Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėja Irina Serafin

Baudžiamoji byla Nr. 1A-799-209/10 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.5.1.; 1.1.11.11; 1.2.29.3.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.; 1.2.18.2.;  2.4.7.; (S).

                                                                                   

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

2010 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teisėjų Reginos Pocienės, Zenono Birštono,

sekretoriaujant Vaidai Jurkevičiūtei, Dovilei Narkuvienei,  

dalyvaujant prokurorei Teresai Harnikienei,

gynėjams advokatams Vytautui Kupcikevičiui, Irinai Kizinai, Žygimantui Rutkauskui,

nuteistiesiems R. J., V. U.,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. M.,

išteisintajam Ž.K.,

atstovams pagal įstatymą J. K. ir A. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Širvintų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės, nuteistųjų V. U., R. J. apeliacinius skundus dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo

D. M. pripažintas kaltu

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš D. K. namo,

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl dokumento pagrobimo iš D. K. namo,

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. dėl D. K. turto sugadinimo,

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš A. D. namo,

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl dokumento pagrobimo iš A. D. namo,

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. dėl A. D. turto sugadinimo,

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš J. P. namo,

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl dokumentų pagrobimo iš J. P. namo,

pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. dėl svetimos elektroninės mokėjimo priemonės pagrobimo iš J. P. namo,

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. dėl J. P. turto sugadinimo,

ir Lietuvos Respublikos BK 93 str.1 d. pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu bylą nutraukiant, jam BK 82 str. pagrindu paskiriant  auklėjamojo poveikio priemonę: „dvylikai mėnesių apriboti jo elgesį, įpareigojant per šį laiką nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose Panevėžio m., Sodų g. 41, tęsti mokslą Panevėžio Juozo Miltinio vidurinėje mokykloje ir ją baigti ir uždrausti bendrauti su  R. J. ir V. U.“. 

D. M.

 išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. dėl vagystės iš K. D. namo, nesant nusikaltimo įvykio.

R. J. nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš A. D. namo laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl dokumento pagrobimo iš A. D. namo laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. dėl A. D. turto sugadinimo bauda 10 MGL (1300 Lt);

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš J. P. namo laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl dokumentų pagrobimo iš J. P. namo laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. dėl svetimos elektroninės mokėjimo priemonės pagrobimo iš J. P. bauda 10 MGL (1300 Lt);

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. dėl J. P. turto sugadinimo bauda 10 MGL (1300 Lt);

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 4, 5 d. 1 p. pagrindu paskirtosios bausmės subendrintos apimant ir iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo trejiems metams bausmė.

Lietuvos Respublikos BK 64 str. pagrindu paskirtoji bausmė subendrinta su 2009-06-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant, pridedant visą neatliktos bausmės dalį ir galutinė bausmė R. J. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams su 22 MGL (2860 Lt) bauda, bausmę atliekant pataisos namuose, įmokėtą baudos dalį įskaitant į paskirtos baudos dydį, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo, t.y. nuo 2010-04-23, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2009-09-17 iki 2010-04-30, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2010-04-30.

R. J. išteisintas

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., BK 302 str. 1 d. ir BK 187 str. 1 d. neįrodžius dalyvavimo šių nusikaltimų padaryme;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. dėl vagystės iš K. D. namo, nesant nusikaltimo įvykio.

V. U. nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš A. D. namo laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl dokumento pagrobimo iš A. D. namo laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. dėl A. D. turto sugadinimo bauda 10 MGL (1300 Lt);

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš J. P. namo laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl dokumentų pagrobimo iš J. P. namo laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. dėl svetimos elektroninės mokėjimo priemonės pagrobimo iš J. P. namo bauda 10 MGL (1300 Lt);

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. dėl J. P. turto sugadinimo bauda 10 MGL (1300 Lt);

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 4, 5 d. 1 p. pagrindu paskirtosios bausmės subendrintos apimant ir iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo trejiems metams bausmė.

Lietuvos Respublikos BK 64 str. pagrindu paskirtoji bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, bausmes visiškai sudedant ir paskirta galutinė laisvės atėmimo ketveriems metams septyniems mėnesiams ir 7 dienoms bausmė, ją atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2009-09-17 iki 2010-04-30, Bausmės pradžią V. U. skaičiuojant nuo 2010-04-30.

V. U. išteisintas

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str.2 d., BK 302 str. 1 d. ir BK 187 str. 1 d. dėl vagystės iš D. K. namo pagal BK 178 str. 2 d., BK 302 str. 1 d. ir BK 187 str. 1 d. neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme,

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. dėl vagystės iš K. D. namo nesant nusikaltimo įvykio.

Ž. K. išteisintas

     pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., BK 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., BK 187 str. 1 d., 187 str. 3 d. dėl vagystės iš D. K. , A. D. ir J. P. namo neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimų padaryme;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. dėl vagystės iš K. D. namo, nesant nusikaltimo įvykio.

Iš D. M. D. K. priteista 389,18 Lt, o kai jis neturės turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, žalą privalant atlyginti jo motinai A. M. .

Iš D. M. , o kai jis neturės turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, žalą privalant atlyginti jo motinai A. M. , R. J. ir V. U. solidariai J. P. priteista 850 Lt nusikaltimo padarytai žalai atlyginti.

            Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

 

n u s t a t ė:

 

D. M. nuteistas už tai, kad jis 2009-09-17 apie 9 val., viniatraukiu išlauždamas langą, įsibrovė į D. K. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė fotoaparatą „OLYMPUS“ 1000 Lt vertės, automobilinę navigacinę sistemą „TOMTOM“ 999 Lt vertės, 150 litų, buteliuką su kvepalais „COCO CHANEL“ 300 Lt vertės, buteliuką su kvepalais „VERSACE BRIGHT CRYSTAL“ 100 Lt vertės, automobilio VOLVO S80 raktą su signalizacijos pulteliu 400 Lt vertės, laikrodį „ROMANSON“ 300 Lt vertės, 50 zlotų po 0.83 Lt už vieną, viso už 41.50 Lt, 3 beverčius dėkliukus su 10 vnt. skutimosi peiliukų „GILLETTE FUSION“, po 10 Lt už vnt., viso už 100 Lt. Iš viso pagrobė D. K. turto už 3390.50 Lt. Policijos pareigūnų daiktai buvo surasti ir grąžinti. Liko negrąžintas ir nesurastas laikrodis 300 Lt vertės. T.y. D. M. nuteistas už tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Be to, D. M. nuteistas už tai, kad jis 2009-09-17 apie 9 val., viniatraukiu išlauždamas langą, įsibrovė į D. K. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė A. K. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2006-06-30 Širvintų PK MP (95) ir A. K. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2005-07-27 Širvintų PK MP (95). Dokumentai policijos pareigūnų buvo surasti ir grąžinti. T.y. D. M. nuteistas už tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d.

Be to, D. M. nuteistas už tai, kad jis 2009-09-17 apie 9 val., įsibraudamas į D. K. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), viniatraukiu išlaužė ir taip sugadino plastikinį langą, kurio vertė 839.18 Lt. Iš viso sugadino D. K. turto už 839.18 Lt. T.y. D. M. nuteistas už tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

R. J., D. M. ir V. U. nuteisti už tai, kad bendrininkaudami, 2009-09-17, laikotarpyje tarp 10.45 val. ir 11.20 val., viniatraukiu išlauždami langą, įsibrovė į A. D. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė du mobilaus ryšio telefonus SONY ERICSSON K550i po 200 Lt už vieną, viso už 400 Lt, mobilaus ryšio telefoną NOKIA 6020, 50 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną NOKIA 3310, 20 Lt vertės, vyrišką rankinį laikrodį KENNETH COLE 332 Lt vertės ir 401 JAV dolerį, po 2.35 Lt už vieną, viso už 942.35 Lt. Iš viso pagrobė A. D. turto už 1744.35 lt. Daiktai buvo rasti policijos pareigūnų ir sugražinti. T.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. 

Be to, R. J., D. M. ir V. U. nuteisti už tai, kad, bendrininkaudami, 2009-09-17, laikotarpyje tarp 10.45 val. ir 11.20 val., viniatraukiu išlauždami langą, įsibrovė į A. D. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė G. D. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2004-02-19. T.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d.

Be to, R. J., D. M. ir V. U. nuteisti už tai, kad, bendrininkaudami, 2009-09-17, laikotarpyje tarp 10.45 val. ir 11.20 val., įsibraudami į A. D. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), viniatraukiu išlaužė ir taip sugadino plastikinį langą, kurio vertė 278.30 Lt bei išplėšė namo viduje buvusios rankinės spynelę, taip sugadindami rankinę, kurios vertė 100 Lt. Iš viso sugadino A. D. turto už 378.30 Lt. T.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. 

