Civilinė byla Nr. 2A-60-555/2020

                                                Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02021-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.2; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Marių aidas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12818-877/2019 pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Marių aidas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. B. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Marių aidas“ 15 235,00 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2019 m. balandžio 11 d., 356,00 Eur dydžio mėnesinius nuostolius nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki atsakovė atlaisvins ieškovui nuosavybės teise priklausančias ir jo naudojimui paskirtas patalpas pirmame aukšte ir rūsyje, esančias pastate-parduotuvėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio metinines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Kauno apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo A. B. ieškinį dėl naudojimosi pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo tarp bendraturčių ir 8 989,00 Eur nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo, bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Marių aidas“ priešieškinį dėl naudojimosi pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu ginčas dėl naudojimosi ginčo pastato-parduotuvės patalpomis tvarkos nustatymo išspręstas pagal ieškovo pateiktą 2018 m. architekto P. N. parengtą projektinį pasiūlymą, ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atmestas. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-590-657/2019, nutarta panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl nuostolių priteisimo ir šioje dalyje byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Kauno apygardos teismas nutarties 48 punkte nurodė, kad byloje kilęs ginčas dėl vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos žalos, pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išnagrinėtas. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino atsakovės atsikirtimų į ieškinį šiuo aspektu, nesiūlė šalims teikti papildomų įrodymų bei nerinko jų savo iniciatyva ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pirmosios instancijos teismas, neištyręs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų įrodymų, neįvertinęs patirtos žalos realumo, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovė turi pareigą prisiimti atsakomybę už savo neteisėtais veiksmais ar neveikimu sukeltas pasekmes, tačiau žalos faktas ir jos dydis turi būti nustatomas toks, kuris kompensuotų patirtus realius turtinius praradimus, tačiau nesuteiktų pasipelnymo galimybės ir nesukurtų piniginio laimėjimo galimybės ieškovo naudai atsakovės sąskaita.

3.       Ieškovas, atsižvelgęs į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus, patikslintame ieškinyje nurodė, kad nuo 1999 m. negali nei valdyti, nei disponuoti jam priklausančia nuosavybe, dėl to patiria didelę žalą, kurią turi atlyginti atsakovė, kuri iki šiol turtu naudojasi ir gauna iš to naudą. Atsižvelgiant į tai, kad 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimas panaikintas tik 2016 m. birželio 3 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo apeliacinės instancijos teismui priėmus 2017 m. sausio 19 d. nutartį, ieškovo patirta žala skaičiuotina nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2019 m. balandžio 11 d., bei už kiekvieną vėlesnį mėnesį iki atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Marių aidas“ atlaisvins ieškovui nuosavybės teise priklausančią ir jo naudojimui paskirtą ½ dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto ir rūsio patalpas. Ieškovas teigė, kad jo patirta žala pinigine išraiška galėtų būti apskaičiuota šiais būdais: kaip nuostoliai už negautas pajamas (netiesioginiai nuostoliai), kuriuos būtų gavęs, jeigu nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų. Pagal UAB „Lituka“ ir Ko 2019 m. gegužės 25 d. konsultaciją pastato, skaičiuojant pirmo aukšto ir rūsio patalpų plotą, mėnesinė nuomos kaina yra 1 345,00 Eur, todėl iš atsakovės prašė priteisti 672,5 Eur / mėn., t.y. ½ viso pastato nuomos – 1 345 Eur. Jei atsakovė savavališkai nebūtų užvaldžiusi pastato ir būtų leidusi naudotis ieškovui ½ dalimi priklausančio pastato, dėl to būtų gavęs pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad pajamos, gautos iš nuomos, yra valstybės apmokestinamos 15 procentų GPM, minėtos sumos mažintinos 15 procentų. Dėl to ieškovui priklausančios pastato dalies nuomos kiekvieną mėnesį ieškovas būtų mažiausiai gavęs 571,00 Eur / mėn. (672,5-15 proc.) grynųjų pajamų laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2019 m. balandžio 11 d., iš viso 15 235,00 Eur. Nuo 2019 m. balandžio 12 d. ieškovui priteistina iš atsakovės kas mėnesį po 356,00 Eur, nes teismo sprendimu ieškovui paskirta naudotis atsakovės išardytos palėpės patalpos, kurias būtų sudėtinga išnuomoti, pirmo aukšto – 113,48 kv. m., bei dalis rūsio patalpų – 6,89 kv. m. Už pirmo aukšto patalpas skaičiuotina po 3,00 Eur už kv. m. ir už rūsio patalpas – 2,25 Eur. Ieškovas, įvertinęs aplinkybę, kad jam priklausančių patalpų vertė yra 102 500,00 Eur, tai minimalūs nuostoliai būtų 5 procentai metinių palūkanų nuo 102 500,00 Eur, kas sudaro, ieškovo vertinimu, 5 125,00 Eur per metus, t. y. 427,00 Eur / mėn. (CK 6.261 straipsnis).

