Civilinė byla Nr. e2A-1010-638/2026

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02465-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.1.; 1.3.2.9.3.; 1.3.2.10 

 (S)

Kauno

SPRENDIMAS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 21 d.

Kaunas

Kauno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Achema“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Achema“ ieškinį atsakovui M. V. darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškov

2.       Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas atliko bendrovės Amoniako cecho Nr. 1 operatoriaus funkcijas, (duomenys neskelbtini). Amoniako cecho Nr. 1 gamybiniai procesai nuo 2024 m. balandžio 30 d. buvo sustabdyti, todėl Amoniako cechas Nr. 1 nevykdė jokios gamybinės veiklos, kuriai aptarnauti buvo sukurta įrenginių operatoriaus funkcija. Cechui neveikiant daugiau nei pusę metų, ieškovė negalėjo suteikti darbo gamybos technologinius procesus aptarnaujantiems ar juos vykdantiems darbuotojams. 2024 m. spalio 3 d. bendrovės generalinės direktorės įsakymu buvo priimtas sprendimas Amoniako cechą Nr. 1 nuo 2024 m. spalio 14 d. konservuoti ir laikyti „šaltame rezerve“ dėl ekonominio ir gamybinio būtinumo, susidūrus su globaliais iššūkiais dujų ir trąšų rinkose, negalint parduoti Amoniako ceche Nr. 1 gaminamos produkcijos už konkurencingą kainą. 2024 m. gruodžio 4 d. bendrovės generalinės direktorės įsakymo 3 punkte papildomai nurodyta, kad 2024 m. gruodžio mėnesį Amoniako cechas Nr. 1 ir Karbamido agregatas Nr. 4 ir toliau stovi „šaltame rezerve“. Ieškovė 2024 m. spalio 10 d. pateikė atsakovui pasiūlymą dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, kuriame nurodė atsakovui, kad vertina jo kompetenciją ir patirtį bei teikia pasiūlymą pakeisti darbo sutarties sąlygas iki Amoniako cecho Nr. 1 gamybinių įrenginių paleidimo tikslu gaminti produkciją, nurodant šias darbo sutarties sąlygas, t. y. darbovietė – Amoniako cechas Nr. 2, pareigos – operatorius, mėnesinis tarifinis darbo užmokestis –(duomenys neskelbtini). Prie pasiūlymo buvo pridėtas atitinkamas darbo sutarties pakeitimas, nurodant, kad jis galioja iki 2025 m. kovo 31 d. arba iki Amoniako cecho Nr. 1 gamybinių įrenginių paleidimo tikslu gaminti produkciją, atsižvelgiant į tai, kuris įvykis įvyks anksčiau. Atsakovas nurodė, kad su pasiūlymu nesutinka. Atsižvelgiant į tai, ieškovė 2024 m. spalio 28 d. pateikė atsakovui dar vieną pasiūlymą dirbti operatoriumi Kalcio amonio salietros ceche už tą patį darbo užmokestį kaip ir numatytą pagal darbo sutartį. Prie pasiūlymo buvo pridėtas siūlomas darbo sutarties pakeitimas, tačiau atsakovas 2024 m. spalio 30 d. siūlomame darbo sutarties pakeitime raštu pareiškė nesutinkantis ir su šiuo pasiūlymu. 2024 m. spalio 30 d. ieškovė pateikė atsakovui trečią pasiūlymą dirbti operatoriumi Karbamido ceche už tą patį darbo užmokestį, kaip ir numatytas pagal darbo sutartį, tačiau atsakovas 2024 m. spalio 30 d. siūlomame darbo sutarties pakeitime raštu pareiškė nesutinkantis ir su trečiuoju ieškovės pasiūlymu. Ieškovė 2024 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vadovą, prašydama duoti sutikimą nutraukti darbo sutartį su atsakovu. Be to, ieškovė 2024 m. gruodžio 5 d. raštu taip pat kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, nurodydama, kad planuoja skelbti atsakovui prastovą. Ieškovė generalinės direktorės 2024 m. gruodžio 10 d. įsakymu paskelbė atsakovui neterminuotą prastovą nuo 2024 m. gruodžio 11 d. Ieškovė 2024 m. gruodžio 11 d. pateikė atsakovui įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Besibaigiant įspėjimo terminui, 2025 m. kovo 6 d. bendrovės personalo ir bendrųjų reikalų direktorė elektroniniu paštu informavo atsakovą dėl įspėjimo termino pabaigos artėjimo. Bendrovės personalo ir bendrųjų reikalų direktoriaus 2025 m. kovo 10 d. potvarkiu buvo priimtas sprendimas 2025 m. kovo 12 d. nutraukti darbo sutartį su atsakovu Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Su atsakovu ieškovė visiškai atsiskaitė jo atleidimo dieną, t. y. atsakovui buvo sumokėta kompensacija už nepanaudotas 27 atostogų dienas, 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

