(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugpjūčio 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,
sekretoriaujant Ernestai Perednienei,
dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Astai Beniušienei, atsakovo atstovei advokatei Linai Balčiūnei, trečiojo asmens atstovei advokato padėjėjai Evelinai Polujanskaitei, trečiojo asmens atstovui advokatui Stanislav Papijanc
viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu per interneto platformą „Zoom“ žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sakis“ ieškinį atsakovui BKU Vilniaus taupomoji kasa dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB EDS INVEST, UAB „Property Development & Investment“
n u s t a t ė :
Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 3 000 Eur žalos atlyginimą, taip pat pripažinti, kad atsakovas neturi reikalavimo teisių į UAB „Sakis“, kylančių iš ar susijusių su 2012-07-31 sudaryta paskolos sutartimi Nr. 12-00278 LTL. Nurodo, kad UAB ,,Sakis“ (iki 2018-08-25 UAB ,,Scandia“) 2012-07-31 su atsakovu sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00278 LTL, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo paskolos sutarties terminais ir sąlygomis vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2014-02-07 civilinėje byloje Nr. B2-3304-781/2014 nuspręsta BKU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ iškelti bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2014-04-07. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-01003-11. Atsakovas baudžiamajame procese pripažintas civiliniu ieškovu ir pareiškė civilinį ieškinį, tame tarpe pareikšdamas ir reikalavimus ieškovui. Pareiškus civilinį ieškinį, atsakovas 2018-08-31 reikalavimo perleidimo sutartimi, naujajam kreditoriui, KU ,,Taupa“ (toliau – Taupa), perleido visus turimus reikalavimus į ieškovą, kylančius iš Paskolos sutarties. 2018-08-31 reikalavimo sutartis įvykdyta pilna apimtimi. Taupa 2018-11-05 reikalavimo perleidimo sutartimi visus turimus reikalavimus į ieškovą, kylančius iš paskolos sutarties, perleido naujajam kreditoriui UAB „Property Development & Investment“. Ieškovas paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdo periodinėmis, mėnesinėmis įmokomis. Ieškovas, siekdamas sumažinti paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų mastą, ketino realizuoti jam nuosavybes teise priklausantį turtą. Tačiau, nepavykus to padaryti, ieškovui tapo žinoma, jog nepaisant reikalavimo teisių į ieškovą, kylančių iš paskolos sutarties, perleidimo tretiesiems asmenims, atsakovas baudžiamajame procese pareikšto civilinio ieškinio pagrindu toliau siekia iš ieškovo atgauti paskolos sutarties pagrindu išmokėtą paskolos sumą. Tuo pagrindu 2020 m. baudžiamajame procese, civiliniam ieškiniui užtikrinti, ieškovo turto atžvilgiu taikytas turto apribojimas – areštas. Mano, kad ieškovas, perleidęs savo reikalavimo teises į ieškovo skolą, nebeturi teisės reikalauti piniginių sumų paskolos sutarties pagrindu. Daro prielaidą, kad iki unijai perleidžiant reikalavimo teisę naujam kreditoriui unijai buvusių negrąžintų ieškovo skolų likučiai pagal civilinį ieškinį buvo laikomi unijos patirta žala, o bendras visų unijos turimų reikalavimų į skolininkus dydis prilygintas patirtos žalos dydžiui. Ieškovas, siekdamas išspręsti šią situaciją, kuri kupina teisinio neapibrėžtumo ir dvigubo reikalavimo ieškovui grąžinti pagal vieną paskolos sutartį gautą paskolą, prašo teismo pripažinti (konstatuoti), jog atsakovas nebeturi egzistuojančio reikalavimo (teisių) į ieškovą, kylančių iš ar susijusių su paskolos sutartimi. Priešingu atveju, ieškovo teisės jokiu kitu būdu negali ir nebus apgintos, dėl ko ateityje yra neišvengiami papildomi teisiniai procesai dėl ieškovo bei trečiojo asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimų. Papildomai nurodo, kad 2020-04-30 sudarė preliminariąją nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau dėl ieškovo turto atžvilgiu taikyto apribojimo – arešto sutartis negalėjo būti įvykdyta, konkrečiai, remiantis sutarties 4 punkto nuostatomis, nebuvo įmanoma sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį iki 2020-12-31. Žala atsirado sutarties pagrindu, kadangi sutarties 7 punkte buvo susitarta, jog tuo atveju, jeigu sutarties sąlygos (4 punktas) nebus įvykdytos dėl ieškovo kaltės, ieškovas privalo grąžinti ne tik pirkėjo jam sumokėtą 3 000 Eur dydžio avansą, bet ir 3 000 Eur baudą, iš viso 6 000 Eur. Sumokėta bauda yra ieškovo turto netekimas, kurio ieškovas neteko išimtinai dėl po reikalavimo perleidimo atsakovo neteisėtai pareikšto arba palaikomo civilinio ieškinio. Todėl atsakovas privalo padengti visą ieškovo partirtą žalą, kuri susidarė dėl vienašališkų sutartinių santykių tarp šalių sustabdymo.
Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog įstatyme nenustatyta preliminarios sutarties šalių pareiga preliminarią pirkimo pardavimo sutartį registruoti nekilnojamojo turto registre, nors tai daryti, siekiant užsitikrinti būsimą sandorį, nedraudžiama. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog preliminariosios sutarties registracija gali būti reikšminga sprendžiant ir kitokio pobūdžio preliminarios sutarties pagrindu kilusius šalių tarpusavio ginčus, ypatingai siekiant panaudoti preliminarios sutarties sudarymo faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašo priteisti žalą, kylančią iš ieškovo ir R. K. 2020 m. balandžio 30 d. sudarytos ir neįregistruotos preliminariosios sutarties, apie kurią Unija neturėjo galimybių žinoti. Ieškovo reikalavimas priteisti žalą iš Unijos, remiantis preliminariosios sutarties sudarymo faktu, pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas bei susiformavusią teismų praktiką, kadangi ieškovas reikalauja žalos atlyginimo iš sąžiningo trečiojo asmens, panaudodamas neįregistruoto sandorio faktą. Pažymi, kad ieškovas įrodinėja Unijos neteisėtus veiksmus, neatsižvelgdamas į aplinkybę, jog dėl buvusių ieškovo valdymo organų narių veiksmų Unija patyrė žalos ir dėl to yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti, kad Unija neturi reikalavimo teisių į ieškovą pagal paskolos sutartį pažymi, kad teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo kyla ne tik iš paskolos sutarčių, bet ir iš kitų sutarčių. Įtarimai ikiteisminiame tyrime yra pareikšti ne tik UAB „Scandia“, tačiau ir kitiems asmenims, iššvaisčiusiems Unijos turtą. Unijai žalingų paskolų išdavimas, tarp kurių buvo ir Paskolos sutartis, sudaryta su ieškovu, sukėlė itin didelę žalą Unijai ir reikšmingai prisidėjo prie Unijos bankroto. Reikalavimo teisių perleidimas negali būti tapatinamas su ikiteisminiame tyrime nustatyta žala. Mano, kad ieškovas siekia civilinio proceso tvarka panaikinti ikiteisminiame tyrime prokuroro priimtus sprendimus, todėl jo reikalavimas turi būti atmestas.