4.       Ieškovas taip pat nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-54-752/2016, nustatytos prejudicinės aplinkybės, kurių šioje byloje papildomai įrodinėti nereikia, t. y., kad nuo 1999 m. atsakovė valdė ir disponavo ieškovui priklausančia ½ dalimi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pažeisdama 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimą ir ieškovo kaip bendraturčio nuosavybės teises. Atsakovė net neketino vykdyti 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimo, negerino pastato būklės, neketino pastato parduoti kaip numatyta susitarime, o priešingai neteisėtai išnuomojo patalpas, įskaitant ir ieškovui priklausančią dalį, UAB „Ultisa“, kuri neteisėtai ginčo patalpose vykdė viešo maitinimo veiklą ir neteisėtai iš to nuo 1999 m. gavo pajamas. Net ir įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2016 birželio 3 d. sprendimui (2017 m. sausio 19 d.) atsakovė toliau tęsia savo neteisėtus veiksmus, negrąžino ieškovui priklausančios nuosavybės, bei nepaisant priimto Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo, kuriuo tarp ieškovo ir atsakovės buvo nustatyta naudojimosi pastatu tvarka (2019 m. balandžio 11 d.), toliau neįleidžia ieškovo į pastatą ir toliau jam priklausančią patalpų dalį sėkmingai nuomoja ir naudoja.

5.       Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Marių aidas“ prašė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovas išvis neįrodinėja jokių negautų pajamų kriterijų ir netgi nebando pagrįsti negautų pajamų realumo fakto. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis prašomus priteisti nuostolius buvo numatęs gauti iš anksto, esant normaliai veiklai. Priešingai, iš byloje esančio 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimo matyti, kad ieškovas neturėjo tikslo nuomoti patalpas, pagrindinis jo tikslas buvo kuo pelningesnis pastato pardavimas, dėl ko negali kilti žala, kaip negautas nuomos mokestis. Atsakovė teigė, kad ieškovas nereiškia reikalavimo priteisti nuostolius, remiantis metinių palūkanų skaičiavimo būdu, tačiau ir nepateikia argumentų už kokį laikotarpį turėtų būti skaičiuojami nuostoliai metinių palūkanų forma. Be to, ieškovas yra nenuoseklus ir pats sau prieštarauja. Pateikdamas skaičiavimą metinių palūkanų forma, palūkanas skaičiuoja nuo 102 500,00 Eur pastato vertės, tačiau tame pačiame ieškinyje yra nurodęs, kad pastato vertė kito, t. y. 2017 m. ji buvo mažesnė (92 500,00 Eur). Tuo atveju, jei būtų skaičiuojami nuostoliai metinių palūkanų forma, jie turėtų būti skaičiuojami nuo pastato vertės buvusios žalos atsiradimo dieną. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovo pateikta UAB „Lituka“ ir Ko konsultacija yra neaiški ir kelianti daug klausimų. Be to, ieškovui neturint realaus pasiūlymo, ar kokio nors susitarimo, jis negali iš anksto numatyti, kad gaus pajamas ar tikėtis jas gauti. Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad negautos pajamos, kurias jis skaičiuoja, yra realios, o ne hipotetiškai apskaičiuotos. Nesant negautų pajamų realumo, negali būti priteisiami nuostoliai. Neaišku, kodėl nuostoliai skaičiuojami laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. Be to, abejotina, kad ieškovas turėjo realią galimybę ginčo pastatų dalį išnuomoti iškarto po 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimo nutraukimo. Atsakovė teigė ir tai, kad 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimo tikslai atskleidžia tai, kad ieškovo tikslas buvo ne nuomoti visą pastatą, o jį kuo pelningiau parduoti. Atsakovė yra įrengusi tiek pirmą aukštą, tiek rūsį, o ieškovas prie to neprisidėjo. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad yra reali galimybė išnuomoti ieškovui paskirtas patalpas ar, kad jis jas ketina nuomoti. Atsakovė pažymėjo, kad pastato raktai ieškovui yra atiduoti dar balandžio gale. Ieškovas laisvai gali naudotis jam paskirtomis pastato patalpomis. Ieškovui yra žinoma, kad patalpos atlaisvintos bendradarbiaujant su juo, jo žentu. Ieškovas teigdamas, kad jis šiai dienai yra neįleidžiamas į patalpas, privalėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovė įrodinėjo, kad pastato paskirties keitimas, nepardavimas ar trukdymas ieškovui rūpintis pastato realizavimu ir t.t. objektyviai negali sukelti nuostolių negauto nuomos mokesčio forma. Akivaizdu, kad ieškovo tikslas buvo ne nuomoti jam priklausančią pastato dalį, bet ją realizuoti, parduoti. Ieškovas negalėjo pagrįstai tikėtis gauti nuomos mokestį nuo 1999 m. rugpjūčio 19 d. už jam priklausančią pastato dalį, kadangi minėtu susitarimu šalys įtvirtino, kad turi tikslą kuo pelningiau parduoti pastatą, todėl ieškovas įsipareigojo sudaryti visas sąlygas atsakovei laisvai disponuoti juo, kol jis bus parduotas arba nepardavus sudarytas kitus susitarimus. Šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp žalos, kuri yra negautas nuomos mokestis, ir neteisėtų veiksmų nustatytų įsiteisėjusios Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties 38 punkte. Nesant visų būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytos negautos pajamos negali būti priteisiamos.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 14 522,12 Eur nuostoliams už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. atlyginti; 302,55 Eur mėnesiniams nuostoliams atlyginti nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki atsakovė atlaisvins ieškovui nuosavybės teise priklausančias ir jo naudojimui paskirtas patalpas pirmame aukšte ir rūsyje, esančias pastate-parduotuvėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio metinines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 682,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė. Iš atsakovės valstybės naudai priteisė 53,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7.       Teismas nurodė, kad tiek Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-54-752/2016, apeliacine tvarka Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-86-436/2017, tiek Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-984-752/2018, apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-590-657/2019 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje ir šios aplinkybės iš naujo neturi būti įrodinėjamos, nes tose bylose dalyvavo tos pačios šalys.