Be to, R. J., D. M. ir V. U. nuteisti už tai, kad, bendrininkaudami, 2009-09-17, laikotarpyje tarp 10.45 val. ir 11.20 val., viniatraukiu išlauždami langą, įsibrovė į J. P. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė fotoaparatą „PANASONIC LUMIX“ 1200 Lt vertės, penkis auksinius žiedus su brangakmeniais po 300 Lt už vieną, viso už 1500 Lt, vestuvinį auksinį žiedą 300 Lt vertės, auksinę grandinėlę 700 Lt vertės, auksinį kaklaraiščio segtuką 300 Lt vertės, 2 auksinius pakabukus po 200 Lt už vieną, viso už 400 Lt, du metalinius kaklaraiščių segtukus po 1 Lt už vieną, viso už 2 Lt, 29 vnt. įvairių užsienio šalių beverčių monetų, bevertį voką su užrašytais telefonų PIN kodais, ne mažiau kaip 1226.21 litus, ne mažiau kaip 405 zlotus, po 0.83 Lt už vieną, viso ne mažiau kaip už 336,15 Lt, 125 JAV dolerius, po 2.35 Lt už vieną, viso už 293.75 Lt ir 1120 eurų, po 3.45 Lt už vieną, viso už 3864 Lt. Iš viso pagrobė J. P. turto už 10 122.11 Lt. Pavogti daiktai policijos pareigūnų buvo surasti ir grąžinti. Liko nesurastas ir negrąžintas fotoaparatas 1200 Lt vertės. T.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Be to, R. J., D. M. ir V. U. nuteisti už tai, kad, bendrininkaudami, 2009-09-17 laikotarpyje tarp 10.45 val. ir 11.20 val., viniatraukiu išlauždami langą, įsibrovė į J. P. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė J. P. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2009-03-23 Širvintų PK MP (95) ir J. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2007-02-26. Dokumentai policijos pareigūnų buvo surasti. T.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 str. 4 d.

Be to, R. J., D. M. ir V. U., nuteisti už tai, kad, bendrininkaudami, 2009-09-17, laikotarpyje tarp 10.45 val. ir 11.20 val., viniatraukiu išlauždami langą, įsibrovė į J. P. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė J. P. AB DnB NORD banko mokėjimo kortelę VISA ELECTRON, Nr. (duomenys neskelbtini). T.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d.

Be to, R. J. , D. M. ir V. U. , nuteisti už tai, kad, bendrininkaudami, 2009-09-17, laikotarpyje tarp 10.45 val. ir 11.26 val., įsibraudami į J. P. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), viniatraukiu išlaužė ir taip sugadino plastikinį langą, kurio vertė 337.40 Lt. Iš viso sugadino J. P. turto už 337.40 Lt. T.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d.

2010-05-15 apeliaciniu skundu nuteistasis V. U. prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-04-30 nuosprendį ir jį pilnai išteisinti, o manant, kad jis kaltas, sumažinti bausmę, ir nurodo, kad teismas nesiremia D. M. paaiškinimais, kad vagystes K. miestelyje jis padarė vienas. Jis nėra padaręs jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, teismas nepagrįstai atmetė paaiškinimus, juos vertindamas kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti bausmės. Tuo tarpu kitų asmenų parodymus nepagrįstai vertino kaip nuoseklius ir vienodus, vadovaujantis nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais nėra pagrindo teigti, kad jis padarė inkriminuojamas veikas, nukentėję asmenys teigė, kad vagystes galėjo įvykdyti ir vienas asmuo. Teismas remiasi tik prielaidomis. Liudytojas K. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad praeinančius tris vaikinus gatve atpažinti galėtų „jei tie vaikinai būtų apsirengę tais pačiais drabužiais“, praėjus 2 mėn., t.y. 2009-11-18 jis parodė „noriu pasakyti, kad galėčiau tuos tris vaikinus atpažinti, nes mačiau jų veidus“, todėl prašo teismo nesiremti šio liudytojo prieštaringais ir nevienodais parodymais, kadangi nėra neginčijamų įrodymų, kad jis buvo nusikaltimų vietose. Skunde prašoma nesiremti liudytojo G. parodymais, kadangi jis negalėjo tiksliai nurodyti kur ir koks asmuo buvo automobilyje, teismo metu tvirtino, kad mobilieji buvo rasti pas jį, nors to negalėjo patvirtinti kratos metu buvę kiti pareigūnai, ikiteisminio tyrimo ir teismo metu D. M. tvirtino, kad pas jį buvo rasti tie patys vogti mobilaus ryšio telefonai. Teismas rėmėsi neišsamiais ir prieštaringais parodymais, neatsižvelgė į padarytus BPK 7 str. 2 d., 20 str. 2 d., 48 str. 4 d., 50 str. 3 d., 83 str. 4 d., 149 str. 7, 9 d. pažeidimus. Teismas savo išvadas grindęs ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, buvo šališkas ir palaikė nukentėjusiųjų pusę.

2010-05-18 apeliaciniu skundu nuteistasis V. U. prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-04-30 nuosprendį dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d.,  302 str. 1 d., 187 str. 3 d. (A. D. namo epizodas), BK 178 str. 2 d., BK 214 str. 1 d., BK 187 str. 3 d. (J. P. namo epizodas) ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu ir nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Atkartoja ankstesnio skundo teiginį, kad minėtų nusikaltimų nepadarė, iki sulaikymo nieko nežinojo apie D. M. planuojamus įvykdyti nusikaltimus, atkartojami skundo argumentai apie liudytojo K. G. parodymus, teigiama, kad minėtu keliu nėjo, o automobiliu važinėjosi po apylinkę. Aiškina, kad vogti telefonai, kuriuos A. G. matė pas jį, pas jį atsirado po to, kai D. M. jam juos parodė, kaip ir navigaciją, kurią vėliau pritvirtino prie automobilio lango. Nurodo, kad pas K. D. į kiemą jie su D. M. nuėjo, nes norėjo paklausti ar šis neparduoda dyzelino. Tai, jog nuteistasis R. J. policijos pareigūnams parodė kur dar galima surasti D. M. pavogtų daiktų, t.y. po automobilio variklio dangčiu, neįrodo jog jis ir R. J. dalyvavo apvogiant minėtus namus, nes tiek jis, tiek R. J. matė kaip D. M. buvo atidaręs automobilio dangtį, kažką ten darė, todėl R. J. pasakė kur, jo manymu, dar galėtų būti D. M. paslėptų pavogtų daiktų. Apelianto manymu vienas asmuo turi realią galimybę pavogti tokį kiekį daiktų. Pažymima, kad teismas nesivadovavo nuteistųjų paaiškinimais, atkartojami 2010-05-15 apelianto apeliacinio skundo argumentai, kad teismas pažeidė procesines teisės normas, teigiama, kad todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t.y. jį pripažino kaltu padarius nusikaltimus, kurių neįvykdė. Esant abejonėms dėl kaltinamojo kaltės, visos abejonės yra traktuojamos kaltinamojo naudai. Skunde teigiama, kad gausu ne tik procesinių, bet ir materialinės teisės normų pažeidimų, tačiau pažeidimai nenurodomi, teigiama, kad nesurinkta nė vieno tiesioginio įrodymo, rodančio, jog jis dalyvavo darant nusikalstamas veikas nukentėjusiųjų A. D. ir J. P. namuose, kas, remiantis BK 2 str., BPK 3 str. jam neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, procesas yra negalimas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-04-30 nuosprendį dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d.,  302 str. 1 d., 187 str. 3 d. (A. D. namo epizodas), BK 178 str. 2 d., BK 214 str. 1 d., BK 187 str. 3 d. (J. P. namo epizodas) ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu. Jis nusikaltimų nepadarė, iki sulaikymo, kaip ir V. U. bei Ž. K., kuris buvo išteisintas dėl šių nusikaltimų, nieko nežinojo apie D. M. planuojamus įvykdyti nusikaltimus. Teismas vadovavosi tik šališkais liudytojo K. G., nes jis su kitais nuteistaisiais minėtu keliu nėjo, kai D. M. buvo išėjęs, automobiliu važinėjosi po apylinkes, todėl juos einančius matyti K. G. neturėjo galimybės, policijos pareigūno S. D., kuris parodęs, jog jis, paklaustas, kur jo manymu automobilyje dar galėtų būti D. M. vogtų daiktų, pasakė, jog tikėtina, jog tokius daiktus galima rasti po automobilio variklio dangčiu, kadangi kai buvo trumpam sustoję atlikti gamtinių reikalų matė kaip D. M. buvo jį atidaręs ir kažką ten darė, todėl tai neįrodo, jog jis dalyvavo apvagiant minėtus namus. Apie D. M. pavogtus ir automobilyje paslėptus daiktus nieko nežinojo, jam jų nerodė, matė tik navigacinę sistemą, kurią D. M. rodė V. U.. Apie automobilio bagažinėje rastus daiktus, tame tarpe ir laužtuvėlius (viniatraukius), nežinojo, kadangi automobilis buvo ne jo,  neturėjo galimybės jį apžiūrinėti, tuo labiau bagažinės turinį, visi rasti daiktai priklauso ne jam. Teismas be teisėto pagrindo įrodymų vertinimo metu atmetė D. M., nuoseklius jo, V. U., Ž. K. parodymus. Teismas atsižvelgė į pavogtų daiktų kiekį, kurį, jo manymu, vienas asmuo turi realią galimybę pavogti), į tai, jog apvogti du namai. Pažeisdamas įrodymų vertinimo kriterijus teismas pažeidęs procesines teisės normas, netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Asmenų kaltė turi būti įrodyta visiškai, nesant menkiausių abejonių, kurios vertinamos kaltinamųjų naudai. ko nepadarė pirmosios instancijos teismas. Jis išteisintinas, nes nesurinkta nė vieno tiesioginio įrodymo, rodančio, jog jis dalyvavo darant nusikalstamas veikas nukentėjusiųjų A. D. ir J. P. namuose, kas, remiantis BK 2 str., BPK 3 str. jam neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, procesas yra negalimas.

