Civilinė byla Nr. 2A-1214-611/2012
Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00442-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija:78.2.1;74.2.4.;121.14.; 121.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. rugpjūčio 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui V. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, trečiasis asmuo M. S..
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukterims L. ir K. S. kiekvienai po 400 Lt per mėnesį iki jų pilnametystės. Nurodė, kad atsakovas yra buvęs M. S. sutuoktinis, jiems esant susituokusiems, t.y. (duomenys neskelbtini), gimė dukros dvynukės L. ir K. S.. V. ir M. S. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), M. S. viena augina savo dukras nuo pat jų gimimo, nes V. S. atliko bausmę nuo 1994-02-21 iki 1997-02-21. Grįžęs iš įkalinimo vietų jis kartu su sutuoktine negyveno, savo dukterims išlaikymo neteikė. Dukros L. ir K. S. turi gauti tokį išlaikymą, kuris bent minimaliai atitiktų jų poreikius.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tuo metu, kai jis atlikinėjo bausmę, M. S. pagimdė dvynukes. M. S. jo pataisos namuose nelankydavo, todėl tos dvynukės negalėjo būti jo vaikais. Žinojo, kad M. S. ne nuo jo turi dvi dukras, tačiau negalvojo, kad ji vaikams duos jo pavardę. Mergaites jis matė tik vieną kartą. Jos abi tėvu jo nelaiko, jis jų nepažįsta. Jam yra žinoma, kad M. S. nepilnamečiai vaikai negauna išlaikymo iš valstybės.
Trečiasis asmuo M. S. nurodė, kad šiuo metu mergaitės gauna 630 Lt socialinę pašalpą. Su atsakovu išsiskyrė jam grįžus iš kalėjimo, t.y. 1998 m.. Kol vyras kalėjo, ji susirado draugą M. V., su juo kartu gyveno ir susilaukė dvynukių L. ir K.. V. S. žinojo, kad jai gimė dvynukės. Atsakovą, jam grįžus iš kalėjimo, pamatė tik per skyrybų procesą teismo posėdžių salėje. Atsakovas su jos dukrom L. ir K. nebendravo, jų nematė. Mergaitės savo tėvu laiko M. V.. Kadangi L. ir K. nėra V. S. dukros, todėl nėra pagrindo iš jo priteisti išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir iš atsakovo V. S. nepilnamečių dukterų L. S. ir K. S. išlaikymui priteisė kiekvienai po 1 MGL (130 Lt) nuo sprendimo priėmimo dienos, mokant kas mėnesį iki jų pilnametystės bei 10,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Teismas konstatavo, kad vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais, kiekvienas vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę bei žinoti savo tėvus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. bei CK 3.161 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad atsakovas pripažino faktą, kad apie tai, jog M. S. (tuomet dar jo žmona) pagimdė dvynukes jis sužinojo dar tuo metu, kai atlikinėjo kelerių metų trukmės laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Į laisvę išėjo 1997 metais, tačiau daugiau kaip dešimt metų jis nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir praleido įstatymu nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą tokiam kreipimuisi (CK 3.152 str.). Teismas pažymėjo, kad kol tėvystė nenuginčyta, vaiko tėvu laikomas vaiko gimimo liudijimo grafoje „tėvas” nurodytas asmuo, t.y. vaiko motinos sutuoktinis, remiantis santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu (prezumpcija) ir tas asmuo turi visas įstatymo nustatytas teises ir pareigas tų vaikų atžvilgiu, kurių tėvu yra įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje.
Teismas, atsižvelgęs į nepilnamečių vaikų poreikius, atsakovo turtinę padėtį (dirba nepilnu etatu ir pan.), į tai, kad ir M. S. privalo išlaikyti savo vaikus bei į kitas aplinkybes (į tai, kad daugiau tikėtina nei priešingai, jog atsakovas nėra biologinis mergaičių tėvas) nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovo priteisė po 1 MGL (130 Lt) mokant L. ir K. S. kiekvienai kas mėnesį iki jų pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; skirti genetinę DNR ekspertizę atsakovo V. S. biologinei tėvystei nustatyti arba paneigti bei panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. Teismas neatsižvelgė į tai, jog bylos faktų visuma patvirtina, jog atsakovas negali būti tikrasis vaikų tėvas, nes nei prieš, nei po vaikų gimimo jis su vaikų motina kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, niekada vaikų bendrai neauklėjo, šių vaikų gimimo liudijimuose nėra atsakovo asmens kodo. Įrašas vaikų gimimo liudijimuose buvo atliktas remiantis tik formaliai įtvirtinta teisine tėvystės prezumpcija, t. y. tik dėl to, kad atsakovas tuo metu buvo mergaičių motinos sutuoktinis.
2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas praleido senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo (CK 3.152 str.). Vaikai gimė ir santuoka buvo nutraukta dar iki naujojo CK įsigaliojimo, kuriame įtvirtintas toks senaties terminas. M. S., žinodama, kas yra tikrasis mergaičių tėvas, nereikalavo išlaikymo iš atsakovo, todėl ginčyti tėvystės nebuvo jokios būtinybės. Būtinybė ginčyti tėvystę atsirado tik dabar, kai valstybinės institucijos kreipėsi dėl išlaikymo priteisimo.
3. Nors ieškovas žino, kas yra tikrasis nepilnamečių vaikų tėvas, tačiau jis nesiekia objektyviai įrodyti teisiškai reikšmingų aplinkybių, nors tėvų teisės ir pareigos yra asmeninio pobūdžio ir jų įgyvendinimas negali būti perleistas kitiems asmenims. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, nesilaikė prioritetinės vaikų teisių ir interesų gynimo principo – žinoti savo kilmę ir taip pažeidė tiek nepilnamečių vaikų, tiek atsakovo teises.
4. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir į tai, kad šiuo atveju yra nagrinėjama byla dėl vaikų teisių gynimo, turėjo išeiti už ieškinio reikalavimų ribų ir skirti DNR ekspertizę tam, kad būtų nustatytas tikrasis nepilnamečių vaikų tėvas. Kadangi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme to padaryta nebuvo, tai gali atlikti apeliacinės instancijos teismas.
Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, kad atsakovo tėvystė vaikams K. ir L. S. nėra paneigta, todėl išlaikymas turi būti priteistas iš atsakovo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegijai neįžvelgiant būtinybės nagrinėti skundo žodinio proceso tvarka, apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.
Byloje nustatyta, kad atsakovas ir tretysis asmuo M. S. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ją nutraukė. Santuokos metu gimė penki vaikai, iš kurių trys yra pilnamečiai, o dukros L. S. ir K. S. – nepilnametės, gimusios (duomenys neskelbtini). Atsakovo dukrų L. ir K. S. gimimo liudijimuose nurodyta, kad jų tėvas yra atsakovas (b.l.7-8, 13-14). Atsakovo tėvystė nėra nuginčyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą laikė šių mergaičių tėvu ir pripažino pareigą teikti išlaikymą joms.
CK 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad, siekdamos užtikrinti teisinį šeimos teisinių santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Nylund prieš Finland /dec., Nr. 27110/95, ECHR 1999-VI). Be to, CK 3.146 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą.
Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Sprendžiant visus su vaikais susijusius šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Ieškovas kreipėsi į teismą, siekdamas apginti atsakovo nepilnamečių dukrų teises ir teisėtus interesus, užtikrinant jų teisę į išlaikymą bei sudarant joms tokias sąlygas, kurios lemtų jų visapusišką ir darnią raidą, kad jos būtų parengtos savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jų sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą, todėl atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį, nesilaikė prioritetinės vaikų teisių ir interesų gynimo principo yra visiškai nepagrįsta ir teisėjų kolegijos atmetama. Pažymėtina, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl išlaikymo vaikams priteisimo iš atsakovo, priešingai nei teigia atsakovas, būtent siekė užtikrinti prioritetines mergaičių teises ir teisėtus interesus.