8.       Teismas nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai (savavališkas, be ieškovo sutikimo, pastato paskirties pakeitimas, pastato per susitarime nustatytą laikotarpį nepardavimas, trukdymas ieškovui naudotis jam priklausančia pastato dalimi, rūpintis pastato realizavimu, nepagrįstas ieškovo nuosavybės teisės į ginčo pastatą kvestionavimas, dokumentų, susijusių su pastato pagerinimu neperdavimas) ir kaltė yra konstatuoti Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-54-752/2016 ir Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-86-436/2017, turinčiuose prejudicinę galią. Tai konstatuota ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-984-752/2018 ir Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-590-657/2019. Be to, Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-590-657/2019 taip pat nustatyta, kad atsakovė iki šiol viena naudojasi pastatu (nutarties 39 punktas).

9.       Teismas vertino, kad ieškovo pateikta konsultacija yra parengta turto vertinimo profesionalo, išanalizavus ir įvertinus VĮ Registų centro ir www.aruodas.lt turimus duomenis, įvertinus vietovės patrauklumą, pritaikius vertės koeficientus, įvertinus derybinę nuolaidą. Teismas ieškovo pateiktą konsultaciją laikė tinkamu įrodymu nuostolių dydžiui pagrįsti. Kadangi pradinėje konsultacijoje, apskaičiuojant galutinę nuomos kainą, buvo padaryta aritmetinė daugybos klaida, todėl teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, vadovavosi patikslinta konsultacija ir sprendė, kad ginčo patalpų ½ dalies nuomos kaina yra 637,50 Eur / mėn. (1 275/2), kai pirmo aukšto patalpų nuomos kaina yra 3,00 Eur už vieną kvadratinį metrą per mėn., o rūsio patalpų – 2,25 Eur už vieną kvadratinį metrą per mėn. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pajamos, gautos iš nuomos, yra valstybės apmokestinamos 15 procentų dydžio gyventojų pajamų mokesčiu, nurodytą sumą sumažino 15 procentų. Teismas laikė, kad ieškovas už patalpų nuomą būtų gavęs kas mėn. 637,50-(637,50x15 proc.) = 541,87 Eur pajamų, o laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. (26 mėn. ir 24 d.) 26 mėn.x541,87+541,87x24/30= 14 522,12 Eur.

10.       Teismas pažymėjo ir tai, kad UAB „Ultisa“ 2019 m. birželio 28 d. parengtos ir ieškovui pasiūlytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2019/06/28 4.1 punkte nurodyta patalpų nuomos kaina 3,00 Eur už vieną kvadratinį metrą per mėn. taip pat tiesiogiai patvirtina, jog konsultacijoje nurodyta patalpų nuomos kaina atitinka rinkos kainą, patalpos yra patrauklios nuomai ir UAB „Ultisa“, kuri anksčiau naudojosi ginčo patalpomis, siekia tokią nuomos sutartį sudaryti su ieškovu nurodytomis joje sąlygomis.