3.       Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2007 m. spalio 9 d. sudarė darbo sutartį Nr. 273 su ieškove ir dirbo Amoniako cecho Nr. 1 operatoriaus pareigose. Ieškovės pateikti pasiūlymai blogino jo darbo sutarties sąlygas, nes buvo siūloma perkelti jį dirbti ten, kur nėra laisvų darbo vietų, nėra sudarytų saugių darbo sąlygų, pasiūlymai buvo laikini. Mokytis dirbti kitame ceche nebuvo sudarytų galimybių. Prastovos metu jis vyko tikrintis sveikatą darbdavio nurodymu, dalyvavo kolektyvinėse derybose ir pasitarimuose, kaip profesinės sąjungos valdymo organo atstovas, ir už šį laiką jam nebuvo sumokėtas vidutinis darbo užmokestis. Amoniako cechas Nr. 1 gamybos nevykdo nuo 2024 m. gegužės 1 d., tačiau visi kiti darbuotojai nėra atleisti, etatai nėra panaikinti, ieškoma naujų darbuotojų į laisvas pozicijas, o nuo 2025 m. balandžio 1 d. Amoniako cecho Nr. 1 darbuotojams yra paskelbtos dalinės prastovos. Darbo sutartyje sutartos darbo funkcijos išlieka reikalingos ieškovei. Ieškovės nurodytos ekonominės priežastys pagrindžia tik negalėjimą suteikti operatoriaus darbo Amoniako ceche Nr. 1, tačiau niekaip nepagrindžia būtinumo jį laikinai siųsti stažuotis į kitą cechą, joks realus darbo Amoniako ceche Nr. 1 organizavimo pakeitimas neįvyko. Nėra jokių reikšmingų ekonominių, organizacinių ar gamybinių priežasčių keisti darbo sutarties sąlygas, o darbdavė tik laikinai negali suteikti atsakovui darbo sutartyje sulygto darbo ir todėl gali skelbti prastovą.

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2026 m. sausio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino neteisėtu atsakovo atleidimą iš darbo akcinėje bendrovėje „Achema“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Teismas negrąžino atsakovo į darbą ir laikė, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo nutraukta teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną. Teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 27 689,46 Eur vidutinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 129,39 Eur vidutinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 11 669,62 Eur kompensaciją (neatskaičius mokesčių). Teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 463,43 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas netenkino atsakovo reikalavimų dėl priemokos priteisimo už prastovos metu atliktą sveikatos patikrinimą ir dalyvavimą kolektyvinėse derybose ir pasitarimuose kaip (duomenys neskelbtini) atstovui, delspinigių ir netesybų priteisimo.

5.       Teismas nurodė, kad atsakovui nesutinkant su ieškovės siūlymu pakeisti darbo funkcijų vietą iš darbo sutartyje nurodyto struktūrinio padalinio į kitą, siekiant apsaugoti darbuotojo, šiuo atveju, atsakovo interesus, ieškovė pagrįstai taikė DK 45 straipsnio 1 dalies procedūrinius reikalavimus, vertindama, kad keičiasi svarbios darbo sutarties sąlygos. Teismas pažymėjo, kad vertinant būtinąsias darbo sutarties sąlygas yra atsižvelgiama ne vien į objektyvųjį kriterijų, tačiau ir į subjektyvųjį, t. y. vertinama, ar konkrečias darbo sutarties sąlygas darbuotojas laiko būtinosiomis, dėl kurių yra sudaryta darbo sutartis (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-531-357/2021, 49 punktas). Teismas nurodė, kad šiuo atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2024 m. spalio 10 d., 2024 m. spalio 28 d. ir 2024 m. spalio 30 d. pasiūlymais dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis buvo keičiamos būtinosios darbo sutarties sąlygos, o tam buvo reikalingas atsakovo rašytinis sutikimas. Teismo vertinimu, ieškovė byloje neįrodė, kad šių darbuotojų darbo organizavimas buvo realiai pakeistas (darbo organizavimo pakeitimai realiai buvo vykdomi), t. y. kad šie darbuotojai faktiškai buvo perkelti į kitus cechus (padalinius), ten jiems buvo suteiktos darbo vietos, vykdomi jų apmokymai, kad jie realiai atlikinėjo darbo funkcijas pagal pakeistas darbo sutarčių sąlygas.

