Civilinė byla Nr.e2-715-466/2020

Teisminio proceso Nr 2-68-3-07974-2019-18

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2; 2.6.8.8; 2.6.11.18; 3.2.6.1 

 (S)

                            VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

                                        S P R E N D I M A S

                                               LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                             2020 m. balandžio 7 d.

                                                                          Vilnius

       Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei, 

dalyvaujant ieškovės atstovams G. M., advokato padėjėjui Arnoldui Šimaičiui,  

atsakovės atstovams P. A., advokatui Gintui Andriuškai,

         viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aperte“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laiptų fabrikas“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Transnegis“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Shipping Centre“. 

          Teismas

n u s t a t ė :

          ieškovė, patikslinusi ieškinį prašė pripažinti atsakovės 2019-02-20 atliktą įskaitymą 2 995,44 Eur sumai negaliojančiu ir priteisti iš atsakovės 2 995,44 Eur skolos už stiklo gaminius, 643,15 Eur palūkanų, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų metines palūkanas už reikalaujamą sumą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė atliko nepagrįstą įskaitymą už ieškovės perduotus stiklo gaminius, nes ieškovė gaminius perdavė tinkamos kokybės, o už tai, kad jie galėjo būti apgadinti pervežimo ar gaminių krovimo metu, ieškovė nėra atsakinga (I tomas, 89 – 93 b.l.).                    

          Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutiko. Ieškovė neįrodė, kad pardavė tinkamos kokybės stiklo gaminius. Juos iš Lenkijos į Lietuvą gabeno ieškovės pasitelktas vežėjas „UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir galimas dalykas, jog gaminiai jau buvo pristatyti pažeisti. Atsakovo pasitelktas vežėjas nurodė, kad prekių pakrovimas ir transportavimas vyko sklandžiai, o gaminių apgadinimas galėjo atsirasti tik dėl netinkamo jų įpakavimo. Vežėjas neturi pareigtos išpakuoti krovinį prieš jo pervežimą ir tikrinti krovinio būklę, o išorinių pakuotės pažeidimų vežėjas UAB „Baltic Shipping Centre“ nenustatė. Atsakovė dėl stiklo gaminių pažeidimo buvo priversta užsakyti pakaitinius stiklo gaminius, dėl ko realiai patyrė 2 995,44 Eur išlaidas, po ko įgijo teisę vienašališkai atlikti įskaitymą (I tomas, 80 – 83, 116 – 123 b.l.).

          Šalys pateikė paruošiamuosius dokumentus, kuriuose laikėsi ieškinyje ir atsiliepime į jį išdėstytų pozicijų. Dublike ieškovė nurodė, kad ieškovės 2018-08-06 išrašytą išankstinę apmokėjimo sąskaitą APR Nr. 180028 10 320,64 Eur sumai atsakovė apmokėjo laiku. Tačiau 2018-09-21 PVM sąskaitą – faktūrą AP Nr. 180163 25 801,60 Eur sumai, kurios apmokėjimo terminas 2018-10-10, atsakovė apmokėjimo iš dalies 2019-04-17 sumokėjusi 12 485,52 Eur sumą praleidusi apmokėjimo terminą. Dėl to ieškovė apskaičiavo 643,15 Eur palūkanas. Ieškovės teigimu, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos perduotos prekės iki perdavimo momento turėjo kokių nors trūkumų. Atsakovė dėl prekių gabenimo susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir priėmė iš ieškovės nurodytas prekes, kurias priimdamas vežėjas nenurodė jokių prekių kokybės ar pakavimo trūkumų. Po prekių atgabenimo į Vilnių atsakovė taip pat jokių pretenzijų dėl prekių kokybės ir/ar pakavimo nepareiškė. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė pirmą kartą pretenziją ieškovei pareiškė tik 2018-09-25 (po 4 dienų nuo prekių priėmimo), kai trūkumus pastebėjo stiklo gaminių montuotojai Norvegijoje. Iš atsakovės argumentų galima suprasti, jog prekes iš Lietuvos į Norvegiją gabeno dar vienas vežėjas - transporto paslaugas teikianti „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi prekių trūkumai galėjo atsirasti tik jų gabenimo metu, už ką ieškovė nėra atsakinga, tai atsakovė neturėjo teisės atlikti įskaitymo 2 995,44 Eur sumai. Be to atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtų patyrusi žalą įskaitymo 2 995,44 Eur sumai, kuriai siekė atlikti įskaitymą (I tomas, 86, 87 b.l.).      

           Atsakovė triplike su ieškovės argumentais nesutiko. Nurodė, kad atsakovė dėl ieškovės pateiktų prekių trūkumų turėjo teisę sustabdyti savo prievolės vykdymą. Todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės palūkanų. Atsakovės teigimu, pirkėjas, prieš priimdamas prekes turi teisę, bet ne pareigą patikrinti perkamų daiktų būklę, jų atitikimą kokybės reikalavimams. Atsakovė pasitikėjo ieškove, kaip savo srities profesionale ir manė, jog ieškovė perdavė tinkamos būklės ir kokybės stiklo gaminius. Pagal atsakovę, vežėjas, remiantis CMR konvencijos nuostatomis, priimdamas prekes turi patikrinti tik tai, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaražtyje, taip pat patikrinti krovinio ir pakuotės išotinę būklę. Šiuo atveju krovinio pakuotė nebuvo pažeista. Dalis stiklo gaminių buvo apgadinta dėl netinkamo krovinio įpakavimo, už kurią yra atsakinga ieškovė. Atsakovės nuomone, aplinkybė, jog ji po 4 dienų pareiškė pretenziją ieškovei reiškia, kad atsakovė per protingą terminą pareiškė pretenziją. Remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis pardavėjas turt atlyginti pirkėjo išlaidas, patirtas daikto trūkumams šalinti. Atsakovė, paaiškėjus dalies stiklo gaminių apgadinimo faktui juos užsakė pas kitą gamintoją ir dėl to patyrė 2 995,44 Eur išlaidas (I tomas, 101 -104 b.l.).                           

