Civilinė
byla Nr. 3K-3-177/2007
Procesinio
sprendimo kategorijos: 75.4.3.;
75.8; 78.2.1; (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gegužės 2 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko
(pranešėjas) ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso
tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. (S. B.)
kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo
2006 m. gegužės 4 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. spalio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei R. B. ir atsakovės priešieškinį
ieškovui dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,
išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas S. B. prašė
teismo nutraukti santuoką su atsakove R. B. dėl abiejų sutuoktinių kaltės,
paliekant jiems santuokoje turėtas pavardes, nustatyti nepilnamečio sūnaus G.
B. (G. B.), gim. 1997 m. gegužės 8 d., gyvenamąją vietą kartu su atsakove,
priteisti iš jo po 300 Lt kas mėnesį sūnui išlaikyti nuo ieškinio teismui
pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, padalyti santuokoje įgytą turtą - jam
priteisti gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą (duomenys
neskelbtini) įpareigojant išmokėti atsakovei 310 000 Lt kompensaciją,
atsakovei - automobilį „VW Transporter“ (duomenys neskelbtini); taip pat
priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su ieškove santuoką
sudarė 1996 m. vasario 3 d., 1997 m. gegužės 8 d. jiems
gimė sūnus G. B. Pagrindinė santuokos iširimo priežastis - skirtingas jo ir
atsakovės požiūris į šeimos problemų sprendimą, skirtingi charakteriai. Taigi
santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės.
Atsakovė pareiškė
priešieškinį ieškovui, prašydama nutraukti santuoką su ieškovu, pripažįstant,
kad santuoka iširo dėl ieškovo katės, po santuokos nutraukimo jai palikti
santuokinę pavardę – B., nustatyti sūnaus G. B. gyvenamąją vietą kartu su ja,
priteisti iš atsakovo sūnui išlaikyti po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių
išmokų, taip pat 3000 Lt skolą už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki
2005 m. sausio mėnesio, kai ieškovas išlaikymo sūnui neteikė; bendrąją jungtinę
sutuoktinių nuosavybę padalyti taip: jai priteisti nekilnojamąjį turtą (duomenys
neskelbtini), o iš jos ieškovui - 154 166,67 Lt kompensaciją; priteisti iš
ieškovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė
nurodė, kad ieškovas elgėsi su ja žiauriai, nebuvo lojalus, neprisidėjo prie
bendrų šeimos poreikių tenkinimo ir yra kaltas dėl santuokos iširimo.
Atsižvelgdamas į nepilnamečio sūnaus interesus teismas turėtų nukrypti nuo
lygių bendrosios jungtinės nuosavybės dalių principo ir jai priteisti 2/3 dalis
viso dalytino turto. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) į dalytino
turto balansą neįtrauktinas, nes įgytas už jos asmenines lėšas (valstybines
vienkartines išmokas). Ieškovės teigimu, tada, kai ji įgijo žemės sklypą,
ieškovas dar nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis ir teisių į žemes sklypą
negalėjo įgyti. 2003 m. birželio 15 d. ji pardavė asmeninės nuosavybės teise
priklausantį butą (duomenys neskelbtini) ir visus pinigus panaudojo
gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai. Dėl to nutraukiant
santuoką su ieškovu jai turėtų būti kompensuotas asmeninio turto sumažėjimas 52 500
Lt suma iš bendro turto. Ieškovas nuolat yra išvykęs, gyvena atskirai,
nesirūpina sūnumi, neskiria jam dėmesio ir materialinio išlaikymo. Iš ieškovo
priteistinas 500 Lt dydžio išlaikymas, mokėtinas kas mėnesį periodinėmis
išmokomis.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos miesto
apylinkės teismas 2006 m. gegužės 4 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir
priešieškinio: nutraukė šalių santuoką, pripažino, kad santuoka iširo dėl
ieškovo kaltės, po santuokos nutraukimo paliko šalims santuokoje turėtas
pavardes, nustatė nepilnamečio G. B. gyvenamąją vietą kartu su atsakove,
priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis
periodinėmis išmokomis, išlaikymą išieškant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos
ir tęsiant iki sūnaus pilnametystės, 3000 Lt išlaikymo skolą sūnui už
laikotarpį nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2005 m. sausio mėnesio, 10
000 Lt neturtinės žalos atlyginimą atsakovei. Teismas padalijo santuokoje įgytą
turtą - priteisė atsakovei gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą(duomenys
neskelbtini), o ieškovui iš atsakovės – 310 000 Lt piniginę kompensaciją.
Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis teismas atmetė. Teismas nustatė, kad pagal
byloje esančią šalių sutartį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovas,
siekdamas susitaikyti su atsakove baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo
kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
atsiprašė atsakovės dėl sukelto fizinio ir moralinio skausmo bei sutiko
atlyginti jai 2000 Lt turtinę ir neturtinę žalą. Ši aplinkybė įrodo, kad
ieškovas naudojo smurtą atsakovės atžvilgiu, todėl laikytina, kad jis yra
kaltas dėl santuokos iširimo. Taigi yra pagrindas tenkinti atsakovės
reikalavimą dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 straipsnio 2
dalis). Nesant ginčo nepilnamečio G. B. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove.
Ieškovas teikia savo sūnui 300 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį, tačiau, nesant
įrodymų, kad jis išlaikymą būtų teikęs už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės
mėnesio iki 2005 m. sausio mėnesio, yra pagrindas tenkinti atsakovės
reikalavimą priteisti 3000 Lt skolą. Šalys santuokoje įgijo gyvenamąjį namą su
priklausiniais ir žemės sklypą(duomenys neskelbtini). Atsakovės vardu už
namų valdos 0,0601 ha žemės sklypą investiciniais čekiais sumokėta ne iš jos, o
iš kitų asmenų investicinių sąskaitų, todėl laikytina, kad jis įgytas
santuokoje ir yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kad su
atsakove lieka gyventi šalių nepilnametis sūnus, kuris ir šiuo metu gyvena ginčo
name (duomenys neskelbtini) šis turtas natūra priteistinas atsakovei. Kadangi
ieškovas teikia sūnui išlaikymą, tai vien ta aplinkybė, kad šalių nepilnametis
sūnus lieka gyventi su atsakove, nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių
bendro turto lygių dalių principo. Kitų svarbių priežasčių, leidžiančių
nukrypti nuo šio principo, nenustatyta, todėl taikyti CK 3.123 straipsnio 1
dalį nėra pagrindo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės teiginį, kad
ji, pardavusi savo butą (duomenys neskelbtini) gautus pinigus panaudojo
gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai. Dėl to teismas
atmeta atsakovės reikalavimą kompensuoti asmeninio turto sumažėjimą 52 500 Lt
suma iš bendro turto. Dalijamo turto rinkos vertė yra 620 000 Lt, todėl ieškovui
iš atsakovės priteistina 310 000 Lt kompensacija (CK 3.117 straipsnio 1, 3
dalys). Kadangi atsakovė nurodė, kad automobilio „VW Transporter“ ji neturi, tai
šis automobilis atsakovei nepriteistinas. Atsižvelgiant į ieškovui tenkančios kompensacijos
dydį, yra pagrindas padidinti ieškovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiam sūnui
dydį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 5 d. nutartimi pakeitė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimą ir iš ieškovo
priteistą išlaikymą G. B. sumažino iki 350 Lt, priteistą išlaikymo skolą - iki
2450 Lt, neturtinės žalos atlyginimą atsakovei - iki 5000 Lt, žyminį mokestį į
valstybės pajamas padidino iki 276 Lt; iš atsakovės ieškovui priteistą
kompensaciją už gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu (duomenys
neskelbtini) sumažino iki 206 666,66 Lt. Kitą teismo sprendimo dalį apeliacinės
instancijos teismas paliko nepakeistą. Kolegija nustatė, kad dėl santuokos
iširimo kaltas ieškovas, panaudojęs smurtą prieš savo sutuoktinę. Atsižvelgiant
į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų žiauriai sumušęs atsakovę ir
jai ekspertai būtų nustatę sunkų ar nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat į
tai, jog ieškovas pirmą kartą prieš savo sutuoktinę panaudojo smurtą ir
atlygino jai 2000 Lt dydžio neturtinę žalą, o santuoka netruko dešimt metų,
taip pat į aplinkybę, jog į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi ne
atsakovė, o ieškovas, pirmosios instancijos teismo atsakovei iš ieškovo
