Administracinė byla Nr. AS-434-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00141-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono  (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų O. Č. ir V. Č. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl atsisakymo pritarti projekto sprendiniams.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai O. Č. ir V. Č. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami atnaujinti terminą apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. lSS-(8.5)-26, jei teismas laikytų, kad terminas praleistas; panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. sausio 17 d. atsisakymą (sprendimą) Nr.87/(PAV)-D2-153, kuriuo buvo atsisakyta pritarti UAB „GEOMA LT“ parengto kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko ūkio sodybos suformavimui sprendiniams bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. lSS-(8.5)-26, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjų skundas ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo iš naujo svarstyti klausimą dėl pritarimo UAB „GEOMA LT“ parengto kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko ūkio sodybos suformavimui sprendiniams.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu (I t., b. l. 104–116) pareiškėjų skundą patenkino.

II.

Pareiškėjų atstovas advokatas R. Š. 2014 m. spalio 28 d. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo 7 800 Lt pareiškėjų patirtas atstovavimo išlaidas, kurias sudaro: 100 Lt žyminis mokestis, 3 700 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti, 4 000 Lt už ekspertizės atlikimą (I t., b. l. 162–164).

Prašyme rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2, 6 dalimis. Nurodė, kad Avokatų profesinės bendrijos „JurisConsultus“ advokatas R. Š. ir advokato padėjėjas V. A. suteikė pareiškėjams šias paslaugas: skundo Nacionalinei žemės tarnybai dėl ginčo sprendimo ne teisminei tvarka parengimas; skundo ir patikslinto skundo Kauno apygardos administraciniam teismui parengimas; atstovavimas teismo posėdžiuose; pažymos apie suteiktas teisines paslaugas parengimas. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį bei sumą, kurią pareiškėjai išleido už eksperto, įrašyto į teismų ekspertų sąrašą, atliktą ekspertizę.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į prašymą (I t., b. l. 189–191) prašė prašymą dėl atstovavimo išlaidų tenkinti iš dalies.

III.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 14 d. nutartimi (I t., b. l. 193–195) pareiškėjų prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareiškėjams O. Č. ir V. Č. 2 212,69 Eur (7 639,99 Lt) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Teismas rėmėsi ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtino 1 000 Lt minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA).

Rašytiniais įrodymais patvirtinta, kad pareiškėjus Kauno apygardos administraciniame teisme atstovavo advokatas R. Š. ir advokato padėjėjas V. A., tai patvirtina teisinių paslaugų sutartis (I t., b. l. 36–38). Turėtas teismo išlaidas pagrindžia PVM sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderiu, pakvitavimu, kuriais buvo sumokėta advokatui už pareiškėjų atstovavimą bei dokumentų surašymą, bei už ekspertizės atlikimą (I t., b. l. 165–168).

Prašyme dėl išlaidų priteisimo nurodoma, jog už skundo Nacionalinei žemės tarnybai, dėl ginčo sprendimo ne teismine tvarka parengimą, prašo priteisti iš atsakovo 363 Lt (300 Lt ir PVM). Pareiškėjai 2013 m. spalio 29 d. su prašymu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kaip į ikiteisminę instituciją šios kategorijos bylose (I t., b. l. 15). Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.1 punktą, gali būti priteistina maksimali 350 Lt suma. Todėl prašoma suma mažinta iki 350 Lt.

Prašyme dėl išlaidų priteisimo nurodoma, jog už skundo ir patikslinto skundo parengimą teismui prašo priteisti 3 025 Lt (2 500 Lt ir PVM). Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo teismui surašymą gali būti priteistina maksimali 3 000 Lt suma. Todėl prašoma suma mažinta iki 3 000 Lt.

Prašyme dėl teismo išlaidų nurodoma, jog už advokato atstovavimą teismo posėdžiuose prašoma priteisti 242 Lt (200 Lt ir PVM). Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad teismo posėdis, kuriame pareiškėjams atstovavo advokato padėjėjas V. A., Kauno apygardos administraciniame teisme 2014 m. gegužės 13 d. truko 8 min., 2014 m. rugpjūčio 21 d. truko 46 min. Teismas atsižvelgė į Rekomendacijų 9, 5, 8 punktus. Sprendė, kad nagrinėjamu atveju už advokato padėjėjo atstovavimą teismo posėdyje gali būti priteistas 120,00 Lt užmokestis (1000 Lt x 0,15 x 0,8 = 120 Lt/val.; Rekomendacijų 8 p.; 8.18 p.; 9 p.), todėl prašomos priteisti išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose atitinkamai mažintos iki 120 Lt.