11.       Teismas nustatė, kad atsakovė pagal byloje esančius duomenis ginčo patalpas yra išnuomojusi UAB „Ultisa“. Pasiūlius atsakovei pateikti įrodymus, kad ginčo patalpas ji perdavė ieškovui, į bylą gautas atsakovės parengtas, bet ieškovo nepriimtas ir nepasirašytas patalpų priėmimo perdavimo aktas bei 2019 m. birželio 28 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2019/06/28. Teismas sprendė, kad šie įrodymai nepatvirtina, jog ieškovui patalpos buvo faktiškai perduotos. Įsiteisėjus teismo sprendimui dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo bei ieškovui paskyrus naudotis 113,48 kv. m. pirmo aukšto bei 6,89 kv. m. rūsio patalpų, ir atsakovei toliau naudojantis ieškovo patalpomis bei iki sprendimo priėmimo dienos nepateikus įrodymų, pagrindžiančių patalpų ieškovui perdavimą, analogišku būdu skaičiuojant patalpų nuomos kainą bei atėmus gyventojų pajamų mokestį, teismas laikė esant pagrindą ieškovui iš atsakovės priteisti 302,55 Eur / mėn. (113,48x3+6,89x2,25) - (113,48x3+6,89x2,25)x15 proc. nuostoliams atlyginti iki visiško patalpų perdavimo.

12.       Teismas, vertindamas kitą ieškovo siūlomą būdą nuostolių dydžiui nustatyti – Civilinio kodekso 6.261 straipsnyje įtvirtintas pasekmes, skolininkui praleidus piniginių prievolių įvykdymo terminą, pritarė atsakovės pozicijai, kad šiuo atveju toks būdas netaikytinas, kadangi šalių jokia piniginė prievolė nesiejo, todėl nuo ieškovo patalpų vertės (102 500,00 Eur) minimalūs nuostoliai, t. y. 5 procentų dydžio metinės palūkanos, negali būti skaičiuojamos.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniu skundu atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Marių aidas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Ginčas yra nagrinėjamas antrą kartą, Kauno apygardos teismui 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi ginčą dalyje dėl nuostolių priteisimo grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šioje nutartyje nustatyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėti veiksmai, o dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų byla pirmosios instancijos teismui grąžinta nagrinėti pakartotinai, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti likusias civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. žalą, priežastinį ryšį ir kaltę.

1.2.       Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė pačios žalos fakto, nepagrindė žalos dydžio ir neįrodė priežastinio ryšio tarp įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi nustatytų veiksmų ir žalos. Iš 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimo matyti, kad ieškovas turėjo tikslą pelningai parduoti ginčo pastatą, o ne nuomoti jo dalį. Šiuo atveju jis prašo priteisti nuostolius būtent negautos nuomos pavidalu, nors pats nei užsiima nuomos verslu, nei turi kokių nors pasiūlymų išsinuomoti jam priklausančią ir naudotis paskirtą pastato dalį, nei kokią nors preliminarią sutartį dėl pastato dalies nuomos. Taigi nėra žalos negautos nuomos forma, todėl nėra reikalingi įrodymai, pagrindžiantys mažesnę nuomos kainą.

1.3.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad atsakovė nesinaudojo rungtyniškumo principu, kadangi neteikė įrodymų, pagrindžiančią mažesnę nuomos kainą ir ieškovo patirtų nuostolių dydį, pažeidė įrodymų paskirstymo taisyklę bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodinėjimo klausimais. Atsakovė teikė į bylą ne tik rašytinius įrodymus, bet ir paaiškinimus, tačiau teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas sprendime remiasi tik UAB „Lituka“ ir Ko konsultacija, kurioje vertinti skirtingų paskirčių objektai, o ne tokios paskirties kaip ginčo objektas.

1.4.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo nurodyta žala yra reali. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas prašomus priteisti nuostolius buvo numatęs gauti iš anksto, esant normaliai veiklai. Priešingai, iš byloje esančio 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimo matyti, kad ieškovas neturėjo tikslo nuomoti ginčo patalpas, pagrindinis jo tikslas buvo kuo pelningiau jas parduoti. Taigi, žala negautų nuomos mokesčių forma negali šiuo atveju kilti. Byloje nėra įrodymų, kad negautos pajamos, kurias ieškovas skaičiuoja, yra realios, o ne hipotetiškos. Nesant negautų pajamų realumo, negali būti priteisiami nuostoliai, o ieškovas neteikdamas realumą pagrindžiančių įrodymų, turi prisiimti iš to kylančias pasekmes.