6.       Teismas nurodė, kad tiek atsakovas, tiek byloje apklausti liudytojai nuosekliai paaiškino ir patvirtino, kad darbo sutarčių sąlygų pakeitimas nebuvo faktiškai (realiai) vykdomas, darbuotojams, su kuriais buvo pasirašyti susitarimai dėl darbo sutarčių sąlygų pakeitimų, jokie apmokymai nebuvo vykdomi, darbuotojai tik nueidavo pasirašyti, kad išklausė mokymus (taip pat ir dėl egzaminų išlaikymo), darbuotojams kituose cechuose (padaliniuose) darbo vieta nebuvo suteikta, darbuotojai ir toliau atlikinėjo tam tikrus darbus Amoniako ceche Nr. 1 (pvz., cecho, įrenginių priežiūros, aplinkos tvarkymo ir pan.), jokių darbo funkcijų kituose cechuose (padaliniuose) neatlikinėjo.

7.       Teismas nurodė, kad nors ieškovė ne kartą byloje pabrėžė, kad Amoniako cecho Nr. 1 įrenginio nedemontavo, tik sustabdė gamybinę jo veiklą, neatsisakė jo aptarnavimui reikiamų funkcijų ir siekė išsaugoti darbuotojus, o vykdytų darbo organizavimo pertvarkymų tikslas buvo sumažinti patiriamus nuostolius, tačiau, teismo nuomone, byloje esantys duomenys niekaip nepagrindžia, kad ieškovės darbuotojų darbo organizavimo pakeitimai buvo pagrįsti žmogiškųjų išteklių valdymu ir ieškovės patiriamomis sąnaudomis. Darbdavio siūlymas keisti darbo sąlygas yra siejamas su reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis, o ne su aplinkybe, kad dėl objektyvių priežasčių darbdavys negali laikinai suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė šiuo atveju nepagrindė būtinybės keisti darbo sąlygas, t. y. kad nepakeitus darbo sąlygų nėra įmanoma tenkinti jos poreikių ir (ar) įgyvendinti jos tikslų.

8.       Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, sprendė, kad ieškovės siūlymas keisti darbo sutarties sąlygas nebuvo pagrįstas realiomis ir reikšmingomis organizacinio būtinumo priežastimis, todėl atsakovo atsisakymas dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis nesudarė pagrindo ieškovei nutraukti su atsakovu darbo sutartį pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t. y. ieškovė atleido atsakovą iš darbo be teisėto pagrindo.

        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovės ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Pirmosios instancijos teismas palaikė nepagrįstus atsakovo vienas kitam prieštaraujančius teiginius, neva jis atsisakė kitų darbo pasiūlymų dėl to, kad jo darbo sąlygos buvo bloginamos, o darbas ir apmokymai neva bus formalūs ir fiktyvūs. Atsakovo (darbuotojo) atsisakymas dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis buvo motyvuotas trimis viena kitai prieštaraujančiomis prielaidomis. Vienintelis atsakovas, žinodamas, kad Amoniako cechas Nr. 1 sustabdytas ir objektyviai jame nėra darbo, nesąžiningai siekė gauti visą darbo užmokestį už nevykdomą darbo funkciją, atsisakydamas dirbti kitus darbus, ką be kita ko patvirtina aplinkybė, kad atsakovas DGK ginčijo ir prastovos paskelbimo jam teisėtumą, nesąžiningai reikalaudamas viso darbo užmokesčio už prastovos laikotarpį.

