Civilinė byla Nr. 2S-876-520/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos: 34.5; 128.19; 122.4.(S)
VILNIAUS
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. rugpjūčio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos
pirmininkė Dalia
Višinskienė (pranešėja),
kolegijos teisėjai Rasa
Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal
pareiškėjos E. K. atskirąjį
skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d.
nutarties civilinėje byloje dėl
praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus
apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai,
n u s t a t ė:
Pareiškėja E. K. 2009-11-17 kreipėsi į teismą
su pareiškimu ir prašė prailginti terminą palikimui, atsiradusiam po A. R. mirties, priimti,
pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po A. R. (R.) mirties, priimti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina A. R., o (duomenys
neskelbtini) – jos brolis A. R..
Iki prašymo pateikimo teismui ji buvo įsitikinusi, kad po motinos mirties
palikimą priėmė brolis A. R.,
kuris gyveno kartu su motina, todėl dėl geros moralės ir susiklosčiusių šeimos
papročių, ji broliui esant gyvam nesikreipė dėl motinos palikimo nei į notarą,
nei į teismą. Dėl to įstatymu nustatyto termino pratęsimas palikimui priimti
atitiktų visuomenės pripažintus sąžiningumo ir teisingumo principus.
Bylos
nagrinėjimo metu ieškovė E. K. pareiškė
atsisakymą nuo reikalavimo pratęsti įstatymų nustatytą terminą palikimui,
atsiradusiam po A. R. (R.) mirties,
priimti.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės
teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi pareiškimą atmetė, priėmė pareiškėjos atsisakymą nuo reikalavimo
prailginti terminą palikimui, atsiradusiam po A. R. (R.) mirties, priimti ir šią bylos dalį nutraukė. Teismas nustatė, kad
pareiškėjos motina A. R. mirė
(duomenys neskelbtini), pareiškėjos
brolis A. R., miręs (duomenys neskelbtini), paveldėjimo
teisės liudijimo pagrindu 2000-05-11 priėmė palikimą, atsiradusį po motinos A. R. mirties, ir 2000-06-15
pardavė paveldėtą buto dalį. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus,
padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia pareiškimą,
byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjai turėtų būti
atnaujintas terminas palikimui, atsiradusiam po motinos mirties, priimti.
Teismas priėmė pareiškėjos atsisakymą nuo reikalavimo prailginti terminą
palikimui, atsiradusiam po A. R. (R.)
mirties, priimti ir šią bylos dalį nutraukė.
Pareiškėja E. K. atskiruoju
skundu prašo pakeisti nutarties dalį, kuria buvo atmestas jos pareiškimas ir
pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po A. R. mirties, priimti. Nurodo, kad mirus motinai
A. R. ir esant gyvam
broliui A. R. (R.),
gyvenusiam kartu su motina, ji nesiryžo kreiptis dėl palikimo priėmimo nei į
teismą, nei į notarą, kadangi tai būtų prieštaravę gerai moralei ir
susiklosčiusiems šeimos papročiams. Dėl susijaudinimo teismo posėdžio metu
nepaaiškino teismui, kad ji turėjo du brolius, mirusius tragiškomis
aplinkybėmis: A., mirusį (duomenys
neskelbtini), ir A., mirusį (duomenys
neskelbtini). Tragiška didelės jos šeimos istorija yra viena iš pagrindinių
priežasčių, dėl kurios jai galėtų būti pratęstas terminas palikimui priimti,
toks termino pratęsimas atitiktų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo
kriterijus. Įvertintina ir tai, kad jos brolio palikimą priėmė valstybė, todėl ji
atsisakė šio reikalavimo ir teismas jį priėmė.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities
valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu
į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti galioti.
Nurodo, kad teismas nustatė, jog po pareiškėjos motinos A. R. mirties jos palikimą (1/2 dalį buto,
esančio (duomenys neskelbtini)) priėmė pareiškėjos brolis A. R., miręs (duomenys neskelbtini),
pagal 2000-05-11 paveldėjimo teisės liudijimą. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), A. R. pardavė. Dėl to, atsižvelgdamas į
šias aplinkybes teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą.
Pareiškėjos nurodyta vienintelė priežastis (nesiryžimas kreiptis į teismą arba
notarą po motinos ar brolio mirties, nes tai būtų prieštaravę gerai moralei ir
susiklėsčiusiems šeimos papročiams), dėl kurios pareiškėja praleido terminą
palikimui priimti, nėra svarbi, pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų,
kad per įstatymo nustatytą laiką negalėjo kreiptis į notarą, kad terminą
praleido ne dėl aplaidumo.
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis
paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą
argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios
instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog pareiškėja E. K. neįrodė, kad dėl
svarbių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui po motinos A. R. mirties
(duomenys neskelbtini) priimti, ir
dėl to nepratęsė šio termino.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja E. K. yra (duomenys neskelbtini) mirusios A.
R. duktė bei (duomenys
neskelbtini) mirusio A. R. (R.) sesuo (b. l. 4, 5, 7). A. R. nebuvo surašiusi testamento, todėl po mirties jos įpėdiniai turtą
paveldi pagal įstatymą. Pareiškėja pagal įstatymą yra pirmos eilės A. R. įpėdinė, kaip ir miręs pareiškėjos brolis A. R.. Pareiškėja
2009-11-17 kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu pratęsti
terminą palikimui, atsiradusiam po A.
R. mirties ir po A. R. (R.)
mirties, priimti, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsisakė
reikalavimo pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po brolio A. R. (R.) mirties, priimti. Pirmosios instancijos teismas
priėmė pareiškėjos atsisakymą nuo dalies reikalavimų ir šią bylos dalį
nutraukė, reikalavimą pratęsti terminą palikimui priimti po motinos A. R. mirties atmetė.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog
pareiškėjos atsisakymas nuo reikalavimo pratęsti terminą palikimui,
atsiradusiam po brolio A. R. (R.)
mirties neprieštarauja viešajam interesui, nagrinėja, ar pagrįstai pirmosios instancijos
teismas atsisakė pareiškėjai pratęsti terminą palikimui po motinos A. R. mirties, priimti.
Pareiškėjos motina A. R. mirė (duomenys
neskelbtini), pareiškėja E. K. 1964
m. CK 587 str. 3 d. (vadovaujantis 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo
įstatymo 38 str. šioje byloje taikomos 1964 m. CK normos, nes palikimas atsirado iki įsigaliojo
2000 m. CK) nustatytu terminu, t. y. per šešis mėnesius nuo A. R. mirties, nepadavė
pareiškimo notarui dėl mirusiosios turto paveldėjimo. 1964 m. CK 587 str. 2 d. buvo numatyta, kad atsiradęs
palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2)
įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo
priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo
atsiradimo dienos. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms
perimti. Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Palikimo
atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme
nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė.
Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti
palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai
pradeda paveldimą turtą valdyti ar pareiškia apie palikimo priėmimą. Taigi
pareiškėja, norėdama paveldėti A. R. turtą,
turėjo per šešis mėnesius nuo motinos mirties priimti palikimą vienu iš minėtų
būdų. Pagal bylos duomenis pareiškėja žinojo apie motinos mirtį, savo valia
apsisprendė nesikreipti į vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, o
pareiškėjos nurodomos aplinkybės, dėl kurių
praleido šešių mėnesių terminą palikimui priimti, nesudaro faktinio ir
teisinio pagrindo pratęsti (atnaujinti) šio termino.
1964 m. CK 558 str. 1 d.
numato, kad CK 587 str. nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas
prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių
priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis. Taigi
kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes,
sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui
priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami
klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik
objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis
buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis,
trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar
konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra
pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų,
nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos
aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti
terminą, elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo,
sąžiningumo, teisingumo kriterijus (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-15
nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina
atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai,
savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia
prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs
sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-30
nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007).
Pareiškėja E. K. pareiškimą ir atskirąjį skundą grindžia tuo, kad po motinos A. R. mirties
iki kreipimosi į teismą dienos ji buvo įsitikinusi, jog palikimą priėmė brolis A. R., kuris gyveno su
motina, todėl broliui esant gyvam ji dėl geros moralės ir susiklosčiusių šeimos
papročių nesiryžo kreiptis nei į notarą, nei į teismą palikimui po motinos
mirties priimti. Atskirajame skunde pareiškėja kaip vieną iš pagrindinių
priežasčių, dėl kurių jai turėtų būti pratęstas terminas motinos A. R. palikimui priimti,
nurodo tragišką savo šeimos istoriją, t. y. (duomenys neskelbtini) mirė jos brolis A. dėl atviro pilvo ertmės
sužalojimo, (duomenys
neskelbtini) – brolis A.
suspaudus kaklą kilpa (savižudybė). Pareiškėja pripažįsta, kad jai buvo žinoma,
jog ji turi kreiptis dėl palikimo po motinos mirties priėmimo, kad palikimą po
motinos A. R. mirties
priėmė brolis A. R., tačiau
ji dėl palikimo nesikreipė, neginčijo, jog palikimą priėmė brolis A. R., nes kai motina buvo
gyva, buvo nepatogu domėtis motinos turtu, su broliu santykiai buvo pašliję, o
kai visi broliai mirė, nori paveldėti motinos turtą. Jokių kitų objektyvių
aplinkybių, įrodymų, dėl kurių pareiškėja, žinodama apie atsiradusį palikimą po
motinos mirties, nei per įstatyme nustatytą terminą, nei per 10 metų neturėjo
galimybės kreiptis dėl palikimo priėmimo (termino pratęsimo), pareiškėja
nenurodė ir nepateikė. Nesant jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog
buvo realiai sutrukdžiusių kliūčių kreiptis pareiškėjai į notarą dėl palikimo
priėmimo per įstatymo nustatytą laikotarpį reiškia, kad turėdama apsisprendimo
laisvę pareiškėja nepareiškė noro priimti palikimą, sąmoningai nesikreipė dėl
palikimo, atsiradusio po motinos A.
R. mirties, priėmimo. Pažymėtina, kad terminas palikimui priimti
gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo
pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių
gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo
veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Nagrinėjamos bylos atveju akivaizdu, kad pareiškėja
žinojo apie tai, kokius veiksmus reikia atlikti, ir turėjo galimybę atlikti
veiksmus, būtinus palikimui priimti, tačiau pati savo valia ir sąmoningai tokių
veiksmų neatliko. Neįgyvendinus subjektinės teisės iki materialinės teisės
normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia. Dėl to, nesant
teismo pripažintų svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežasčių,
praleidusio įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti įpėdinio teisė į
palikimą pasibaigia.
.Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo
teisėjų kolegija daro išvadą, jog atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo
pirmosios instancijos teismo nutartį pripažinti nepagrįsta ir neteisėta, todėl
atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina
galioti nepakeista.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su
procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas
turėjo 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus pareiškėjos
E. K. atskirojo skundo,
nurodytos išlaidos priteistinos iš apeliantės į valstybės biudžetą (CPK 88 str.
1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartį palikti
nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė
mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų
surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš E. K. 5,60 Lt išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos
pirmininkė
Dalia Višinskienė
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Andžej Maciejevski