1.5.       Pirmosios instancijos teismas realiai net neanalizavo žalos fakto ir šios žalos realumo, o apsiribojo tik formaliu nurodymu, kad ieškovo prašomos priteisti pajamos yra realios ir pagrįstos. Tokiu būdu buvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos, byla išnagrinėta nevisapusiškai ir neobjektyviai, kas neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.

1.6.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB „Lituka“ ir Ko konsultacija yra tinkamas įrodymas nuostolių dydžiui pagrįsti. Konsultacija parengta asmens, tačiau byloje nėra įrodymų, kad jis turėtų nuomos vertės nustatymo vertintojo kvalifikaciją. Nors teismas ir pripažįsta, kad konsultacija yra su klaidomis, tačiau, prieštaraudamas pats sau, laiko ją tinkama įrodinėjimo priemone. Konsultacijoje taip pat nėra pateikiama, kokiais teisės aktais ar vertinimo metodikomis yra atliktas nuomos kainos nustatymas, kodėl analizuojami sandoriai būtent atitinkamais laikotarpiais ir pan. Byloje nėra kitų įrodymų, pagrindžiančių konsultacijoje nustatytos kainos dydį. Ieškovo pateiktas įrodymas nėra objektyvi įrodinėjimo priemonė, kadangi yra atlikta ieškovo užsakymu. Teismas neanalizavo ginčo visumos, todėl priimtas sprendimas, kai pats teismas buvo įpareigojęs atsakovę pateikti rašytinius įrodymus, susijusius su patalpų perdavimu, kelia abejonių objektyvumu, visapusiškumu ir teisingu, sąžiningu aplinkybių visumos ištyrimu.

1.7.       Ieškovas yra nesąžiningas, reikšdamas reikalavimą dėl nuostolių priteisimo periodinėmis išmokomis, neargumentuotai nepasirašo ginčo patalpų perdavimo–priėmimo akto ir taip vilkina jų perdavimą, įforminant rašytiniais dokumentais. Pirmosios instancijos teismas, neįsigilinęs į faktinę situaciją, faktiškai perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovei, nors šiuo atveju, ieškovas, teigdamas, kad jam yra neperduodamos patalpos, turėtų pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Šiuo metu byloje yra įrodymai, patvirtinantys faktą, kad atsakovė deda maksimalias pastangas išspręsti šį ginčą ir įforminti ginčo patalpų perdavimą, tačiau ieškovas vengia tai daryti, nes jam tai yra naudinga. Skundžiamas sprendimas sudaro prielaidas ieškovui manipuliuoti situacija ir formuoja ydingą praktiką. Ieškovui puikiai žinoma, kad raktai nuo ginčo pastato jam yra atiduoti dar balandžio mėn.

1.8.       Priimtu sprendimu priteista žala yra negautas nuomos mokestis. Nei pirmosios instancijos teismas, nei ieškovas nepateikė jokių argumentų, kokiu būdu Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje nustatyti neteisėti veiksmai sąlygojo žalos (negauto nuomos mokesčio) atsiradimą. Šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp žalos, kuri yra negautas nuomos mokestis, ir neteisėtų veiksmų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

14.       Ieškovas A. B. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Ginčo atveju tiek žalos faktas, tiek jos realumas yra nustatytas tiek prejudiciniais faktais, tiek rašytiniais įrodymais. Nuostolių kaip negautų pajamų realumas yra akivaizdus, kadangi dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovas neturėjo galimybės naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu.

2.2.       Atsakovė nepagrįstai teigia, kad byloje nebuvo įrodytas žalos realumas, nes ieškovas neužsiima nuomos verslu, nepateikė jokių duomenų apie nuomos pasiūlymus, kad neturėjo galimybių nuomoti turto, kad 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimo tikslai atskleidžia tai, kad jis turėjo tikslą ne nuomoti visą pastatą, o ji parduoti. Šie argumentai nepaneigia ieškovo nuostolių realumo. Teisės teorijoje ir teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda, todėl atsakovė 20 metų veikusi neteisėtai, varžydama ieškovo nuosavybės teises bei iš to gaudama pelną, negalėjo tikėtis, kad jai neteks padengti ieškovo nuostolių bei savo neteisėtus veiksmus galės panaudoti, kaip būdą, išvengiant civilinės atsakomybės.