           Trečiasis asmuo UAB „Baltic Shipping Centre“ atsiliepime nurodė, kad 2018-09-21 krovinį (duomenys neskelbtini) (adresu (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės UAB „Aperte“ sandėlių pagal CMR važtaraštį priėmė UAB „Baltic Shipping Centre“ pasitelktas faktinis vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, t.y. krovinį į vežėjo vilkiko ir puspriekabės junginį pakrovė, sutvirtino ir paruošė trnasportavimui ieškovės sandėlio darbuotojai. Krovinys buvo įpakuotas, t.y. sudėtas ant nestandarinių medinių padėklų, kuriuose stiklo gaminiais buvo sutvirtinti papildomomis tvirtinimo priemonėmis. Kiekvienas padėklas, kaip krovinio vienetas, buvo keliais sluoksniais apvyniotas polietilieno plėvele. Krovinį priėmusi UAB „Baltic Shipping Centre“, veikdama per savo pasitelktą agentą UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėjo galimybės apžiūrėti įpakuotų prekių ir įvertinti jų vidinės būklės, nes norint tai padaryti reikėjo ardyti krovinio įpakavimą. Trečiasis asmuo pagal CMR konvencijos 8 straipsnio nuostatas ir neturėjo pareigos tikrinti paties krovinio, kuris buvo įpakuotas, būklę. Išorinių pakuotės pažeidimų nebuvo pastebėta, todėl nebuvo įrašyta jokių pastabų CMR važtaraštyje. Atsakovė išreiškė prielaidą, kad dėl netinkamo stiklo gaminių vidinio paruošimo transportavimui, jie galėjo apgadinti dar iki jų pristatymo į UAB „Aperte“ sandėlius iš tiekėjo. Ginčo krovinio transportavimo metu jokių incidentų nekilo, krovinys tarptautiniu maršrutu buvo pervežtas įprastomis sąlygomis. Pats transportavimas savaime, esant tinkamam prekių įpakavimui ir tinkamam paruošimui pervežti, negalėjo sudaryti sąlygų krovinio defektams atsirasti. Krovinys lygiai tokios pačios būklės, koks buvo perduotas transportuoti (duomenys neskelbtini), buvo pristatytas į paskirties vietą Norvegijoje. Jokios pastabos vežėjui nebuvo pareikštos. 2018-10-01 už atliktą pervežimą UAB „Baltic Shipping Centre“ išrašė užsakovui „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą – faktūrą BSC Nr. 1810028, kurią užsakovas 2018-11-08 apmokėjo. Atkreipė dėmesį, kad vežėjas pagal CMR konvencijos 8 – 9 straipsnių nuostatas neturi pareigos tikrinti, ar krovinys pakrautas teisingai, t.y. tikrinti, ar krovinys yra tinkamai sudėtas ir tinkamai pritvirtintas. Nors trečiasis asmuo daugiau palaikė atsakovės poziciją, tačiau ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra, nes, trečiojo asmens nuomone, ginčo išsprendimo rezultatas neturės įtakos vežėjo teisėms ar pareigoms.                              

          Ieškinys tenkintinas iš dalies.

          Nustatyta, kad ieškovė UAB „Apertė“ 2018-07-20 pateikė atsakovei UAB „Laiptų fabrikas“ pasiūlymą dėl stiklo gaminių pardavimo už 25 801,60 Eur, kurio pagaminimo terminas – 6 - 7 savaitės (I tomas, 32, 33 b.l.). Ieškovė 2018-08-06 išrašė atsakovei išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr.APR Nr. 180028 už 10 320,64 Eur sumą (I tomas 34 b.l.).

         Stiklo gaminių krovinys ieškovės sandėlyje adresu (duomenys neskelbtini), buvo pakrautas į atsakovės UAB „Laiptų fabrikas“ pasitelkto vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonę, ką patvirtina 2018-09-21 krovinio važtaraštis Nr. TR 180100 (I tomas, 39, 40 b.l.). Ieškovė 2018-09-21 išrašė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AP Nr. 180163 už 25 801,60 Eur sumą (I tomas, 41 b.l.).      

          Atsakovė UAB „Laiptų fabrikas“ 2018-11-20 pareiškė ieškovei pretenziją, kurioje nurodė, kad pristatymo vietoje vykdant stiklo gaminių iškrovimą ir juos apžiūrint buvo nustatyta, kad dalis stiklo gaminių, pasiūlyme identifikuojamų pozicijose G9, G11 ir G13 yra su defektais. Atsakovė nurodė, kad defektiniai gaminiai neparuošti transportavimui eilėje, netinkamai supakuoti, dėl ko galėjo būti pažeisti, o kita defektų atsiradimo galima priežastis - stiklo gaminiai buvo pakrauti į vežėjo transportą jau su defektais. Todėl atsakovė prašė sumažinti bendrą stiklo gaminių kainą arba kompensuoti pirkėjo išlaidas apmokant kito pirkėjo pasitelkto pardavėjo nurodytą kainą už pasiūlymo pozicijose G 9, G 11 ir G 13 nurodytų stiklo gaminių naują pagaminimą ir pristatymą (I tomas, 45 – 47 b.l.). 

