Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-113-366/2021
Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00120-2021-0 Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugpjūčio 16 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų G. P. ir E. P. skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. birželio 11 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
n u s t a t ė :
1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos apskrities VPK) 2021 m. balandžio 29 d. nutarimu nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena pagal G. P. ir E. P. pareiškimą dėl L. K. ir A. K. laikomo pavojingo šuns – amerikiečių pitbulterjero, neturint savivaldybės išduoto leidimo ir jo vedžiojimo be antsnukio. Administracinio nusižengimo bylos teisena nepradėta nesurinkus duomenų, kad būtų galima spręsti L. ir A. K. atsakomybės klausimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnį.
2. G. P. ir E. P. pateikė teismui skundą dėl minėto nutarimo, kuriuo prašė nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Skunde nurodė, kad institucija nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nustatyta, ar A. ir L. K. šuo priklauso pavojingų šunų veislei ar jų mišrūnams, ne tik neapžiūrėjo jų auginamo šuns, neapklausė A. K..
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. birželio 11 d. nutartimi G. P. ir E. P. skundas atmestas nenustačius, kad L. ir A. K. šuo yra pavojingų ar kovinių šunų veislės ar pavojingo ar kovinio šuns mišrūnas.
4. G. P. ir E. P. pateikė skundą Panevėžio apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti 2021 m. birželio 11 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartį bei Utenos apskrities VPK 2021 m. balandžio 29 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo tyrimo ir grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Skunde nurodoma, kad A. K. socialiniame tinkle „Facebook“ viešais įrašais „Amerikiečių stafordšyrų - pitbulterjerų veislės grupė“ pripažįsta, kad augina amerikiečių pitbulterjerų veislės šunį, jo maitinimui naudoja ir žalią mėsą. Šios veislės šunys yra įtraukti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu patvirtintą kovinių ir pavojingų veislių šunų sąrašą, kaip kovinė veislė. 2019 m. liepos 29 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Gyvūnų laikymo Utenos raj. savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių (toliau - Taisyklės) 4.9 punktas nustato, kad asmenys norintys laikyti pavojingu šunis, o toks yra L. K. ir A. K. laikomas amerikiečių pitbulterjeras ir jų mišrūnai, privalo turėti Savivaldybės išduotą leidimą. Pareiškėjams nėra žinoma, kad toks leidimas būtų išduotas. Taisyklių 39 punktas nustato, kad pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu.
5. L. K. ir A. K. kasdien akivaizdžiai demonstratyviai be antsnukio, viešoje vietoje, vedžioja agresyvų kovinės amerikiečių pitbulterjerų veislės šunį palei pareiškėjų įėjimą į kiemą ir namą bei kieme stovinčius automobilius. Pareiškėjai buvo ne kartą agresyvaus šuns aploti, kas sukelia didelį išgąstį. Su teismo nutarimu nesutinka, nes nebuvo atsižvelgta į tai, kad Institucija iš esmės nesiėmė jokių veiksmų, siekiant nustatyti ar A. ir L. K. šuo priklauso pavojingų šunų veislei ar jų mišrūnams. Institucija ne tik neapžiūrėjo augintinio, tačiau ir atliko tik L. K. pasiteiravimą telefonu apie šuns veislę.
6. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neturi kompetencijos nustatyti šunų veislės ar juos identifikuoti, todėl šios tarnybos raštu teismas neturėjo vadovautis. Teismų praktikoje analogiškose bylose nurodoma, kad šuns priskyrimas pavojingų šunų veislei ar jų mišrūnams yra priskiriamas ekspertų, pvz.: Lietuvos kinologų draugijai (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-03-26 nutarimas byloje Nr. II-97-426/2009), ar šios draugijos kinologams ekspertų kompetencijai. (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-28 nutarimas byloje Nr. II-119-972/2015).
7. Šiuo metu yra atliekami ir DNR tyrimai (https://dnr.lt/gvvunu-dnr-tvrimai/visi-gvvunu-tvrimai/categorv/29- dog), genetiniai tyrimai šuns veislei nustatyti, tačiau nei ekspertinis, nei mokslinis tyrimas šiuo atveju nebuvo atliktas.
