Civilinė byla Nr. 2A-96-115/2013

Teisminio proceso Nr. 2-04-3-01121-2011-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

128.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 20 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės - Balynienės, Rūtos Burdulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

              Teisėjų kolegija             

                                                                                                                                                                           n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Pareiškėjas E. K. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis laikotarpiu nuo 1966-08-24 iki 1971-09-30 buvo draudžiamas žemės ūkio mašinų gamyklos „Neris“ valstybiniu socialiniu draudimu. Paaiškino, kad šiuo laikotarpiu gamyklos „Neris“ visuotinio susirinkimo sprendimu mokėsi (studijavo) Baltarusijos politechnikos institute. Prašomas nustatyti juridinis faktas yra būtinas perskaičiuoti pareiškėjo gaunamos pensijos dydį bei darbo stažą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškimą atmetė.

Teismas nurodė, kad dokumentai apie pareiškėjo mokymąsi ir darbinę praktiką laikotarpiu nuo 1966-08-24 iki 1971-09-30 yra išlikę, todėl apskritai nėra pagrindo nustatinėti juridinę reikšmę turinčio fakto vadovaujantis CPK 445 str.

Teismas pabrėžė, kad vadovaujantis Pensijų įstatymo 54 str. 1 d. 1 p. ir Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 17 p. nebuvo ir nėra teisinio pagrindo įskaityti pareiškėjo mokymosi Baltarusijos politechnikos institute laikotarpį nuo 1966-08-24 (atleidimo iš darbo) iki 1970-12-15 bei nuo 1971-03­-06 iki 1971-09-30 į jo stažą (nepriklausomai nuo to, buvo ar nebuvo mokama stipendija, kas šią stipendiją mokėjo ar pan.). Vadovaujantis Lietuvos TSR darbo įstatymų kodekso 40 str. pareiškėjas dėl išvykimo mokytis nuo 1966-08-24 buvo atleistas iš darbo gamybos firmoje „Neris“. Pagal Lietuvos TSR darbo įstatymų kodekso 50 str. pareiškėjas 1966-08-24 buvo atleistas iš darbo gamybos firmoje „Neris“ ir po atleidimo jam buvo išduota darbo knygelė. Pareiškėjo darbo knygelės įrašas Nr. 13 apie atleidimą iš darbo atitinka Darbo knygelių vedimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose instrukcijos 33 p. nustatytus reikalavimus, todėl, remdamasis pareiškėjo darbo knygelės įrašais (Nuostatų 23.1 p.) ir vadovaudamasis Pensijų įstatymo 54 str. 1 d. 1 p. ir Nuostatų 1 priedo 26 p. nuostatomis, VSDF valdybos Vilniaus skyrius 2006-05-19 sprendimu Nr. 1729 į pareiškėjo stažą pagrįstai ir teisėtai įskaitė laikotarpį iki 1966-08-24, t. y. iki atleidimo iš darbo, bei gamybinės praktikos atlikimo laikotarpį nuo 1970-12-15 iki 1971-03-07.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

              Apeliaciniu skundu pareiškėjas E. K. prašo panaikinti 2012-04-12 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Skundą grindžia šiais argumentais:

              1. Teismas, neatsižvelgęs į pateikus žemės ūkio mašinų gamyklos „Neris“ 1966-07-25 raštą Nr. 6/1945 ir SSRS traktorių ir žemės ūkio mašinų statybos ministerijos 1971-05-31 pažymėjimą, padarė nepagrįstą išvadą, jog dokumentai apie pareiškėjo mokymąsi ir darbinę praktiką laikotarpiu nuo 1966-08-24 iki 1971-09-30 yra išlikę, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nenustatinėtas vadovaujantis CPK 445 str.

              2. Lietuvos TSR darbo įstatymų kodekso 40 str. taikymas aptariamu atveju yra nepagrįstas, nes pareiškėjo darbo knygelės įraše Nr. 13 nėra duomenų, kokiu pagrindu pareiškėjas buvo atleistas iš darbo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal Lietuvos TSR darbo įstatymų kodekso 39 str. perdavimas įmonės, įstaigos, organizacijos, pavaldžios tam tikram organui, į kito organo pavaldumą darbo sutarties nenutraukia.

