvardytuose įstatymuose nenustatyta. Skolininko kaltės prezumpcija civilinėje atsakomybėje yra išimtis iš bendrojo sąžiningumo principo, todėl pagal analogiją netaikoma, o DK darbuotojo materialiąją atsakomybę reglamentuoja kaip taikomą už kaltą pažeidėjo veiką (DK 246 str. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-319/2012). Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas (DK 245 str.).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad darbuotojų materialinė atsakomybė paprastai atsiranda dėl tikrosios tiesioginės žalos padarymo, t. y. turto netekimo, sužalojimo ir pan., tačiau galimi atvejai, kai dėl darbuotojo veiksmų, be padarytos tiesioginės žalos, darbdavys praranda tam tikras pajamas, kurias darbuotojas taip pat turėtų atlyginti darbdaviui. Kita būtina materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas; jo neveikimas gali būti pripažintas neteisėtu, kai esant tam tikroms aplinkybėms jis įpareigotas atlikti reikiamus veiksmus. Trečioji materialinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Analizuojant priežastinį ryšį nustatoma, dėl kieno veikos atsirado ir kokio dydžio žala. Taip pat gali būti nustatytas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai tam tikri darbuotojo veiksmai (neveikimas) yra sąlyga žalai padaryti (pvz., neatliekama ar netinkamai atliekama materialinių vertybių apskaita, neužrakinamas sandėlis, dėl to pavagiamas turtas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2011; kt.). Pasisakydamas dėl kaltės materialinės darbuotojo atsakomybės atveju kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2012). Pažymėtina, kad nuo kaltės rūšies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis. Be to, minėta, būtinos dar dvi sąlygos materialinei atsakomybei atsirasti, būtent: kad atsakomybės šalys teisės pažeidimo metu būtų saistomos darbo teisinių santykių ir kad žalos atsiradimas būtų susijęs su darbo veikla. Sutartimi gali būti sutarta ir dėl kitų sąlygų.

Kaip matyti iš bylos duomenų, Biržų rajono apylinkės teismas 2011-12-29 sprendimu panaikino V. D. Vaikų socializacijos centro „Širvėna“ direktorės 2008-12-19 įsakymu Nr. P-28 skirtą nuobaudą papeikimą ir 2011-06-13 įsakymu Nr. P-121 skirtą nuobaudą atleidimą iš darbo; pripažino, kad darbo sutartis, sudaryta tarp V. D. ir Vaikų socializacijos centro „Širvėna“, 2011-06-13 buvo nutraukta neteisėtai pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. ir konstatavo, kad darbo sutartis yra nutraukta nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pagal DK 297 str. 4 d. Panevėžio apygardos teismas 2012-04-05 nutartimi Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą pakeitė ir pripažino, kad darbo sutartis, sudaryta tarp V. D. ir Vaikų socializacijos centro „Širvėna“  2011m. birželio 13 d. direktorės įsakymu Nr. P-121 nutraukta pagal DK 136 str. 3 d. 1 p neteisėtai; grąžino V. D. į darbą Vaikų socializacijos centre „Širvėna“; priteisė iš Vaikų socializacijos centro „Širvėna“ už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. birželio 14 d. iki 2012 m. balandžio 5 d. 30 877,60 Lt, o nuo 2012 m. balandžio 6 po 148,50 Lt už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismai konstatavo, kad V. D. laiku nepateikusi Centro direktorei tvirtinti dalykų ilgalaikių planų, neformaliojo švietimo bei pagilinto mokymo programų, aprobuotų metodinėje taryboje, padarė darbo drausmės pažeidimą, todėl Centro direktorė turėjo pagrindą jai skirti drausminę nuobaudą, kadangi buvo visi drausminės atsakomybės pagrindai ir sąlygos. Tačiau šiuo atveju esant drausminės atsakomybės pagrindams, V. D. 2011-06-13 paskirta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, yra neadekvati jos padarytam darbo drausmės pažeidimui (įvertinus ir ankstesnį pažeidimą), t. y. skiriant V. D. nuobaudą nebuvo tinkamai įvertintos DK 238 str. įvardintos nustatytinos aplinkybės. Būtent nuo 2009-09-01 Centre mokėsi vienas mokinys, 2009-09-16 priimti dar 3 mokiniai, 2009-09-23 priimtas dar vienas mokinys; visi mokiniai mokėsi 7-8 klasėse; byloje nėra jokių duomenų, kad dėl ilgalaikių planų nepateikimo tvirtinti sustojo mokymo procesas ar nustojo funkcionuoti įstaiga ar kaip nors kitaip buvo pakenkta įstaigos veiklai, ar atsirado kitokios neigiamos pasekmės; ilgalaikiai planai, neformaliojo švietimo bei pagilinto mokymo programos buvo pateikti direktorei tvirtinti 2009 spalio m. pradžioje; ilgalaikių planų paruošimas buvo naujovė didelei daliai mokykloje dirbusių pedagogų; V. D. įstaigoje dirbo nuo 1978-12-01, t. y. daugiau nei 30 metų; byloje nėra duomenų apie ankstesnius (be ginčijamų) V. D. darbo drausmės pažeidimus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui yra padaryta žalos – įsiteisėjusiais teismų sprendimais iš ieškovo neteisėtai atleistos darbuotojos naudai priteistos aukščiau minėtos sumos. Pažymėtina, kad teismų sprendimais, priimtais nagrinėjant V. D. atleidimo iš darbo teisėtumo klausimą, nenustatyta, kad atsakovė L. V., kaip įstaigos vadovė, skirdama drausmines nuobaudas, padarė proceso pažeidimų, tačiau būtent konstatuota, jog jos sprendimu taikyta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo yra neadekvati padarytam V. D. darbo tvarkos pažeidimui. Žala atsirado teismui pripažinus, kad atsakovė taikė per griežtą drausminę nuobaudą, ir taikius dėl neteisėto atleidimo atsiradusius teisinius padarinius. Atsakovę ir Vaikų socializacijos centrą Širvėna“ saistė darbo santykiai, ir žalos atsiradimas susijęs su atsakovės, kaip įstaigos vadovės, veikla, kuriai LR Švietimo ir mokslo ministro 2011-02-14 įsakymu patvirtinto Centro direktoriaus pareigybės aprašymo 19 punktas suteikė teisę atleisti iš darbo Centro darbuotojus (t. 1, b. l. 41-42). Tokiu būdu, teismų nustatytomis aplinkybėmis konstatuota, kad atsakovė, kaip Centro direktorė, turėjo teisinį pagrindą skirti darbo tvarką pažeidusiam darbuotojui drausminę nuobaudą, tačiau ji skyrė griežtesnę nei turėjo skirti. Atsakovės netinkamai taikyta drausminė nuobauda sudarė pagrindą pripažinti tokią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – neteisėta, tačiau tai neleidžia pripažinti, jog ji veikė prieš Vaikų socializacijos centro Širvėna“ interesus, taip pat tokio atsakovės kaltės laipsnio, kurio pagrindu galėtų būti taikoma materialinė atsakomybė. Teismų sprendimuose, priimtuose nagrinėjant V. D. atleidimo iš darbo bylą, atsakovės, kaip Centro vadovės, veiksmų teisėtumas vertintas ne apskritai kaip toks, t. y. kaip pažeidžiantis ar neatitinkantis tam tikrų įstaigos vadovui keliamų reikalavimų, o tik drausminės nuobaudos taikymo aspektu. Dėl to vien tai, kad vadovės skirta drausminė nuobauda teismo sprendimais yra pripažinta neadekvati padarytam darbuotojo pažeidimui, nesukuria teisinio pagrindo vadovės kaltei konstatuoti.

Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, darytina išvada, kad direktorė L. V., skirdama drausminę nuobaudą, įgaliojimų neviršijo, nes tokia teisė jai suteikta galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais. Minėtuose teismų sprendimuose panaikinant V. D. skirtą drausminę nuobaudą procesinių pažeidimų nenustatyta, t. y. darbdavys laikėsi įstatymų nustatytos tvarkos skiriant drausmines nuobaudas, o drausminė nuobauda panaikinta dėl skirtingo darbdavio ir teismų tų pačių faktų, kurie darbdaviui buvo drausminio pažeidimo pripažinimo pagrindu, skirtingo interpretavimo ir vertinimo, ir negalima daryti išvados, kad L. V. nuobaudų skyrimo metu suvokė savo veiksmų pavojingumą ar numatė pasekmes, kad dėl jos veiksmų gali būti padaryta didelės žalos valstybei ar kitam asmeniui, o būtent: konkrečiu atveju vadovė subjektyviai buvo įsitikinusi, jog už padarytus pavaduotojos darbo drausmės pažeidimus parinkta ir paskirta tinkama drausminė nuobauda, tačiau teismai tuos pačius faktus vertino kitaip.

Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija, įvertindama teismo nustatytas materialinės atsakomybės sąlygas, sprendžia, kad atsakovės kaltės laipsnis, kai įstaigos vadovė taikė neadekvačią padarytam pažeidimui drausminę nuobaudą, yra per mažas, kad būtų prielaidos materialinei atsakomybei taikyti. Dėl to, nesant nustatytų visų materialinės atsakomybės sąlygų, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės atsakomybės taikymą reglamentuojančias teisės normas atsakovės veiksmams atliekant darbo pareigas įvertinti ir žalai atlyginti.

Nesant atsakovės L. V. veiksmuose visų materialinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jos atžvilgiu yra pagrindo taikyti materialinę atsakomybę. Aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą netinkamai taikydamas materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose, todėl yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Patenkinus apeliacinį skundą, nebėra pagrindo spręsti klausimo dėl DK 257 str. 5 d. taikymo.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ir priteisiamos pagal CPK 93 str. 1 d. taisyklę. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 22,05 Lt (t. 1, b. l. 2), jos priteistinos iš ieškovo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. pagrindais.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, į. k. 188603091, ieškinį atmesti.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, į. k. 188603091, 22,05 Lt (dvidešimt du litus ir 5 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660, ir pateikiant įrodymą Biržų rajono apylinkės teismui.

 

 

Teisėjai                                                                                        Ramunė Čeknienė

 

                                                                                                     Nijolė Danguolė Smetonienė

 

                                                                            Birutė Valiulienė                                                                     


Paminėta tekste:
  • DK 136 str. Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo
  • DK
  • DK 257 str. Atlygintinos žalos dydžio nustatymas
  • DK 238 str. Drausminės nuobaudos parinkimas
  • CPK
  • CPK 301 str. Neįsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimas apeliacine tvarka
  • CPK 263 str. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas
  • 3K-3-446/2009
  • DK 246 str. Materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos
  • DK 245 str. Materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindas
  • 3K-3-47/2011
  • DK 297 str. Ginčai dėl darbo sutarties
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu