Civilinė byla Nr. 2A-23-343/2013

Proceso Nr. 2-28-3-6172-2009-21

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.2; 121.21;

 (S)

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 10 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Žibo,

sekretoriaujant Editai Tamulaitienei,

dalyvaujant ieškovui V. A., jo atstovui adv. A.Verpečinskui,

atsakovei A. J., jos atstovui adv. R.Bradūnui,

viešame teismo posėdyje  apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-39-374/2012 pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovei A. J. dėl žalos priteisimo nepagrįstai praturtėjus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

 

Ieškiniu, patikslintu ieškiniu (t.1, b.l. 2-4, 141) ieškovas V. A. prašė priteisti iš atsakovės A. J. 20 360 Lt (pradiniu ieškiniu ieškovas prašė priteisti 7 272,14 Lt), visas bylinėjimosi išlaidas CK 6.237 – 6.242 str. str. pagrindu. Ieškovas nurodė, kad su atsakove kaip sugyventine pradėjo gyventi 2009 m. kovo mėnesio pabaigoje, o 2009 m. liepos 3 d. ryte atsakovė paprašė grąžinti raktus. Jis su atsakove 2009 metais vasario mėn. važiavo į Lenkiją apžiūrėti kur ir kokiomis kainomis prekiaujama statybinėmis medžiagomis. Atsakovė turėjo gyvenamąjį namą labai prastos būklės. Parvežę iš Lenkijos cementą, pradėjo kai kuriuos betonavimo darbus. Iš pradžių už darbus mokėjo pati atsakovė. Kadangi darbininkų darbu buvo nepatenkinti, tai nutarė, jog tolimesnį namo pagerinimą atliks ieškovas savo jėgomis ir lėšomis. Betonavimo darbus atliko jo brolis, o kitus darbus – pats ieškovas. Namo remonto ir pagerinimo darbų finansavimas buvo atliekamas iš jo pinigų. Dalis prekių buvo įgyta Marijampolės parduotuvėje „Namai“ ir tai patvirtina sąskaitos – faktūros.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu (t.1, b.l. 162-165) ieškinį patenkino iš dalies: ieškovui V. A. priteisė iš atsakovės A. J. 13570Lt žalos atlyginimo, 145,44Lt žyminio mokesčio, 2 000 Lt už ekspertizę, 1 334 Lt advokato pagalbos išlaidų, iš atsakovės valstybei priteisė 27,60 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo – 13,80 Lt. Taip pat teismas atsakovei iš ieškovo priteisė 500 Lt už advokato pagalbą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas pagrindė statybinių medžiagų pirkimą rašytiniais įrodymais, be to, šią aplinkybę patvirtino ir byloje atlikta ekspertizė, o atsakovė teismo vertinimu, tokių išlaidų buvimo fakto nepaneigė, todėl teismas vadovavosi ieškovo pateiktais išlaidų skaičiavimais, kad atliktam namo remontui jis išleido 20 360 Lt . Teismas taip pat vadovavosi ir liudytojo A. A. parodymais, kad ieškovas atliko darbus: sienų ardymas, tinko numušimas, elektros instaliacija, grindų paruošimas ir sudėjimas. 2009 07 03 šalių bendras gyvenimas nutrūko, todėl ieškovo įdėtų lėšų ir darbo panaudojimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Todėl teismas taikė nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančias teisės normas, numatančias skolininkų pareigą grąžinti visa tai, kas nepagrįstai gauta. Nustatydamas grąžintiną sumą teismas atsižvelgė į sekančias aplinkybes: ieškovas gyveno atsakovės tėvų bute nemokėdamas už komunalinius patarnavimus ir neprisidėdamas prie maisto pirkimo. Atsakovė banko sąskaitos išrašais įrodė, kad sumokėjo už V. A. iš parduotuvės „Naras“ paimtas prekes, pirko statybines medžiagas iš parduotuvės „Kalvarijos statyba“. Bendru šalių gyvenimo periodu atsakovė disponavo tam tikromis piniginėmis lėšomis. Be to, teismas sprendė esant neįrodyta aplinkybę, kad ieškovui buvo sumokėti 2 000 Lt, nes liudytojų parodymai nesutapo. Teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, jog tėvų paimtų iš bankų paskolų lėšos buvo panaudotos namo remontui šalių bendro gyvenimo laikotarpiu. Teismas konstatavo ir tai, kad atsakovė neįrodė, jog remonto laikotarpiu ieškovas turėjo kitą butą ir jį remontavo. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovui atlygintina remonto darbų vertės suma mažintina trečdaliu. Teismas taikė ir protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus, bei įvertino tą aplinkybę, kad ieškovas neprisidėjo prie komunalinių ir maitinimo išlaidų.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