9.2.       Teismas nepagrįstai susiaurino ir klaidingai aiškino DK 57 straipsnio 6 dalies taikymą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Amoniako cecho Nr. 1 gamybinė veikla buvo sustabdyta, tačiau šią objektyvią aplinkybę vertino kaip neva teisiškai nepakankamą DK 57 straipsnio 6 dalies prasme. Darbo sutarties sąlygų pakeitimo laikinumas (iki 2025-03-31) nepaneigia priežasties egzistavimo pasiūlymų pateikimo momentu, kadangi veiklos stabdymas Amoniako ceche Nr. 1 tęsėsi nuo 2024 m. balandžio 30 d., egzistavo siūlymo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis pateikimo metu ir neatsinaujino iki pat darbo santykių pabaigos. Bendrovės negalėjimas sudaryti galimybę darbuotojui atlikti darbo funkcijas dėl objektyvių priežasčių yra ekonominė ir gamybinė priežastis, kuri objektyviai yra reikšminga. Pokyčio įgyvendinimo rezultatas (darbo vietų naikinimas, prastovų skelbimas, siūlymas dirbti pakeistomis sąlygomis) sukuria gamybines – ekonomines pasekmes, kurių teismai nevertina ekonominiu aspektu, o tik tikrina, ar pasekmes lėmęs pokytis įvyko realiai, tikslu pagrįsti darbdavio nurodytą ekonominę ar gamybinę priežastį.

9.3.       Teismas nenagrinėjo bendrovės nurodytų ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežasčių keisti darbo sąlygas, o a priori padarė išvadą: „pastebėtina tai, kad darbdavio siūlymas keisti darbo sąlygas yra siejamas su reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis, o ne su aplinkybe, kad dėl objektyvių priežasčių darbdavys negali laikinai suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo“. Pirmosios instancijos teismas objektyviai nesuprato, jog negalėjimas darbuotojams suteikti darbo pagal darbo sutartyse sulygtas funkcijas yra priežastis teikti pasiūlymus dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis. Vadinasi, teismas neįvertino aptariamos teisės normos hipotezėje nurodytos objektyviai egzistuojančios faktinės aplinkybės – priežasties taikyti teisės normos dispozicijoje nurodytus veiksmus.

9.4.       Pirmosios instancijos teismo išvada, jog 35 darbuotojų pakeistos sutartys nebuvo realiai vykdomos, yra nepagrįsta byloje esančiais objektyviais duomenimis ir 2 liudytojų parodymais. Liudytojai nurodė, kad vykdė kitas darbo funkcijas, nei buvo sulygta pakeistose darbo sutartyse, ir kitas darbo funkcijas, nei buvo aprašyta ankstesnėse jų darbo sutartyse. Šie liudytojų parodymai paneigia teismo išvadą, jog pokyčiai realiai neįvyko. Objektyvi teismo išvada gali būti tokia, jog pokyčiai neįvyko tokie, kokie buvo sutarti pakeistose darbo sutartyse, tačiau nėra pagrindo teigti, jog jie apskritai neįvyko. Tačiau ginčas šioje byloje kilo ne dėl dviejų liudytojų pateiktų parodymų, esą jie vykdė kitas darbo funkcijas, nei buvo sutarta pakeistose darbo sutartyse. Ginčo esmė – ar buvo reali, tikra, ekonominiu ir gamybiniu požiūriu reikšminga priežastis teikti siūlymą dirbti kitomis darbo sąlygomis.

9.5.       Pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymų nevertino kritiškai. Teismas neatliko tinkamo liudytojų parodymo teisinio vertinimo. Liudytojų parodymai patvirtina DK 57 straipsnio 6 dalies priežastį – darbo pagal pirminę sutartį objektyvų nebuvimą, o ne paneigia pasiūlymų realumą. Liudytojų parodymai, kad įrenginių darbas buvo sustabdytas ir kad keitėsi realiai atliekamų užduočių pobūdis, patvirtina darbdavio nurodytą objektyvią situaciją, kad darbuotojai nebegalėjo vykdyti pirminėse sutartyse sulygtų gamybinių funkcijų. Tai yra tiesiogiai su ekonominėmis ir gamybinėmis aplinkybėmis susijusi priežastis, kuri pateisina darbdavio veiksmus siūlyti alternatyvias darbo sąlygas. Liudytojų parodymai patvirtina, kad įprastas gamybinis operatoriaus darbas Amoniako ceche Nr. 1 objektyviai nebuvo įmanomas.