priteistas neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 5000 Lt (CK 6.250
straipsnio 2 dalis, CPK 183, 185 straipsniai). Byloje nėra duomenų apie
išskirtinius G. B. poreikius ir jų tenkinimui reikalingas papildomas išlaidas,
abiejų tėvų turtinė padėtis iš esmės vienoda. Abu tėvai privalo teikti
nepilnamečiam vaikui išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192
straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis teismų praktikoje vyraujančia nuostata, kad
išlaikymas neturėtų būti mažesnis už vieną minimalią mėnesinę algą (CK 1.8
straipsnio 1 dalis, 6.461 straipsnio 2 dalis), priteistas išlaikymas vaikui mažintinas
iki 350 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (CK 3.192 straipsnis). Byloje
esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovas 2005 m. birželio - 2005 m.
gruodžio mėnesiais neteikė išlaikymo sūnui, todėl iš jo priteistinas
įsiskolinimas už septynis mėnesius. Pirmosios instancijos teismo iš ieškovo
nepilnamečiam sūnui išlaikyti priteistas išlaikymas mažintinas iki 2450 Lt (CK
3.200 straipsnis). G. B. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, kuri gyvena
dalytiname name, yra darbinga, ieškovas dirba užsienyje, todėl yra pagrindas
dalijamą turtą priteisti natūra atsakovei, ieškovui priteisiant piniginę
kompensaciją. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad dėl santuokos iširimo kaltas
ieškovas, nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, be to,
apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad namas iš
esmės buvo pagerintas atsakovei pardavus jai asmeninės nuosavybės teise
priklausantį butą, sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo bendro turto lygių
dalių principo ir priteisti atsakovei 2/3 dalį, o ieškovui -1/3 dalį santuokoje
įgyto bendro turto (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Dėl to santuokoje įgytas
turtas priteistinas atsakovei, o ieškovui priteista kompensacija mažintina iki
206 666,66 Lt (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovas S. B. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m.
gegužės 4 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 5 d. nutarties dalis dėl santuokos nutraukimo
ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmesti
ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, priteisti ieškovui gyvenamąjį
namą su priklausiniais ir žemės sklypą(duomenys neskelbtini), o
atsakovei - 310 000 Lt kompensaciją; priteisti iš atsakovės visas turėtas
bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
1. Dėl sutuoktinio
kaltės dėl santuokos iširimo.
Taikant
CK 3.60 straipsnį sutuoktinio reikalavimas nutraukti santuoką, esant bent
vienam iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų sutuoktinio pareigų pažeidimų, yra
suprantamas kaip tų veiksmų pasekmė, t. y. bendras sutuoktiniu gyvenimas turi
tapti negalimu dėl šioje dalyje apibrėžtų santuokinių pareigų pažeidimo. Tačiau
šalių santuoka buvo iširusi jau iki 2004 m. liepos 16 d. ieškovo atliktų
veiksmų ieškovės atžvilgiu, o teismai nenustatinėjo faktinio šalių santuokos
nutrūkimo momento, todėl negalėjo taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje
įtvirtintos prezumpcijos. Be to, pati atsakovė priešieškinyje patvirtino, kad santuoka
faktiškai nutrūko ankščiau nei ieškovui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl fizinio
smurto panaudojimo (CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismai, siedami ieškovo
kaltę dėl santuokos nutraukimo tik su 2004 m. liepos 16 d. įvykiais, pripažino,
kad iki ieškovo smurto panaudojimo prieš atsakovę ši teisinė prezumpcija šalių teisiniams
santykiams nedarė įtakos ir jiems jokios teisinės reikšmės neturėjo. Pažymėtina,
kad byloje nėra įrodymų apie ankstesnį ieškovo smurto naudojimą prieš atsakovę.