Apeliaciniu skundu (t.2, b.l. 1-6) atsakovė A. J. prašo sprendimą panaikinti, atmesti ieškinį visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

1.    Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, pažeidė CPK 178 str., 185str. 2d. numatytas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, nukrypo nuo Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos. Savo pirminį ieškinį ieškovas reiškė 7 272,14 Lt sumai, kurios pagrindimui pateikė jo vardu išduotas UAB „Naras“ PVM sąskaitas – faktūras bei prekių sąrašus, kurie nėra netgi įvardinti kokioje įmonėje išduoti. Teismas jomis rėmėsi, nors prekių sąrašai yra nežymiai prekių daliai, o visa eilė PVM sąskaitų – faktūrų yra išrašytos jau po to, kai šalys nutraukė bendrą gyvenimą. Tai rodo, kad tos prekės buvo įsigyjamos jau  ne atsakovės namo pagerinimui.

2.    Teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad tiek apeliantė, tiek liudytoja A.Š. nurodė, kad ieškovui persikėlus gyventi pas juos namo remonto darbai vyko ir juos atliko kiti asmenys, su kuriais sutartį buvo sudariusi pati apeliantė. Dalį remonto darbų buvo atlikę kiti statybininkai 2008 m. pabaigoje - -2009 m. pradžioje. Darbus perėmus ieškovo broliui, už grindų antrojo sluoksnio liejimo darbus, jam A.Š. sumokėjo 700 Lt, o už kitus darbus – sienų padengimo gipso kartono plokštėmis, užmokestis nebuvo sutartas, nes šie darbai buvo atliekami išimtinai ieškovo iniciatyva, jam nurodžius, kad šie darbai nieko nekainuos.

3.    Nėra aišku, kas sudaro 20 360 Lt sumą. Ekspertizės akto lokalinėje sąmatoje darbo užmokesčio, medžiagų bei mechanizmų kaina atliktiems darbams sudaro 13 391 Lt. Kas sudaro skirtumą – 6 969 Lt tarp ekspertizės akte nurodyto paskaičiavimo ir ieškinio reikalavimo nėra aišku. Todėl nėra aišku kaip teismas nustatė, kad remontui buvo panaudota 20 360 Lt .

4.    Pats skaičiavimo metodas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi lokalinė sąmata paskaičiuota atsižvelgiant į metodiką, kuri yra taikoma darbus atliekant įmonei, mokant mokesčius už dirbančiuosius, naudojant mechanizmus, mokant papildomą darbo užmokestį, patiriant statybvietės išlaidas ir pan. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad ieškovas ne tik nepatyrė jokių išlaidų, susijusių su statybviete, tačiau nemokėjo mokesčių už dirbančiuosius ( dirbo neturėdamas teisėtą darbą patvirtinančio dokumento), nepatyrė išlaidų dėl pagrindinių bei papildomų mechanizmų, papildomų medžiagų, nemokėjo PVM ir pan. . Būtent papildomas darbo užmokestis, soc. Draudimo išlaidos sudaro 1 401 Lt, statybvietės išlaidos sudaro 357 Lt, PVM – 1 122 Lt, mechanizmų vertė – 82 Lt, t.y. šias išlaidas, kurių realiai nepatyrė ieškovas sudaro 2 962 Lt .

5.    Lokalinė sąmata paneigia ieškovo teiginius, kad jis broliui ir draugui L. G. sumokėjo apie 10 000 Lt . Tai pat paneigiami ir liudytojo A. A. paaiškinimai, kad brolis jam sumokėjo 7-8 tūkstančius litų. Lokalinėje sąmatoje įvardinta, kad darbo užmokestis sudaro 5 924Lt. Ieškovas nurodė, kad brolis jam dirbo už mažesnę nei rinkos kainą. Be to, į bendrą sąmatą yra įtraukti sienų glaistavimo ir paruošimo dažymui darbai, kurie buvo atliekami jau po to, kai ieškovas nutraukė santykius su atsakove. Vertinant A. A. parodymus, turi būti įvertinta ir ta aplinkybė, kad A. A. yra ieškovo brolis. Jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas broliui sumokėjo apie 10 tūkstančių litų byloje nėra.

6.    Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad dalis darbų jau buvo atlikta ir už juos buvo sumokėta iki ieškovui įsitraukiant į namo remonto procesą. Todėl dalį darbų, kurie išvardinti lokalinėje sąmatoje ieškovas savinasi. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atliktų darbų faktą. Buvo pažeistos įrodinėjimo pareigą reglamentuojančios teisės normos, nes būtent ieškovas turėjo įrodyti kiek darbų atliko.

7.    Teismas nepagrįstai neįvertino fakto, kad ieškovui buvo sumokėta 2 000 Lt suma. Tai patvirtina aplinkybė, jog 2009 07 03 nuo atsakovės motinos sąskaitos buvo nuimta 1 900 Lt, o iš apeliantės – 100 Lt . Nors šį faktą patvirtino sąskaitų išrašai ir apeliantės bei jos motinos parodymai, tačiau teismas juos nepagrįstai atmetė, nes jų nepatvirtino atsakovės tėvas. Tačiau jis parodė, kad nesikišo nei į namo remonto procesą, nei į dukters ir jos sugyventinio santykius. Todėl tai jam nebuvo svarbu.

               Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nesutikimą su apeliaciniu skundu ieškovas grindžia šiais motyvais:

                1. Mano, kad nepagrįstas prašymas atnaujinti įrodymų tyrimą ir iškviesti ekspertą apklausai, kadangi tai buvo galima padaryti pirmosios instancijos teisme.

              2. Nors prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, tačiau neprašo žodinio bylos nagrinėjimo, todėl įrodymų tyrimo atnaujinimas yra negalimas.

              3. Ekspertizė yra tikėtina, nes atsakymai į užduotus klausimus yra grindžiami tik apytikriai nustatytais atliktų darbų kiekiais, ir atitinkamai apytikrėmis išteklių sąnaudomis, todėl aktas nepaneigia ieškovo teiginių apie sumokėtas sumas A. A. ir L. G.. Mano, kad, esant eksperto ir teismo išvadai, pagrįstai vadovautasi didesnio tikėtinumo teorija, todėl nėra svarbi labai tiksli atkliktų darbų ir kainų detalizacija.       

              4. Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl disponavimo didesnėmis pinigų sumomis ir tų piniginių sumų panaudojimo namo remontui, nes tie teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus nukrypo nuo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos,  dėl ko priėmė iš dalies neteisėtą nepagrįstą sprendimą, kuris iš dalies naikintinas (CPK 329str. 1d.).

Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-185str.,str.) aiškinimo ir taikymo.

 

Dėl CPK 178 straipsnyje, 185straipsnio 2dalyje numatytų įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo, nukrypimo nuo Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos.

 

 Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

 Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais dėl netinkamos įrodinėjimo pareigos vykdymo bei netinkamo įrodymų vertinimo. Remiantis CPK 12 straipsniu civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas išimtis. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, bet byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Realizuojant rungimosi principą įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, tačiau, nepaisant to, CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, ir tokiu atveju teismas nustato terminą įrodymams pateikti. Atsakovės apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas tinkamai neįvertino atsakovės atstovo paaiškinimų, susijusių

Ieškovas nurodė, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo jo sąskaita, pagerinus atsakovei priklausantį namą – atlikus jame kapitalinį remontą, kurio metu jis atliko ar apmokėjo už remonto darbus, buvo panaudotos jo statybinės medžiagos. Ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės A. J. 7 272,14 Lt (t.1, .bl. 2-4), t.y. žalą, paskaičiuotą pagal išlikusias PVM sąskaitas – faktūras už statybines medžiagas. Vėliau, atlikus byloje statybinę teismo ekspertizę, ieškovas ieškinio reikalavimus padidino iki 20 360 Lt (t.1, b.l. 141). Motyvai kodėl didinami ieškinio reikalavimai patikslintame ieškinyje nėra nurodyti. Teismo posėdžio metu ieškovas patikslino, kad ieškinio reikalavimus apdidino atsižvelgęs į ekspertizės išvadą. Taip pat byloje yra nustatyta, šalys tai patvirtino, kad dalis darbų po to, kai į darbų atlikimą įsijungė ieškovas, buvo atlikta.