Taip pat buvo prašoma teismo priteisti 69,99 Lt (57,85 Lt ir PVM) už pažymos apie suteiktas teisines paslaugas parengimą. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 10 bei 8.16 punktus, už pažymos apie suteiktas teisines paslaugas parengimą gali būti priteistina maksimali 400 Lt suma. Už pažymos parengimą prašomos priteisti išlaidos 69,99 Lt neviršijo maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl tenkinta prašoma apimtimi.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, jog byloje yra pareiškėjų pateikta eksperto G. T. atlikta ekspertizė (I t., b. l. 29–35), kurios atlikimui pareiškėjai išleido 4 000 Lt. Turėtas išlaidas už atliktą žemės sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ekspertizę pagrindė 2013 m. vasario 8 d. sąskaita-faktūra Nr. 01 (I t., b. l. 167) ir 2013 m. vasario 8 d. pakvitavimas (I t., b. l. 168). Nors PVM sąskaitoje–faktūroje kaip pirkėjas nurodytas A. V. bei jam išduotas pakvitavimas apie pinigų sumokėjimą (I t., b. l. 167, 168), tačiau kaip matyti iš byloje esančio įgaliojimo A. V. pareiškėjų pavedimu veikė pagal įgaliojimą kaip įgaliotas atstovas (prijungta administracinė byla Nr. I-758-422/2013, b. l. 59–60), dėl ko jis ir buvo nurodytas pateikiamuose dokumentuose. Iš pridedamų dokumentų sprendė, kad išlaidos yra susijusios su ginčo žemės sklypu bei parengtu kaimo plėtros žemėtvarkos projektu (sutampa ginčo sklypo kadastro numeris). Teismui buvo pateikta atlikto žemės sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ekspertizė (I t., b. l. 29–35), kuria pareiškėjai ir juos atstovaujantis advokatas rėmėsi atsikirsdami į atsakovo argumentus. Teismas, spręsdamas ginčą, vertino minėtą ekspertizę kaip įrodymą. Bylos duomenys patvirtino pareiškėjų turėtas išlaidas teikiant teismui šį įrodymą, todėl 4 000 Lt su bylos nagrinėjimu susijusios pareiškėjų patirtos išlaidos priteistos iš atsakovo.

Buvo prašoma priteisti iš atsakovo pareiškėjų sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį. Bylos dokumentai patvirtino, jog pateikiant skundą teismui pareiškėjai 2013 m. kovo 12 d. (mokėtojas A. V., dokumento Nr. 271) sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, todėl iš atsakovo pareiškėjams priteistas jų sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (ABTĮ 44 str. 2 d).

Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų vienkartinį pobūdį, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, maksimalias galimas priteisti sumas, į realiai patirtas išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu, į tai, kad sprendimas priimtas pareiškėjų naudai iš atsakovo pareiškėjams priteista 2 212, 69 Eur (7 639,99 Lt (350 Lt + 3000 Lt + 120 Lt + 69,99 Lt + 100 Lt + 4 000 Lt)) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

IV.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atskiruoju skundu (II t., b. l. 2–5) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį ir bylą išspręsti iš esmės, priteisiant iš atsakovo pareiškėjams bylinėjimosi išlaidas, kurios neviršytų 600 Eur.

Nurodo, kad teismas neanalizavo Rekomendacijų 2 punkte nurodytų kriterijų, o tik konstatavo, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio.

Pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl atsakovo pateiktų argumentų dėl 360 Lt už skundo Nacionalinei žemės tarnybai parengimą. Atsiliepime į pareiškėjų prašymą nurodė, kad nesuprantamas pareiškėjų reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaidas už skundą, kuris buvo pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai – suinteresuotam asmeniui byloje. Atsakovas negali būti atsakingas už suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos veiksmus, todėl šioje dalyje pareiškėjų reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Teismas už skundo surašymą priteisė 3 000 Lt, tačiau visiškai neaišku, kodėl taikytas maksimalus Rekomendacijose nustatytas dydis.

Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo atsiliepime į prašymą nurodytų motyvų dėl 4 000 Lt už ekspertizės atlikimą. Nurodė, kad ekspertizė nebuvo skirta teismo, o atlikta pačių pareiškėjų. Mano, kad neteisingas teiginys, jog teismas vadovavosi ekspertizės duomenimis, kadangi sprendime tik paminėta, kad byloje yra pateikta ekspertizės išvada. Teigia, kad pareiškėjai ekspertizę ir jos išvadas naudojo ir, galima manyti, naudos ateityje ne tik šioje byloje. Ekspertizė susijusi su teisės aktų analize, todėl mano, kad šios išlaidos turėtų būti įtrauktos į išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Remiasi ABTĮ 86 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad nagrinėjant pareiškėjų prašymą nebuvo atskleistos ir aptartos visos reikšmingos aplinkybės, o skundžiama nutartis neatitinka teismo baigiamiesiems aktams keliamų pagrįstumo reikalavimų.

Pareiškėjai O. Č. ir V. Č. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2015m. sausio 14 d. nutartį nepakeistą bei priteisti iš atsakovo pareiškėjų naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog į bylą pateiktoje 2014 m. spalio 27 d. pažymoje Nr. JCK-14/10/27-01 (lentelėje) pateikta nuoroda į Rekomendacijų 5 punktą tik grafoje dėl teisinių paslaugų, susijusių su atstovavimu teismo posėdžiuose. Taigi visas kitas paslaugas teikė būtent advokatas.

Tvirtina, jog byla, priešingai nei teigia atsakovas, teisės aiškinimo klausimu buvo sudėtinga, teisminės praktikos byloje keliamu klausimu apskritai nėra, skundo apimtis pakankamai didelė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ir priteisė pareiškėjų naudai maksimalius Rekomendacijose nurodytus dydžius.

Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba ginčo nagrinėjimo procese yra ne teisingumą vykdanti, o tik ikiteismine tvarka ginčus nagrinėjanti institucija, todėl jos sprendimai nelaikytini teisės aktais, ginčytinais ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, bet ne Nacionalinė žemės tarnyba priėmė nepalankų (skundžiamą) pareiškėjams sprendimą, todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo iš Nacionalinės žemės tarnybos priteisti su skundo jai parengimu susijusias išlaidas.

Pažymi, kad byla buvo pakankamai sudėtinga, teisminės praktikos byloje keliamu klausimu apskritai nėra, skundo apimtis pakankamai didelė. Tai buvo vieni iš kriterijų, remiantis kuriais buvo priteista 3 000 Lt suma už skundo parengimą.