Dėl santuokos nutraukimo į teismą kreipėsi ne atsakovė, nuo CK 3.60 straipsnio
3 dalyje nurodytų veiksmų atlikimo dienos iki atsakovės kreipimosi į teismą
praėjo daugiau nei pusė metų, ir tai patvirtina, kad santuokos iširimo pagrindinė
priežastis buvo ne smurto panaudojimas, o sutuoktinių charakterių, požiūrio ir
vertybių neatitikimas. Atsakovė pati nesilaikė CK 3.26-3.29 straipsnyje
įtvirtintų santuokinių pareigų, todėl santuoka turėjo būti nutraukta dėl abiejų
sutuoktinių kaltės. Teismai pažeidė CK 1.5 straipsnio nuostatas.
2. Dėl neturtinės
žalos priteisimo. Iš ieškovo negalėjo būti priteista neturtinė žala, nes
santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas rėmėsi tik ta
aplinkybe, kad įstatymas atsakovei suteikia tokią teisę, ir neturtinę žalą
priteisę nesant byloje įrodymų apie neturtinės žalos padarymo faktą ir
atsakovės patirtų nuostolių dydį, t. y. pažeidžiant CK nuostatas,
reglamentuojančias civilinę atsakomybę (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnio
2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. Kauno
apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-200/2002; 2003 m.
vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. G. v. R. Š.,
bylos Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje K. R. v. Lietuvos
Respublika, bylos Nr.
3K-3-337/2006, 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V., bylos Nr. 3K-3-394/2006, 2006
m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. UAB draudimo
kompanija „PZU Lietuva“,
bylos Nr.
3K-3-531/2006). Apeliacinės instancijos teismas priteisė atsakovei neturtinės
žalos atlyginimą ne dėl to, kad jai buvo padaryta neturtinė žala santuokos
nutraukimu pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį, bet dėl to, kad ieškovas jos
atžvilgiu prisipažino panaudojęs smurtą ir nepagrįstai vadovavosi CK 6.250 straipsnio
2 dalimi. Apeliacinės instancijos teismas šią išvadą padarė įvertinęs sutartį
dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nutrauktoje baudžiamojoje byloje, tačiau
šioje sutartyje yra nurodyta, kad ieškovas dėl sukelto fizinio ir moralinio
skausmo atlygino R. B. 2000 Lt turinę ir neturtinę žalą. Ši suma abiejų šalių
buvo įvertinta kaip pakankama už smurto panaudojimą, todėl teismas dar kartą
tuo pačiu pagrindu už tą pačią veiką iš ieškovo priteisė neturtinės žalos atlyginimą.
Taigi teismas pažeidė teisės principą, draudžiantį už tą patį nusižengimą bausti
du kartus, taip pat CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą visiško nuostolių
atlyginimo principą, t. y. atlyginti tiek, kiek asmuo iš tiesų prarado. Taigi
apeliacinės instancijos teismas peržengė tiek ieškinio, tiek apeliacijos ribas
ir pažeidė CK 6.249, 6.250 straipsnius, CPK 178 straipsnį.
3. Dėl bendrosios
jungtinės nuosavybės padalijimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai
priteisė atsakovei didesnę turto dalį. Teismas nesivadovavo CK 3.123
straipsniu, todėl, esant kitoms aplinkybėms, nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo
buvo galima nukrypti tik nustačius tokio nukrypimo realų poreikį ir vadovaujantis
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pagrįsta būtinybe apsaugoti
tam tikrus teisinius gėrius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje P. A. v. O. A., bylos Nr.
3K-3-479/2005). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vien ta
aplinkybė, jog šalių nepilnametis sūnus lieka gyventi su atsakove, nesudaro
pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nepilnamečio
vaiko interesai nenukentės ir teismui nenukrypus nuo lygių dalių principo, nes
šalių turtas įvertintas 620 000 Lt, kiekvienai šaliai tenka po 310 000 Lt,
o ieškovas teikia išlaikymą sūnui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje A. V. v. L. V., bylos Nr.