Kolegija, įvertinusi nurodytą, anksčiau nurodytas civilinio proceso normas daro išvadą, kad pirma, ieškovas ne tik turi pareigą įrodyti ieškinį visumoje, bet turi pareigą įrodyti kokius konkrečiai darbus atliko jis, ar jo samdyti asmenys ir kokia jų apimtis, antra, kokias medžiagas jis pirko, kiek jos kainavo.

 

Dėl medžiagų

 

Patirtas išlaidas dėl medžiagų pirkimo ieškovas prašė priteisti pradiniu ieškiniu. Iš pradinio ieškinio seka, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovės A. J. 7 272,14 Lt (t.1, b.l. 2-4), t.y. žalą, paskaičiuotą pagal išlikusias PVM sąskaitas – faktūras. Į bylą yra pateiktos 8 PVM sąskaitos – faktūros (t.1, b.l. 17-24). Kadangi abi šalys pripažino, jog nuo 2009 m. liepos 3 d. kartu nebegyvena, kad nuo to momento buvo nutraukti bet kokie darbai atsakovės name, tai kolegija sprendžia, kad įrodymais byloje nelaikytinos šios PVM sąskaitos faktūros: 2009 07 13 serija NAR Nr. 844138; suma 1 212,63 Lt (t.1, b.l. 18); 2009 08 28 serija NAR Nr. 845283, suma 73,74 Lt (t.1, .bl. 21); 2009 07 13 serija NAR Nr. 844136 586,82 Lt (t.1, b.l. 22), pažymint, kad šią sąskaitą apmokėjo atsakovė ir tai patvirtina mokėjimo pavedimas (t.1, b.l. 51); 2009 07 13 PVM sąskaita – faktūra Nr. 844137, suma 99,60 Lt (t.1, b.l.24), kadangi statybinės medžiagos pagal jas buvo įgytos po 2009 07 03, t.y. jau šalims nutraukus santykius. Viso suma 1 972,79 Lt . Lieka suma 5 299,35Lt. Tačiau iš ekspertizės akto seka, kad medžiagų kaina visiems darbams atlikti yra – 5 847 Lt be PVM (t.1, b.l. 92). Kadangi dalis darbų jau buvo atlikta, akivaizdu, kad buvo nupirkta ir dalis medžiagų, reikalingų darbams atlikti. Iš nurodyto darytina išvada, kad ieškovas pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras ne visas medžiagas pirko ieškovės namo remontui. Be to, iš PVM sąskaitos – faktūros Nr. 843488 (t.1, b.l. 23) matyti, kad buvo perkami laidai, jungtukai, kištukai ir kt., o šių medžiagų nėra ekspertizės akte nurodytoje sąmatoje (t.1, b.l. 98). Kita vertus, PVM sąskaitos – faktūros nėra dokumentas, aptvirtinantis, kad už prekes buvo apmokėta. Kolegija pažymi, kad ieškovas nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų, kad už ieškovo pateiktose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytas prekes apmokėjo būtent ieškovas. Sau ieškovas yra priskyręs ir PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 844136, nors ją apmokėjo atsakovė.

Taigi, kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad jis medžiagoms, kurios buvo panaudotos atsakovės namo remontui, išleido 7 272,14 Lt, kuriuos prašė priteisti pradiniu ieškiniu.