Apeliaciniu skundu Širvintų rajono apylinkės prokuratūros prokurorė prašo

1. Panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-04-30 nuosprendžio dalį dėl D. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str. 1 d. ir jo atžvilgiu bylos nutraukimo bei paskyrimo D. M. pagal  BK 82 str. auklėjamojo poveikio priemones.

D. M. pripažinti kaltu: pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš D. K. namo ir skirti 30 parų arešto;

pagal BK 302 str. 1 d. dėl dokumento pagrobimo iš D. K. namo ir skirti 15 parų arešto;

pagal BK 187 str. 1 d. dėl D. K. turto sugadinimo ir apriboti laisvę trims mėnesiams;

pagal BK 178 str.2 d. dėl vagystės iš A. D. namo ir skirti 30 parų arešto; pagal BK 302 str. 1 d. dėl dokumento pagrobimo iš A. D. namo ir skirti 10 parų arešto;

pagal BK 187 str.3 d. dėl A. D. turto sugadinimo ir apriboti laisvę trims mėnesiams;

pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš J. P. namo ir skirti 30 parų arešto;

pagal BK 302 str. 1 d. dėl dokumentų pagrobimo iš J. P. namo ir skirti 10 parų arešto;

pagal BK 214 str. 1 d. dėl svetimos elektroninės mokėjimo priemonės pagrobimo iš J. P. namo ir skirto 10 parų arešto;

pagal BK 187 str.3 d. dėl J. P. turto sugadinimo ir apriboti laisvę trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d. ir 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apimant ir dalinai sudedant; skirti D. M. galutinę bausmę - 45 paras arešto, bausmę atliekant areštinėje. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2009-09-17 iki 2009-10-06.

2. Panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-04-30 nuosprendžio dalį dėl R. J. išteisinimo, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimų pagal BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. (dėl vagystės iš D. K. namo) padaryme. R. J. pripažinti kaltu:

pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš D. K. namo ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 302 str. 1 d. dėl dokumento pagrobimo iš D. K. namo ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal BK 187 str. 1 d. dėl D. K. turto sugadinimo ir nuteisti 10 MGL dy­džio, t.y. 1300 Lt, bauda;

pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš A. D. namo ir nuteisti laisvės atė­mimu dvejiems metams;

pagal BK 302 str. 1 d. dėl dokumento pagrobimo iš A. D. namo ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal BK 187 str. 3 d. dėl A. D. turto sugadinimo ir nuteisti 10 MGL dy­džio, t.y. 1300 Lt bauda;

pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš J. P. namo ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 302 str. 1 d. dėl dokumentų pagrobimo iš J. P. namo ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal BK 214 str. 1 d. dėl svetimos elektroninės mokėjimo priemonės pagrobimo iš J. P. namo ir nuteisti 10 MGL dydžio, t.y. 1300 Lt bauda,

pagal BK 187 str. 3 d. dėl J. P. turto sugadinimo ir nuteisti 10 MGL dydžio, t.y. 1300 Lt bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d. ir 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apimant ir dalinai sudedant, skirti R. J. galutinę bausmę - paskirti laisvės atėmimą trejiems metams ir še­šiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. bausmę subendrinti su 2009-06-26 Šiaulių m. apylinkės tei­smo paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant, pridedant visą neatliktos bausmės dalį ir galutinę bausmę R. J. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams su 22 MGL, t.y. 2860 Lt bauda, bausmę atliekant pataisos namuose. Įmokėtą baudos dalį įskaityti į paskirtos baudos dydį. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2009-09-17 iki 2010-04-30.

3. Panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-04-30 nuosprendžio dalį dėl V. U. išteisinimo, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimų pagal BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. (dėl vagystės iš D. K. namo) padaryme.

V. U. pripažinti kaltu:

pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš D. K. namo ir nuteisti laisvės atė­mimu dvejiems metams;

pagal BK 302 str. 1 d. dėl dokumento pagrobimo iš D. K. namo ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal BK 187 str. 1 d. dėl D. K. turto sugadinimo ir nuteisti 10 MGL dy­džio, t.y. 1300 Lt, bauda;

pagal BK 178 str.2 d. dėl vagystės iš A. D. namo ir nuteisti laisvės atė­mimu dvejiems metams;

pagal BK 302 str. 1 d. dėl dokumento pagrobimo iš A. D. namo ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal BK 187 str. 3 d. dėl A. D. turto sugadinimo ir nuteisti 10 MGL dy­džio, t.y. 1300 Lt bauda;

pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš J. P. namo ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 302 str. 1 d. dėl dokumentų pagrobimo iš J. P. namo ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal BK 214 str. 1 d. dėl svetimos elektroninės mokėjimo priemonės pagrobimo iš J. P. namo ir nuteisti 10 MGL dydžio, t.y. 1300 Lt bauda;

pagal BK 187 str. 3 d. dėl J. P. turto sugadinimo ir nuteisti 10 MGL dydžio, t.y. 1300 Lt bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d. ir 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apimant ir dalinai su­dedant, skirti V. U. galutinę bausmę - paskirti laisvės atėmimą trejiems metams ir še­šiems mėnesiams .

Vadovaujantis BK 64 str. bausmę subendrinti su 2008-02-15 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, neatlikta bausmės dalimi, bausmes visiškai sudedant ir galutinę bausmę V. U. paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams vienam mėnesiui ir 7 die­noms, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2009-09-17 iki 2010-04-30.

4. Panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-04-30 nuosprendžio dalį dėl Ž. K. išteisinimo, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimų pagal BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., 187 str. 1 d., 187 str. 3 d. (dėl vagystės iš D. K., A. D. ir J. P. namų) padaryme;

Ž. K. pripažinti kaltu:

pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš D. K. namo ir nuteisti laisvės atė­mimu vieneriems metams;

pagal BK 302 str. 1 d. dėl dokumento pagrobimo iš D. K. namo ir nuteisti laisvės atėmimu trims mėnesiams;

pagal BK 187 str. 1 d. dėl D. K. turto sugadinimo ir apriboti laisvę ketu­riems mėnesiams;

pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš A. D. namo ir nuteisti laisvės atė­mimu vieneriems metams;

pagal BK 302 str. 1 d. dėl dokumento pagrobimo iš A. D. namo ir nuteisti laisvės atėmimu dviems mėnesiams;

pagal BK 187 str. 3 d. dėl A. D. turto sugadinimo ir apriboti laisvę trims mėnesiams;

pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš J. P. namo ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal BK 302 str. 1 d. dėl dokumentų pagrobimo iš J. P. namo ir nuteisti laisvės atėmimu dviems mėnesiams;

pagal BK 214 str. 1 d. dėl svetimos elektroninės mokėjimo priemonės pagrobimo iš J. P. namo ir skirti 20 parų arešto ir

pagal BK 187 str. 3 d. dėl J. P. turto sugadinimo ir apriboti laisvę trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d. ir 5 d. I p. bausmes subendrinti apimant ir dalinai sudedant, skirti Ž. K. galutinę bausmę - paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardoma­jame kalinime išbūtą laiką nuo 2009-09-17 iki 2009-12-21.Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

     Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įvertindamas R. J. , V. U. ir Ž. K. veiksmus, teismas nepagrįstai atmetė kaip įrodymą automobilio Peugeot 406, kuriuo visi kaltinamieji (R. J. , V, U., Ž. K. ir D. M. ) 2009-09-17 buvo atvažiavę į Širvintų rajoną, sustabdymą bei jo apžiūrą, kurios metu buvo rasti vogti (iš D. K. , A. D. ir J. P. namų) daiktai, tuo pačiu ir visų kaltinamųjų, buvimo šiame automobilyje faktą nuo išvykimo iš P. miesto, iki jų sulaiky­mo. Automobilyje buvo rasta nešiojamosios radijo stotelės, viniatraukiai. Rasti pagrobti daiktai buvo salone, bagažinėje, variklio dalyje, dalis jų buvo padėti atvirai, dalis suslapstyta. R. J., V. U. bei Ž. K. ir ikiteisminio, ir teisminio tyrimų metu aiškino, nematę, kaip D. M. slapstė bei dėjo daiktus, nežinoję, kad daiktai yra vogti, tačiau teismas neįvertino kad tokie kaltinamųjų parodymai kurie iš esmės prieštarauja vogtų daiktų radimo kaltinamųjų buvimo vietoje faktui. R. J., V. U. bei Ž. K. parodymus dėl nedalyvavimo slapstant pagrobtus daiktu patvirtino tik D. M., kurio parodymus teismas įvertino kaip „galimybę kitiems bendrininkams išvengti atsakomybės. Automobilio apžiūroje R. J. nurodė, kur yra pa­slėpti iš D. K. gyvenamojo namo pagrobti daiktai: fotoaparatas „Olympus“ ir automobi­linė navigacinė sistema „Tomtom“; šie daiktai buvo rasti automobilio varik­lio srityje, atidarius plastmasinį dangtelį prie variklio. Šis įrodymas teismo nebuvo įvertintas, ir R. J. dėl vagystės iš D. K. namo buvo išteisintas. Kaltinamieji R. J., V. U. ir Ž. K. kaip va­žiavimo į Širvintų rajoną tikslą nurodė D. M. pageidavimą pirkti automobilį. Tačiau liudytojas A. G. parodė, kad sustabdžius automobilį ir paklausus, iš kur važiuoja, kaltinamieji konkre­čiai nenurodė, kur ir kokį automobilį apžiūrėjo, o nukentėjusiojo K. D. kaltinamieji klausė, ar neparduoda „dyzelino“. Padarytos bei įrodytos nusikalstamos veikos paneigia kaltinamųjų R. J., V. U. ir Ž. K. parody­mus dėl jų vykimo į Širvintų r. tikslą. Per trumpą laiko tarpą - nuo 9 val. iki 11.20 val. - apvogti skirtingose vietovėse esantys trys gyvenamieji namai, išlaužiant langus, duris, didelis pa­vogtų daiktų kiekis, pavogtų daiktų slėpimas kaltinamųjų buvimo vietoje – visa tai įrodo, kad R. J. , V. U. , Ž. K. ir D. M. bendrininkaudami įvykdė visas nusikalsta­mas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 187 str. 1 ir 3 d. bei 214 str. 1 d. (iš D. K. , A. D. ir J. P. namų).

