Civilinė byla Nr. e2-15178-793/2016

Proceso Nr. 2-06-3-12577-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.1.1.; 2.5.1.3.6.; 2.5.1.5.; 2.5.8.10.; 3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2.

                                                            (S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui S. Z. (S. Z.) dėl žalos atlyginimo,                 

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 363,13 Eur žalos atlyginimo.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2016-11-09 viešo paskelbimo būdu, įpareigojant jį per 14 dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (LR CPK 142 str. 4 d.).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad Valstybinė ligonių kasa iš Lenkijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas, patvirtinančias, jog atsakovui Lenkijoje buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, todėl pateiktos sąskaitos apmokėtos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos ir Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (2015-05-29 iki 2015-06-01) atsakovas nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau – ESDK) Lenkijos sveikatos priežiūros įstaigai. S. Z., pateikęs ESDK Lenkijos sveikatos priežiūros įstaigoje, gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Atsakovui neteisėtai pasinaudojus ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl PSDF biudžetui padaryta 363,13 Eur žala. Duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs žalą, byloje nepateikta. 

Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.). Tarybos Reglamento Nr. 1408/71 ,,Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nuostatos numato, jog vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga (1971-06-14 Tarybos reglamento 3 str. 1 d., 4 str.). Lietuvos Respublikoje apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, laikinai vykstantiems į Europos Sąjungos valstybes bei į Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ir Šveicariją, Valstybinė ligonių kasa išduoda Europos sveikatos draudimo kortelę, kuri patvirtina apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens teisę į tokią medicinos pagalbą, kuri yra jam būtina dėl sveikatos priežasčių ir kokią numato ją teikiančios valstybės teisės aktai, atsižvelgiant į asmeniui reikalingų paslaugų pobūdį ir numatytą buvimo trukmę (Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims tvarkos aprašo, patvirtinto 2005-06-22 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-510, 1, 2, 3 p.). Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Sveikatos draudimo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 str. 5 d.). Privalomuoju sveikatos draudimu nedraustiems asmenims išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms nekompensuojamos (Sveikatos draudimo įstatymo 8 str., 9 str.).

Formaliais įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus konstatuotina, jog atsakovas neturėjo teisės Lenkijos sveikatos priežiūros įstaigai pateikti ESDK, kadangi nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl jo patirtos sveikatos priežiūros išlaidos nekompensuotinos. Atsakovas neturėdamas teisės pateikė ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Tokiu būdu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalą padariusio asmens kaltę ir padarytą žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (CK 6.246 – 6.249 str.). Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 363,13 Eur žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Bylinėjimosi išlaidos nuo kurių ieškovė atleista, t. y. 15,00 Eur žyminio mokesčio, priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 285, 286, 287 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo S. Z. (S. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) 363,13 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris Eur 13 ct) žalos atlyginimo ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, į. k. 188783981.

Priteisti iš atsakovo S. Z. (S. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos  teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                       Petras Mineikis