2.3.       1999 m. rugpjūčio 19 d. sudaryto susitarimo tikslas buvo sukurti galimybę pelningai (ne mažiau kaip už kainą, lygiavertę 150 000,00 JAV dolerių sumai, neskaitant su pardavimo įforminimu susijusių išlaidų) parduoti pastatą ir tuo būdu kompensuoti į „Doleritas“ veikla investuotus pinigus. Tokius veiksmus atsakovė turėjo atlikti per vienus metus. Nepaisant to, kad pirmuosius metus, tiek jis-ieškovas, tiek atsakovė turėjo tikslą parduoti patalpas, tačiau atsakovė nusprendė užvaldyti man priklausančią nuosavybę, kas nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Ta aplinkybė, kad atsakovė 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimo esminių sąlygų nevykdė, pastato nepardavė, ilgus metus ginčo pastatu naudojosi kaip vienintelė savininkė, nuomodama visą ginčo pastatą ir iš to viena gaudama pajamas, neturi nieko bendro su jos argumentais, kad ieškovas neturėjo tikslo nuomoti patalpų ar iš to gauti pajamas. Ieškovas turėjo tikslą ne tik nuomoti, o apskritai savo nuožiūra disponuoti jam priklausančia nuosavybe, iš to gauti pajamų bet kokia forma, tačiau to padaryti negalėjo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

2.4.       Žalos dydis buvo nustatytas remiantis objektyviu rašytiniu įrodymu – UAB „Lituka“ ir Ko konsultacija, kuria pagrįstai vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas. Atsakovė nurodo eilę samprotavimų, dėl kurių neva šioje byloje nebuvo galima vadovautis konsultacine išvada, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ji nepasinaudojo rungtyniškumo principu bei nepateikė įrodymų, pagrindžiančių mažesnę nuomos kainą nei nurodyta konsultacijoje.

2.5.       Priešingai nei teigia atsakovė, teismas pasisakydamas, kad ji nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų konsultacijos išvadų dėl patalpų nuomos dydžio, nepažeidė nei rungtyniškumo principo, nei perkėlė jai ieškinio įrodinėjimo pareigą. Ieškovas turėjo įrodyti prašomų priteisti nuostolių dydį, kas ir buvo atlikta konsultacija, skelbimais bei pačios atsakovės pateiktomis sutartimis. Savo ruožtu atsakovė turėjo visas procesines galimybes bei teisę teikti į bylą rašytinius įrodymus dėl mažesnės patalpų nuomos kainos, tačiau to nepadarė. Tokių įrodymų nėra pateikusi ir kartu su apeliaciniu skundu.

2.6.       Priešingai nei teigia atsakovė, vien tai kad, pateikiant konsultaciją buvo padaryta aritmetinė klaida, kuri vėliau buvo ištaisyta, neleidžia savaime daryti išvados, kad kvalifikuota turto vertinimo įmonė, parinkdama vertinimo metodiką, padarė neteisingas išvadas. Bet kuriuo atveju, jei atsakovė manydama, kad pateikta konsultacija yra neteisinga ar neobjektyvi, turėjo teisę teikti savo įrodymus, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo.

2.7.       Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nėra aptaręs visų atsakovės nurodytų argumentų, savaime nereiškia, kad sprendimas yra netinkamai motyvuotas arba, kad teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų bei nurodytų argumentų. Vien tik atsakovės nesutikimas su teismo padarytomis atsakovei nepalankiomis išvadomis nesuponuoja išvados, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

2.8.       Priešingai nei nurodo atsakovė, kaip ir nuo 1999 m., taip ir po visų teisminių procesų, ieškovas negali naudotis ginčo patalpomis (vertingiausiomis pirmo aukšto), nes jos jam nėra perduotos ir netgi nėra atlaisvintos, ką patvirtina ir tas faktas, kad atsakovė pagal byloje esančius duomenis ginčo patalpas iki šiol yra išnuomojusi UAB „Ultisa“, kuri ir toliau šiose patalpose vykdo ūkinę-komercinę veiklą. Byloje yra pateiktas tik pačios atsakovės parengtas, bet ieškovo nepasirašytas ginčo patalpų perdavimo–priėmimo aktas bei negyvenamųjų patalpų sutartis. Tačiau šie įrodymai nepatvirtina, kad ginčo patalpos ieškovui buvo faktiškai perduotos. Šiuo atveju atsakovė sutinka perduoti patalpas tik tuo atveju, jei ieškovas sutiks perrašyti jo interesus ir rinkos kainą neatitinkančią sutartį. Tokie atsakovės veiksmai yra nepateisinami ir nesąžiningi.

2.9.       Šiuo atveju būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovas neturi galimybės nei pats naudotis jam priklausančia nuosavybe, nei jos nuomoti ar parduoti, dėl ko jis patyrė žalą, kuri yra pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Jeigu atsakovė būtų įvykdžiusi 1999 m. susitarimo sąlygas arba po vienerių metų neįvykdymo būtų neužvaldžiusi ieškovui nuosavybes teise priklausančio turto, žala nebūtų atsiradusi. Atsakovė, ilgus metus veikdama neteisėtai, negalėjo tikėtis išvengti tokių veiksmų neigiamų pasekmių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

16.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovės negautas pajamas, kurias, ieškovo teigimu, jis būtų gavęs, jeigu patalpų bendraturtis nebūtų sudaręs kliūčių naudotis jam, ieškovui, priklausančiu turtu. Ieškovo teigimu, turėdamas galimybę disponuoti patalpomis, jis jam priklausančias patalpas būtų išnuomojęs ir gavęs rinkos nuomos mokesčio dydžio pajamas. Atsakovė, patalpų bendraturtė, apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškovo negautų pajamų, argumentuodama tuo, kad byloje neįrodyti ieškovo patirti nuostoliai ir jų dydis; akcentuojamas paties ieškovo netinkamas elgesys. Teisėjų kolegija laiko atsakovės apeliacinio skundo argumentaciją nurodytais klausimais nepagrįsta.

17.       Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019).

18.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui A. B. ir atsakovei UAB „Marių aidas“ bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso 749, 08 kv. m bendro ploto pastatas – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nekilnojamąjį turtą abi šalys įgijo 1999 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 6207 pagrindu (t. 1, b. l. 30-31). Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais t .y. Kauno apylinkės teismo sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. 2-54-752/2016 bei Kauno apygardos teismo nutartyje priimta civilinėje byloje Nr. 2A-86-436/2017 nustatytos prejudicinę galią turinčios aplinkybės (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kad atsakovė savavališkai, be ieškovo sutikimo, pakeitė pastato paskirtį, per susitarime nustatytą laikotarpį nepardavė pastato, trukdo ieškovui naudotis jam priklausančia pastato dalimi, sudaro kliūtis rūpintis pastato realizavimu, nepagrįstai kvestionuoja ieškovo nuosavybės teisės į ginčo pastatą, neperduoda dokumentų, susijusių su pastato pagerinimu.

19.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-984-752/2018 ir Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-590-657/2019 nustatyta, kad atsakovė iki šiol viena naudojasi pastatu, t. y. jo rūsį ir pirmą aukštą išnuomojusi kitam juridiniam asmeniui, kuris ginčo patalpose vykdo ūkinę komercinę veiklą, gauna pajamas, kad, patalpos, kuriose nėra vykdoma jokia veikla, t. y. esančios antrame aukšte, yra neįrengtos, jos užimtos statybinėmis medžiagomis. Šiuose procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad ieškovas kaip savininkas neturi jokių galimybių pastatu naudotis, spręsta, kad atsakovė po susitarimo nutraukimo nepakeitė savo pozicijos, nesiėmė veiksmų, kad nebūtų pažeidinėjamos ieškovo kaip ginčo pastato bendraturčio teisės. Teismai įvardintuose sprendimuose taip pat konstatavo, kad dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų ieškovas negalėjo naudotis turtu ir dėl to negavo pajamų. Taigi, atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė yra nustatyti įsiteisėjusiais teismo sprendimais (CPK 182 straipsnis 2 dalis).

20.       Įstatyme įtvirtinta, kad žala yra pripažįstamos asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų kito asmens veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Negautos pajamos atlyginamos tik nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti sąlygas ir atsižvelgiant į negautų pajamų dydžio realumą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Taigi, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo, visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių pavidalu atsirado neigiamų padarinių ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos BUAB „Mano tikslas“ v. UAB „Armitana“, bylos Nr. 3K-3-459/2010).

21.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu atsakovė be teisėto pagrindo naudojosi ieškovo turtu. Ieškovas šioje byloje reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų nuostolius, patirtus negalėjus nurodytą laikotarpį disponuoti turtu, teikė, jo vertinimu, tai pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dėl to civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, taip pat ir žalos dydį, turi įrodyti žalos atlyginimo prašantis asmuo.

22.       Minėta, ieškovas šioje byloje reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės nuostolius, patirtus laiku jam neperdavus patalpų, kurias jis galėjo nuomoti ir gauti rinkoje 2017-2019 m. buvusio dydžio nuomos mokestį. Negautoms pajamoms įrodyti ieškovas pateikė duomenis apie ginčo turto išnuomavimą UAB „Ultisa“, UAB „Lituka ir KO“ konsultaciją, pagal kurią nuomos mokestis nuo 2017 m. parduotuvės 1E1p pirmo aukšto ir rūsio galėtų būti 1 275,00 Eur/mėn. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo pateiktu nuomos mokesčio apskaičiavimu, nepateikė savo prieštaravimus patvirtinančių įrodymų, o apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog užsiima nuomos verslu ir/ar turėjo pasiūlymų ginčo patalpas išnuomoti.