           2018-12-03 ieškovė į pretenziją atsakė, kad su ja nesutinka. Nurodė, kad pirkėjas (atsakovė) po užsakymo keitė stiklio gaminių matmenis, dėl ko nusikėlė stiklo gaminių gamybos ir pristatymo terminas. 2018-09-21 pirkėjas (atsakovė) į pasikrovimo vietą adresu (duomenys neskelbtini), neatvyko, o atsiuntė vežėją, į kurio transporto priemonę pardavėjas pakrovė stiklo gaminius. Vežėjas pardavėjui nepareiškė jokių jokių pretenzijų dėl stiklo gaminių kokybės. Ieškovė atmetė pretenziją, kad stiklo gaminių defektai galėjo atsirasti jau perdavimo pirkėjo pasitelktam vežėjui metu, nes krovinio važtaraštyje nebuvo padaryta jokių atžymų ir pardavėjui nebuvo reiškiama jokių pretenzijų iki pat 2018-09-25, kai stiklo gaminiai pasiekė Norvegiją. Pirkėjas nepageidavo jokių specialių stiklo gaminių pakavimo sąlygų ir jie buvo pristatyti nepažeisti iš Lenkijos į Lietuvą, o tolimesnės krovinio gabenimo (jo galimo perkrovimo) aplinkybės pardavjui nėra žinomos (I tomas, 48 – 50 b.l.).                       

           Ieškovė 2019-02-14 paragino atsakovę sumokėti likusią 12 831,54 Eur skolą ir 374,68 Eur delspinigių. Atsakovė į tai 2019-02-20 atsakė, kad dėl dalies ieškovės patiektų nekokybiškų stiklo gaminių atsakovė patyrė nuostolių už 2 995,44 Eur + PVM, nes tiek kainavo naujų stiklo gaminių pagaminimas kitoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vietoje defektuotų. Kadangi ieškovė UAB „Apertė“ nesutiko kompensuoti atsakovei patirtų nuostolių, atsakovė 2019-02-20 atsakyme ieškovei nurodė, kad remdamasi CK 6.131 straipsnio nuostatomis atlieka vienašalį įskaitymą – į 15 480,96 Eur reikalavimą įskaito į UAB „Laiptų fabrikas“ patirtą 2 995,44 Eur dydžio nuostolį dėl pateiktų gaminių trūkumų. Taip pat nurodė, kad nesutinka su ieškovės apskaičiuotomis 374,68 Eur netesybomis, nes šalys nebuvo susitarę dėl 0,02 proc. netesybų taikymo. 2019-02-20 atsakyme atsakovė nurodė, kad sutinka sumokėti 12 485,52 Eur sumą pagal 2018-09-21 sąskaitą APR Nr. 180163, tačiau nesutinka mokėti 374,68 Eur netesybų (I tomas, 53, 54 b.l.).

          Remiantis CK 6.305 straipsnio 1 dalimi, pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

          Pagal CK 6.318 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu pardavėjas neįpareigotas perduoti daiktų konkrečioje vietoje, tai daiktų perdavimu laikoma, kad kai pirkimo–pardavimo sutartis numato daiktų gabenimą, – daiktų įteikimas pirmam vežėjui, kad šis juos perduotų pirkėjui, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita.  CK 6.318 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nenurodytais atvejais – daiktų perdavimu laikomas daiktų pateikimas pirkėjui toje vietoje, kurioje sutarties sudarymo metu buvo pardavėjo verslo ar gyvenamoji vieta arba kurioje daiktai pateikiami pirkėjo nurodytam asmeniui. 

          Remiantis CK 6.320 straipsnio 1 dalimi, jeigu kas kita nenumatyta šiame kodekse arba pirkimo–pardavimo sutartyje, daiktų atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, nuo kurio pagal įstatymus ar sutartį pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigą perduoti daiktus, neatsižvelgiant į nuosavybės teisės perėjimo momentą.          

          CK 6.333 straipsnio 1 dalis numato, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.

         Pagal CK 6.342 straipsnio 2 dalį, kai sutartis nenumato reikalavimų dėl daiktų taros ir pakuotės, perduodami daiktai turi būti supakuoti taip, kaip tokiems daiktams įprasta, o jei tara ar pakuotė gali būti įvairi, – taip supakuotus ar tokioje taroje, kad būtų užtikrintas tokios rūšies daiktų tinkamumas juos laikant ar gabenant įprastinėmis sąlygomis. Jeigu privalomus reikalavimus dėl daiktų taros ar pakuotės nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, tai pardavėjas – verslininkas, privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių tara ir pakuotė atitinka įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus (CK 6.342 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.343 straipsnio 1 dalį, jeigu pardavėjas pažeidžia savo pareigą ir perduoda pirkėjui daiktus nesupakuotus ar be taros arba netinkamai supakuotus ar netinkamoje taroje, tai pirkėjas turi atsisakyti juos priimti ir reikalauti, kad pardavėjas daiktus supakuotų ar pateiktų juos taroje arba pateiktų pakuotę ar tarą, jeigu ko kita nenumato sutartis arba nelemia prievolės ir prekių pobūdis. CK 6.343 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais pirkėjas vietoj šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų gali pareikšti pardavėjui šio kodekso 6.334 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pažymėtina, kad CK 6.334 straipsnis numato pirkėjo teisę pareikšti reikalavimus pardavėjui, kai parduotas daiktas (ne jo pakuotė) neatitinka kokybės reikalavimų.  

          Atsakovė pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomonę dėl stiklo gaminių supakavimo, pateiktą pagal atsakovės UAB „Laiptų fabrikas“ paklausimą. 2019-08-06 atsakyme UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad nuotraukose matomi stiklai yra supakuoti netinkamai, neteisingai paruošti transportavimui. Nuotraukose matome, kas stiklas pastatytas tiesiai ant medinės paletės ant labai plono sluoksnio kartono, t.y. praktiškai be jokių paminkštinimų, metaliniai suveržimai kontaktuoja tiesiai su stiklu ir yra be tarpinių, ko neturėtų būti, tarp pačių stiklų sudėta per mažai tarpinių, kurios neapsaugo nuo stiklų daužymosi tarpusavyje. Toks pakavimas praktikoje nėra teisingas ir užfiksuoti stiklų pažeidimai galėjo būti padaryti dėl netinkamo supakavimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ stiklo gaminiai pakuojami taip : kiekvienas stiklo gaminys, kurio plotas iki 1 kv m., supakuojamas į tamprią plėvelę. Stiklo gaminys, kurio plotas yra didesnis kaip 1 kv m., visas paviršius perklojamas popieriumi, apvyniojamas plėvele arba stiklai vienas kito atskiriami kamštinėmis tarpinėmis (1,5 X 1,5 cm ir 2 mm storio). Kamštinės tarpinės išdėliojamos gaminių kampuose, kraštinėse ir plokštumoje (vienodais atstumais), o taip pat ties tvirtinimo elementais (lazda, montavimo juosta ir pan.). Stiklai, priklausomai nuo jų formos ir matmenų, dedami ant „L“ ar „A“ formos medinių piramidžių arba į medines dėžes. Kad gaminys būtų saugiai transportuojamas, pakuotės kraštai ir dugnas išklojami tam skirtomis medžiagomis – kartonu, guma, plaušu ir pan. Sudėjus stiklus į dėžes ir ant piramidžių yra patikrinama, ar gaminiai tarpusavyje nesiliečia. Laisvi tarpai užpildomi tarpiklinėmis medžiagomis (kartonu, putplasčiu ir pan.). Gaminiai sutvirtinami pakavimo juostomis, lipniomis juostomis. Medinės dėžės vidus išklojamas kartonu tam, kad transportavimo metu gaminiai nesitrintų į medines lentas (II tomas, 28 b.l.).                                           

           Taip pat atsakovė pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ nuomonę dėl stiklo gaminių supakavimo, pateiktą pagal atsakovės UAB „Laiptų fabrikas“ paklausimą. 2019-09-02 atsakyme AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei nurodė, kad iš nuotraukų matosi, kad kamštinių tarpinių pačiuose stiklo kraštuose (?) nėra, stiklai liečiasi vienas su kitu. Ten kur kamštinės tarpinės yra, jos yra toli nuo stiklo kampo, sudėtos netvarkingai, netolygiai, todėl stiklo kampai gali liestis vienas su kitu – transportavimo metu stiklo kraštai yra pažeidžiami. Iš nuotraukų matyti labai daug pačių stiklų suveržimų su pp (polipropilenine) juosta, kurios vaidmuo ir supakavimo schema nėra suprantama. Rekomenduojama, kad stiklo pako surišimai būtų daromi per kamštinių tarpinių sudėjimo vietas. Jei stiklai buvo perveržti, kas yra matoma iš kamštinių tarpinių išsikišimo iš už stiklo kraštų ir jų deformacijos, stiklo kraštai buvo pažeidžiami. Dėžėje stiklai supakuoti ant medžio plaušo medžiagos, kuri neturi stiklui jokio amortizacijos poveikio, kuri greitai trupa ir labai sugeria drėgmę, nuo kurios ji gali virsti „koše‘. Vienoje iš nuotraukų, stiklo apačioje, ištrupėjus medžio plaušui, yra nutrupėjusi stiklo briauna, nes ji transportavimo metu (taip pat dėžės pakėlimo su keltuvais metu) galėjo liestis prie medinės dėžės dugno. Pateikta nuomonė, kad tai mechaninio poveikio pasekmė. Kitoje nuotraukoje matosi kaip medžio plaušas dėžės dugne yra sutrupėjęs. Jei dėžėje, kurioje buvo sukrauti stiklai, buvo laisvumas, stiklai galėjo judėti, o kamštinės tarpinės iškristi (dėžėje matyti daug prikritusių tarpinių). Dėžės su stiklu (stiklo ilgoji kraštinė) turi būti kraunamos lygiagrečiais transporto judėjimo krypčiai, todėl, kadangi stiklai nėra pajudėję iš vietos link dėžės kraštų pateikta nuomonė, jog pažeidimus lėmė ne stiklo transportavimo bėdos, o netinkamas stiklo supakavimas (II tomas, 37 b.l.).          

           Atsakovė pateikė (duomenys neskelbtini) siuntų pakavimo taisykles (Pakavimo vadovą). Jo skirsnyje „Stiklo plokštės ir (ar) priekinis automobilio stiklas“ nurodyta, kad stiklo plokštes ir automobilio stiklus būtina įdėti į pakuotę ar medinę dėžę siekiant apsaugoti nuo sukimo jėgų, kitų pakuočių bei įrangos. Nurodyta, kad reikia apsukti plokštę ar stiklo kraštą polisterenu ir visiškai uždengti vyniojimo medžiaga su oro burbuliukais. Aplink visus stiklo ar plokštės kraštus dėžėje turi būti specialiai pritaikytos formos polistereno įdėklas. Plokštė ir forminiai įdėklai turi būti įdėti į dviejų sienelių gofruotą išorinę pakuotę. Polistereno įdėklai turi neleisti pakuotėje esančiai plokštei ar stiklui judėti ir atskirti bent 6 cm atstumu nuo išorinės pakuotės sienelės (I tomas, 157 b.l.)     

           UAB „Baltic Shipping Centre“ atsakyme į ieškovės UAB „Laiptų fabrikas“ paklausimą nurodė, kad prekių perdavimo metu vežėjas atskiros jų patikros neatliko, nes pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR) vežėjas neprivalo atlikti krovinio turinio apžiūros, t.y. išpakuoti krovinį. Prekių transportavimas vyko sklandžiai – prekės į vežėjo sunkvežimį pakrautos tinkamai, transportavimo metu nebuvo jokių nesklandumų, galėjusių sukelti prekių defektus, todėl pats transportavimas savaime prekių defektui įtakos padaryti negalėjo. Vežėjas negali atsakyti, ar prekės gamintojo buvo perduotos nepažeistos, t.y., ar stiklai nuo pat jų pagaminimo buvo netinkamos kokybės, ar defektai atsirado transportuojant dėl netinkamo stiklo supakavimo. Didžiausia tikimybė, kad gaminių defektus nulėmė netinkamas jų supakavimas – nekokybiškos paletės, netinkami tarpai tarp pačių stiklo gaminių, nepakankamas prekių sutvirtinimas (I tomas, 125 b.l.).  

          Teismas atsižvelgia į trečiojo asmens UAB „Baltic Shipping Centre“ atsiliepime į ieškinį nurodytas stiklo gaminių krovinio supakavimo aplinkybes, t.y., kad krovinys buvo sudėtas ant nestandarinių medinių padėklų, kuriuose stiklo gaminiais buvo sutvirtinti papildomomis tvirtinimo priemonėmis ir kiekvienas padėklas, kaip krovinio vienetas, buvo keliais sluoksniais apvyniotas polietilieno plėvele. Tai teismui leidžia teigti, kad jog trečiasis asmuo nepateikė duomenų apie tai, kokiu pagrindu mediniai padėklai, ant kurių buvo pritvirtinti stiklo gaminiai, turi būti laikomi nestandariniais bei nėra įrodymų, kad tokie mediniai padėklai negalėjo būti naudojami stiklo gaminių supakavimui. Taip pat teigtina, jog aplinkybė, kad kiekvienas padėklas su stiklo gaminiais keliais sluoksniais apvyniotas polietilieno plėvele leidžia manyti, kad stiklo gaminiai buvo stipriai sutvirtinti, kas laikytina tinkamu krovinio supakavimu.

         UAB „Apertė“ prekybos (duomenys neskelbtini) A. D., apklausta liudytoja parodė, kad dalyvavo tuo metu, kad ginčo krovinys buvo iškrautas UAB „Apertė“ sandėlyje, kai stiklo gaminiai buvo atgabenti iš Lenkijos, taip pat dalyvavo minėtus stiklo gaminius pakraunant į atsakovės pasitelkto vežėjo transporto priemonę. A. D. nurodė, kad apžiūrėjo stiklo gaminius ir juos atvežus iš Lenkijos Respublikos ir stebėjo pakrovimo procesą stiklo gaminius perduodant atsakovės vežėjui. Stiklo gaminiai buvo sutvirtinti vinilėmis juostelėmis, kurios visos buvo sveikos, t.y. nebuvo nei vienos nutrūkusios. Liudytoja iš visų pusių apžiūrėjo krovinį ir jokių stiklo gaminių pažeidimų nei pakuotės viršuje, nei apačioje nepastebėjo. Stiklo gaminių krovimo metu nebuvo pažeista stiklo gaminių pakuotė, medinė konstrukcija nebuvo pažeista, o jei būtų pažeista, tai krovinys tokioje pakuotėje nebūtų perduotas vežėjui. Liudytojai per šešerius jos darbo bendrovėje metus nepasitaikė atvejų, kad būtų pristatyti pažeisti stiklo gaminiai. A. D. nurodė, kad kvietė UAB „Laiptų fabrikas“ atstovą apžiūrėti perduodamą stiklo gaminių krovinį, tačiau atsakovės atstovas nepageidavo jo apžiūrėti.                              

          Atsakovės UAB „Laiptų fabrikas“ atstovas 2018-09-25 elektroniniame laiške, adresuotame ieškovės atstovei nurodė, kad keletas stiklų buvo pažeisti transportavimo metu, jam montuotojai sakė, kad buvo prastai supakuota (I tomas 175, 186 b.l.). UAB „Apertė“ atstovė A. D. 2018-09-26 elektroniniame laiške paprašė atsiųsti pažeistų stiklų matmenis, nurodė, kad paklaus, ką tokiu atveju daryti bei nurodė, jog kito atvejo, kaip stiklų perdarymas, nėra (I tomas, 175, 185 b.l.). UAB „Laiptų fabrikas“ atstovo 2018-10-08 elektroniniame laiške nurodyta, kad artimiausiu metu atsiųs brėžinį su pilno claimo turiniu bei nurodytas reikalavimas pergaminti stiklus G – 9, G – 11 ir G – 13, nes jie buvo išpakuoti su pažeidimais, t.y. arba jie skilo transportavimo metu arba buvo supakuoti su pažeidimais ( I tomas, 201 b.l.). UAB „Laiptų fabrikas“ atstovo 2018-10-09 elektroniniame laiške nurodyta, kad transportininkai net nesvarsto tokio nusiskundimo, kadangi paletė nebuvo pažeista, tiesiog išpakavus pastebėti pažeidimai ant stiklo. Nurodyta, kad transportavimo metu buvo pažeisti stiklai G – 9, G – 11 ir G – 13, stiklai G - 8, G – 14, G – 17 ir G -18 pagaminti netinkamu radiusu, todėl reikia pagaminti naujus, G8.1 pasikeitė stiklo matmenys, sutinka už jį sumokėti, G – 16 skilo montavimo metu, todėl sutinka už jį sumokėti (I tomas, 200 b.l.). A. D. 2018-10-09 elektroniniame laiške nurodė, kad atsiradę pažeidimai yra ne gamyklinis brokas ir pažeidimai atsirado transportavimo metu, dėl ko atsakovė turi kreiptis į transporto kompaniją dėl nesaugaus transportavimo (I tomas, 200 b.l.). Atsakovės UAB „Laiptų fabrikas“ atstovas 2018-10-10 elektroniniame laiške nurodė, kad turi aiškią informaciją, jog stiklų sugadinimus lėmė prastas supakavimas. Kartu siuntė nuotraukas nurodydamas, kad 1 ir 3 nuotraukose matomi metaliniai suveržimai, kurie buvo laisvi ir transportavimo metu metalai daužėsi vienas į kitą, dėl ko buvo pažeisti 2 stiklai. IMG 2544 ir IMG 2545 nuotraukose matosi, kad suveržimai liečiasi su stiklo briaunomis  be jokių tarpinių ir jeigu stiklas nors kiek vibruoja, gali būti pažeidimai, IMG 2546 nuotraukoje stiklo briauna be jokios tarpinės liečiasi su mediniu pagrindu, taip pat ten eina suveržimai ir stiklui vibruojant nuskilo briauna ( I tomas, 199 b.l.).          

          Šalių atstovų susirašinėjimas bei atsakovės atstovo nedalyvavimas priimant stiklo gaminius iš ieškovės leidžia teismui pripažinti, kad atsakovei UAB „Laiptų fabrikas“ esminė aplinkybė buvo laiku (iki 2018-10-01) pristatyti į paskirties vietą Norvegijoje stiklo gaminius, kurie būtų tinkamų formų bei išmatavimų. Krovinį pakrovimo metu apžiūrėjusios A. D. liudijimas bei jokių žymų nebuvimas apie krovinio bei jo pakuotės trūkumus CMR važtaraščiuose, pagal kuriuos stiklo gaminiai buvo pristatyti iš gamintojo Lenkijos Respublikoje bei toliau buvo gabenami atsakovės pasitelkto vežėjo, kuomet krovinį ieškovė, kaip pardavėja perdavė atsakovei (II tomas 11, 15, 39, 40, 81 b.l.), leidžia pripažinti labai tikėtina aplinkybę, kad stiklo gaminių atsakovės pasitelktam vežėjui perdavimo metu stiklo gaminiai nebuvo pažeisti, t.y. stiklo gaminius ieškovė perdavė atsakovei tinkamos kokybės (nepažeistus).

         Šiame ginče šalys iš esmės sutarė, kad tarp jų susiklostė pirkimo – pardavimo santykiai, tačiau rašytinės pirkimo pardavimo sutarties, kurioje būtų aptarę stiklo gaminių pirkimo – pardavimo, tarp to ir stiklo gaminių supakavimo bei kitas sąlygas, šalys nebuvo sudarę. Atsakovė UAB „Laiptų fabrikas“ nekėlė ieškovei jokių reikalavimų dėl krovinio (stiklo gaminių) pakuotės. Ieškovės UAB „Apertė“ prekybos (duomenys neskelbtini) A. D. 2018-09-17 elektroniniu laišku kvietė atsakovės UAB „Laiptų fabrikas“ atstovą atvykti į (duomenys neskelbtini) dalyvauti krovinio pakrovime, tačiau UAB „Laiptų fabrikas“ atvykti nepageidavo ir atsakovės pagrindinis rūpestis buvo kaip laiku pristatyti krovinį į paskirties vietą Norvegijoje. 2018-09-17 elektroniniu laišku atsakovės UAB „Laiptų fabrikas“ atstovas paprašė atsiųsti pakuočių gabaritus (I tomas, 161, 162 b.l.), kas, manytina, buvo reikalinga užsakyti tam tikrų parametrų transporto priemonę. Ieškovė UAB „Apertė“ 2018-09-21 savo sandėlyje (duomenys neskelbtini), perdavė stiklo gaminius atsakovės pasitelktam vežėjui (I tomas, 39, 40, 161 b.l.), atsakovės atstovas krovinio pakrovimo procese nedalyvavo, stiklo gaminių būkle ir pakuotės tinkamumu nesidomėjo, todėl įrodymų visuma leidžia teigti, kad ieškovė stiklo gaminius atsakovei perdavė nepažeistus. Nuo to momento daiktų (stiklo gaminių) atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika perėjo pirkėjui, t.y. atsakovei (CK 6.320 straipsnio 1 dalis).              

        Teismas pažymi, kad ieškovė perdavė stiklo gaminius atsakovei supakuotus taip, kaip tokiems daiktams įprasta, t.y. laikėsi CK 6.342 straipsnio 2 dalies nuostatų ir ieškovė pateikė panašaus krovinio pakuotės pavyzdžio nuotrauką (II tomas 110 b.l.). Atsakovė specialių reikalavimų bei pretenzijų ieškovei dėl stiklo gaminių supakavimo nereiškė.

        UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymus į atsakovės atstovo paklausimus teismas vertina kaip minėtų įmonių nuomones, kurios nenurodė imperatyvių reikalavimų tokių stiklo gaminių supakavimui. Pastebėtina, kad minėtos bendrovės krovinio pakuotės tinkamumą vertino tik iš nuotraukų, darytų krovinio paskirties vietoje. Nors AB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad stiklo lakštai negali būti pakuojami ant medžio plaušo, tačiau  UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigė, kad medžio plaušo plokštės tokiam reikalui gali būti naudojamos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad nuotraukose matoma, jog metaliniai suveržimai kontaktuoja tiesiai su stiklu, tačiau nenurodė, kokiose tiksliai nuotraukose tai yra matoma. Sprendžiant iš į bylą pateiktų nuotraukų, jose nesimato, kad metaliniai laikikliai, kurie yra surišti polipropilenine juosta, kontaktuotų (būtų galėję kontaktuoti) su stiklu, nes šalia laikiklių nesimato pažeisto stiklo (ų) (I tomas 183, 187, 188, 196 b.l.). Teigtina, kad  nuotrauka, kur rankose laikomi metaliniai laikiliai, surišti polipropilenine juosta, neįrodo, kad metaliniai laikiliai kontaktavo su supakuotu stiklu (ais) ir jį (juos) pažeidė (I tomas 195 b.l.). Teismas atkreipia dėmesį į nuotrauką, kur matosi atsiskyrusios medinės paletės lentos. Toks pakuotės suardymas, kai iš jungiančios lentos pilnai išsitraukė lentas tvirtinę (tikėtina, didelio diametro) viniai leidžia manyti, jog, tikėtina, buvo padaryti krovinio pakuotės pažeidimai jo iškrovimo – perkrovimo (galimai ir paskirties vietoje) metu. Pastebėtina, kad tarp stiklų matomos tarpinės (I tomas, 178 – 182 b.l.), o AB „(duomenys neskelbtini)“ nurodymas, kad tarpinės (tikėtina tik dalis) yra deformuotos (II tomas, 39, 41 b.l.) neįrodo, kad dėl to buvo pažeisti stiklai, dėl kurių kilo ginčas. AB „(duomenys neskelbtini)“ iškeltas klausimas, kokį vaidmenį atlieka didelis skaičius suveržimų polipropileninėmis juostomis (II tomas, 44 b.l.) nepaaiškina pažeidimų priežasties bei leidžia teigti, kad tankesnis suveržimų kiekis labiau užtikrino stiklų suveržimą, nei priešingai. Nuotrauka, kurioje AB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė stiklo perspaustą medžio plaušo medžiagą ir galimai dėl to padarytą stiklo briaunos pažeidimą (II tomas 42 b.l.), teigtina, neįrodo stiklo pažeidimo priežasties, nes stiklas yra kietesnis už medį. Atsakovės nurodė, kad stiklai buvo suveržti polipropileninėmis juostomis, tačiau neidentifikavo stiklų vietų, kurios dėl kokių suveržimų būtų pažeistos. Ieškovės atstovo argumento, kad nuotraukose kelis kartus užfiksuotas G9 stiklas, bet nėra tiksliai idenfitikuoti G11 ir G13 stiklų apgadinimai (II tomas, 109 b.l.), atsakovė pilnai nepaneigė. Pažymėtina, kad nei ieškovė, nei jos pasitelktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ nenurodė reglamentuotų stiklo pakavimo taisyklių, kurių būtų neatitikusi ginčo stiklo gaminių pakuotė. Manytina, kad (duomenys neskelbtini) siuntų pakavimo taisyklės yra skirtos mažesnių gabaritų siuntiniams (kroviniams), dėl ko nėra pagrindo vadovautis mažesnių gabaritų suntinio pakavimo taisyklėmis sprendžiant apie ginčo krovinio supakavimo tinkamumą.  

        Nustačius, kad ieškovė perdavė stiklo gaminius be trūkumų (nepažeistus) atsakovės pasitelktam asmeniui ir nuo to momento pirkėjui (atsakovei) perėjo atsitiktinė daikto sugedimo rizika pripažintina, kad ieškovė nėra atsakinga už vėliau atsiradusius trūkumus. Atsakovės atstovo 2018-08-24 ir 2018-09-17 elektroniniai laiškai, kuriuose jis ieškovės atstovui nurodė, kad stiklo gaminiai bus siunčiami į Norvegiją, leidžia teigti, kad ieškovei buvo žinoma krovinio paskirties vieta. Tačiau ta aplinkybė leidžia ir teigti, jog atsakovė, žinodama, kad stiklo gaminiai, tikėtina, bus gabenami vandens transportu turėjo reikalauti, kad ieškovė, imtųsi papildomų saugumo priemonių supakuojant stiklo gaminius. Nors atsakovė triplike teigė, kad stiklo gaminių briaunoms buvo panaudota ypač plono sluoksnio medžiaga (I tomas, 103 b.l.), tačiau vėl gi pažymėtinas UAB „Baltic Shipping Centre“ tvirtinimas atsiliepime, jog stiklo gaminiai buvo įtvirtinti papildomomis tvirtinimo priemonėmis ir kiekvienas padėklas buvo keliais sluoksniais apvyniotas polietileno plėvele (II tomas, 6 b.l.). Atsakovė triplike nurodė, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovų prekių iškrovimo darytos nuotraukos patvirtina buvusį netinkamą krovinio supakavimą, tačiau nuotrauka (I tomas, 105 b.l.), kurioje matyti atsiskyrusi medinės pakuotės dalis (ištrūkę ne mažiau kaip 3 dideli viniai) leidžia laikyti tikėtinu, kad toks pakuotės pažeidimas galėjo būti padarytas ir krovinio iškrovimo/perkrovimo į kitą transporto priemonę metu. Todėl teigti, kad stiklo gaminiai nebuvo supakuoti taip, kaip įprasta tokiems daiktams, teismas neturi pagrindo. Pakartotina, jog jokie įrodymai nepatvirtina, kad ieškovė perdavė atsakovei (jos nurodytam asmeniui) netinkamos kokybės (kaip nors pažeistus) stiklo gaminius.                  