            Darydamas išvadas dėl įrodymų, kad nusikalstamų veikų padaryme dalyvavo J. J., V. U. ir Ž. K., nebuvimo, teismas neįvertino ir galimai kitos BK 24 str. 6 d. nustatytos bendrininkavimo rūšies buvimo. Todėl nepagrįsta ir neteisinga yra teismo išvada, kad nėra jokių įrodymų, jog, vykdant va­gystę iš D. K. namo, vagystėje dalyvavo R. J. ir V. U. , kad nėra jokių įrodymų, jog visų nusikaltimų padaryme dalyvavo Z. K. ir jį išteisino.

            Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai D. M. sutinkamai su BK 93 str. 1 d.  nuo baudžiamosios atsakomybės atleido ir bylą nutraukė. Šiuo atveju teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies normas. BK 93 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. yra nurodyta, kad nepilnametis nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas, jei jis nukentėjusiojo asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino ar pašalino padarytą turtinę žalą, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas netinkamai įvertino šiuos normos reikalavimus ir teisiamojo D. M. asmenybę. Teismas pripažino, kad D. M. nukentėjusiųjų atsiprašė, iš dalies atlygino padarytą žalą, taigi yra BK 93 str. 1 d. 1 p. numatyta aplinkybė. Tačiau teisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad žalą nepilnametis D. M. atlygino savo pinigais; tokiu būdu, nesant vienos iš BK 93 str. 1 d. 1 p. numatytų aplinkybių, teismas neturėjo pripažinti įvykdyta BK 93 str. nustatytą žalos atlyginimo sąlygą. Teismas taip pat pripažino, kad D. M. savo kaltę pripažino iš dalies, t.y. nepripažino, kad vagystes padarė bendrininkų grupe, taigi yra BK 93 str. 1 d. 3 p. numatyta aplinkybė. Tačiau teismas, vertindamas teisminio tyrimo metu duotus D. M. parodymus, jais nepatikėjo ir parodymus įvertino kaip galimybę prisiimti kaltę vienam, tikslu galimai išvengti atsakomybės, ir kitiems bendrininkams padėti išvengti atsakomybės. Tokiu būdu, D. M. tik žodžiais pripažino savo kaltę, o iš esmės nedavė išsamių parodymų dėl nusikalstamų veikų įvykdymo, dėl bendrininkavimo; savo parodymais jis tik sunkino ikiteisminį tyrimą. Nepasisakė teismas ir dėl kitų pagrindų, leidžiančių manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu, teismas neturėjo pripažinti ir BK 93 str. 1 d. 3 p. numatytų aplinkybių.

            Atsikirtimu į apeliacini skundą Ž. K. prašo atmesti Širvintų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės P. P. apeliacinį skundą dėl nepagrįstų teismo išvadų, priimant išteisinamąjį nuosprendį, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nutraukiant bylą dalyje, kurioje skundžiama Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-04-30 nuosprendžio dalis dėl jo išteisinimo, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltime pagal BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., 187 str. 1 d., 187 str. 3 d. (dėl vagystės iš D. K. , A. D. ir J. P. namų) padaryme ir prašoma priimti jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį pagal LR BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d.. ?87 str. 1 d., 187 str. 3 d. (dėl vagystės iš D. K. , A. D. ir J. P. namų).

            Atsikirtime nurodoma, kad Teismas, išsamiai ir tinkamai išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, priėjo pagrįstą išvadą, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad jis, Ž. K. , būtų dalyvavęs visų šių nusikaltimų padaryme. Teismas rėmėsi ne tik kaltinamųjų R. J., V. U. ir jo parodymais, bet vadovavosi liudytojų K. G. , kuris teigė matęs, kad į apvogtų namų pusę nuėjo tik V. U. , R. J. ir D. M., o po to grįžo atgal, parodymais, nukentėjusiojo K. D., kuris asmenų parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu atpažino V. U., D. M., kaip asmenis, kurie 2009-09-17 buvo atėję pas jį į kiemą, parodymais, liudytojo policijos pareigūno S. D., kuris parodė, jog R. J., paklaustas kur jo manymu automobilyje dar galėtų būti D. M. vogtų daiktų, pasakė, jog tikėtina, jog tokius daiktus galima rasti po automobilio variklio dangčiu, nes R. J. buvo matęs kaip D. M. buvo jį atidaręs ir kažką ten darė, parodymais. Jis asmeniškai nematė jokių vogtų daiktų ar jų slėpimo momento, vietų, nieko nežinojo apie D. M. nusikalstamus ketinimus minėtais neteisėtais būdais pasipelnyti, apie įvykdytus nusikaltimus, kartu į kelionę su nuteistaisiais važiavo tik dėl kompanijos, neturėdamas tikslo neteisėtai veikti.

V. U. 2010-06-10 Vilniaus apygardos teisme gautu prašymu atsikerta į Širvintų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą ir prašo netenkinti minėto skundo ir palikti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. jį išteisinantį nuosprendį ir nurodo, kad buvimas mašinoje, kurioje yra vogti daiktai nėra įrodymas jog jis galėjo įvykdyti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jis apie šių daiktų buvimą nežinojo. Ant pavogtų daiktų nėra jo pirštų antspaudų ar DNR, tik M., kuris ir prisipažino įvykdęs nusikaltimą. Prokurorės teiginys, kad jie nenurodė policijos pareigūnui G. ką veikė miestelyje yra klaidingas, nes jo to asmeniškai neklausė, ką kiti šnekėjo, nepamena. Teiginys, kad atvyko į Š. daryti nusikaltimus yra prielaida, jo tikslas buvo palaikyti draugui kompaniją. Prokurorės kaltinimai remiasi prielaidomis, juose daug abejonių.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė prokuroro skundą patenkinti visiškai, o nuteistųjų V. U. ir R. J. apeliacinius skundus atmesti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. M. ir jo atstovė pagal įstatymą A. M. bei gynėja prašė prokuroro skundą atmesti, nuosprendžio D. M. atžvilgiu nekeisti, išteisintasis Ž. K. ir jo atstovė pagal įstatymą J. K. bei gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti, nuosprendžio jo atžvilgiu nekeisti. Nuteistieji V. U. ir R. J. bei jų gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti, o jų skundus patenkinti.