23.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas patirtos žalos dydį, pirmosios instancijos teismas vertino ieškovo pateiktus įrodymus apie negautų pajamų dydį, analizavo konsultacijoje pateiktus duomenis apie analogiško turto nuomos kainas ginčo laikotarpiu. Pažymėtina, kad atsakovės argumentus, jog ginčo turtas, kaip nuomos objektas nėra paklausus, paneigia ieškovui pateiktas ginčo patalpų nuomininkės pasiūlymas dėl nuomos sutarties sudarymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad asmuo, kuris ginčo laikotarpiu naudoja šalims priklausantį turtą nuomos pagrindu, turi poreikį šį turtą naudoti ir ateityje, todėl sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovas negalėjo tikėtis pajamų, gautinų iš patalpų nuomos, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad atsakovė, nesutikdama su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, neteikė į bylą įrodinėjimo priemonių apie ginčo turto rinkos nuomos kainas, todėl spręsti, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ar pažeidė šalių lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principus, pagrindo nėra, nes atsakovei nebuvo apribota galimybė teikti į bylą įrodymus, paneigiančius ieškovo įrodinėjamas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

24.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-493/2010; kt.). Kita vertus, ši įstatymo nuostata neatleidžia žalos atlyginimo prašančio asmens nuo įrodinėjimo pareigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2014), ji turi teikti visus prieinamus įrodymus. Bet kuriuo atveju žalos dydžio skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga.

25.       Nustatydamas atlygintinos žalos kaip negautų nuomos pajamų dydį pirmosios instancijos teismas, pagrįstai rėmėsi kriterijais, taikomais nustatant rinkos nuomos kainas: vertino byloje esančius duomenis apie rinkoje egzistuojančius analogiško turto nuomos sandorius, motyvuotai pasisakė, kodėl ir kokie sandoriai gali būti lyginamuoju pavyzdžiu nagrinėjant šalių ginčą.

26.       Pažymėtina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio nustatymo, siūlė atsakovei teikti įrodinėjimo priemones, paneigiančias ieškovo pateiktus duomenimis apie rinkoje egzistuojančius analogiškus sandorius, todėl sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas, nustatydamas žalos dydį, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nėra pagrindo. Tai, kad teismas ieškovui priteistinos žalos dydį nustatė pagal byloje pateiktą rašytinį įrodymą-konsultaciją, kurioje pateikta analizė ir įvertini VĮ Registų centro ir www.aruodas.lt  turimi duomenys, pateiktas vietovės patrauklumo vertinimas, pritaikytas vertės koeficientas, atsižvelgta į derybinę nuolaidą, sudaro pagrindą pripažinti, kad teismas nepažeidė civilinio proceso įrodinėjimo taisyklių ir teisingai nustatė atlygintos žalos dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad su apeliaciniu skundu nėra pateikta duomenų, kurie leistų suabejoti teismo parinktu žalos atlyginimo nustatymo būdu ir dydžiu.

27.       Dėl atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės (visiškai ar iš dalies) teisėjų kolegija nurodo, kad pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Nukentėjusio asmens veiksmai – tai veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai; tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nenustatyta faktų, kad ieškovas nepriėmė jam perduodamo turto, ar kitokiais veiksmais prisiėmė riziką, t. y. atliko veiksmus, dėl kurių patalpos nebuvo jam perduotos ir kad paties ieškovo veiksmai bent iš dalies lėmė jo patirtus nuostolius. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nenustatytas teisinis pagrindas netaikyti ar atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės dėl ieškovo patirtų nuostolių.

28.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos: atsakovės neteisėti veiksmai, ieškovo patirta žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys, todėl teismo sprendimas priteisti iš atsakovės ieškovo patirtus nuostolius yra pagrįstas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis). Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, kurį panaikinti arba pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo. Remiantis nurodytu, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29.       Atmetus atsakovės (apeliantės) UAB „Marių aidas“ apeliacinį skundą, jos turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, tuo tarpu ieškovas A. B. įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 960,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą (t. 5, b. l. 27-28).

30.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punktu, sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš atsakovės (1,3x1 289,00).

31.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažiau nei 3,00 Eur sumą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Marių aidas“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 960,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Diana Labokaitė

Mindaugas Šimonis

Egidijus Tamašauskas