Civilinė byla Nr. e2-84-323/2021

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.3. 2.4.2.9.1. 3.1.7.1.5. 3.1.7.6. 3.2.6.5.

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,

sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei,        

dalyvaujant ieškovei I. P., jos atstovui advokatui M. U.,

atsakovams A. M., J. M., jų atstovei advokatei Vidai Šeikienei,        

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. P. ir D. P. ieškinį atsakovams A. M. ir J. M. dėl tvoros pastatymo ir vaizdo stebėjimo kamerų pašalinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami leisti žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), tarp žemės sklypo dalių, pažymėtų indeksais A ir C, pagal projektuotojo L. B. paruoštą projektą pastatytą tvorą be atsakovų sutikimo; įpareigoti atsakovus pašalinti vaizdo stebėjimo kameras nuo namo, adresu (duomenys neskelbtini), lauko sienų ir uždrausti be ieškovų sutikimo jas įrengti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad ieškovai 2015-07-17 įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), su 659/1208 dalimis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Atsakovai yra ieškovų kaimynai bei žemės sklypo bendraturčiai. Pagal šiuo metu nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, ieškovai naudojasi žemės sklypo plane indeksu A pažymėta dalimi (269 kv. m.), atsakovai naudojasi žemės sklypo plane indeksu B pažymėta dalimi (214 kv. m.), o žemės sklypo plane indeksu C pažymėta dalimi (121 kv. m.) šalys naudojasi bendrai. Visi sklypai ieškovų ir atsakovų gyvenamajame kvartale yra atitverti tvoromis, tame tarpe ir atsakovų. Kuomet ieškovai ir atsakovai įsigijo butus su jiems priklausančiais žemės sklypais iš turto pardavėjų, ieškovai kartu su atsakovais įrengė šalių naudojamų žemės sklypus skiriančią tvorą iš vidinės kiemo pusės. Ieškovų atskirai valdomo sklypo dalis iš vidinės kiemo pusės yra tik 35 kv. m., o iš įvažiuojamosios kiemo pusės apie 140 kv. m. Sklypo dalis iš vidinės kiemo pusės yra labai siaura apie 4 m pločio ir iš visų pusių aptverta 1,80 m aukščio aklina tvora. Ieškovai sutiko atsitverti vidinio kiemo sklypo dalį tam, kad atsakovų svečiai nevaikščiotų priešais pirmame ieškovų aukšte esančios svetainės langus ir atsakovų vidiniame kieme paleidžiamas šuo nelakstytų į ieškovų butą pro jų terasos duris. Ieškovai atsitvėrė paminėtą sklypo dalį tik su sąlyga, kad jie turės galimybę atsitverti atskirai valdomo sklypo dalį iš įvažiuojamosios kiemo pusės. Bendrai naudojamo sklypo dalyje C prie pat A ir C sklypo dalių ribos nuolat statomi automobiliai, nors žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelė nenumatyta. Ieškovai pritarė tam, kad prie pat jų atskirai valdomos sklypo dalies būtų laikomi automobiliai tik su sąlyga, kad paminėta sklypo dalis bus atitverta taip apsaugant ieškovų teritorijoje esančius želdinius bei vaikų supynes nuo automobilių išmetamųjų dujų. Ieškovai raštu kreipėsi į atsakovus dėl sutikimo pastatyti visus techninius reglamentus atitinkančią tvorą. Atsakovai pateikė atsakymą, neva, jie nesupranta ko ieškovai jų prašo. Tuomet ieškovai pakartotinai pateikė prašymą duoti sutikimą tvoros pastatymui pridėdami tvoros projektą, nurodant statybos vietą, ažūriškumą bei aukštį. Atsakovai sutikimo nedavė. Ieškovams būtina pastatyti tvorą tarp ieškovų naudojamo ir šalių bendrai naudojamo žemės sklypo, kadangi tvora saugotų nuo pašalinių ieškovų turtą. Pagal teisinį reglamentavimą tvora yra priskirtina prie nesudėtingų I grupės statinių, kuriems neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti žemės sklypo bendraturčių, kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams, rašytinius sutikimus (susitarimus). Kadangi atsakovai be jokio pagrindimo neduoda sutikimo tvorai statyti, ieškovai yra priversti kreiptis į teismą su ieškiniu. Be to, atsakovai įvairiais būdais siekia pažeisti ieškovų asmeninę erdvę, stebi, filmuoja ieškovų turtą bei privatų gyvenimą. Atsakovai neteisėtai ant bendros namo sienos įrengė vaizdo stebėjimo kameras ir neteisėtai stebi bendros ieškovų bei atsakovų nuosavybės sklypą. 2018-09-27 ieškovai kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, dėl atsakovų vykdomo neteisėto vaizdo stebėjimo. 2019-01-15 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija priėmė sprendimą, kuriuo pripažino ieškovų skundą pagrįstu bei nurodė atsakovams nutraukti vaizdo stebėjimą, kiek jis vykdomas ne atsakovams priklausančioje teritorijoje. Nepaisant Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nurodymo, atsakovai ir toliau vykdo vaizdo stebėjimą bendros nuosavybės sklype (duomenys neskelbtini). Šiuo metu į atsakovų kameromis filmuojamą vaizdą patenka ne tik atsakovų atskirai valdoma sklypo dalis, bet ir dalis su ieškovais bendrai naudojamo turto, taip pat visi asmenys, gyvenantys name bei į namą ateinantys pašaliniai asmenys, filmavimu sudaromas nuolatinio stebėjimo išėjus iš namų pojūtis. Atsakovai nuolat keičia kamerų kryptį, taip keisdami filmuojamo sklypo ribas. Todėl abi kameros nesudėtingai gali būti nukreiptos į ieškovų atskirai valdomą sklypo dalį, tiek iš vidinio kiemo, tiek ir iš įvažiojamosios kiemo pusės.

Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovų atsiliepime į ieškinį ir teisme išdėstyti nesutikimo su tvoros pastatymu argumentai. Ieškovų tvora kardinaliai keičia bendro ieškovų ir atsakovų žemės sklypo išvaizdą į blogąją pusę. Pagal Statybos įstatymo 5 straipsnio 4-5 punktus, statinio architektūra turi būti tokia, kad: architektūriniai, inžineriniai ir technologiniai inžineriniai sprendiniai derėtų tarpusavyje, architektūriniai sprendiniai sudarytų darnią, bendrą visumą. Šiuo metu nė vienas namas ieškovų ir atsakovų gyvenamajame kvartale ((duomenys neskelbtini)) neturi tvorų iš įvažiuojamos kiemo pusės. Tvoromis yra atitverti kiemai tarp namų valdų ir išorinės kvartalo tvoros, tai yra tvoros, skiriančios kotedžus, yra nematomos iš įvažiuojamos kiemo pusės. Visi namai (duomenys neskelbtini) turi nuosavą žemę iš įvažiuojamos kiemo pusės ir nė vienas nėra aptvertas, nes visi kvartalo gyventojai naudojasi vidiniu kvartalo kiemu bendrai. Įėjimas/išėjimas iš ieškovų ir atsakovų gyvenamojo kvartalo (varteliai) yra namo (duomenys neskelbtini) privačiame žemės sklype ir ieškovai kasdien ne po viena kartą vaikščioja ten. Ieškovų tvora stipriai apriboja galimybes manevruoti, apsisukti žemės sklypo bendro naudojimo aikštelėje. Toje vietoje, kurią ketina atitverti ieškovai ir kur šiuo metu stovi jų kilnojama tvora, yra numatytas pėsčiųjų praėjimas per vartelius į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ieškovams užstačius tvorą, šio praėjimo nebelieka. Ieškovai nori atitverti jiems naudotis priskirtą žemės sklypo dalį A iš įvažiuojamosios kiemo pusės tam, kad atskirai ja naudotis, tačiau patys nesilaiko tos tvarkos: naudojasi atsakovams priskirta dalimi B (apie 50 kv. m.). Atkreipė dėmesį, kad ieškovų  teritorijoje esantys pavėsinė, šiltnamis, supynės yra kilnojamasis turtas ir gali būti perkeltas į ieškovų atitvertą kiemą iš šiaurinės pusės, dėl ko sprendžia, jog šių objektų apsaugos užtikrinimui tvora yra visiškai nereikalinga. Nemano, kad automobiliai darytų žalą ieškovų želdiniams ar sūpynėms, be kita ko, prie dalies A esanti atraminė sienutė saugo sūpynes nuo automobilių. Atsakovai niekada nepaleidžia savo šuns vieno į įvažiuojamąją kiemo pusę, o išveda tik su pavadėliu. Be to, projektuotojos L. B. tvoros projektiniame pasiūlyme yra parodyti 50 % ir 25 % ažūro tvoros fragmentai M1:10. Nurodytas ažūriškumas yra tik tvoros sekcijose tarp medinių lentų. STR 1.05.01:2017 7 priedo punktai 1.2.1. ir 1.2.2. numato kiaurymių plotą, įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą. Nėra apskaičiavimų, kad tvoros segmentų ažūriškumas 50 % ir 25 %, atsižvelgiant į stulpelių ir cokolinės dalies plotą. Akivaizdu, kad tvoros sekcijų mediniai rėmai ir metaliniai stulpeliai yra aklini ir neturi reikiamo ažūro. Reiškia, bendras tvoros ažūriškumas bus mažesnis negu 50 % ir 25 % atitinkamai. Projektinio pasiūlymo 7 lape betoniniai stulpiniai pamatai 0,7 m yra nurodyti tik vienoje tvoros dalyje B-C su ažūriškumu 50 %, o dalyje C-D su ažūriškumu 25 % nenurodytas stulpelių tvirtinimas - betoniniai stulpiniai pamatai nėra numatyti. Tai yra nesaugu ir pavojinga. Projektiniame pasiūlyme nėra pėstiesiems skirtų vartelių segmento projekto, nors 6 pasiūlymo lape tokie varteliai yra parodyti prie taško D. Atsakovams netinka šita vartelių vieta, nes ji yra labai arti jų buto ir žvanginimo garsas nuo pastovaus