 

Dėl darbų

 

Sprendžiant iš patikslinto ieškinio, bei ieškovo ir jo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, tai ieškovas darbus įvertino 13 087,86 Lt suma, nes nurodė, jog ieškinį padidino iki 20 360 Lt atsižvelgus ekspertizės išvadą, todėl iš šios sumos atmetus 7 272,14 Lt sumą (suma už medžiagas) ir gauname 13 087,86 Lt . Nors ieškovas turi pareigą įrodyti kiek ir kokių darbų atliko jis ar jo samdyti asmenys, tačiau jis jokių įrodymų šiuo kausimu nepateikė. Remonto darbai yra pilnai užbaigti. Ieškovas sutiko, kad dalis darbų buvo atlikta, kai jis įsijungė į namo remontą, todėl ko reikalavimas priteisti už visus atliktus darbus yra neįrodytas ir nepagrįstas, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo principams. Vieninteliu įrodymu, pagrindžiančiu 13 087,86 Lt sumą yra nurodomas ekspertizės aktas. Iš ekspertizės akto (t.1, b.l. 86-96) seka, kad darbo užmokestis, arba kitaip tariant darbams atlikti reikėtų 4 267 Lt . Kadangi dalis darbų buvo atlikta, tai akivaizdu, jog tokia suma likusiems darbams atlikti nebuvo reikalinga. Ieškinį ieškovas grindžia liudytojų parodymais. Pažymėtina, kad pats ieškovas nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nenurodė konkrečios sumos, kurią sumokėjo broliui už darbus, bet tik apytikrę 10 000 Lt (t., b.l. 147). Ieškovas nurodė, kad neįmanoma išvardinti darbų, pripažino, kad už paskutinį periodą mokėjo A. J. (t.1, b.l. 147). Liudytojas V. A., ieškovo brolis, parodė, kad už paskutinius darbus jam sumokėjo A. 2 000 Lt, kad bendroj sumoj įskaitant ir paskutinius pinigus jis paėmė apie 7-8 tūkstančius litų (t.1, b.l. 147). Liudytojas L. G. parodė, kad padėjo draugiškai, kad ieškovas jam kaip paramą davė 1 000 Lt, nes padėjo griauti ūkinį pastatą, padėjo išnešt daiktus, kai jie išsiskyrė. Ieškovas ieškiniu neprašė priteisti iš atsakovės už ūkinio pastato griovimą. L. G. 1 000 Lt sumą įvardijo kaip paramą, todėl kolegija sprendžia, kad ši suma yra asmeninės ieškovo išlaidos, nes ieškovas nesutarė su atsakove dėl paramos L. G. teikimo, todėl ji negali būti atsakinga už šias išlaidas. Liudytojo V. A. parodymus kolegija vertina kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens, todėl jais nesivadovauja.

Taigi kolegija, įvertinusi įrodymus dėl darbų kainos, sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovės name jis ar jo samdyti asmenys atliko darbų už 13 087,86 Lt .

 

Dėl ieškinio visumoje

            Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamą sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovas pateikė įrodymus apie jo pirktas statybines medžiagas (t.1, b.l. 17-24), jas pagrindė atlikta statybinė teismo ekspertizė (t.1, b.l. 89-98), o atsakovė tokių išlaidų buvimo fakto iš esmės nepaneigė, todėl teismas sprendė, kad namo remontui faktiškai buvo išleista ieškovo lėšų 20 360 Lt kaip tai nurodyta ekspertizės akte. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis kolegija kategoriškai nesutinka, nes teismo nurodyti įrodymai yra visiškai kitokie. Pirma, ieškovo pateiktos PVM sąskaitos – faktūros nepatvirtina fakto, kad jose nurodytos medžiagos buvo panaudotos būtent atsakovės namo remontui dėl sekančių aplinkybių – kaip jau buvo nurodyta anksčiau 2009 07 13 PVM sąskaitą – faktūrą serija NAR Nr. 844136 586,82 Lt (t.1, b.l. 22) apmokėjo atsakovė ir tai patvirtina mokėjimo pavedimas (t.1, b.l. 51); PVM sąskaitos faktūros: 2009 07 13 serija NAR Nr. 844138; suma 1 212,63 Lt (t.1, b.l. 18); 2009 08 28 serija NAR Nr. 845283, suma 73,74 Lt (t.1, .bl. 21); 2009 07 13 serija NAR Nr. 844136 586,82 Lt (t.1, b.l. 22), 2009 07 13 PVM sąskaita – faktūra Nr. 844137, suma 99,60 Lt (t.1, b.l. 24) nelaikytinos įrodymais byloje, kadangi jos išrašytos jau po to, kai šalys 2009 07 03 nutraukė bendravimą, o pats ieškovas patvirtino, kad nuo to momento jokių darbų neatliko, o juo labiau jokių medžiagų nepirko. Antra, atlikta teismo statybinė ekspertizė visiškai nepagrindė, kad atsakovės namo remontui buvo išleista 20 360 Lt, kadangi ekspertizės aktas (t.1, b.l. 89-98) patvirtina, o taip pat ekspertizę atlikęs K.Berteška teismo posėdyje patvirtino, kad pagal lokalinę sąmatą atliktų darbų ir panaudotų medžiagų kaina apytikriai yra 13 391 Lt, skaičiuojant, kad darbus atliko asmuo, mokantis mokesčius valstybei, samdantis darbuotojus. Be to, abi šalys pripažino, kad iki darbus pradedant vykdyti ieškovui, dalis darbų jau buvo atlikta. Todėl jau vien dėl šių argumentų negalima sutikti, kad teismo sprendimas yra pagrįstas. Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir dėl to, kad teismas, netinkamai įvertino į bylą pateiktas PVM sąskaitas – faktūras, vertinant įrodymus buvo pažeistas CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis.