9.6.       Teismas pažeidė DK 218 straipsnio 4 dalį. Pirmosios instancijos teismo padarytos loginės argumentacijos klaidos tiesiogiai lemia sprendimu nepagrįstai priteistas sumas. Šis sprendimas neatitinka kasacinio teismo praktikos civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2024, kurioje teismas sprendė DK 218 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygas. Kasacinis teismas minimoje byloje yra nurodęs, kad kompensacijos dydžio nustatymas ir priteisimas, neatsižvelgiant į jau sumokėtas lėšas, neatitiktų šioje nuostatoje įtvirtinto pažeistų darbo teisių gynimo būdo tikslų, nes reikštų, kad kompensuojama daugiau, nei darbuotojas būtų uždirbęs (atsakovas būtų prastovoje, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas priteisė, lyg jis toliau dirbtų – nors bendrovė objektyviai nei jam, nei kitiems 36 to pačio cecho darbuotojams nebegalėjo suteikti sulygto darbo), jeigu nebūtų pažeista jo teisė dirbti.

10.       Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Tiek atsakovas, tiek byloje apklausti liudytojai nuosekliai paaiškino ir patvirtino, kad darbo sutarčių sąlygų pakeitimas nebuvo faktiškai (realiai) vykdomas, darbuotojams, su kuriais buvo pasirašyti susitarimai dėl darbo sutarčių sąlygų pakeitimų, jokie apmokymai nebuvo vykdomi, darbuotojai tik nueidavo pasirašyti, kad išklausė mokymus (taip pat ir dėl egzaminų išlaikymo), darbuotojams kituose cechuose (padaliniuose) darbo vieta nebuvo suteikta, darbuotojai ir toliau atlikinėjo tam tikrus darbus Amoniako ceche Nr. 1 (pvz., cecho, įrenginių priežiūros, aplinkos tvarkymo ir pan.), jokių darbo funkcijų kituose cechuose (padaliniuose) neatlikinėjo.

10.2.       Visiškai pagrįsta teismo išvada, kad ieškovė nepagrindė būtinybės keisti darbo sąlygas, t. y. kad nepakeitus darbo sąlygų nėra įmanoma tenkinti jos poreikių ir (ar) įgyvendinti jos tikslų. Pažymėtina, kad DK 57 straipsnio 6 dalies siūlymas keisti darbo sutarties sąlygas siejamas su reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis, o ne su aplinkybe, kad dėl objektyvių priežasčių darbdavys negali suteikti darbo, nes tokiu atveju gali būti skelbiama tik prastova.

10.3.       Nei atsakovas, nei teismas nepripažino, kad buvo reali, konkreti, susijusi su būtinybe keisti darbo sutarties sąlygas, priežastis. Atsakovo ir teismo vertinimu, ieškovė byloje neįrodė, kad Amoniako cecho Nr. 1 darbuotojų darbo organizavimas buvo realiai pakeistas (darbo organizavimo pakeitimai realiai buvo vykdomi), t. y. kad šie darbuotojai faktiškai buvo perkelti į kitus cechus (padalinius), ten jiems buvo suteiktos darbo vietos, vykdomi jų apmokymai, kad jie realiai atlikinėjo darbo funkcijas pagal pakeistas darbo sutarčių sąlygas.

10.4.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė byloje neįrodė, kad Amoniako cecho Nr. 1 darbuotojų darbo organizavimas buvo realiai pakeistas (darbo organizavimo pakeitimai realiai buvo vykdomi), t. y. kad šie darbuotojai faktiškai buvo perkelti į kitus cechus (padalinius), ten jiems buvo suteiktos darbo vietos, vykdomi jų apmokymai, kad jie realiai atlikinėjo darbo funkcijas pagal pakeistas darbo sutarčių sąlygas.

