Administracinė byla Nr.AS-438-519/2009
Procesinio
sprendimo kategorija 59; 73 (S)

LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. rugsėjo 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos
Alimienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko
(pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės
Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio
teismo 2009 m. liepos 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A.L.
skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėja A.L. atsisakė
nuo skundo, kuriame buvo išdėsčiusi reikalavimus panaikinti Kauno miesto
savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos leidimų ir
infrastruktūros skyriaus raštą 2008 m. vasario 12 d. rašto Nr. 38-2-11 1.4,
2.3, 2.5 punktus ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per vieną mėnesį nuo
sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti Aivetai Lapėnienei statybos leidimą
gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukcijai ir
priestato statybai pagal IĮ „Arch Studijos“ projekto vadovo A.J. parengtą
projektą (objekto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir prašė bylą nutraukti,
nes atsakovas patenkino reikalavimą geruoju.
Kauno apygardos
administracinis teismas 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi administracinę bylą
pagal pareiškėjos A.L. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo
atlikti veiksmus nutraukė.
II.
Pareiškėja A.L. Kauno
apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą atlyginti 828 Lt atstovavimo
išlaidų, kurias sudaro 700 Lt sumokėtų advokato padėjėjai Skaistei Jautakienei
už skundo parengimą, patikslinimą, atstovavimą pagal kvitus Nr.463587,
Nr.463597; 128 Lt sumokėto žyminio mokesčio.
Kauno apygardos
administracinis teismas 2009 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjos prašymą
tenkino ir priteisė iš Kauno miesto savivaldybės pareiškėjai A.L. 828 Lt
išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Teismas konstatavo,
jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos
šalies savo išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio
1 dalis). Pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju,
kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo
reikalavimą padavus skundą teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44
straipsnio 3 dalis). Todėl pareiškėja turi teisę gauti savo išlaidų atlyginimą.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas
sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis).
Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar
advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir
advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne
didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų
tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks
dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2
d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau - Rekomendacijos). Teismas pažymėjo, jog bylos
dokumentais nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai skundą surašė ir
teisme ją atstovavo advokato padėjėja Skaistė Jautakienė pagal 2009 m. sausio 7
d. atstovavimo sutartį, 2009 m. balandžio 3 d. atstovavimo sutartį. Advokato
padėjėjai A.L. sumokėjo 700 Lt (2009 pinigų priėmimo kvitas Nr.463587, 2009 m. balandžio
3 d. pinigų priėmimo kvitas Nr.463597). Pagal Rekomendacijų 5 punktą už
advokato padėjėjo teikiamas paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8
punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Pagal Rekomendacijų 5, 8.2, 8.15 ir
8.18 punktus pareiškėjai už advokato padėjėjos teisines paslaugas priteistina
maksimali suma iki 2208 Lt (už skundo surašymą iki 1920 (80 proc.(3×800)), už
atstovavimą 2009 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje, kuris vyko 1 val. 40 min. –
192 Lt (80 proc.(0,15×800×2)), už atstovavimą 2009 m. gegužės 28 d. teismo
posėdyje, kuris vyko 45 min. – 96 Lt (80 proc.(0,15×800×1)). Teismas atkreipė
dėmesį į tai, jog pareiškėja turi teisę reikalauti ir 100 Lt žyminio mokesčio
atlyginimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnis, 44 straipsnio
1 dalis, 2 dalis, 3 dalis). Teismo vertinimu, kadangi pareiškėjos prašoma 828 Lt
suma už skundo surašymą, atstovavimą byloje bei žyminio mokesčio sumokėjimą, neviršija
Rekomendacijos 5, 8.2, 8.15 ir 8.18 punktuose maksimalaus galimai priteistinos
sumos dydžio bei atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų vienkartinį pobūdį,
bylos sudėtingumą, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir iš atsakovės Kauno miesto
savivaldybės A.L. priteistina 828 Lt.
III.
Atskiruoju skundu atsakovė
Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį
ir atmesti pareiškėjos A.L. prašymą atlyginti 828 Lt atstovavimo išlaidų.
Atskirajame skunde
atsakovė nurodo, jog Kauno apygardos administracinis teismas, priimdamas 2009
m. liepos 9 d. nutartį nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl ginčijama nutartis
turėtų būti panaikinta, o pareiškėjos prašymas dėl atstovavimo išlaidų
atlyginimo atmestas.