Be to, teismas nustatydamas grąžintiną pinigų sumą ieškovui, atsižvelgė į aplinkybes: ieškovas gyveno atsakovės tėvų bute už nieką nemokėdamas, namo remonto metu ir atsakovė prisidėjo prie remonto išlaidų, todėl teismas sprendė, kad ieškovui priteistina suma mažintina trečdaliu ir todėl ieškovui priteisė 13 570 Lt . Su šiais argumentais kolegija taip pat nesutinka dėl sekančių argumentų: visų pirma, tai teismas du trečdalius, kuriuos sprendė esant įrodytais ir priteistinus skaičiavo nuo 20 360 Lt sumos, kai tuo tarpu yra nustatyta ekspertizės aktu, kad viso pagerinimų suma buvo 13 391 Lt, todėl jeigu sekti teismo logika, tai 2/3 sumos buvo – 8 927,30 Lt . Antra, šios bylos dalykas yra atsakovės nepagrįstas praturtėjimas. Reikalavimas priteisti pragyvenimo išlaidas nebuvo pareikštas. Todėl apylinkės teismas neturėjo pagrindo pagerinimų sumą mažinti, nustatant, kad tam tikra dalis lėšų, panaudotų namo pagerinimams užskaitoma už sumą, kuri buvo panaudota ieškovo pragyvenimo išlaidoms apmokėti.

Kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus į bylą pateiktus įrodymus, faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad vadovaujantis ekspertizės aktu yra įrodyta, jog apytikrė pagerinimų kaina namo pagerinimo metu galiojusiomis kainomis yra 13 391 Lt, jeigu pagerinimus būtų padariusi įmonė. Tuo tarpu atsakovės namo pagerinimus atliko ne įmonė, bet fiziniai asmenys, todėl iš ekspertizės akte (t.1, b.l. 96-97) nurodytos pagerinimų sumos 13 391 Lt minusuotinos sekančios sumos – išlaidos mechanizmams – 81 Lt, papildomos išlaidos – 315 Lt, soc. draudimo išlaidos – 1401 Lt, statybvietės išlaidos – 357 Lt; viso – 2 154 Lt; lieka – 11 237 Lt . Kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad iš šios sumos turi būti išminusuota ir 1 122 Lt PVM nuo medžiagų, nes medžiagas pirko fizinis asmuo ir PVM jam negrąžinamas. Tačiau iš šios sumos turi būti išminusuota suma, kuri buvo reikalinga darbams iki darbus pradedant ieškovui atlikti. Liudytojas S.V, parodė (t.2, b.l. 51), kad buvo atlikęs eilę darbų: griovė sienas, išardė seną krosnį, užmūrijo pertvaras, pusę namo išbetonavo. Netikėti šio liudytojo parodymais nėra ieškovui neteikiant įrodymų kokius konkrečiai darbus atliko jis, likusi suma – 11 237 Lt dalintina pusiau ir gaunasi suma – 5 618,50 Lt.