Širvintų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės, nuteistųjų V. U. ir R. J. apeliaciniai skundai atmestini.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Apylinkės teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 301 str. reikalavimų, ir iš esmės teisingai juos įvertino.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir teisme D. M. teigė įvykdęs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau tai padaręs vienas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. M. prašė įrodymų tyrimo neatlikti. D. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino (t.5, b.l. 160-162), kad važiuoti kvietė Ž. K. ir R. J. . Ž. K. - draugas, o R. J. Ž. K. draugas J. kvietė kaip vairuotoją ir draugą. Jie buvo tik kompanijos palaikymui. Sakė, kad nori nusipirkti mašiną. Sustojo prie kitos parduotuvės, jis paprašė palaukti, susitarė susitikti po pusvalandžio. Užėjo į pirmą namą, įlipo pro vonios langą, langą atidarė viniatraukiu, įėjo į daugumą kambarių, susidėjo visus daiktus į kuprinę, kaltinime visi daiktai nurodyti teisingai, išlipo pro tą patį langą, šiame name tai padarė vienas, kiti liko automobilyje. Grįžo prie parduotuvės, kuprinę įdėjo į bagažinę, viniatraukis buvo kuprinėje. Paskui važiavo į kitą vietą, privažiavo miestelį, privažiavo namus, du namai buvo šalia, susitarė, kad jo palauktų sutartoje vietoje. Prie tų namų nuėjo vienas, nuėjo į pirmą namą, įlindo į pirmą namą K. pro langą, langą išlaužus viniatraukiu, išlipo per tą patį langą, rado išvardintus daiktus. Pirmame name K. užtruko 15 minučių. Daiktus sudėjo į tą pačią kuprinę kartu su daiktais iš pirmojo namo. Dokumentus paėmė, sutinka. Išėjęs iš to namo į mašiną negrįžo, ėjo į kitą namą, bandė įeiti pro rūsio duris, bet nepavyko: kišo tarp durų ir staktos viniatraukį, bet nesigavo, tada įėjo pro rūsio langą. Tame name užtruko pusvalandį, gal daugiau. Viskas kaltinamajame akte nurodyta tiksliai. Daiktus dėjo į tą pačią kuprinę, pinigus, žiedus, dokumentai liko kuprinėje. Grįžo, pasakė, kad mašina nepatiko, pavažiuosim toliau. Jo draugai klausė iš kur navigacinė sistema atsirado, sakė pigiai pirko, parodė, dėl kitų daiktų jie neklausė, nesidomėjo. Kai draugai rūkė, daiktus paslėpė po kapotu, plastmasiniu dangteliu, po bėgių rankenėle paslėpė auksą, didžiąją pinigų dalį, Raktelius paslėpė po sėdynės atlošu, draugai tuo metu rūkė, nepriėjo, tam jam reikėjo 5-10 minučių. Gal jie ir matė, kad buvo atsidaręs kapotą, bet, kad dėjo daiktus, nematė. Telefonai buvo pas jį, pas jį telefonus ir surado. Po kapotu buvo navigacinė sistema ir dar kažkas, navigacinė sistema buvo ant automobilio lango, dokumentai buvo lyg po kapotu, mašinos rakteliai buvo po priekinės sėdynės atrama, mobilaus ryšio telefonai buvo jo kišenėje, kai kuriuos telefonus išmetė. Dėl vairuotojo pažymėjimo neprisimena. Vienas fotoaparatas dingo, gal buvo išmestas važiuojant, kai pamatė patrulį. Fotoaparatas buvo kuprinėje, ištraukė ir išmetė (t.5, b.l. 161). D. M. ikiteisminio tyrimo, 2009-09-18 liudytojo apklausos metu davė iš esmės analogiškus parodymus teismo posėdyje duotiesiems, tame tarpe parodė, kad draugams sakė, kad važiuoja ieškoti Audi – 80, gal kas parduos. Kai draugai rūkė jis įlipo į vidų ir jiems nematant suslėpė pavogtus daiktus. Buvo paėmęs tris pasus – du lyg tai pirmame name ir vieną dar kažkuriame. Šie jo parodymai patvirtinti 2009-12-02 įtariamojo parodymų vietoje patikrinimo metu. (t.3, b.l. 18-29). 2009-12-08 liudytojo apklausos metu davė iš esmės analogiškus parodymus teismo posėdyje duotiesiems, tame tarpe parodė, kad (t.3, b.l. 30-33) draugai nieko nežinojo apie jo daromas vagystes. D. M. ikiteisminio tyrimo, 2009-09-18 liudytojo apklausos metu davė iš esmės analogiškus parodymus teismo posėdyje duotiesiems, tame tarpe parodė, kad draugams sakė, kad važiuoja ieškoti Audi – 80, gal kas parduos. Kai draugai rūkė jis įlipo į vidų ir jiems nematant suslėpė pavogtus daiktus. Buvo paėmęs tris pasus – du lyg tai pirmame name ir vieną dar kažkuriame. Šie jo parodymai patvirtinti 2009-12-02 įtariamojo parodymų vietoje patikrinimo metu. (t.3, b.l. 18-29). 2009-12-08 liudytojo apklausos metu D. M. davė iš esmės analogiškus parodymus teismo posėdyje duotiesiems, tame tarpe parodė, kad (t.3, b.l. 30-33) draugai nieko nežinojo apie jo daromas vagystes. Šiais D. M. paaiškinimais ir parodymais apimtyje, kad jis vienas įsibrovė į pirmąjį (D. K.) gyvenamąjį namą ir atliko nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžių ir apie tai jo bendrakeleiviai nieko nežinojo, netikėti nėra pagrindo, kadangi byloje nėra tai paneigiančių duomenų, kurie, atsižvelgus ir į Ž. K., R. J. ir V. U. paaiškinimus be abejonių įrodytų Ž. K., R. J. ir V. U. kaltę pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., BK 302 str. 1 d. ir BK 187 str. 1 d. dėl vagystės iš D. K. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Vogtų daiktų radimas automobilyje „PEUGEOT 406“, Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame automobilio sustabdymo metu buvo D. M., R. J., V. U., Ž. K., įvertinus įrodymų visumą, pats savaime, nėra pagrindas konstatuoti visų minėtų asmenų kaltę dėl nusikalstamų veikų, kurių metu buvo pagrobti visi rasti daiktai. Teismas taip pat vertina D. M. paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdyje, kad, kai draugai rūkė, daiktus paslėpė po kapotu, plastmasiniu dangteliu, po bėgių rankenėle paslėpė auksą, didžiąją pinigų dalį, raktelius paslėpė po sėdynės atlošu, jie tuo metu rūkė, nepriėjo, tam jam reikėjo 5-10 minučių. Gal jie ir matė, kad buvo atsidaręs kapotą, bet, kad dėjo daiktus, nematė, taip pat vertina nuteistojo R. J. parodymus, kad D. reikalais nesidomėjo. Jie buvo sustoję pakelėje, D. buvo atidaręs kapotą, ką jis darė, krovė, nežino, jis nesakė, kad ieškoti po dangteliu (kapoto atidarymo matymas gali paaiškinti, kodėl jis pasiūlė policijos pareigūnams trūkstamų daiktų paieškoti po kapotu). Be to, vertinami nuteistojo V. U. paaiškinimai, kad buvo išlipęs parūkyti, išteistojo Ž. K. paaiškinimai, kad daiktų jis nematė, dėl kuprinės norėjo klausti, bet nepatogu paklausti. Rodė D. M. navigaciją. Matė, kad D. M. buvo atidaręs mašinos kapotą, krapštėsi, jis buvo išlipęs į lauką parūkyti netoli šios mašinos, 2009-09-17, Automobilio ir daiktų apžiūros protokolą, iš kurio matyti, kad (t.1, b.l. 109-126) daiktai ir pinigai rasti salone buvo išslapstyti. D. M. parodymais dėl nusikalstamų veikų K. teismas tiki iš dalies. Teismas tiki, kad D. M. įvykdė jo įvardintas nusikalstamas veikas (tai patvirtina ir nusikalstamų veikų padarymo būdas, atitinkantis apibūdintą D. M. – įsibrauta pro langą, kas matyti iš 2009-09-17 apžiūros protokolo (t.1, b.l. 3-8), 2009-12-07 liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t.1, b.l. 18-23), 2009-09-17 apžiūros protokolo (b.l. 45-48), 2009-12-07 liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t.1, b.l. 56-59), 2009-09-17 apžiūros protokolo (t.1, b.l. 72-82), 2009-12-01 liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t.1, b.l. 93-97), tačiau netiki, kad nusikalstamas veikas K. įvykdė vienas D. M., kadangi kolegija mano, kad D. M., taip pateikdamas įvykius, siekia, kad R. J. ir V. U. išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Ši D. M. versija atmetama todėl, kad ją pilnai paneigia kiti byloje esančių įrodymų visuma, kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo: liudytojo K. G. parodymai apimtyje, kad nuo autobuso stotelės sustojimo į K. miestelio apačią ėjo trys jaunuoliai, po 30 min. grįžo atgal, po kiek laiko pribėgo prie jo moteris, gyvenanti kitoje gatvės pusėje, sakė, kad ją apvogė, jis buvo P. gatvėje, tai, kad jis kaip du iš šių jaunuolių atpažino, J. P. (t.5, b.l. 169-170), J. P. (t.5, b.l. 150) parodymai, iš kurių matyti, kad jiems dar iki žinant apie nuteistųjų sulaikymą K. G., jau buvo pastebėjęs būtent tris einančius jaunuolius, pačių nuteistųjų R. J. ir V. U. bei išteisintojo Ž. K. nenuoseklūs parodymai ir paaiškinimai apimtyje, kad jie po K. nevaikščiojo, nebent buvo išlipę iš mašinos, pabuvo prie automobilio, pakvėpavo grynu oru, kuriais tikėti apimtyje, kad po K. nevaikščiojo R. J. ir V. U. kolegija neturi pagrindo, kadangi jie yra nenuoseklūs, juos paneigia K. G. parodymai ir asmens parodymo atpažinti protokolai, Kolegija mano, kad R. J. ir V. U., taip pateikdami įvykius, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, o Ž. K. siekia padėti draugams (pažįstamiems). Kolegija vertindama įrodymus atsižvelgia ir į tai, kad R. J. ir V. U. anksčiau ne kartą teisti (t.3, b.l. 90-91, 94, 97, 115-117, 139-142, 145, 148-157), bausti administracine tvarka (t.3, b.l. 100-103, 164-168), kas neparodo klaidos juos atpažįstant ar jų apkalbėjimo tikimybę, V. U. elgesį prisistatant svetimu vardu ir pavarde, kas patvirtina, kad jis suprato, kad yra padarytos nusikalstamos veikos ir taip siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje R. J. paaiškino, kad (t.5, b.l. 162-163) vagysčių daryme jis nedalyvavo, kelionės tikslas buvo pavežti D.. Važiavo kartu U., jį iš ryto pasiėmė pakeliui. Privažiavo Širvintuose parduotuvę, D. M. pasakė: „galite važiuoti, grįšiu po pusvalandžio“. Jie pasivaikščiojo. G. D., susėdo ir važiavo link K. kaimo. Sustojo prie kapinių, išlipo, pasivaikščiojo po kapines. Po 15 min. grįžo D., susėdo ir važiavo link M.. D. vaikščiojo su kuprine, jis ne jo draugas, jo reikalais nesidomėjo. Jie buvo sustoję pakelėje, D. buvo atidaręs kapotą. Ką jis darė, krovė, nežino, jis nesakė, kad ieškoti po dangteliu. Vagysčių daryme jis nedalyvavo. Tačiau tame pačiame teismo posėdyje R. J. taip pat paaiškino, kad jis visą laiką buvo su mašina, buvo išlipęs pakeliui prie mašinos, nuo mašinos buvo nuėjęs toliau truputį 10 metrų. Po K. nevaikščiojo, išlipo parūkyti kiek toliau, Širvintose rūkė, važinėjo. V. U., Ž. K. su juo buvo kartu visą laiką, jie nesiskyrė. Automobilyje atsirado, nes matyt kažkas paprašė pavežti. R. J. ikiteisminio tyrimo, 2009-09-17 įtariamojo apklausos metu (t.2, b.l. 108) dėl įtarimo duoti parodymus atsisakė. Ikiteisminio tyrimo, 2009-09-17 įtariamojo apklausos metu (t.2, b.l. 115-116) R. J. parodė tame tarpe, kad su mašina važiavo į Širvintus, nes ten nurodė važiuoti D., jis nesakė ko jam ten reikia, žadėjo jam po to duoti 50 Lt. Kur važiuoti, kur sukti, sakydavo D.. Privažiavus kažkokį alaus barą D. pasiliko ir pasakė, kad grįš po pusės valandos, truputį palaukė ir jis atėjo. D. nuėjus į K. miestelį, jie truputį pasėdėjo, po to vėl pasivažinėjo po K. tiesiog šiaip, grįžo ten pat, pasakė važiuoti namo. Nuo K. nuvažiavus gal kokius 5 kilometrus sustojo kelkraštyje, nuėjo į šalikelę nusišlapinti, nėjo tik D., matė, kad D. kuičiasi mašinoje, buvo atidaręs variklio dangtį, ką jis ten darė, nežino. Jokių daiktų pas D. nematė, tik vienu metu jis rodė V. navigacinę sistemą. Nežiūrėjo ar jo bagažinėje kas nors yra. 2010-01-20 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu R. J. taip pat parodė, kad (t.2, b.l. 118-119) stovėjimo aikštelėje prie kapinių paleido D. M., po to visi pasivažinėjo po K.. Buvo sustoję kažkur nuošaliau, parūkė ir vėl grįžo atgal paimti D. M.. Iš išdėstyto matyti, kad R. J. paaiškino, kad jis nežinojo apie nusikalstamas veikas, padarytas įsibrovus į pirmąjį (D. K.) gyvenamąjį namą. Kolegijos manymu, šių paaiškinimų, įvertinus byloje esančius duomenis, nepaneigia aplinkybė, kad  R. J. trūkstamų daiktų policijos pareigūnams pasiūlė paieškoti po kapoto dangčiu, kadangi, kaip matyti iš jo pačio ir nuteistųjų V. U., atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. M. ir išteisintojo Ž. K. paaiškinimų, D. M. visus grobiamus daiktus dėjo į tą patį krepšį, ir kitiems nematant juos galėjo suslapstyti automobilyje, be to, buvo matyti, kaip jis pakelia kapoto dangtį, o matant, kaip jis buvo pakeltas, R. J. galėjo numanyti, kad ten buvo slepiami pagrobti daiktai. Tačiau iš išdėstyto matyti, kad R. J. parodymai apimtyje, kad jie nevaikščiojo po K. miestelį nenuoseklūs, juos pilnai paneigia kiti byloje esantys įrodymai, kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje V. U. paaiškino, kad (t.5, b.l. 163) 2009-09-16 atvažiavo pas jį R. J. ir pasiūlė važiuoti automobiliu: palaikyti kompaniją. Sutiko. 2009-09-17 jį paėmė, važiavo į Š., sustojo prie parduotuvės MAXIMA, daugiau kur, neatsimena, sustojimo vietų nepažįsta, parodymų patikrinimų metu ką galėjo, pasakė. D. M. išleido prie parduotuvės MAXIMA. Apie apvogtus namus nieko nežino, buvo palaikyti kompaniją, laukė. Mobilius telefonus rado ne pas jį, jie mėtėsi automobilio galinėje sėdynėje. Po Š. nevaikščiojo, buvo išlipęs parūkyti, nevaikščiojo. V. U. ikiteisminio tyrimo, 2009-09-17 apklausos metu  davė iš esmės analogiškus parodymus (t.2, b.l. 140-141), tame tarpe parodė, kad važiavo į K. žiūrėti D. automobilio, kaip ir 2009-09-24 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu (t.2, b.l. 143-144), kurių metu parodė, kad D. iš kuprinės, kurią visada nešiodavosi, buvo ištraukęs navigacijos sistemą. Iš išdėstyto matyti, kad V. U. paaiškino, kad jis nežinojo apie nusikalstamas veikas, padarytas įsibrovus į pirmąjį (D. K.) gyvenamąjį namą.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje Ž. K. paaiškino, kad (t.5, b.l. 163-164) D. M. jo draugas, jis paprašė įsijungti į kompaniją, jį palydėti pirkti mašiną. Važiavo, buvo sustoję, buvo nesmagu su nepažįstamais. Daiktų jis nematė. Matė racijas, galvojo, kad žaislinės. Dėl kuprinės norėjo klausti, bet nepatogu paklausti, nepasakė nieko. D. M. sakė, kad mašinos pirkti nerado, norėjo pirkti mašiną AUDI, sakė, kad buvo pirkti pagal skelbimą. Siūlėsi jam eiti kartu, bet jis sakė, kad eis vienas, atsisakė. Rodė D. M. navigaciją. Matė, kad D. M. buvo atidaręs mašinos kapotą, krapštėsi, jis buvo išlipęs į lauką parūkyti netoli šios mašinos. Ž. K. ikiteisminio tyrimo, 2009-09-18 įtariamojo apklausos metu parodė (b.l. 169-170), kad važiavo į K. žiūrėti automobilio, sustojo prie kapinių, sustojus D. pasiėmė kuprinę iš bagažinės ir vėl išėjo. Kol D. nebuvo, jie važinėjosi po K.. Jie važinėjo ir vaikščiojo po K. apie 20 min. Važiuojant D. išsitraukęs kuprinę, pradėjo rodyti įvairius daiktus, sakydamas, kad pigiai pirko. Kai parodė, jis tuos daiktus susidėjo atgal į kuprinę. Jie buvo keletą kartų sustoję, ką tuo metu veikdavo D., jis nematė, tik kartą matė, kad buvo atsidaręs automobilio dangtį, apie jokias vagystes nieko nežino. 2009-12-18 įtariamojo apklausos metu (t.2, b.l. 186-188) Ž. K. patikslino, kad jie pasivažinėjo po K. miestelį. Buvo sustoję vietoje prie kažkokios autobusų stotelės. Čia buvo išlipę iš mašinos, pabuvo prie automobilio, pakvėpavo grynu oru, tada sėdo į mašiną ir grįžo atgal.  Iš išdėstyto matyti, kad Ž. K. apie jokias vagystes nieko nežinojo.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas K. G. parodė, kad (t.5, b.l. 165-167) kaltinamuosius pažįsta, ėjo suimtieji kaltinamieji ir dar vienas, čia jo nėra. Jis sėdėjo prie namų, o jie ėjo, po 30 min. grįžo atgal. Ėjo jaunuoliai nuo autobuso stotelės sustojimo į K. miestelio apačią. Jis atkreipė dėmesį į jų veidus. Du iš jų jam įsiminė gerai, trečias žiūrėjo į kitą pusę, du žiūrėjo į jį. Du vaikinai tamsūs, vienas šviestus. Vienas buvo šviesiais treningais, du tamsiais treningais. V. U. treninginis kostiumas buvo tamsus. V. U. atpažino iš džemperio, veido bruožų. Ėjo trys jaunuoliai, jis jų nepažinojo, du jaunuolius atpažino Ukmergėje, kai jie buvo atvežti. Buvo svečiuose pas J. ir R. V. . Vėliau jis nuėjo dirbti, kaimynė šaukė, sakė, kad apvogė, kai jis nuėjo po pusvalandžio. Pribėgo prie jo moteris, gyvenanti kitoje gatvės pusėje. Jis buvo P. gatvėje. Iš K. G. parodymų ikiteisminio tyrimo, 2009 m. rugsėjo 18 d. apklausos metu (t.2, b.l. 14-15), matyti, kad liudytojas matė gatve einančius tris jaunus vaikinus, maždaug po 18 metų amžiaus. Eidami jie dairėsi, žiūrėjo į namus. Parodymuose apibūdinta minėtų trijų vaikinų apranga (t.2, b.l. 14-15). Ikiteisminio tyrimo, 2009 m. lapkričio 27 d. apklausos metu jis tame tarpe parodė, kad tuos jaunuolius matė gerai (t.2, b.l. 16-17), juos atpažinti galėtų iš veido bruožų, negali tiksliai apibūdinti, kaip tie veidai atrodė, bet pamatęs atpažintų iš visumos požymių. Nors jie dairėsi į namus, bet jo nepastebėjo, jis sėdėjo už kieme augančių eglaičių. Iš 2009 m. gruodžio 15 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti (t.2, b.l. 18-20), kad K. G. atpažino V. U.. Jis nurodė, kad atpažįsta iš jo veido bruožų, tiesiog įsidėmėjo veidą, kurį matė. Jam nekelia abejonių, kad tai tas pats asmuo. Iš 2009 m. gruodžio 15 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti (t.2, b.l. 21-23), kad K. G. atpažino R. J. iš jo veido bruožų visumos, jam nekelia abejonių, kad tai tas pats asmuo. Iš 2009 m. gruodžio 15 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti (t.2, b.l. 24-26), kad K. G. parodžius Ž. K. atpažinti, jis neatpažino nei vieno asmens. Nors pirmosios instancijos teismo posėdyje K. G. į V. U. klausimą atsakė „Parodžiau į vaikiną Nr. 1“, iš 2009 m. gruodžio 15 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti (t.2, b.l. 18-20), kad K. G. rodo į vaikiną Nr. 2 – V. U. , be to, jis pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad „ėjo suimtieji ir dar vienas“, čia jo nematąs, todėl V. U. laikytinas atpažintu. Atsižvelgus į išdėstytą, nėra pagrindo netikėti, kad K. G. matė, kad trys jaunuoliai ėjo į K. miestelio apačią, ir tarp jų buvo V. U. ir R. J.. Trečias asmuo, atsižvelgus į jo pačio paaiškinimus ir parodymus, buvo D. M., to nepaneigia ir ta aplinkybė, kad K. G. neatpažino D. M., kadangi jis pats parodė, kad du iš jų jam įsiminė gerai, trečias žiūrėjo į kitą pusę.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje (t.5, b.l. 150) liudytojas J. P. parodė, kad tą dieną paskambino žmona, pasakė, kad viskas išversta, išlaužtas langas, durys, per 20 minučių buvo K., pamatė, kad kambariuose viskas buvo išversta, išmėtyta. Aiškinosi, kokie žmonės gal ką matė. Stovėjo kaimynė A. D. , pas kaimynus V. buvo atvažiavęs giminaitis, kuris pasakė, kad ėjo trys jaunuoliai. Iš esmės analogiškas aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė nukentėjusioji J. P. (t.5, b.l. 169-170). Iš išdėstyto matyti, kad dar iki žinant apie nuteistųjų sulaikymą, buvo aiškiai žinoma, kad buvo pastebėti būtent trys einantys jaunuoliai.