              3. Teismas privalėjo pareiškėjo mokymosi (studijų) laikotarpius (nuo 1966-08-24 iki 1970-12-15 ir nuo 1971-03-06 iki 1971-09-30) pripažinti darbo stažu. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą mokymosi laikas kvalifikacijos kėlimo kursuose iki 1991-06-01 yra įskaitytas į bendrąjį darbo stažą, kuris prilygintas asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Suinteresuoto asmens teigimu vadovaujantis Pensijų įstatymo 54 str. 1 d. 1 p. ir Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais nebuvo ir nėra teisinio pagrindo įskaityti pareiškėjo mokymosi Baltarusijos politechnikos institute laikotarpį nuo 1966-08-24 (atleidimo iš darbo) iki 1970-12-15 bei nuo 1971-03-06 iki 1971-09-30 į jo stažą. Pareiškėjo darbo knygelė, kurioje yra įrašai apie pareiškėjo darbą, yra išsaugota, taip pat archyvui perduoti kiti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo darbinę veiklą, todėl pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neatitinka CPK 445 str. nuostatų. Pastebėtina, kad apeliaciniu skundu prašomas nustatyti kitoks juridinę reikšmę turintis faktas negu buvo prašyta pirmosios instancijos teisme.

              Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo iš esmės analogiškus suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime pateiktiems argumentams. 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai

              Pareiškėjas siekia nustatyti juridinį faktą, kad laikotarpiu nuo 1966-08-24 iki 1971-09-30 jis buvo draudžiamas žemės ūkio mašinų gamyklos „Neris“ valstybiniu socialiniu draudimu. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tačiau šis prašymas netenkinamas, nes bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija ir žodinis procesas nebūtinas, nes  naujų įrodymų nėra (CPK 322str.).

              Nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios skyriaus 2006-05-19 sprendimu Nr. 1729 pareiškėjui nuo 2006-02-15 buvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. Šiame sprendime buvo paaiškinta, jog pareiškėjo mokslo laikas Baltarusijos politechnikos institute į valstybinio socialinio draudimo stažą nebuvo įskaitytas remiantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 str. 2 p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-15 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A756-1074/2011, patvirtina, jog ginčas dėl pareiškėjo mokymosi Baltarusijos politechnikos institute laikotarpio įskaitymo į jo valstybinio socialinio draudimo stažą ir atitinkamo senatvės pensijos perskaičiavimo galutinai išspręstas VSDFV 2009-03-27 sprendimu Nr. (6.5)I-1851, kuriuo VSDFV Naujosios Vilnios skyriaus 2006-05-19 sprendimas Nr. 1729 buvo paliktas nepakeistas. Tai rodo, kad galiojančiais administraciniais aktais, nenuginčytais teismine tvarka,  yra išspręsti pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo stažo trukmės ir sudėties klausimai.               Tuo tarpu šioje byloje pareiškėjas siekia nustatyti faktą, kuris iš esmės yra patvirtinamas byloje pateiktais dokumentais, be to, prašomas nustatyti faktas pareiškėjui negali sukelti jokių teisinių pasekmių, kadangi pagal galiojančius teisės norminius aktus pareiškėjo mokymosi laikotarpis Baltarusijos politechnikos institute negali būti įskaičiuotas į valstybinio socialinio draudimo stažą, nepriklausomai, ar tuo laikotarpiu darbovietė jam mokėjo stipendiją. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys  įsiteisėję teismo sprendimai (b.l. 55-73, t.1) ir LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktas. bei Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtinti Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, kurių pagrindu nuo 1995-01-01 skiriamos pensijos.

Pažymėtina, kad pareiškėjas faktiškai nenurodė Lietuvoje galiojančio įstatymo, kurio pagrindu  prašomas nustatyti faktas galėtų sukelti teisines pasekmes.  Tuo tarpu pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Kolegija  sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo E. K. pareiškimą priėmė ir išnagrinėjo nepagrįstai, nes turėjo jį atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu arba vėliau bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas). 

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas panaikinamas ir byla nutraukiama apeliacinėje teismo instancijoje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tuo pačiu kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes jie reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi.

Nutraukus bylą, pareiškėjui grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (270 Lt), kadangi jo  sumokėjimą pirmoje ir apeliacinėje teismo instancijoje patvirtina byloje esantys įrodymai (b. l. 3, t.1; b. l. 5, t.2), o grąžinimą numato įstatymas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimą ir civilinę bylą Nr. 2-118-808/2012 nutraukti.

Grąžinti pareiškėjui E. K. 270 Lt žyminio mokesčio sumokėto VMI prie LR FM 2011-05-31 (įmoka – 137 Lt) ir 2012-05-10 (mokėjimo nurodymas Nr. 686831 - 133Lt)

Teisėjai                                                                                                                Algirdas Auruškevičius

                                                                                                                Goda Ambrasaitė – Balynienė

                                                                                                                Rūta Burdulienė