Tačiau iš šios sumos turi būti išminusuota 2 000 Lt, kuriuos pati atsakovė sumokėjo ieškovo broliui A. A., kuris tai pripažino, todėl lieka suma – 3 618,50Lt .

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė neįrodė, kad 2009 07 03 ieškovui buvo sumokėta 2 000 Lt. Vien pinigų paėmimo iš sąskaitos faktas, esant tik suinteresuotų asmenų liudijimams, neįrodo, kur tie pinigai buvo panaudoti.

Kolegija, įvertinusi visus į bylą pateiktus įrodymus, faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad skundžiamas sprendimas pakeistinas, teismui pažeidus ir netinkamai pritaikius CPK 178, 185 straipsnių reikalavimus ir dėl to neteisingai išnagrinėjus bylą, priteistą sumą iš atsakovės ieškovui sumažinant iki 3 618,50 Lt (CPK 329straipsnio 1 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Vadovaujantis CPK 93straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys patenkintas iš dalies, todėl sutinkami su CPK 93straipsnio 2 dalimi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Patenkintų reikalavimų dalis yra 17,80 proc., nepatenkintų – 82,20 proc. . Ieškovas sumokėjo 610,80 Lt žyminio mokesčio (t.1, b.l. 1, 136), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina – 108,70 Lt žyminio mokesčio, už ekspertizę ieškovas sumokėjo 3 000 Lt (t.1, b.l. 81, 83), todėl priteistina – 534 Lt; advokato pagalbos išlaidas sudaro 2 000 Lt (t.1, b.l. 109,110), todėl priteistina – 356 Lt . Atsakovei iš ieškovo priteistina 1233Lt atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų, nes buvo sumokėta 1 500 Lt (t.1, b.l. 154).  CPK 96 straipsnis reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, kuriuo vadovaujantis iš ieškovo priteistina 34 Lt, iš atsakovės – 7,40 Lt pašto išlaidų valstybei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme – viso apeliacinis skundas turėjo būti apmokėtas 407,10 Lt žyminiu mokesčiu. Apeliantė sumokėjo 50 Lt (t.2, b.l. 11), nuo likusios sumos sumokėjimo buvo atleista (t.2, b.l. 14). Patenkinto skundo dalis sudaro 73,30 proc., atmesto – 26,70 proc., todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, valstybei – 248,40 Lt, skaičiuojant 73,30 proc. nuo visos mokėtinos žyminio mokesčio sumos 407,10 Lt ir minusavus 50 Lt, kurie priteistini atsakovei. Atitinkamai paskirstytinos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti – atsakovė sumokėjo 1 300 Lt (t.2, b.l. ), todėl jai priteistina 952,90 Lt, ieškovas sumokėjo 1000 Lt (t.2, b.l.35), todėl jam priteistina – 267 Lt. Be to, ieškovas prašo atlyginti patirtas išlaidas kurui įsigyti. Ieškovas patyrė 400 Lt išlaidų kurui: 200 Lt (t.2, b.l. 47), 100Lt (t.2, b.l. 73-74), 100 Lt (t2, b.l. 81-82 ). Vadovaujantis CPK 88 straipsniu šios išlaidos priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 106,80 Lt . Valstybei priteistina pašto išlaidų iš ieškovo – 28,30 Lt , iš atsakovės – 5,90 Lt

Susumavus bylinėjimosi išlaidas, ieškovui iš atsakovės priteistina viso 1 372,50 Lt, o iš ieškovo atsakovei – 2 235,90 Lt, todėl atlikus įskaitymą, galutinai iš ieškovo atsakovei priteistina 863,40 Lt . Susumavus priteistinas pašto išlaidas iš ieškovo valstybei priteistina – 62,30 Lt, o iš atsakovės – 13,30 Lt .

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą pakeisti: priteistą iš A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) žalai atlyginti sumą sumažinti iki 3 618,50  Lt.

Bylinėjimosi išlaidas paskirstyti taip: iš ieškovo V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 863,40 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei 62,30 Lt pašto išlaidų. Iš atsakovės A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 13,30 Lt pašto išlaidų valstybei.

Likusios sprendimo dalies nekeisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                    Algimantas Kukalis

 

 

                                                                                                Rūta Palubinskaitė

 

 

                                                                                                Arvydas Žibas