8. Institucija ne tik neapžiūrėjo A. ir L. K. auginamo šuns, neapklausė A. K., kuri viešai aiškiai įvardino savo šuns veislę, kaip priklausančią pavojingų šunų kategorijai, bet ir nesiėmė tyrimo veiksmų šuns veislei nustatyti. Tokį tyrimo trūkumą nepagrįstai ir neteisėtai toleravo ir pirmos instancijos teismas Nutartyje, kuri sukuria netoleruotiną situaciją, kad šuns, kuris nėra registruotas, neturi kilmės dokumentų, savininkai galėtų išvengti pavojingų šunų laikymui taikomų reikalavimų, nes nebūtų galimybės nustatyti jo priskyrimo pavojingų šunų ar jų mišrūnams. Tokie savininkai galėtų išvengti bet kokios atsakomybės už pavojingų šunų ar jų mišrūnų laikymo taisyklių pažeidimus, vien įsigydami šunį be veislės dokumentų, todėl ANK 346 straipsnio norma iš esmės taptų nerealizuojama, „mirusi“.
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Utenos apskrities VPK atstovas prašo palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. birželio 11 d. nutartį, pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.
10. Pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas.
11. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
12. G. P. ir E. P. skundžia teismo nutartį, kuria paliktas galioti Utenos apskrities VPK 2021 m. balandžio 29 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal pareiškėjų pareiškimą dėl L. K. ir A. K. laikomo pavojingo šuns – amerikiečių pitbulterjero, neturint savivaldybės išduoto leidimo ir jo vedžiojimo be antsnukio. Administracinio nusižengimo bylos teisena nepradėta nesurinkus duomenų, kad būtų galima spręsti L. ir A. K. atsakomybės klausimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnį.
13. Pareiškėjai skunde teigia, kad Institucija neatliko būtinų tyrimo veiksmų šuns veislei nustatyti, o teismas, toleravęs neišsamų tyrimą, sukūrė situaciją, kad neregistruotų ir be kilmės dokumentų pavojingų šunų ar jų mišrūnų savininkai galėtų išvengti tokių šunų laikymui taikomų reikalavimų ir bet kokios atsakomybės už pavojingų šunų ar jų mišrūnų laikymo taisyklių pažeidimus.
14. Vadovaujantis ANK 567
straipsnio 1 dalimi, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.
15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, pritaria skundo argumentams, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos veikos aplinkybės. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja Raminta Paukštė 2021-04-29 nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, konstatavusi, kad nesurinkta duomenų, kad būtų galima spręsti L. ir A. K. atsakomybės klausimą pagal ANK 346 straipsnį. Tokį sprendimą pareigūnė grindė L. K. parodymais telefonu, kad šuniuką be kilmės dokumentų įsigijo turgavietėje ir A. V. individualios veterinarijos įmonės vakcinacijos aktuose esančiais įrašais, kad šuo vardu Z., priklausantis L. ir A. K., vakcinuotas vakcinomis „Biocan DHPPi LR“ ir Canvac DHPPi LR“. Beje, pastarieji veterinarijos įmonės įrašai neturi jokios įtakos šuns veislės nustatymui ir tai rodo, kad tyrėja ginčijamą nutarimą priėmė apsiribojusi tik L. K. telefonu pateiktomis šuns įsigijimo aplinkybėmis. Toks tyrimas negali būti laikomas išsamiu ir visapusišku, o vien tik L. K. parodymais priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu.
16. Administracinio nusižengimo byloje esančias L. ir A. K. šuns nuotraukas sulyginus su kitais internete esančiais Amerikiečių stafordšyrų - pitbulterjerų veislės šunimis, matyti, kad šie šunys panašūs, todėl tiriant G. P. ir E. P. skundą, būtina imtis visų įmanomų priemonių šuns veislei nustatyti. Įgaliotas institucijos pareigūnas priėmė procesinį sprendimą, neatlikęs jokio tyrimo šioje byloje, todėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. birželio 11 d. nutartis, kuria netenkintas G. P. ir E. P. skundas, naikintina, o administracinio nusižengimo byla grąžintina Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui tyrimui atlikti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,
n u t a r i a :
G. P. ir E. P. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. birželio 11 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui tyrimui atlikti.
Nutarimas neskundžiamas.
Teisėjas Sigitas Bagdonavičius