       Nenustačius visų sąlygų ieškovės atsakomybei dėl krovinio apgadinimo pripažinti, teigtina, kad   nebuvo CK 6.130 straipsnyje visų sąlygų, būtinų įskaitymui atlikti. Pripažinus, jog 2019-02-20 pranešimo apie įskaitymą metu nebuvo sąlygų įskaitymui atlikti atsakovės 2019-02-20 pranešimu (atsakymu į pretenziją) atliktas įskaitymas pripažintinas negaliojančiu. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovė turi pagrindą reikalauti sumokėti likusią sumą už krovinio pervežimą, todėl iš atsakovės priteistina  2 995,44  Eur ieškovės naudai (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).                                               

       Dėl palūkanų ir ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų  

       Ieškovė patikslintu ieškiniu reikalavo 637,90 Eur palūkanų už 188 dienas nuo 15 480,96 Eur sumos ir 5,25 Eur palūkanų už 8 dienas nuo 2 995,44 Eur sumos (I tomas, 94 b.l.). 

       Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų norma, padidinta 8 procentiniais punktais. Todėl remiantis minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi atsakovei skaičiuotinos 8 procentų palūkanos už termino atlikti mokėjimą praleidimą.  

        Kadangi atsakovė buvo nesumokėjusi 15 480,96 Eur sumos, teismo nuomone, nuo tos dienos, kai pasibaigė apmokėjimo terminas (2018-10-10) ieškovė turi teisę reikalauti 8 procentų palūkanų už 158 dienas laikotarpiu nuo 2018-10-11 iki 2019-03-18 (bylos teisme iškėlimo). Tai sudaro 535,62 Eur (637,90 : 188 = 3,39 x 152). Teismas atkreipia dėmesį, kad reikalavimas dėl 2 995,44 Eur sumos priteisimo pareikštas ginčą jau nagrinėjaant teisme, todėl tuo metu palūkanos negali būti skaičiuojamos. Todėl kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų priteisimo netenkinamas.         

        Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl,  remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteisiamą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat vadovaujantis minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, ieškovė, įgijusi teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininkės (atsakovės)  gauti 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų sumą, kuri priteistina iš atsakovės ieškovės naudai.    

        Dėl bylinėjimosi išlaidų

         Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)  93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. 

          Ieškovės ieškinys tenkinamas 97 procentais, todėl, tenkinant ieškinį iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų (3 procentų) reikalavimų šalims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei  priteistina 81 Eur (83 x 97 %) žyminio mokesčio ir 2 402 Eur ( 2476,60  x 97 %) atstovavimo išlaidų (II tomas 112-117, 159 b.l.). Likusi 280 Eur žyminio mokesčio suma ieškovei grąžintina, kurią turi grąžinti Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis). Proporcingai atmestų reikalavimų daliai (3 %), atsakovei iš ieškovės priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (II tomas, 152 - 155 b.l.), kurios sudaro 205 Eur (6 842,56  x 3 %) sumą.

         CPK 47 straipsnio 2 dalis numato trečiojo asmens teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tačiau teismas įvertinęs tai, kad šioje byloje reikėjo aiškintis vežėjo galimos atsakomybės klausimą bei tai, kad trečiasis asmuo iš esmės dalyvavo atsakovės pusėje, paskirsto trečiojo asmens 1 072,68 Eur atstovavimo išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (II tomas, 136 - 141 b.l.).    

         Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš šalių valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu  (CPK 92, 96 straipsniai).         

         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 259, 268, 270, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi,

 n u s p r e n d ž i a :

        Ieškinį tenkinti iš dalies.

        Pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laiptų fabrikas“ 2019-02-20 pranešimu atliktą 2 995,44 Eur sumos įskaitymą negaliojančiu.

        Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laiptų fabrikas“, įmonės kodas 302311686,  2 995,44 Eur skolos, 535,62 Eur palūkanų, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 571,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019-03-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 483 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aperte“, įmonės kodas 300141819, naudai. 

        Kitoje dalyje ieškinį atmesti. 

        Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aperte“, įmonės kodas 300141819,  205  Eur išlaidų advokato pagalbai atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laiptų fabrikas“, įmonės kodas 302311686, naudai. 

        Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aperte“, įmonės kodas 300141819,  32 Eur atstovavimo išlaidų  trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Shipping Centre“, įmonės kodas 300043741, naudai. 

         Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laiptų fabrikas“, įmonės kodas 302311686,   1 040 Eur atstovavimo išlaidų trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Shipping Centre“, įmonės kodas 300043741, naudai. 

        Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Aperte“, įmonės kodas 300141819, 280 Eur žyminio mokesčio.

         Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aperte“, įmonės kodas 300141819, - 4 Eur, o iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laiptų fabrikas“, įmonės kodas 302311686, - 22 Eur     valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

         Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

         Teisėjas                                                                                       Gintaras Pašvenskas