10.5.       Neginčytinas teiginys, kad DK nenumato galimybės vertinti darbdavio sprendimų ekonominiu aspektu bei nenumato pareigos pagrįsti, jog darbdavio sprendimai turi sukurti darbdaviui palankesnes ekonomines, gamybines ar organizacines sąlygas siekti darbdavio tikslų. Tačiau pati ieškovė byloje ir šiame apeliaciniame skunde bandė aiškinti ekonominius aspektus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nevertino sprendimų ekonominiu aspektu. Priešingai, teismas įvertino, tai, kad realiai nebuvo jokio sprendimo siūlomo darbo sąlygų pakeitimui, nes niekas faktiškai nedirbo siūlomomis pakeistomis darbo sąlygomis. Atsakovo darbo sutarties sąlygų pakeitimo priežastys nebuvo realios, pagrįstos darbdavio poreikiais, o tik deklaratyviai įvardijant ekonominį priežasties pobūdį. Ieškovė nepagrindė ir neįrodė būtinybės keisti darbo sąlygas, t. y. kad nepakeitus darbo sąlygų nėra įmanoma tenkinti jos poreikių ir (ar) įgyvendinti jos tikslų.

10.6.       Teismas, pripažindamas atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu, jokios loginės klaidos nepadarė, nes atsakovo atleidimo iš darbo dieną (2025-03-12) nebuvo reikšmingų ekonominių, organizacinių ar gamybinių priežasčių keisti darbo sutarties sąlygas. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad atsakovo atleidimo iš darbo dieną nebuvo reikšmingos ekonominės ir gamybinės priežasties keisti darbo sutarties sąlygas, bendrovė neturėjo teisės atleisti atsakovo DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktu pagrindu.

Teisėjų kolegija

 k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

12.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl darbdavio teisės nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis (DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

13.       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovas nuo 2007 m. spalio 9 d. dirbo Amoniako cecho Nr. 1 operatoriumi.  Amoniako cecho Nr. 1 veikla buvo sustabdyta nuo 2024 m. spalio 14 d. ieškovės generalinės direktorės įsakymu (t.1, b.l. 106). Ieškovė pateikė atsakovui tris pasiūlymus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis: 2024 m. spalio 10 d., 2024 m. spalio 28 d. ir 2024 m. spalio 30 d. Visų trijų pasiūlymų atvejais atsakovo darbo užmokestis ir pareigos nebuvo keičiamos, keitėsi tik darbo funkcijų atlikimo vietos: siūlyta dirbti Amoniako ceche Nr.2, Kalcio amonio salietros ceche ir Karbamido ceche. Visi trys pasiūlymai buvo terminuoti: galiojantys iki 2025 m. kovo 31 d. arba iki Amoniako cecho Nr. 1 gamybinių įrenginių paleidimo tikslu gaminti produkciją, atsižvelgiant į tai, kuris įvykis įvyks anksčiau.  Atsakovas visus tris pasiūlymus atmetė. Nuo 2024 m. gruodžio 11 d. atsakovui buvo paskelbta prastova ( t.1, b.l. 121),  ir tą pačią dieną įteiktas įspėjimas, kad po trijų mėnesių atsakovas bus atleistas iš darbo pagal DK 57 straipsnio 3 dalį (kai darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, o darbovietė negali užtikrinti darbo pagal sudarytą darbo sutartį) ( t.1, b.l. 130). Atsakovas buvo atleistas iš darbo 2025 m. kovo 12 d. ( t.1, b.l. 135).

14.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas iš darbo atleistas nepagrįstai, nes: 1) ieškovė nepagrindė būtinybės keisti darbo sąlygas, t. y. kad nepakeitus darbo sąlygų nėra įmanoma tenkinti jos poreikių ir (ar) įgyvendinti jos tikslų: 2) ieškovės nurodomos priežastys nebuvo realios, t. y. pagrįstos jos poreikiais ir (ar) užsibrėžtais veiklos tikslais;  ir 3) pertvarkymai nebuvo realiai vykdomi.

15.       CPK 263 straipsnis nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) „Dėl Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų patvirtinimo“ yra nustatyti rekomenduojami standartai teismo sprendimams, kurių 3.3 punktas nustato, kad teismo sprendimo motyvai turi būti glausti, aiškūs, logiški, nedviprasmiški, konkretūs, objektyvūs ir netendencingi, o 4.3 punktas nustato, kad teismo sprendimo motyvai negali prieštarauti vienas kitam.

