Baudžiamoji byla Nr. 1S-48-891/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28303-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Mačionytės, Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Živilei Osipovai,

dalyvaujant prokurorui Pauliui Paukščiui,

kaltinamojo G. G. gynėjui advokatui Antonui Kviatkovskiui (Anton Kviatkovski),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, panaudojant vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemones (ZOOM platforma), išnagrinėjo kaltinamojo G. G. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. sausio 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 30 d.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-167-834/2021 G. G. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su I. M. ir tyrimo metu tiksliau nenustatytu asmeniu, iš anksto susitarę apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, jam (G. G.) pasiūlius I. M. užsidirbti pinigų atliekant jo (G. G.) bei tyrimo metu tiksliau nenustatyto asmens nurodomus nukentėjusiąją klaidinančius veiksmus, tyrimo metu nenustatytam asmeniui 2020 m. liepos 17 d., 10.42 val., iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus T. P. į namų fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei melagingai prisistačius Kauno Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) tyrėju P. Š. ir įtikinus T. P., kad sulaikė buvusią ,,Swedbank“ banko darbuotoją S. D., kuri sukčiaudama bandė užstatyti T. P. namą ir kad pas ją kratos metu rado T. P. asmens dokumentus bei suklastotus 1 800 Eur, kuriuos S. D. nurodė, kad gavo iš T. P. ir kad T. P. padeda jai užstatyti namą bei pasakęs, kad pas ją atvažiuos kolega Ž., po ko, tyrimo metu tiksliai nenustatyto asmens nurodymu, I. M. 2020 m. liepos 17 d., apie 12.10 val., nuvykus į T. P. namus, esančius (duomenys neskelbtini), bei prisistačius Kauno FNTT tyrėju Ž., klaidinant nukentėjusiąją, kad patikrins pinigus, ar nėra suklastotų, taip, tęsiant apgaulės naudojimą, išviliojo iš T. P. jos vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą ir 1 800 Eur bei po to jis, G. G., veikdamas pagal bendrą susitarimą, po I. M. skambučio atvyko jo pasiimti iš (duomenys neskelbtini) bei nusikalstamu būdu įgytus pinigus pasidalino, tokiu būdu veikė bendrininkų grupėje ir panaudojant apgaulę įgijo svetimą turtą, t. y. T. P. priklausančius 1 800 Eur. Šiais veiksmais G. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

2.       G. G. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2020 m. liepos 31 d., 11.15 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. liepos 31 d. nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams. Suėmimo terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis ikiteisminio tyrimo teisėjo ir baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo nutartimis. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. sausio 26 d. nutartimi suėmimo terminas G. G. pratęstas dar 2 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 30 d., esant manymui, kad būdamas laisvėje jis darys naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

3.       Nesutikdamas su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. sausio 26 d. nutartimi kaltinamasis G. G. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Skundu prašo panaikinti minėtą nutartį ir jam taikomą suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone. 

4.       Nurodo, kad jis sulaikytas remiantis tik kito kaltinamojo I. M., kuris 2020 m. liepos 30 d. buvo apklaustas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, parodymais. Apklausos teisme metu I. M. paaiškino, kad jį apkalbėjo siekdamas išeiti į laisvę, kalbėjo, ką liepė pareigūnai. I. M. kitą dieną po sulaikymo jau buvo paleistas į laisvę nurodęs kaip gyvenamąją vietą svetimą automobilį. Tuo tarpu jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą vaikus, vykdo individualią veiklą, turi 4 specialybes, išėjęs iš įkalinimo įstaigos iš karto įsidarbino, tačiau jam taikytas suėmimas. Taigi jo atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas vykdytas netinkamai. Be to, kaltinamasis skunde teigia, kad jis yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį maksimali bausmė yra 3 metai, o jis šiai dienai, remiantis nenuosekliais narkomano parodymais, jau yra suimtas 6 mėnesius, taigi tiek laiko realiai jau atlieka bausmę sunkesnėmis sąlygomis nei nuteistieji, kadangi būdamas suimtas jis negali būti priskirtas lengvajai grupei.

5.       Teismo posėdžio metu kaltinamojo G. G. gynėjas prašė jo ginamojo skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

       Skundas atmetamas.

6.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir skundo argumentais, išklausiusi prokuroro, kaltinamojo gynėjo paaiškinimus, įvertinusi visas suėmimo termino pratęsimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam G. G. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas pagrįstai.