vartelių su metaliniu rėmu uždarymo trukdo. Projektiniame pasiūlyme nenurodyta, kas statys tvorą. Pačių ieškovų statyba yra nesaugi. Taip pat nenurodytas tvoros dalių A-B, B-C, C-D ilgis, iš kokio segmentų skaičiaus jie susidės. Projektiniame pasiūlyme nurodyta, kad tvoros dalies A-B ažūriškumą ieškovai derins atskirai su namo Nr. 27A savininkais. Tačiau šita tvoros dalis yra ieškovų ir atsakovų bendros nuosavybės sklype ir jie privalo derinti ją ir su atsakovais pagal statybos įstatymo 14, 27 straipsnius. Dalis A-B prieina prie pat bendro naudojimo dalies C (prie betoninių vazonų), todėl ieškovai turi būtinai derinti ją ir su atsakovais. Dalyje D-C yra trinkelės, kurios nepriklauso ieškovams nuosavybės teise ir ieškovai neturi pagrindo šalinti trinkeles tvoros pastatymui. Projektinio pasiūlymo 5 lape parašyta: „Projektuojama tvora atitraukiama į P. šeimai priklausantį sklypą nuo 38 iki 53 cm ir jos konstrukcijos neperžengia sklypo ribų“. Tačiau ši sklypo dalis A priklauso ieškovams ir atsakovams bendros dalinės nuosavybės teise ir tik skirta ieškovų naudojimui. 2017 metais pastatytos tvoros dalį, kuri yra prie pat C dalies, ieškovai nugriovė, o dalis tarp A dalies ir besiribojančio sklypo (2 segmentai dalyje A-B) tebestovi. Pagal pateiktą projektą dabar jie ketina vienoje dalyje C-D atitraukti 0,53 m nuo ribos tarp sklypo dalių A ir C, o antroje tvoros dalyje B-C pietinėje pusėje 0,38 m nuo ribos tarp sklypo dalių A ir C. Tačiau ieškovų projekte „Sklypo planas M1:250“ apskritai nėra pažymėta riba tarp sklypo dalių A ir C prie numatomos tvoros dalies B-C, o atstumą nuo ribos 0,38 m jie skaičiuoja nuo atraminės sienutės šiaurinio krašto. Pagal žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, kuris yra ieškovų ir atsakovų pirkimo-pardavimo sutarčių priedas ir neatskiriama dalis, riba tarp sklypo dalių A ir C ties numatomos tvoros dalies B-C yra iš karto už betoninių vazonų, kurių plotis yra 0,35 m į pietinę pusę ir kurie yra atraminės sienutės dalis. Vadinasi tvoros dalį B-C ieškovai planuoja pastatyti ant ribos tarp A ir C dalių (atsižvelgiant į tvoros storumą), arba prie pat jos, bet neišlaikant 0,38 m atstumo. Ieškovai turėjo aiškiai nurodyti projekte „Sklypo planas M1:250“ ribą tarp sklypo dalių A ir C šitoje vietoje ir teisingą atstumą nuo ribos iki tvoros. Ieškovų naudojamos žemės sklypo dalies A žemės paviršiaus lygiai dalyje tarp L. B. parengtame projektiniame pasiūlyme, t. y. plane Ml:250, nurodytų taškų D-C ir B-C labai skiriasi. Žemės sklypo paviršiaus lygis tarp taškų B ir C yra gerokai, maždaug 0,50 m, aukštesnis nei tarp taškų D-C, todėl tarp taškų B ir C yra įrengta maždaug 0,50 m aukščio atraminė sienutė, atskirianti šią žemės sklypo dalį nuo bendro naudojimosi aikštelės C. Susipažinus su projektiniais pasiūlymais, darytina išvada, kad 1,80 m. aukščio tvora dalyje tarp taškų B ir C bus statoma ant šios atraminės sienutės. Todėl tvoros aukštis, skaičiuojant nuo žemės sklypo dalies C paviršiaus bus ne 1,80 m, o mažiausiai 2,30 m. Pagal pateiktą projektą ieškovų numatytas dalies A atitvėrimas yra tolygus šios sklypo dalies atidalijimui iš bendros dalinės nuosavybės. Tokiam atidalijimui būtina parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Tik suformavus atskirą žemės sklypą būtų pateisinamas tvoros, atskiriančios savarankiškus nekilnojamojo turto objektus, įrengimas. 