Atsiliepimu į
atskirąjį skundą pareiškėja prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad Kauno
apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 9 d. priėmė teisėtą ir
pagrįstą nutartį dėl teismo išlaidų priteisimo, o jos naikinti nėra jokio
teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Iš bylos medžiagos
matyti, jog ginčijama 2008 m. liepos 9 d. nutartimi pirmosios instancijos
teismas priteisė pareiškėjos A.L. naudai 828 Lt išlaidų, susijusių su bylos
nagrinėjimu, konstatavęs, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo
išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas
geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui (Administracinių bylų
teisenos įstatymo 44 straipsnio 3 dalis). Todėl pareiškėja nagrinėjamu atveju turi
teisę gauti savo išlaidų atlyginimą. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog
pareiškėja A.L. 2009 m. gegužės 28 d. atsisakė savo skundo ir prašė
administracinę bylą nutraukti, kadangi, kaip nurodė pati pareiškėja, atsakovas
įvykdė jos skundo reikalavimus (b.l. 77).
Vertinant teismo
išlaidų atlyginimo teisinį reglamentavimą tais atvejais, kai pareiškėjas
atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus
skundą teismui, būtina pažymėti, jog šiais klausimais yra suformuota atitinkama
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas 2008 m. gruodžio 22 d. nutartyje administracinėje
byloje Nr. AS-822-621/2008 yra pažymėjęs, kad ABTĮ 44 straipsnio 3 dalis
nustato, jog pareiškėjas gali reikalauti išlaidų, numatytų šio straipsnio 2
dalyje, atlyginimo tuo atveju, kai jis atsisakė savo skundo dėl to, kad
atsakovas geruoju patenkino jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui.
Pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai sprendimas priimtas pareiškėjo
naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį, kitas
išlaidas dėl skundo surašymo ir padavimo, išlaidas, susijusias su bylos
nagrinėjimu. Iš ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies turinio galima daryti išvadą, kad
vadovaujantis šia įstatymo norma, pareiškėjui gali būti priteistos šio
straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos tik tuo atveju, kai byloje yra
nustatoma, jog atsakovas neatliko kokių nors jo kompetencijai priskirtų veiksmų
ar atliko juos ne taip, kaip turėjo atlikti vykdydamas įstatymus, tuo pažeidė
pareiškėjo teises bei teisėtus interesus ir dėl to jis turėjo kreiptis
teisminės gynybos, o skundo padavimas teismui nulėmė atsakovo elgesį taip, kad
jis patenkino geruoju pareiškėjo reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai,
darytina išvada, jog, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
praktika, ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje išdėstytos nuostatos prasmė yra atlyginti
bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui, kai atsakovas nepagrįstai delsia imtis
veiksmų, patenkinančių pareiškėjo reikalavimus, ir jų imasi tik tuomet, kai
pareiškėjas kreipiasi į teismą. Ši nuostata reikalauja, kad atsakovas
pareiškėjo reikalavimus patenkintų geruoju, pripažindamas savo veiksmų
(neveikimo) ar akto neteisėtumą bei pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Tačiau Kauno
apygardos administracinis teismas spręsdamas pareiškėjos patirtų teismo išlaidų
atlyginimo klausimus apsiribojo tik formalia išvada, jog pareiškėjos teisė
reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako
skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą
teismui. Teismas neįvertino, ar dėl pareiškėjos kreipimosi į administracinį
teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises
(atitinkamai ir dėl pareiškėjos patirtų išlaidų) yra atsakingas atsakovas,
nenustatė kokios aplinkybės ir (ar) įrodymai tai patvirtina arba paneigia.
Dėl šios priežasties
ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta
ir pagrįsta. Atitinkamai atsakovės Kauno miesto savivaldybės atskirasis skundas
yra tenkinamas iš dalies, perduodant pirmosios instancijos teismui iš naujo
nagrinėti pareiškėjos A.L. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4
punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
atsakovės Kauno
miesto savivaldybės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno
apygardos administracinis teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį ir perduoti
pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjos A.L. prašymą dėl
teismo išlaidų atlyginimo.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė
Stasys Gagys
Romanas Klišauskas