Aplinkybė, jog tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo teismo byloje pripažino, kad atsakovas nėra dukrų L. ir K. S. tėvas, nesudaro pagrindą atleisti atsakovą nuo pareigos teikti išlaikymą, nes šiuo metu pagal vaikų gimimo įrašus būtent atsakovas yra jų tėvu. Dėl tos pačios priežasties yra nepagrįstas ir atmetamas atsakovo prašymas dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta Švenčionių rajono apylinkės teisme pradėta byla pagal jo ieškinį dėl tėvystės dukroms nuginčijimo. Kaip minėta, šiuo metu atsakovas yra L. ir K. tėvu, todėl, kol jo tėvystė nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka, jis privalo teikti išlaikymą joms, o civilinės bylos dėl tėvystės nuginčijimo pradėjimas negali būti pagrindas leisti atsakovui neteikti išlaikymo vaikams, nes tokiu būdu būtų pažeistos aukščiau minėtos prioritetinės mergaičių teisės ir teisėti interesai.
Kadangi byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas neskyrė DNR ekspertizės, nes tai reikštų išėjimą už ginčo ribų, bet net ir jeigu būtų pateikta į bylą ekspertizės išvada, paneigusi atsakovo tėvystę, kol įstatymo nustatyta tvarka nėra panaikinti mergaičių gimimo įrašuose įrašai apie atsakovo tėvystę, tokios išvados byloje buvimas nesudarytų pagrindo atleisti atsakovą nuo išlaikymo pareigos vykdymo. Nors tokio pobūdžio kaip nagrinėjama bylose vyrauja viešasis interesas, dėl ko teismas yra aktyvus renkant įrodymus ir turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, tačiau šiuo atveju prioritetinis viešasis interesas yra susijęs su vaikų teisėmis ir teisėtais interesais, kad jie turėtų tėvą ir motiną, kad gautų iš tėvų išlaikymą. Todėl esant pareikštam byloje reikalavimui dėl išlaikymo priteisimo, teismas neturi teisės pats savo iniciatyva, nesant byloje pareikšto tokio reikalavimo, nuginčyti atsakovo tėvystę dukroms, nes tai neatitiktų CPK 376 str. paskirties ir tikslų, be to, būtų pažeistas aukščiau minėtas tokio pobūdžio bylose vyraujantis viešasis interesas.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo paskirti byloje DNR ekspertizę ir nustačius, kad atsakovas nėra mergaičių biologiniu tėvu, pats turėjo nepriteisti iš jo išlaikymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas 2011-08-04 teismo posėdį atidėjo, atsižvelgdamas į atsakovo prašymą suteikti jam galimybę nuginčyti jo tėvystę, 2011-09-30 vykusio teismo posėdžio metu teismas pasiūlė atsakovui pasisamdyti advokatą, kad jam būtų suteikta tinkama teisinė pagalba, tačiau atsakovas atsisakė advokato pagalbos (b.l.37), t.y. teismas tinkamai įgyvendino ir vykdė išaiškinimo pareigą, įtvirtintą CPK, užtikrino atsakovo teises teismo procese. Todėl nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo CPK 17 str. ir 376 str. taikymo.
CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Pažymėtina, kad tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t.y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Atsakovas pripažino, kad nepilnametėms dukroms L. ir K. S. išlaikymo neteikia, prie jų auklėjimo neprisideda, jomis nesirūpina (b.l. 29). Tokiu būdu atsakovas pažeidžia savo, kaip tėvo, pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, užtikrinti jų normalias augimo, vystymosi bei įgimtų bei įgytų gabumų lavinimo sąlygas. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, į trečiojo asmens M. S. pareigą taip pat teikti išlaikymą dukterims, pagrįstai priteisė išlaikymą nepilnametėms atsakovo dukroms L. ir K. S.. Tokiu būdu bus užtikrintas prioritetinis nepilnamečių atsakovo dukrų teisių apsaugos principas (CK 3.3 str.).
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl aukščiau nurodytų motyvų nebeturi teisinės reikšmės ginčui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Danutė Kutrienė
Loreta Lipnickienė
Andžej Maciejevski