Nurodo, jog pareiškėjai į bylą teikė teismo eksperto parengtą ekspertinį tyrimą, kuris laikytinas vienu iš įrodymų ir kuriuo pirmosios instancijos teismas vadovavosi. Tai, kad ekspertizė buvo atlikta ne teismo pavedimu, nepaneigia fakto, kad šiai ekspertizei atlikti patirtos išlaidos nėra būtinos ir susijusios su bylos nagrinėjimu. Atsakovo teiginys, kad ekspertizę ir jos išlaidas pareiškėjai naudos ateityje, nepaneigia fakto, kad ekspertizei atlikti patirtos išlaidos buvo būtinos ir susijusios su bylos nagrinėjimu. Ekspertizė atlikta atitinkamą išsilavinimą ir kompetenciją bei specialių žinių turinčio asmens ir šios išlaidos negali būti tapatinamos su išlaidomis, skirtomis advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareiškėjams O. Č. ir V. Č. 2 212,69 Eur (7 639,99 Lt) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis numato, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Pareiškėjų atstovams teikiant teisines paslaugas šiame ginče jau galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, kuriuo nustatyta 1 000 Lt MMA, todėl apskaičiuojant pareiškėjams priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, pagrindu imamas šis dydis.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino. Todėl remiantis ABTĮ 44 straipsniu pareiškėjai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai su advokatų profesine bendrija „Jurisconsultus“ sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį. Nustatyta, kad pareiškėjams šioje byloje teisines paslaugas teikė šios advokatų profesinės bendrijos advokatas R. Š. ir advokato padėjėjas V. A.. Pareiškėjų atstovas advokatas R. Š. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo 7 800 Lt pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas: 300 Lt už skundo Nacionalinei žemės tarnybai dėl ginčo sprendimo ne teismine tvarka parengimą; 2 500 Lt už skundo ir patikslinto skundo Kauno apygardos administraciniam teismui parengimą; 200 Lt už atstovavimą teismo posėdžiuose; 57,85 Lt už pažymos apie suteiktas teisines paslaugas parengimą; 642,15 Lt PVM už suteiktas teisines paslaugas; 100 Lt žyminis mokestis; 4 000 Lt už ekspertizės atlikimą. Patirtoms išlaidoms pagrįsti pateikta 2014 m. spalio 27 d. sąskaita-faktūra serija JCK14 Nr. 0091, kasos pajamų orderis serija APBK14 Nr. 021, 2013 m. vasario 8 d. sąskaita faktūra serija GT Nr. 01, 2013 m. vasario 8 d. pakvitavimas (I t., b. l. 165–168).

Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo Rekomendacijų 2 punkte nurodytų kriterijų. Nesutinka su tuo, kad teismas priteisė pareiškėjams 363 Lt už skundo Nacionalinei žemės tarnybai dėl ginčo sprendimo ne teismine tvarka parengimą, 3 000 Lt už skundo surašymą ir 4 000 Lt už ekspertizės atlikimą.

Nustatyta, kad pareiškėjai prašė priteisti iš atsakovų 363 Lt (300 Lt ir PVM) už skundo Nacionalinei žemės tarnybai dėl ginčo sprendimo ne teismine tvarka parengimą.

Nors ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nėra aiškiai nustatyta, kad turi būti priteisiamos išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, tačiau pareiškėjui gali būti priteisiamos ir kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsižvelgęs į nurodytas nuostatas yra išaiškinęs, kad atstovavimo išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, nepriklausomai nuo to, ar ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka privaloma ar ne, ginčui persikėlus į teismą laikytinos šalies kitomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir paprastai priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-33/2008, 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-513/2008).

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pareiškėjai su skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą kaip į ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją dėl atsakovo 2013 m. sausio 17 d. atsisakymo (sprendimo) Nr. 87(PAV)-D2-153 panaikinimo, darytina išvada, kad su skundo Nacionalinei žemės tarnybai rengimu susijusios bylinėjimosi išlaidos pareiškėjams gali būti priteistos. Rekomendacijos numato koeficientus už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme (Rekomendacijų 8.1 p.), pagal kurias maksimalus užmokesčio dydis yra 350 Lt (0.35 x 1 000 Lt (MMA)). Kadangi šiuo atveju pareiškėjų prašoma suma už skundo Nacionalinei žemės tarnybai parengimą (363 Lt) viršijo nustatytą maksimalų dydį, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai priteisė iš atsakovo 350 Lt.

Atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybė, kad sprendžiant ginčą ikiteismine tvarka skundas buvo teikiamas Nacionalinei žemės tarnybai, kuri nagrinėjamoje byloje yra įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nėra reikšminga, kadangi proceso išlaidos priteisiamos iš šalies, kurios nenaudai priimamas sprendimas (ABTĮ 44 str.).