Atsakovų nesutikimo su ieškiniu dėl vaizdo stebėjimo kamerų pašalinimo argumentai. Kamera Nr. 1 yra ant atsakovų buto balkono gyvenamojo namo pietinėje pusėje, o kamera Nr. 2 - ant šiaurinės gyvenamojo namo sienos, taip pat ant atsakovų balkono. Abi kameros yra ant atsakovams priklausančio buto išorinių sienų (balkonų), šalia jų langų. Kamerų įrengimo tikslas buvo atsakovų turto ir jų pačių apsauga. Dėl gyvenamojo namo pietinėje pusėje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (Nr. l). Nuo pat įrengimo ir ieškovų skundo pateikimo Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai metu vaizdo kamera Nr. l buvo stebimi atsakovų buto laiptai, įėjimas į jų butą, kurie yra jiems priklausančioje sklypo dalyje B ir yra atsakovų buto sudėtinė dalis ir bendro naudojimo aikštelė, plane pažymėta C, su joje stovinčiais atsakovų automobiliais. Kita vaizdo stebėjimo kamera buvo ir yra nukreipta stebėti tik atsakovams priklausančio žemės sklypo, žymimo indeksu B, dalį - vidinį kiemelį, esantį šiaurinėje gyvenamojo namo pusėje. Pagal pirkimo-pardavimo sutarties 2.1.2 punktą ši B dalis nuosavybės teise priklauso atsakovams ir pagal Naudojimosi tvarkos planą šia žemės sklypo dalimi naudojasi tik atsakovai. Atsakovų ir ieškovų atskirai naudojamas žemės sklypo dalis B ir A šiaurinėje žemės sklypo pusėje skiria tvora. Vidinė kamera (Nr. 3) buvo įrengta dar 2018 m. atsakovų bute pusrūsyje ant palangės išskirtinai atsakovų turto ir jų pačių saugumo tikslais. Ji buvo nukreipta į atsakovams pagal pirkimo-pardavimo sutartį priklausantį ir naudojimui skirtą sklypo dalies B dalį. 2019 m. gegužės-birželio mėn. ši kamera buvo atjungta ir palikta ant palangės kaip muliažas, padedantis užtikrinti atsakovų turto saugumą. Pagal pareikštą reikalavimą aiškiai matyti, jog dėl vidinės kameros ieškovai pretenzijų nagrinėjamu atveju nereiškia. Nei viena atsakovų vaizdo kamera niekada nebuvo nukreipta į ieškovų asmeninio naudojimo teritoriją (Sklypo dalį A) bei jų butą, kur galėtų būti pažeistos jų teisės į privatų ir šeimos gyvenimą. Išorinės kameros Nr. l ir Nr. 2 nėra pasukamos nuotoliniu būdu. Jos yra tvirtai pritvirtintos kronšteinais ir norint pakeisti stebėjimo kryptį, reiktų atsukti varžtus ir vėl iš naujo juos prisukti po krypties pakeitimo. Po atsukimo kameras tiksliai sugrąžinti į pradinę padėtį yra praktiškai neįmanoma. Kamerų kronšteinų nuotraukos (pateiktos 2021-03-15 išoriniame kietame diske) patvirtina, kad kameros prie sienos yra pritvirtintos varžtais, t. y. jos nėra valdomos nuotoliniu būdu, kaip teigia ieškovai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl leidimo statyti tvorą neturint bendraturčių sutikimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra dviejų butų pastatas ir 0,604 ha žemės sklypas. Adresu (duomenys neskelbtini), esantis butas ir 549/1028 žemės sklypo priklauso atsakovams, o (duomenys neskelbtini), esantis butas ir 659/1208 žemės sklypo priklauso ieškovams. Ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra padalintas į tris dalis, žemės sklypo dalys sužymėtos indeksais A (269 kvadratiniai metrai), B (214 kvadratiniai metrai) ir C (121 kvadratinis metras). Indeksu A pažymėta žemės sklypo dalimi naudojasi buto (duomenys neskelbtini) savininkas (-ai), indeksu B pažymėta žemės sklypo dalimi naudojasi buto (duomenys neskelbtini) savininkas (-ai), o indeksu C pažymėta žemės sklypo dalimi butų (duomenys neskelbtini) savininkai naudojasi bendrai. 2017 m., ieškovai, neturėdami raštiško atsakovų sutikimo, žemės sklype (duomenys neskelbtini), pasistatė tvorą, kuria buvo atskirta indeksais A ir C pažymėtos žemės sklypo dalys. Atsakovai nesutikdami su ieškovų veiksmais kreipėsi į teismą dėl neteisėtai pastatytos tvoros nugriovimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje e2-2655-1030/2018 patenkino atsakovų ieškinį ir įpareigojo ieškovus per 30 dienų terminą nugriauti tvorą, esančią žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), tarp žemės sklypo dalių pažymėtų indeksais A ir C. Sprendimas civilinėje byloje e2-2655-1030/2018 įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 14 d. Įsiteisėjus sprendimui, ieškovų prašymu projektuotoja L. B. parengė tvoros, atribojančios žemės sklypo A ir C dalis, projektą. Ieškovai 2019 m. rugsėjo 11 d. raštu kreipėsi į atsakovus, prašydami, pagal parengtą tvoros projektą, leisti pastatyti tvorą, atskiriančią žemės sklypo A ir C dalis. Negavus leidimo iš atsakovų pagal parengtą projektą statyti tvoros, ieškovai kreipėsi į teismą ir prašo išduoti leidimą be atsakovų sutikimo pastatyti tvorą.

Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodoma, kad statytojas privalo, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kai yra nesutarimas valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų (kaip jie apibūdinami Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje, t. y. pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui ir (ar) informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami specialiesiems architektūros reikalavimams, specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams, specialiesiems paveldosaugos reikalavimams parengti) pateikimas. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-571/2009).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Taigi teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, 34 punktas).

Šiuo atveju ieškovai įgyvendino įstatyto bei teismų praktikos jiems keliamus reikalavimus – raštiškai kreipėsi į atsakovus dėl leidimo statyti tvorą, pateikdami atsakovams tvoros projektą, supažindino pastaruosius su norimais atlikti statybos darbais, jų apimtimis – tačiau sutikimo tvoros statybai iš atsakovų negavo. Įvertinus atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje išsakytus atsakovų argumentus, teismas sprendžia, jog atsakovai nepagrįstai atsisako leisti ieškovams statyti tvorą.

Iš pateikto tvoros projekto matyti, jog tvoros konstrukcija susidės iš: betoninių stulpinių pamatų ir metalinių stulpų, 40x60 mm skersmens, tvoros sekcijos, susidedančios iš medinio rėmo su užpildu iš lentų. Numatomas tvoros aukštis nuo žemės 1,80 m., 50 procentų tvoros ažūriškumas atkarpoje B-C ir 25 proc. tvoros ažūriškumas atkarpoje C-D. Tvoros gabaritai, konstrukcijos, ažūriškumas ir išdėstymas sklype atitinka reikalavimus, keliamus šios paskirties statiniams.  Pažymėtina, kad aukščiau nurodyti tvoros konstrukcijos elementai būdingi visai nuo A iki taško D juosiančiai tvorai, o ne atskiroms jos atkarpoms, todėl nesutiktina, jog nėra aiškus metalinių stulpų tvirtinimo pagrindas B-C atkarpoje. Tvoros statybai ir šioje atkarpoje bus naudojamas betoninis stulpinis pamatas.

Kaip matyti, ieškovai tvoros atkarpas B-C ir C-D rengiasi atitraukti į indeksu A pažymėto žemės sklypo dalies pusę: B-C atkarpą – 38 cm, C-D atkarpą – 53 cm. Tvoros atkarpą C-D 53 cm atitraukus į A indeksu pažymėtą sklypo dalį, nekils poreikis nuardyti nuo bendrojo naudojimo sklypo dalies kietos dangos pagrindą (trinkelių). B-C atkarpoje A ir C indeksais sužymėtos sklypo dalys yra atskirtos betoniniais blokais. Ši betoninių blokų juosta tvoros projekte įvardijama kaip „tvora“. Pagal Žemės sklypo naudojimo tvarkos planą A indeksu pažymėta sklypo dalis B-C atkarpoje prasideda nuo pietinio betoninių blokų krašto. Tvoros projekto B-C atkarpoje 38 cm atstumas yra skaičiuojamas teisingai – nuo A ir C sklypo dalis skiriančio pietinio betoninių blokų krašto. Atsakovai nors ir nurodo, kad ieškovai nesirengia tvoros atkarpoje B-C laikytis 38 cm atstumo, be kita ko, projektu numatytų tvoros gabaritų, tačiau įrodymų, patvirtinančių iškeltas prielaidas, neteikė teismui.