16.       Šioje byloje priimto teismo sprendimo motyvai stokoja loginio ryšio ir tarpusavyje, ir su byloje surinktais įrodymais, netgi jiems prieštarauja. Byloje nustatyta ir nepaneigta faktinė aplinkybė, kad ieškovės Amoniako cechas Nr. 1 yra sustabdytas nuo 2024 m. spalio 14 d. ir neveikia iki šio sprendimo priėmimo dienos. J. A. cechas Nr. 1 nevykdo veiklos, tai teismo išvada, kad ieškovės nurodomos priežastys (sustabdyta cecho veikla) nebuvo realios ir pertvarkymai nebuvo realiai vykdomi, akivaizdžiai prieštarauja bylos įrodymams.

17.       Pažymėtina, kad teismas neturi įgaliojimų spręsti, ar darbdavio verslo sprendimas ekonomiškai yra naudingas, logiškas ar tikslingas, nes darbdavys turi išimtinę teisę spręsti, kaip organizuoti verslą siekiant pelno ar efektyvumo. Teismas negali nurodinėti verslininkui, kaip valdyti įmonę, kurį cechą stabdyti, kiek darbuotojų priimti, atleisti ar pan. Teismas vertina ne sprendimo ekonominį pagrįstumą, o jo realumą ir teisėtumą. Šiuo atveju sprendimas stabdyti Amoniako cecho Nr.1 veiklą buvo priimtas įmonės generalinės direktorės įsakymu, todėl yra teisėtas, ir nepateikta įrodymų, kad gen. direktorės įsakymas nebuvo vykdomas, t. y. cechas faktiškai nebuvo sustabdytas, bet veikė toliau.  

18.       Akivaizdu, kad sustabdžius ginčo cecho veiklą, atsakovo kaip operatoriaus pareigybei ieškovė negalėjo suteikti sutartimi sulygto darbo. Atsakovui buvo pasiūlyti trys variantai kito darbo (kituose cechuose) išlaikant tą patį darbo užmokestį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pasiūlymai atsakovui buvo palankesni, negu kad prastova tame pačiame ceche, kas būtų nulėmę mažesnio darbo užmokesčio gavimą (DK 47 straipsnis).

19.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad kiti 34 darbuotojai,  sutikę dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, po 2025 m. kovo 31 d. grįžo į tas pačias pareigas Amoniako ceche Nr. 1, jiems buvo paskelbtos prastovos, o vėliau su jais buvo pradėtos nutraukinėti darbo sutartys, kadangi Amoniako cecho Nr. 1 gamybinė veikla nebuvo atnaujinta, daro nelogišką išvadą, kad ieškovė nepagrindė būtinybės keisti darbo sąlygas. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti priešingai:  sustabdžius Amoniako cecho Nr. 1 veiklą, kitiems 34 darbuotojams lygiai kaip ir atsakovui, laikinai buvo pasiūlytas kitas darbas, o nuo 2025 m. kovo 31 d. visi kiti darbuotojai buvo perkelti į prastovas ir atleisti iš darbo, lygiai kaip ir atsakovas.  Šios aplinkybės tik patvirtina darbdavio negalėjimą išlaikyti tų pačių darbo vietų Amoniako ceche Nr. 1, nes net ir po 2025 m. kovo 31 d. Amoniako cecho Nr. 1 veikimas nėra atnaujintas, vadinasi, darbdaviui nelieka kito varianto, kaip tik atleidinėti darbuotojus.  

20.       Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad darbo sutarties sąlygų pakeitimo laikinumas (iki 2025-03-31) nepaneigia priežasties egzistavimo pasiūlymų pateikimo momentu, todėl  ilgalaikis gamybos sustabdymas ir objektyvus darbo poreikio išnykimas konkrečiame padalinyje yra ekonominio ir gamybinio būtinumo aplinkybė, kuri lemia darbdavio poreikį teisėtai perorganizuoti užimtumą ir siūlyti darbuotojams arba pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas arba atleisti iš darbo. Nėra teisinio pagrindo įpareigoti darbdavį laikyti darbuotojus prastovoje neribotą laiką ir turėti papildomus kaštus, net jeigu jis ir tikisi kada nors atnaujinti sustabdyto cecho veikimą.