Prašyme dėl išlaidų priteisimo nurodyta, jog už skundo ir patikslinto skundo parengimą teismui prašoma priteisti 3 025 Lt (2 500 Lt ir PVM). Pažymėtina, kad Rekomendacijų 5 punktas nustato, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Šiuo atveju prašyme dėl išlaidų priteisimo pateiktoje lentelėje nurodytos suteiktos teisinės paslaugos, jų kiekis ir kaina. Joje taip pat yra nuorodos į Rekomendacijų punktus, atitinkančius konkrečias suteiktas teisines paslaugas. Rekomendacijų 5 punktas nurodytas tik grafoje „Atstovavimas teismo posėdžiuose“, bet ne „Skundo ir patikslinto skundo Kauno apygardos administraciniam teismui parengimas“. Taigi, nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, jog nėra išskirta, kurias paslaugas teikė advokatas, o kurias – advokato padėjėjas, kadangi tai galima identifikuoti pagal tai, ar prie konkrečios grafos yra nuoroda į Rekomendacijų 5 punktą. Iš to galima spręsti, kad skundą ir patikslintą skundą rengė būtent advokatas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytu maksimaliu priteistinos sumos už skundą dydžiu, kuris skaičiuojamas advokatams.

Be to, pažymėtina, kad atsakovo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo Rekomendacijų 2 punkte nurodytų kriterijų, yra nepagrįsti: vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Taigi, iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į suteiktų teisinių paslaugų vienkartinį pobūdį, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, nusprendė, kad yra pagrindas priteisti maksimalias Rekomendacijose nustatytas sumas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pozicija sutinka: nagrinėta byla buvo pakankamai sudėtinga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjams priteisė 3 000 Lt už skundo ir patikslinto skundo parengimą, mažinti šios sumos nėra pagrindo.

Pareiškėjai taip pat prašė priteisti 4 000 Lt sumą, kuri buvo sumokėta G. T. už ekspertinės išvados, kuri buvo teikiama byloje, parengimą.

Administracinėje byloje kylantiems klausimams, reikalaujantiems specialių mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas gali skirti ekspertą arba pavesti daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai (ABTĮ 62 str. 1 d.), tačiau teismo ekspertizė negali būti skiriama siekiant išsiaiškinti teisės klausimus, nes juos, vadovaujantis teismo nepriklausomumo principu, teismas privalo spręsti savarankiškai. Ekspertizės dalyku negali būti teisiniai klausimai, nes preziumuojama, kad teismas išmano teisę. Tai akcentuojama ir Teismo ekspertizės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinant, kad teisinės žinios teismo ekspertizėje nelaikomos specialiomis žiniomis. Teismo ekspertai negali duoti išvadų teisiniais klausimais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 19 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas; Administracinė jurisprudencija 23, p. 764–765).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai su skundu pateikė teismo eksperto, konsultanto G. T. ekspertinę išvadą, kuria siekė pagrįsti savo skundo argumentus. Tačiau pabrėžtina, kad šioje ekspertinėje išvadoje iš esmės yra pateikta tik tam tikrų teisės aktų nuostatų analizė. Kadangi atsakyti į ekspertinėje išvadoje aptartus klausimus nebuvo būtinos specialios žinios ABTĮ 62 straipsnio 1 dalies prasme, tokių išlaidų pareiškėjams priteisti iš atsakovo nebuvo pagrindo. Pažymėtina, kad vien tai, jog teismas, nagrinėdamas bylą, atsižvelgė (sutiko) į eksperto išvadas, nesudaro pagrindo dėl jos parengimo patirtas išlaidas iš atsakovo priteisti pareiškėjams. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjams iš atsakovo priteisė 4 000 Lt išlaidų, sumokėtų teismo ekspertui G. T. už ekspertinės išvados parengimą.

Dėl kitų pirmosios instancijos teismo pareiškėjams priteistų išlaidų (120 Lt už atstovavimą teismo posėdžiuose, 100 Lt už žyminį mokestį, 69,99 Lt už pažymos apie suteiktas teisines paslaugas parengimą) atsakovas neprieštarauja, jos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl šių išlaidų priteisimo ir plačiau dėl jų nepasisako.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjams priteisė ekspertinės išvados parengimo išlaidas, likusios išlaidos priteistos pagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjams priteista su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų suma mažinama 4 000 Lt ir iš viso pareiškėjams iš atsakovo priteisiama 1 054,21 Eur suma (3 639,99 Lt (350 Lt + 3 000 Lt + 120 Lt + 69,99 Lt + 100 Lt)).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį pakeisti.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareiškėjams O. Č. ir V. Č. 1 054,21 Eur (3 639,99 Lt) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                            Arūnas Dirvonas

              Dalia Višinskienė

              Virginija Volskienė