Liudytojas A. G. (t.5, b.l. 151-152) parodė, kad dirba Vilniaus AVPK Širvintų rajono PK tyrėju, yra M., K. ir Č. inspektorius. 2009-09-17 po 10 val. jam paskambino K. D. , gyvenantis M. kaime, sakė, kad pas jį buvo užėję keli vaikinai, keli liko sėdėti mašinoje, sakė, kad lyg norėjo pirkti kuro, D. kilo įtarimas, nes prieš dieną M. buvo įvykdytas nusikaltimas, pavogtas šaunamasis ginklas. Įvažiavus į M. miestelio sankryžą sutiko pilną automobilį su 4 vaikinais. Visų žvilgsniai buvo nukreipti į jį. Jis apsisuko, už M. miestelio, įjungė švyturėlius, jie iš karto sustojo. Dokumentus parodė vairuotojas R. J., šalia sėdėjo U., automobilio gale sėdėjo dar du vaikinai. Vaikinų paklausė iš kur jie važiuoja. Jie sakė, kad važiuoja iš K., kad buvo atvažiavę apžiūrėti automobilio, konkrečiai nežinojo kur, sakė, kad jis liko, o kiti ėjo apžiūrėti automobilio, nieko konkretaus negalėjo įvardinti. Kad vaikinai važiuoja iš K., pasakė jam automobilio vairuotojas, kad jie buvo apžiūrėti automobilio. V. U. aiškindamas painiojosi, tai kėlė įtarimą, sakė, kad jis liko automobilyje, o kiti buvo išėję. Paprašė asmens duomenų. Neteisingus duomenis pateikė V. U. - prisistatė, kad jis L. M.. S. B. pas V. U. rado du telefonus juodu korpusu. V. U. sakė, kad vienas telefonas jo, kitas ne jo. Komisariate jam buvo pasakyta, kad V. U. pateikė neteisingus asmens duomenis. Paskui buvo skambutis policijoje, kad vagystė padaryta K.. Liudytojas A. G. pasiliko prie savo parodymų ir kaltinamajam V. U. pareiškus, kad jis važiavo gale su D. M., telefonus rado pas D. M. ir parodė, kad matė, automobilio gale sėdėjo Ž. K. ir D. M.. Ikiteisminio tyrimo, 2009 m. spalio 23 d. liudytojo apklausos metu (t.2, b.l. 11-13) A. G. davė iš esmės analogiškus parodymus, tame tarpe parodė, kad pas V. U. kišenėse buvo rasti du juodos spalvos mobilaus ryšio telefonai. Iš išdėstyto matyti, kad į liudytojo klausimus pačių nuteistųjų buvo teigiama, kad trys iš jų ėjo „apžiūrėti automobilio“, o vienas tuo metu liko automobilyje, matyti, kad pas V. U. buvo rasti du mobilieji telefonai ir jis tada paaiškino, kad vienas jo, o kitas ne jo, kad jis prisistatė svetimu vardu ir pavarde, o vėliau pakeitė parodymus, teigdamas, kad mobilieji telefonai buvo rasti ne pas jį (tokią išvadą galima daryti tame tarpe ir iš V. U. 2010-05-18 apeliacinio skundo, kuriame jis (t.5, b.l. 221) nurodo, kad „vogti telefonai, kuriuos A. G. matė pas jį, pas jį atsirado po to, kai D. M. jam juos parodė, kaip ir navigaciją, kurią vėliau pritvirtino prie automobilio“).