Atsakovų reikalavimai tvoros projekte nurodyti tikslų tvoros ilgį, segmentų, sudarysiančių tvorą, skaičių, laikytini pertekliniais. Ieškovai siekia visiškai atriboti indeksu A pažymėtą sklypo dalį nuo indeksu C pažymėtos sklypo dalies, todėl šiuo atveju aktualu nustatyti ne tvoros ilgį, o žemės sklypo A ir C dalis skiriančias ribas, kas tvoros projekte ir buvo padaryta. Be to, atsakovai yra (duomenys neskelbtini) žemės sklypo bendrasavininkai, vadovaujantis Žemės sklypo naudojimo tvarkos plane esančiais duomenimis, jiems yra puikiai žinomi bendro naudojimo žemės sklypo dalies matmenys. Pateiktame projektiniame pasiūlyme yra aiškiai įvardijama, kiek statytina tvora bus atitraukta į A indeksu pažymėto sklypą. Tvoros projekte taip pat yra nurodytas vieno tvoros segmento plotas. Taigi, pagal pateiktus duomenis, atsakovams nėra sudėtinga savarankiškai atlikti dominančius skaičiavimus.

Atsakovai yra teisūs teigdami, jog projektiniame pasiūlyme prie taško D nors ir yra numatytas vartelių įrengimas, tačiau pats vartelių segmentas nepateikiamas. Šis projekto neatitikimas nėra esminis, kadangi varteliai laikytini sudėtine tvoros dalimi ir jiems taikytini tokie patys reikalavimai kaip ir suprojektuotai tvorai: aukštis nedidesnis kaip 1,80 m., ažūriškumas nemažesnis kaip 25 proc. Atsakovai taip pat prieštarauja vartelių įrengimui D taške, prie pat gyvenamojo pastato, kadangi, pasak jų, dėl nuolatinio vartelių girgždėjimo tai jų šeimai sukeltų nuolatinius nepatogumus. Pastebėtina, jog kiekvienam savininkui yra nustatyta pareiga rūpintis savo turtu ir užtikrinti, jog nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės. Įrengus vartelius, šios pareigos tinkamas įgyvendinimas apimtų ir minimų defektų šalinimą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai būtų nesąžiningi, neprižiūrėtų jiems priklausančio turto, tokiu būdu keltų rūpesčius tretiesiems asmenims. Tai teikia pagrindo išvadai, kad tokių trikdžių bus išvengta arba nepavykus išvengti – kaip įmanoma greičiau šie bus pašalinti. Pastebėtina ir tai, kad varteliai gali būti įrengti tik tais tvoros B-C ir C-D atkarpose – tvoros atkarpos A-B išorinė siena atsiremia į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas, proceso šalys nėra šio žemės sklypo bendrasavininkai. Toliausią tašką tvoros B-C, C-D atkarpose ir gyvenamąjį namą skiria tik apie 12,5 m. (apytikris atstumas nustatytas vadovaujantis Žemės sklypo naudojimo tvarkos plane nurodytais duomenimis tarp taškų 11-12), todėl, nemanytina, kad vartelių suprojektavimas kitoje vietoje spręstų nurodyto pobūdžio problemą.

Atsakovai pažymėjo, kad ginčo šalys įprastai bendrai naudojamoje žemės sklypo dalyje parkuoja automobilius, todėl fiziškai atskyrus indeksais A ir C pažymėtas žemės sklypo dalis taptų sudėtinga manevruoti automobiliais C indeksu pažymėtoje žemės sklypo dalyje. Bylos duomenimis indeksu pažymėta C žemės sklypo dalis yra 121 kvadratinių metrų pločio, stačiakampio formos, jos plotas siekia apie 9 m, ilgis apie 12,5 m (atstumai nustatyti remiantis Žemės sklypo naudojimo tvarkos plane nurodytais duomenimis tarp taškų 10-11-12). Įvertinus C žemės sklypo dalies dydį, formą, teismas nemano, jog A ir C sklypo dalis skirsianti tvora gali turėti įtakos manevravimui automobiliu. Be to, pagal nustatytą naudojimosi žemės sklypo tvarką, indeksu A pažymėta sklypo dalis skirta išimtinai ieškovų reikmėms, atsakovų naudojimasis šia žemės sklypo dalimi, neturint pačių ieškovų sutikimo, nepriklausomai nuo to ar A ir C žemės sklypų dalys yra viena nuo kitos atribotos, negalimas. Pabrėžtina, kad dėl nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos ieškovams taip pat nereikalingas atsakovų sutikimas tvoros A-B atkarpos statybai. Atkarpa A-B atriboja indeksu A pažymėto žemės sklypo dalį nuo (duomenys neskelbtini), teritorijos. Atkarpa A-B atsiremia ne į bendrai naudojamo žemės sklypo dalį, o į tvoros atkarpą B-C, dėl kurios statybos leistinumo sprendžiamas klausimas nagrinėjamoje byloje. Dėl nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos ieškovams taip pat nereikia derinti su atsakovais savo kilnojamojo turto (supynių, šiltnamio, pavėsinės) laikymo vietos - indeksu A pažymėtame žemės sklype tą jie turi teisę daryti savo nuožiūra. 