Trečiasis asmuo UAB ,,Property Development & Investment” teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka visiškai ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2018-11-05 Reikalavimo sutartimi Taupa naujajam kreditoriui perleido visas reikalavimo teises, kylančias iš tarp skolininko ir atsakovo sudarytos Paskolos sutarties. Reikalavimo sutartimi Naujajam kreditoriui yra perleistos visos pirminio kreditoriaus, t. y. atsakovo teisės pagal Paskolos sutartį kartu su visais jos pakeitimais bei užtikrinimo priemonėmis. Kadangi 2018-11-05 Reikalavimo sutartis yra įvykdyta pilna apimtimi, nėra nuginčyta ar pripažinta negaliojančia, skolininkas Paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus šiuo metu vykdo Naujajam kreditoriui. Taigi Naujajam kreditoriui, kaip galutiniam atsakovo teisių, kylančių iš Paskolos sutarties, perėmėjui, nėra suprantama, dėl kokių priežasčių Skolininko turtui taikomi apribojimai – areštas. Naujojo kreditoriaus supratimu, Skolininko turto areštas yra taikomas baudžiamajame procese pareikšto atsakovo civilinio ieškinio reikalavimų, kylančių iš Paskolos sutarties, užtikrinimui, t. y. dėl atsakovo žalos, kylančios dėl Paskolos sutarties nevykdymo, atlyginimo. Naujojo kreditoriaus įsitikinimu, remiantis reikalavimo sutartimi, visos prievolės, kylančios iš Paskolos sutarties, privalo būti vykdomos išskirtinai tik jam. Taigi visa skola privalo būti padengta ne kam kitam, o būtent Naujajam kreditoriui. Negana to, Naujajam kreditoriui priklauso ir visa kita iš Paskolos sutarties kylanti finansinė nauda, kurią Naujasis kreditorius įgijo arba galėtų įgyti ateityje Reikalavimo sutarties pagrindu. Taigi tokiai finansinei naudai, pavyzdžiui, gali būti priskiriamos skolos užtikrinimo priemonės arba Paskolos sutarties pagrindu kylanti skolininko pareiga atlyginti žalą.
Trečiasis asmuo UAB EDS INVEST teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi atsakovas neperleido trečiajam asmeniui teisių į žalos atlyginimą. Reikalavimų perleidimo sutarties 2.1 p. įtvirtinta, jog vadovaudamiesi šios Sutarties sąlygomis ir atsižvelgdami į Sutartyje numatytus Šalių įsipareigojimus, Pardavėjas parduoda Pirkėjui, o Pirkėjas perka ir perima už Pirkimo kainą visas Pardavėjo teises, reikalavimus, nuosavybės teisę ir gaunamą naudą pagal Paskolos sutartis ir su jomis susijusias Užtikrinimo priemones, įskaitant teises į pagal Paskolų sutartis suteiktų paskolų pagrindinę skolos sumą, palūkanas ir delspinigius, baudas, administravimo ir kitus Skolininkų mokėtinus mokesčius; bei visas su Reikalavimo teisėmis susijusias teises, įskaitant procesines teises vykstančiuose teisminiuose, arbitražo, vykdymo, išieškojimo ar administraciniuose procesuose, išskyrus šioje Sutartyje aiškiai nurodytus atvejus. Atsakovo ir Trečiojo asmens sudarytos Reikalavimų perleidimo sutarties 7.5 p. įtvirtinta išimtis, jog šalys susitaria, kad bet kokiu atveju pirkėjui (Trečiajam asmeniui) nepereina ir nepereis jokios teisės, sudarančios pagrindą pardavėjui (Atsakovui) reikšti atsakingiems asmenims reikalavimus dėl šių atsakingų asmenų neteisėtais veiksmais pardavėjui sukeltos žalos atlyginimo. Be to, atsakovas iš ieškovo ikiteisminio tyrimo metu reikalauja asmeniškai prieš atsakovą nukreiptais galimai neteisėtais veiksmais gaunant paskolą padarytos žalos atlyginimo, tokia reikalavimo teisė savo esme prilyginama reikalavimo teisei, kuri yra neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu, todėl jai galioja CK 6.102 str. 3 d. nustatytas draudimas keisti tokios prievolės kreditorių. Ieškovo nurodomi nuostoliai (žala) kilo dėl netesybų mokėjimo, o ne dėl, pavyzdžiui, turto sugadinimo ar pan. (t. y. atvejo, kuomet nukentėjusi šalis netenka savo turto). Ieškovas sudarė Preliminariąją sutartį bei laisva valia prisiėmė įsipareigojimus atlyginti kitos šalies nuostolius. Tokių išlaidų atsiradimo rizika tenka išimtinai ieškovui, sudariusiam Preliminariąją sutartį tokiomis sąlygomis.
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti iš esmės ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti iš esmės atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.
Trečiųjų asmenų atstovai teismo posėdžio metu palaikė savo argumentus, dėstomus procesiniuose dokumentuose.
Ieškinys atmestinas
Bylos nagrinėjimo metu šalių, jų atstovų paaiškinimais bei surinktais įrodymais nustatyta, jog 2012 m. liepos 31 d. ieškovas (buvęs ieškovo pavadinimas – UAB „Scandia“) ir atsakovas sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00278 LTL. 2014 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3304-781/2014 atsakovui iškelta bankroto byla. Bankroto procese, siekiant parduoti bankrutavusio asmens turtą, paskelbtas viešas konkursas dėl atsakovo reikalavimo teisių pagal neįvykdytas paskolų sutartis pirkimo. UAB EDS INVEST pasiūlius didžiausią pirkimo kainą, 2018 m. vasario 8 d. atsakovas, kaip pardavėjas, ir trečiasis asmuo, kaip pirkėjas, sudarė reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovo ir trečiojo asmens Reikalavimų perleidimo sutartis įvykdyta 2018 m. kovo 27 d., atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį, be kitų reikalavimo teisių, atsakovas trečiajam asmeniui perleido reikalavimo teisę į ieškovą, kylančią iš Paskolos sutarties. 2018 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovas, Trečiasis asmuo ir kredito unija „Taupa“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią Reikalavimo teisės pagal Paskolos sutartį buvo perleistos kredito unijai „Taupa“.
Byloje keliami du reikalavimai: pirmasis – dėl pripažinimo, kad atsakovas neturi jokių reikalavimo teisių į ieškovą pagal paskolos sutartį, antrasis – dėl 3 000 Eur žalos atlyginimo.
Pirmiausia byloje pasisakytina dėl ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo.
Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi tik tuomet, kai jis ją patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų.
CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).
Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).
CK 6.263 straipsnyje yra įtvirtinta specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Nustačius, kad asmuo pažeidė bendrojo pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti. Be abejo, be šių, turi būti nustatytos ir kitos sąlygos – žala bei priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).
Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).
Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).
Žala (nuostoliai) asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002).
Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).
Nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo įrodyti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių jis patyrė žalą.
Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, ieškovas neįregistravo preliminarios turto pardavimo sutarties viešame registre, kas leistų turėti informaciją tiek ikiteisminį tyrimą vykdančiai institucijai, tiek atsakovui (esančiam civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje). Be to, teismui nepateikti įrodymai, kad ieškovas, ketindamas sudaryti notarinę turto pardavimo sutartį kreipėsi į turto areštą uždėjusį pareigūną (instituciją) dėl arešto panaikinimo ar pakeitimo. Papildomai pažymėtina, kad ieškovas, žinodamas apie įtarimo įteikimą pusę metų (iki 2020 m. pabaigos) galėjo bendradarbiauti tiek baudžiamajame procese, tiek bendradarbiauti su preliminariu pirkėju) arba kreiptis dėl preliminarios sutarties nutraukimo dėl vykdymo negalimumo ne dėl ieškovo priklausančių veiksmų ar kt. veiksmus.
Iš tiesų, atsakovo teisėti veiksmai (kol neįrodyta priešingai) baudžiamajame procese negali būti laikomi neteisėtais veiksmais šioje civilinėje byloje.
Nurodytomis aplinkybėmis atsakovas laikytinas sąžininga šalimi, kuri savo veiksmais neapribojo ieškovo teisių naudoti turtą savo nuožiūra, prokuroro uždėtas turto areštas buvo išviešintas ieškovui, pastarasis turėjo teisę naudotis procesinėmis teisėmis ikiteisminiame tyrime, taip pat teikti prašymus bei skųsti procesinius veiksmus, todėl nėra teisinio pagrindo iš atsakovo priteisti 3 000 Eur žalą ieškovui.
Ieškinyje taip pat reiškiamas reikalavimas dėl reikalavimo teisės neturėjimo.
Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje. Ši konstitucinė teisė detalizuota CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nustatant, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis). Taigi įstatyme atskirai įtvirtintas asmenų, ginančių kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, procesinis subjektiškumas, ir tik tokie viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus teises bei interesus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019). Ir priešingai – asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019).
Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019).
Ieškovas mano, kad reikalavimo sutartimi perleistos visos teisės į ieškovą, todėl atsakovas nebeturi reikalavimo teisės į žalos atlyginimą baudžiamajame procese.
Remiantis CK 6.101 straipsnio nuostatomis, reikalavimo teisės perleidimu laikoma sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę perduoda kitam asmeniui – naujajam kreditoriui, o pats nustoja būti prievolės šalimi. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis).
CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) patį reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 47 punktas).
Byloje nustatyta, kad iš tiesų reikalavimo perleidimo sutartis yra teisėta ir galiojanti.
Vis dėlto priešingai nei teigiama ieškinyje bei teismo posėdžio metu, atsakovas ikiteisminiame tyrime nereikalauja ieškovo skolos priteisimo, kuri perleista Reikalavimo perleidimo sutartimi, tačiau žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad ieškovo sava aplinkybių interpretacija, nėra ir negali būti pagrindu pripažinti prokuroro veiksmus neteisėtais.
Iš ikiteisminio tyrimo sisteminės informacijos matyti, kad Ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-01003-11 medžiagoje yra pareikštas Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ civilinis ieškinys (2020-04-23 pareikštas patikslintas civilinis ieškinys) ir ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu likviduojama Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ pripažinta civiliniu ieškovu.
2020-05-20 juridiniam asmeniui UAB „Scandia“ įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl galimai nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalies, 184 straipsnio 2 dalies, padarymo.
Vis dėlto, teismui labiausiai tikėtina išvada, kad šioje civilinėje byloje siekiama apriboti atsakovo teises reikšti baudžiamojoje reikalavimą dėl žalos atlyginimo.
Teismas taip pat pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, tai yra faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).
Susipažinus su pateiktais dokumentais matyti, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovas turėjo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš neteisėtus veiksmus atlikusių asmenų.
Ikiteisminiame tyrime pareikštas būtent atsakovo civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuris nesietinas ir netapatintinas su paskolos sutartimi. Bylų tapatumo instituto taikymas užtikrina, kad nebus priimta prieštaringų teismų sprendimų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu tarp tų pačių ginčo šalių, kas neatitinka proceso koncentracijos, ekonomiškumo, teismų sprendimų aiškumo, neprieštaringumo bei vykdymo aiškumo reikalavimų.
Patenkinus ieškovo reikalavimą, būtų nepagrįstai apribota atsakovo teisė ginti, jo manymu, pažeistas teises ir reikalauti žalos atlyginimo iš nusikalstamas veikas padariusių asmenų (jei tokie būtų nustatyti ir pripažinti kaltais).
Reikalavime dėl skolos mokėjimo (kuris buvo perleistas) ir reikalavime dėl žalos atlyginimo (kuris pareikštas baudžiamojoje byloje) skiriasi suformuluoti materialiniai reikalavimai ir prašomi teisminės gynybos būdai.
Vien dėl šios priežasties negalima apriboti atsakovo teisių pagal ieškovo pageidavimą.
Pažymėtina, kad atsakovas neprieštaravo, kad skolą pagal Paskolos sutartį jis perleido ir jokio reikalavimo dėl skolos grąžinimo (pavyzdžiui, palūkanų mokėjimo, pagrindinės skolos mokėjimo ar pan.) nereiškia.
Pažymėtina, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Atsakovo paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su jo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta aukščiau, teismas daro įrodymais pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė savo ieškinio pagrįstumo, todėl jo ieškinys atmestinas visiškai.
Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
Ieškovo ieškinys atmestas visiškai, todėl jam nėra atlyginamos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovas prašo atlyginti 2 413,44 Eur teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su atsiliepimo rengimu ir teikimu, kitų dokumentų rengimu bei atstovavimo teismo posėdyje. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje teisinės pagalbos išlaidų dydis, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį ir pobūdį, tiek į reiškiamą reikalavimą, laikytinos protingomis ir nėra mažintinos bei priteistinos iš ieškovo pilna apimtimi (CPK 80, 88, 93 ir 98 straipsniai).
Tretieji asmenys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas (kartu su prašymu tokias išlaidas priteisti), tačiau ieškovo ieškinį atmetus visiškai, pastarosios tretiesiems asmenims iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).
CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Iš ieškovo nepriteistinos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi jos neviršija minimalios priteistinos sumos (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovo UAB „Sakis“, juridinio asmens kodas 122036797, ieškinį atsakovui BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, juridinio asmens kodas 122040690, dėl žalos atlyginimo bei teisės pripažinimo atmesti visiškai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Gintaras Seikalis