21.       Aplinkybė, kad kiti darbuotojai kažkuriuo laikotarpiu ( iki 2025 m. kovo 31 d. arba po šios dienos) ir toliau dirbo tame pačiame Amoniako ceche Nr. 1, tačiau atlikinėjo kitus darbus (anot apklaustų liudytojų ir paties atsakovo paaiškinimų,  tvarkė teritorijas, pumpavo tirpalą iš cisternų į bakus, cechas stovėjo po remonto, negamino amoniako, vykdė kitas funkcijas, ką liepė, tą ir darė) nepaneigia išvados, kad ginčo cecho pagrindinė veikla nebuvo vykdoma. Koks užimtumas yra nustatomas darbuotojams prastovų metu, yra darbdavio prerogatyva, nekeičianti pačios priežasties nustatyti prastovas arba siūlyti kitas darbo sutarties sąlygas.

22.       Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbdavio valia, kai darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis esant ekonominiam ir gamybiniam būtinumui (DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nukrypo nuo šios rūšies bylose suformuotos teismų praktikos, netinkamai įvertino įrodymus, priėmė sprendimą, prieštaraujantį byloje surinktiems įrodymams (CPK 179, 263 straipsniai), todėl panaikintina teismo sprendimo dalis, kuria atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, nuspręsta atsakovo negrąžinti į darbą, priteisti jam iš ieškovės  27 689,46 Eur darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir po 129,39 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2026 m. sausio 21 d., 11 669,62 Eur kompensacijos (neatskaičius mokesčių) ir  463,43 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas pripažįstant, kad atsakovas 2025 m. kovo 12 d. yra atleistas iš darbo pagrįstai ir su juo visiškai atsiskaityta. Likusioje dalyje teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

23.       Perskirstomos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio reikalavimams (CPK 93 straipsnis). Laikytina, kad ieškinys yra tenkinamas 100 proc. Ieškovė pateikė duomenis, kad jos išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė 114 Eur žyminis mokestis ir 10592,64 Eur išlaidos advokato pagalbai.  

24.       Spręstina, kad ieškovės išlaidos pirmosios instancijos teisme buvo per didelės vertinant pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, todėl mažintinos. Ieškinys byloje buvo parašytas 2025 m. birželio 30 d., maksimali kaina už jį paskaičiuota tinkamai taikant koeficientą 2,5 nuo vidutinio užpraėjusio ketvirčio darbo užmokesčio dydžio ( 5839,75 Eur). Kaina už papildomus rašytinius paaiškinimus ( 934,50 Eur) , pasirengimą posėdžiui (87 Eur) nepriteistina, nes šios paslaugos nebuvo reikalingos. Teismo posėdis 2025 m. rugsėjo 26 d. užtruko 35 minutes, todėl nėra pagrindo priteisti už dalyvavimą šiame posėdyje 1500 Eur, priteistina 233,79 Eur, už dalyvavimą 2025 m. lapkričio 27 d. posėdyje priteistina 393 Eur. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 6466,54 Eur išlaidų už advokato paslaugas.

25.       Duomenų apie išlaidas apeliacinės instancijos teisme ieškovas nepateikė, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas tik sumokėtas žyminis mokestis 575 Eur.  Bendra priteisiamų bylinėjimosi išlaidų suma yra 7155,54 Eur ( 114+6466,54+575).

Kauno

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo  M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleidimas iš darbo akcinėje bendrovėje „Achema“, juridinio asmens kodas 156667399, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą pripažintas neteisėtu, nuspręsta negrąžinti atsakovo į darbą ir laikyti, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo nutraukta teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, priteista atsakovui iš ieškovės 27 689,46 Eur vidutinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 129,39 Eur vidutinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, priteista atsakovui iš ieškovės 11 669,62 Eur kompensacija (neatskaičius mokesčių) ir 463,43 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti – pripažinti, kad  atsakovo M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimas iš darbo 2025 m. kovo 12 d. yra teisėtas ir su juo yra visiškai atsiskaityta.

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei AB „Achema“, įm.k. 156667399, iš atsakovo M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 7 155,54 Eur ( septynis tūkstančius šimtą penkiasdešimt penkis eurus ir 54 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                 Marius Bartninkas                                                           

                                                Diana Labokaitė

                                                Lina Žemaitienė