7.       Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nors kaltinamasis G. G. teigia, kad byloje nėra jokių svarių duomenų, kad jis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau, kolegijos vertinimu, tokia kaltinamojo pozicija prieštarauja byloje surinktiems duomenimis. Patikrinusi pateiktą medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo skyrimo pagrįstumu, teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad G. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra nukentėjusiosios, liudytojų, įtariamojo I. M. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, kratos protokoluose užfiksuoti duomenys ir kita byloje esanti medžiaga. Ši aplinkybė jau buvo patvirtina ir apygardos teismo nagrinėjant analogišką G. G. skundą. Teismas pažymi, kad svarstant kardomosios priemonės – suėmimo, termino pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su konkrečios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, teismas nesprendžia asmens kaltės klausimo iš esmės ir nevertina byloje surinktų duomenų BPK 20 straipsnio prasme. Tuo pačiu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant baigiamąjį teismo aktą.

8.       Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. G. G. yra kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato griežtesnę nei 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, maksimali laisvės atėmimo bausmė yra 3 metai. Taigi, tokia įstatyme numatyta sankcija leidžia taikyti suėmimą byloje, jei tam yra įstatyme numatyti šios kardomosios priemonės pagrindai.

9.       Kardomosios priemonės – suėmimo, terminas G. G. skundžiama nutartimi pratęstas esant pagrindui, numatytam BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y., kad kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir skundo argumentais, išklausiusi gynėjo bei prokuroro argumentus, įvertinusi visas suėmimo termino pratęsimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam G. G. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas pagrįstai.

10.       Pažymėtina, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas jo terminas), jei yra duomenų, jog asmuo įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti (BPK 122 straipsnio 4 dalis). G. G. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Šis nusikaltimas nėra priskiriamas prie imperatyviai BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų, tačiau kaltinamasis praeityje teistas net 9 kartus. Teistumas parodo asmens didesnį pavojingumą, jo polinkį nusikalsti bei visuomenėje nusistovėjusių nuostatų nepaisymą. Be kita ko, teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas (kaltinimas) padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad G. G. anksčiau ne kartą yra teistas už to paties pobūdžio nusikaltimus – už sukčiavimą. Be to, G. G. jam inkriminuojamą nusikaltimą galimai padarė nepraėjus nei pusei metų po to, kai 2020 m. vasario 4 d. buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs ankstesniu nuosprendžiu (taip pat dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo) jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Taip pat inkriminuojamas nusikaltimas galimai padarytas veikiant bendrininkų grupėje. Šios aplinkybės rodo didesnį kaltinamojo pavojingumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors kaltinamasis nurodo, jog vykdo individualią veiklą, turi 4 specialybes, išėjęs iš įkalinimo įstaigos iš karto įsidarbino, tačiau šios aplinkybės, vertinant jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, ankstesnę kriminalinę patirtį, leidžia pagrįstai manyti, kad G. G. pragyvenimo šaltinį sudaro ne vien tik legalus uždarbis, bet ir iš nusikalstamų veikų gautos pajamos. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti apie kaltinamojo polinkį nusikalsti, nesilaikyti teisės normų reikalavimų ir daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje, G. G. gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. 

11.       Kaip matyti iš pateikto skundo, kaltinamasis nesutinka su jam paskirtu suėmimu ir dėl to, jog kitam kaltinamajam šioje byloje – I. M. nebuvo paskirtas suėmimas, tačiau ši aplinkybė nekeičia teisėjų kolegijos nuomonės dėl šios kardomosios priemonės skyrimo pagrįstumo kaltinamajam G. G.. Pažymėtina, kad kiekvieno įtariamojo ir kaltinamojo atžvilgiu yra taikomas individualizavimo principas ir tik įvertinus aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu, jo asmenybę, teismas priima sprendimus, išimtinai susijusius su juo.

12.       Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, teisminio nagrinėjimo stadiją, kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam G. G. taikant tik griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Nors skundžiamoje nutartyje detaliai neaptartos kiekvienos iš procesiniame įstatyme numatytų švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės, tačiau, kaip matyti, pagrindų skirti švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, pirmosios instancijos teismas nenustatė. Šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant reikšmingam ir pakankamam suėmimo taikymo pagrindui, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja BPK normoms. Aplinkybių, kurių pagrindu kaltinamajam G. G. šiuo metu būtų galima paskirti švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 130 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti kaltinamojo G. G. skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. sausio 26 d. nutartį, kuria kaltinamajam G. G. pratęstas suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 30 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                       Arūnas Budrys

                                                                                                                                   Jurgita Mačionytė

                                                                                                                                    Nida Vigelienė