 Atsakovai nurodo, kad ieškovų tvora gali sudarkyti bendrą kvartalo visumą, kadangi visi namai nuo (duomenys neskelbtini) bei nuo (duomenys neskelbtini) turi nuosavą žemę iš įvažiuojamosios kiemo pusės, tačiau nei vienas iš jų nėra aptvertas, būstų gyventojai fasadiniu priekiniu kiemu naudojasi bendrai. 2019 m. spalio 15 d. antstolės Vidos Daugirdienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina atsakovų nurodytas aplinkybes, tačiau byloje nėra duomenų apie kitų butų savininkų patvirtintą žemės sklypų naudojimosi tvarką. Šiuo atveju negalima nustatyti ar kitų butų savininkų priekinės fasadinės kiemo dalys yra priskirtos bendram naudojimui, ar ne. Ieškovai nagrinėjamu atveju siekia ne padalinti bendro naudojimo sklypo dalį, o atskirti jų naudojimui priskirtą sklypo dalį nuo bendro naudojimo sklypo dalies. Jokia tvora bendro naudojimo sklypo dalyje nebus įrengiama, proceso šalys indeksu C pažymėta sklypo dalimi ir toliau naudosis bendrai, tai yra naudojimasis priekine fasadine kiemo dalimi niekuo nesiskirs nuo kaimynystėje gyvenančių asmenų. Teismas taip pat nesutinka, kad tvoros įrengimas gali sudarkyti kvartalo visumą, kadangi ir kiti butų savininkai yra atriboję jų asmeniniam naudojimui skirtas žemės sklypo dalis. Šiuo klausimu asmeniniam naudojimai skirtos žemės sklypo dalies lokacija – šiaurinėje ar pietinėje pastato pusėje – tam neturi reikšmės.

Atsakovai taip pat nurodė, kad pačių ieškovų pastatyta tvora gali būti nesaugi, todėl nesutinka, kad ieškovai patys įrengtų tvorą. Pastebėtina, kad įstatymas įpareigoja iš bendrasavininkų gauti rašytinį sutikimą dėl pačios statybos, tačiau nenumato pareigos derinti su bendrasavininkais asmens atliksiančio statybos darbus kandidatūros. Be to, atsakovai ir nepateikė jokių įrodomų, kurie patvirtintų nurodytus argumentus. 

Dėl kitų atsiliepime ir teismo posėdyje išsakytų atsakovų teiginių dėl tvoros statybos teismas nepasisako, kadangi tai neturi teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas leisti žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), tarp žemės sklypo dalių, pažymėtų indeksais A ir C, pagal projektuotojos L. B. paruoštą projektą pastatyti tvorą be atsakovų sutikimo.

Dėl vaizdo stebėjimo kamerų pašalinimo nuo namo išorinių sienų.

Nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), ant namo išorinių sienų atsakovų yra įrengtos dvi vaizdo stebėjimo kameros. Viena kamera (toliau – Kamera Nr. 1) įrengta ant atsakovų buto balkono gyvenamojo namo pietinėje pusėje, o kita kamera (toliau – Kamera Nr. 2) taip pat įrengta ant atsakovų balkono tik iš šiaurinės gyvenamojo pastato pusės. Atsakovų teigimu vaizdo stebėjimo kameros sumontuotos jų turto apsaugos tikslais. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovai buvo įpareigoti nutraukti vaizdo stebėjimą, kiek jis vykdomas ne jiems priklausančioje teritorijoje – kalbama apie Kamerą Nr. 1 ir ja stebimą bendro naudojimo sklypo dalį. 2019 m. balandžio 4 d. atsakovai informavo Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kad nukreipė vaizdo stebėjimo Kamerą Nr. 1 į jiems nuosavybės teise priklausančius buto laiptus, o kitą į vaizdo stebėjimo lauką patenkančią bendro naudojimo erdvę užtušavo. 2019 m. birželio 14 d. raštu Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija konstatavo, jog 2019 m. sausio 15 d. sprendimas yra įvykdytas. Iš antstolės Vidos Daugirdienės 2019 m. lapkričio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad vaizdo stebėjimo Kameros Nr.1 ir Nr. 2 yra stacionarios, tai yra neturi elektrinės ir mechaninės pavaros, kuria būtų galima nuotoliniu būdu keisti kameros filmavimo rakursą – stebėjimo lauko pakeitimas galimas tik atsukus konštreinų tvirtinimo sraigtus. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo taip pat matyti, jog vaizdo stebėjimo Kamera Nr. 1 fiksuojami pietinėje pastato pusėje į atsakovų butą vedantys laiptai ir pastato durys, tuo tarpu vaizdo stebėjimo Kamera Nr. 2 fiksuojama šiaurinėje pastato pusėje esanti žemės sklypo, pažymėtu indeksu B, dalis. 

Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Konstitucijos 22 straipsnyje yra įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas. Žmogaus teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. Žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

CK 2.23 straipsnio, reglamentuojančio teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas; privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas ir pan. (straipsnio 2 dalis); 4 dalyje nurodyta, kad asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisės į privatų gyvenimą apsauga yra įtvirtinta ir EŽTK 8 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. EŽTK 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės saugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Teisė į privatų gyvenimą pagal EŽTK 8 straipsnio 1 dalį, be kita ko, apima ir asmens teisę prieštarauti tam, kad kitas asmuo jo atvaizdą fiksuotų, saugotų ir atgamintų. Todėl valstybei kyla pareiga užtikrinti, kad asmens vaizdo stebėjimo priemonės, paveikiančios asmens teisę į privatumą, būtų proporcingos, kad būtų užtikrinta adekvati ir pakankama apsauga nuo piktnaudžiavimo. Šiuo aspektu, be kita ko, gali būti svarbu, ar asmuo buvo informuotas apie vaizdo stebėjimą, vaizdo stebėjimo apimtis ir mastas, kuriuo jis įsiskverbia į asmens privatų gyvenimą, asmenų, kurie prieina prie duomenų skaičius, ar vaizdo stebėjimas yra pagrįstas teisėtu interesu, ar nėra mažiau privatumą varžančių priemonių pasiekti siekiamą tikslą, kaip yra naudojami stebėjimo rezultatai, ar jie buvo panaudoti siekiamam tikslui (Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2019 m. spalio 17 d. sprendimas byloje Lopez Ribalda ir kiti prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 1874/13 ir 8567/13, 89, 114, 116 punktai).

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese (toliau – CPK) galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovais, jog įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis nėra vykdomas ieškovų stebėjimas. Pietinėje pastato pusėje esantys laiptai įeina į atsakovams priklausančio buto sudėtį, todėl nelaikytini bendrai proceso šalių naudojama teritorija. Tuo tarpu šiaurinėje pastato dalyje stebima ne visa proceso šalims bendrosios dalinės nuosavybe teise priklausanti sklypo dalis, o tik pažymėta indeksu B, kuri pagal nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, priskirta atsakovams. Tai rodo, kad pats reikalavimas pašalinti vaizdo stebėjimo kameras, grindžiamas ne egzistuojančiais vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo tvarkos pažeidimais, o prielaida tokių atsirasiant ateityje. Atsakovų sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros yra stacionarios, jų vaizdo stebėjimo kampo pakeitimas sudėtingas, tačiau įmanomas. Vertinant galimo ieškovų stebėjimo ateityje tikėtinumą, teismas atsižvelgia į atsakovų veiksmus sulaukus Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. sausio 15 d. sprendimo: atsakovai buvo aktyvūs, bendradarbiavo su institucija, pašalino nurodytus trūkumus; įrengė informacinę lentelę, pranešančią tretriesiems asmenims apie vykdomą vaizdo stebėjimą jų teritorijoje; nuo 2019 m. birželio mėn. iki sprendimo priėmimo dienos, dėl atsakovų vaizdo stebėjimo kamerų netinkamo naudojimo jokių incidentų daugiau nepasitaikė – to nepatvirtina į bylą pateikti ieškovų rašytiniai įrodymai.

Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės neteikia pagrindo išvadai, jog atsakovai pažeidžia ieškovų teisę į privatų gyvenimą, kad tokie pažeidimai kartosis ateityje, todėl reikalavimas dėl atsakovų vaizdo stebėjimo Kamerų Nr. 1 ir Nr. 2 pašalinimo nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir uždraudimo be ieškovų sutikimo jas įrengti, netenkintinas.

Dėl atsakovų namų viduje pastatytos vaizdo stebėjimo kameros (atsiliepime įvardijamos  Vidinė kamera Nr. 3) teismas nepasisako, kadangi ieškiniu nereiškiamas reikalavimas dėl jos pašalinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje teismas patenkino pusę ieškinio reikalavimų. Ieškovai pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, jog pastarieji patyrė 1 431 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovų bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 780,23 Eur. Ieškovų ir atsakovų bylinėjimosi išlaidos skiriasi nedaug, todėl bylinėjimosi išlaidų teismas tarp šalių nepaskirsto.

Atsakovams grąžintinas už priešieškinį sumokėtas 425 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

Teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Leisti ieškovams I. P. ir D. P. žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tarp žemės sklypo dalių, pažymėtų indeksais A ir C, pagal projektuotojos L. B. paruoštą projektą, pastatyti tvorą be atsakovų A. M. ir J. M. sutikimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Gražinti atsakovams A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 425 Eur (keturių šimtų dvidešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. rugsėjo 16 d.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

Teisėja                                                 Genovaitė Vaizgėlienė