L. A. G. parodymus iš dalies patvirtina  liudytojo S. D. parodymai (t.5, b.l. 153-154) toje apimtyje, kad jo pareigos – operatyvins darbuotojas – tyrėjas, apie 2009-09-17 10.30 val. jam paskambino G.. Privažiavo, automobilyje sėdėjo 4 jaunuoliai, R. J. sėdėjo už vairo, šalia jo sėdėjo M. U.. Gale sėdėjo, kaip išsiaiškino, Ž. K. ir D. M.. Jo nuomone, V. U. sėdėjo šalia R. J., bet tiksliai pasakyti negali. Apžiūrint automobilį dalyvavo R. J., pareigūnai. Rado ne visus daiktus. R. J. pasakė atidaryti kapotą ir ten po kapotu dangtelį. Ten buvo rasta navigacinė sistema, fotoaparatas.

            Išnagrinėjus visus byloje surinktus įrodymus kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus, nustatė, kad D. M. vienas įsibrovė į pirmąjį (D. K.) gyvenamąjį namą ir atliko nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu ir apie tai jo bendrakeleiviai nieko nežinojo, tačiau K. į du namus įsibrovė ir nusikalstamus veikas atliko  D. M. , R. J. , V. U.. 

Įvertinusi įrodymų visumą, teisėjų kolegija neturi net menkiausių abejonių, kad R. J. ir V. U. padarė nusikalstamas veikas, už kurias jie nuteisti skundžiamu nuosprendžiu.

Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 2K-518/2005), neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Nagrinėjant bylą nepašalintos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 2K-492/2005) turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, tačiau tai pasakytina tik apie realias abejones, iškylančias aiškinantis nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes. Todėl pažymėtina, kad esant nustatytoms aplinkybėms (D. M. prisipažinus dėl padarytų nusikaltimų ir parodžius, kad jo draugai nežinojo apie jo nusikaltimus), byloje nesant kitų duomenų, kad kiti asmenys - R. J., V. U., Ž. K. bent matė kaip daromi nusikaltimai arba kad jie apie nusikaltimų darymą žinojo ar pan., vien ta aplinkybė, kad automobilyje Peugeot 406, buvo kaltinamieji (R. J., V. U., Ž. K. ir D. M.), šio automobilio sustabdymas bei jo apžiūra, kurios metu buvo rasti vogti (iš D. K., A. D. ir J. P. namų) daiktai, nėra pakankama visiems automobiliu važiavusiems asmenims nuteisti dėl nusikaltimų, susijusių su daiktų pagrobimu iš D. K., A. D. ir J. P. namų, kadangi daiktai, kartu važiuojančio asmens atsinešti į automobilį gali būti įsigyti pas automobilį siūliusį prekeivį (numanoma, kad automobilio buvo irgi ieškota ne naujo), komise, turguje ar lombarde ir vien tik ta aplinkybė, kad pakeleivis atsineša nenaujų daiktų, nėra pakankamas pagrindas nuteisti kartu važiuojančius asmenis už pakeleivio padarytas nusikalstamas veikas. Ta aplinkybė, kad A. G. parodė, kad sustabdžius automobilį ir paklausus, iš kur važiuoja, kaltinamieji konkre­čiai nenurodė, kur ir kokį automobilį apžiūrėjo, pati savaime neįrodo R. J., V. U., Ž. K. kaltės, kadangi, kaip paaiškino D. M., jis jiems sakė, kad važiuoja ir eina automobilio apžiūrėti, tuo tarpu nei R. J., nei V. U., nei Ž. K., nei ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu neparodė ir nepaaiškino, kad buvo kartu su D. M. apžiūrėti jo norimo įsigyti automobilio. Teismo nuomone, automobilio paieškos tikslas pats savaime akivaizdžiai neprieštarauja pigesnio kuro (dažyto akcizais neapmokestinamo dyzelinio kuro, skirto žemdirbiams) paieškai. Širvintų rajono apylinkės prokuratūros prokurorė skunde nurodė, kad darydamas išvadas dėl įrodymų, kad nusikalstamų veikų padaryme dalyvavo J. J. , V. U. ir Ž. K. , nebuvimo, teismas neįvertino ir galimai kitos BK 24 str. 6 d. nustatytos bendrininkavimo rūšies buvimo. Minėtoje straipsnio dalyje nustatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių  ir duomenų visumą, visų važiavusių automobiliu asmenų - R. J., V. U., Ž. K. ir D. M. vienareikšmiškai nurodytą išvykos tikslą – automobilio paiešką, nėra pakankamo neabejotino pagrindo teigti, kad, šiuo atveju, buvo iš anksto pažadėta paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus ar buvo teikiamos priemonės arba šalinamos kliūtys, duoti D. M. patarimai, nurodymai ar jis saugotas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė BK 24 str. 6 d. nustatytos bendrininkavimo rūšies buvimo. Pirmosios instancijos teismas atleido D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 93 str.1 d. ir jo atžvilgiu bylą nutraukė, tačiau nustatė, kad nors savo kaltę jis pripažino iš dalies, t.y. nepripažino, kad vagystes padarė bendrininkų grupe, tačiau teismas tai vertina kaip aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 93 str.1 d. 3 p. Jis nukentėjusiųjų atsiprašė, iš dalies atlygino padarytą žalą, t.y. yra ir BK 93 str. 1 d. 1 p. numatyta aplinkybė. Teismas neperžengdamas skundo ribų vertina ar minėta nuostata buvo pažeista. Skunde nurodyta, kad 1. nebuvo nustatyta, kad žalą nepilnametis D. M. atlygino savo pinigais; 2. D. M. tik žodžiais pripažino savo kaltę, nedavė išsamių parodymų dėl nusikalstamų veikų įvykdymo, dėl bendrininkavimo; 3. Nepasisakė teismas ir dėl kitų pagrindų, leidžiančių manyti, kad nepil­nametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau pažymėtina, kad žalą nepilnamečio prašymu, esant jo pastangoms, gali padėti jam atlyginti ir tėvai, kiti įstatyminiai atstovai, giminės, draugai ar kt.. Šiuo atveju, kaip pirmosios instancijos teismo posėdyje ir paaiškino pats D. M. , jam (t.5, b.l. 162) gaila, turi pamoką, kaltu prisipažįsta, daugiau tokie dalykai nepasikartos, atsiprašo visų nukentėjusiųjų, žalą sutinka pilnai atlyginti vienas, žalą atlygino mama. Tai patvirtino nukentėjusieji. Kaltinamojo D. M. įstatyminė atstovė ir civilinė atstovė A. M. sutiko atlyginti žalą nukentėjusiajai (t.5, b.l. 169). Nukentėjusioji D. K. parodė (t.5, b.l. 168), kad kaltinamasis D. M. jos atsiprašė, vienas sutiko atsiskaityti, pinigus gavo iš D. M. advokato. Nukentėjusioji J. P. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė (t.5, b.l. 170), kad kaltinamasis D. M. atlygino jai 600 lt. ir atsiprašė. Atkreiptinas dėmesys, kad 93 str. 1 d. 3 p. yra alternatyvus – jį galima taikyti, kai nepilnametis arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju matyti, kad teismas „nustatė, kad nors savo kaltę jis pripažino iš dalies, t.y. nepripažino, kad vagystes padarė bendrininkų grupe, tačiau teismas tai vertina kaip aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 93 str.1 d. 3 p.“, t.y. teismas šią aplinkybę vertino kaip pagrindą manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad teismas pasisakė dėl pagrindų, leidžiančių manyti, kad nepil­nametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kuriuos nustatė, o taikyti BK 93 str. 1 d. pakanka 1 p., kuriuo teismas ir rėmėsi. Atsižvelgiama ir į D. M. asmenybę: labai jauno amžiaus, kriminalinės patirties neturėjęs, veikos padarytos paeiliui, beveik tuo pačiu laiku ir vieną rytą, todėl tai galima laikyti kaip atsitiktinį gyvenimo epizodą. D. M. nebuvo visiškai nuoširdus dėl teismui suprantamų priežasčių – amžiaus ir asmenų, su kuriais kartu veikė, savybių – jų patirties, iš kurios žinojo kaip elgtis įkliuvus pareigūnams. Skirti D. M. bausmę netikslinga.

V. U. 2010-05-15 apeliaciniame skunde nurodo, kad Teismas neatsižvelgė į padarytus BPK 7 str. 2 d., 20 str. 2 d., 48 str. 4 d., 50 str. 3 d., 83 str. 4 d., 149 str. 7, 9 d. pažeidimus, tačiau nenurodo kaip būtent buvo pažeistos minėtos įstatymų nuostatos, nenurodoma kaip tai galėjo įtakoti skundžiamą nuosprendį ir kodėl. Dalis nurodytų įstatymų nuostatų akivaizdžiai nepažeistos. Pažymėtina, kad (t.2, b.l. 133) V. U. buvo sulaikytas 2009-09-17, tą pačią dieną jam paskirtas gynėjas advokatas (t.2, b.l. 137), kurio orderis yra byloje (t.25, b.l. 138) ir kuris dalyvavo jau 2009-09-17 įtariamojo apklausos metu (t.2, b.l. 140-141), po apklausos protokolu pasirašė, dalyvavo ir įtariamojo parodymų patikrinimo metu (t.2, b.l. 143-145). Atsižvelgus į išdėstytą ir nesant nuteistojo argumentų kolegijos nuomone skunde nurodytos įstatymo nuostatos (BPK 50 str. 3 d.) pažeistos nebuvo. Be to, pažymėtina, kad kratos metu pas V. U. nebuvo niekas rasta ir niekas paimta (t.2, b.l. 91), o automobilis „PEUGEOT 406“, Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas ir tai įforminta 2009-09-17 automobilio daiktų apžiūros protokolu (t.1, b.l. 109-110), vadovautasi BPK 89, 92, 179, 180, 207 str. Atsižvelgus į išdėstytą bylos medžiagą, ir skunde įvardintas įstatymo nuostatas, teismas nenustatė padarytų procesinių pažeidimų.

Pagal byloje esančius G. D. asmens duomenis (t.1, b.l. 60), G. D. mirė (duomenys neskelbtini (apie pusę metų iki nusikaltimų padarymo)). Jo vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas 2004-02-19 ir galioja iki 2014-02-19. Byloje nėra duomenų, kad pažymėjimas negaliotų. Priešingai, G. D. asmens duomenyse nurodyta, kad šis dokumentas galioja. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 302 str. yra XLIII BK skyriuje - nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu, be to, retai kas gali patikrinti ar žmogus, kurio dokumentas pateikiamas, yra gyvas, ar miręs.

            Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. U. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, V. U. asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Nuteistasis V. U. padarė du baudžiamuosius nusižengimus (BK 187 str. 3 d.) ir penkis apysunkius nusikaltimus (BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., BK 302 str. 1 d., BK 302 str. 1 d., BK 11 str. 4 d.).  V. U. asmenybė charakterizuojama neigiamai: anksčiau jis teistas 3 kartus (t.3, b.l. 115-117, 139-142, 145, 148-157), tame tarpe už plėšimą ir vagystes ir pagal BK 187 str., 302 str., ne kartą baustas už administracinės teisės pažeidimus (t.3, b.l. 164-168), nedirba (t.3, b.l. 174), darbo paieškos nutrauktos dėl kitų priežasčių (t.3, b.l. 175), duomenų apie jo psichikos ir priklausomybės ligas nėra (t.3, b.l. 170, 172).

Pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis V. U. nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, todėl jam pagrįstai paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kadangi apeliaciniu skundu jis prašo švelninti bausmę, o bauda yra švelnesnė bausmės rūšis nei laisvės atėmimo bausmė, jam paliktina pagal BK 214 str.1 d. paskirta bauda. Nuteistasis U. K. rajono apylinkės teismo 2009-02-24 nutartimi jau buvo BVK 157  str. 3 d. 1 p. pagrindu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 7 mėn. 7 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir lygtinio paleidimo metu padarė nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant laisvės atėmimo bausmę jos vykdymo neatidedant. Pirmosios instancijos teismas V. U. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, ženkliai mažesnes nei atitinkamų BK straipsnių sankcijose (BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 214 str.1 d., BK 302 str.1 d., BK 302 str.1 d.) numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiai ir net subendrinta už šiuos visus nusikaltimus bausmė yra mažesnė nei minėtų BK straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai. V. U. paskirtos baudos yra ženkliai mažesnės nei BK 47 str. 3 d. nustatytų baudų vidurkiai baudžiamojo nusižengimo ir apysunkio nusikaltimo atvejais.

Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendį keisti apeliaciniuose skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

 

n u t a r ė:

 

Širvintų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės, nuteistųjų V. U. ir R. J. apeliacinius skundus atmesti.

 

 

            Kolegijos pirmininkas                                                             Stasys Lemežis

 

            Teisėjai                                                                                    Regina Pocienė

 

                                                                                                            Zenonas Birštonas