3K-3-355/2003). Pagal CK 3.161 straipsnio 4 dalį vaikai neturi nuosavybės
teisės į tėvų turtą, todėl teismas, nesant grėsmės vaiko interesams, neturėjo
pabloginti ieškovo turtinės padėties. Ieškovo teigimu, namo pagerinimai buvo
daromi siekiant sukurti bendrąją jungtinę nuosavybę, ir atsakovė nebuvo
išreiškusi savo valios atliktais namo pagerinimais sukurti savo asmeninę
nuosavybę (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Be to, pagal CK 4.87 straipsnį
bendraturčiui padidinus bendrąjį daiktą ar jo vertę į padidintą daiktą ar jo
vertę bendrosios jungtinės nuosavybės teises įgyja lygiai visi bendraturčiai.
Taigi, padidėjus namo vertei, į padidintą vertę ir ieškovas, ir atsakovė įgijo
lygias nuosavybės teises. Pažymėtina, kad teismas nevertino įrodymo, jog
atsakovė savo butą(duomenys neskelbtini) pardavusi už 105 000,00 Lt,
perdavė dalį šių lėšų savo sūnui V. B., kuris, būdamas 21 metų, 2003 m. rugsėjo
15 d. už 39 100 Lt (tai tik vidutinė rinkos vertė, nurodyta VĮ Registrų centro
pažymoje) įsigijo butą(duomenys neskelbtini). Šis įrodymas tik
patvirtina aplinkybę, kad neįmanoma nustatyti ne tik tikslios kiekvienos iš
šalių lėšų, panaudotų pastatų pagerinimams, sumos, bet ir įvertinti, kuris iš
šalių yra skyręs daugiau lėšų namo pagerinimui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 17 d. nutartį,
priimtą civilinėje byloje A. V. v. L. V., bylos Nr.
3K-3-355/2003, parinkdamas turto padalijimo būdą teismas turėtų atsižvelgti į 
sutuoktinių
galimybes išmokėti kompensaciją, ar parinktas turto padalijimo būdas padės
galutinai išspręsti visus ginčus dėl turto. Atsakovė neturi lėšų sumokėti
ieškovui priteistą kompensaciją, todėl bus priversta parduoti ginčo turtą. Atsižvelgiant
į sudėtingus šalių santykius, yra didelė tikimybė, kad atsakovė geranoriškai
kompensacijos ieškovui neišmokės ir jam gali tekti kreiptis dėl priverstinio teismo
sprendimo vykdymo, o tam reikėtų papildomų lėšų ir laiko. Vykdant priverstinį
išieškojimą, vaiko teisės ir interesai gali nukentėti, nes tikėtina, kad,
parduodant turtą iš varžytynių, bus pasiūlyta mažesnė nei rinkos kaina, todėl
atsakovei gali būti sudėtinga įsigyti atitinkantį vaiko poreikius būstą. Ieškovas
sutinka geranoriškai leisti ginčo name gyventi atsakovei ir sūnui iki jis
sumokės kompensaciją atsakovei ir ji įsigys kitą būstą.
4. Dėl vaiko
išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismai netinkamai vertino byloje esančius
įrodymus. Atsakovė priešieškiniu reikalavo priteisti įsiskolinimą už laikotarpį
nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2005 m. sausio mėnesio, nes nuo 2005 m. sausio
mėnesio ieškovas išlaikymą teikė pavedimu. 2005 m. birželio - gruodžio
mėnesiais išlaikymo teikimą įrodo byloje pateikta ieškovo sutartis su banku dėl
išmokos nuskaitymo.
5. Dėl bylinėjimosi
išlaidų. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo 276 Lt, o ne 91,50 Lt žyminio
mokesčio dėl reikalavimų, susijusių su išlaikymo priteisimu (CPK 85 straipsnio
1 dalies 6 punktas). Apeliacinės instancijos teismas savo nutartimi neišsprendė
bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nors apeliaciniame skunde ieškovas
buvo nurodęs šį reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas nusprendė „palikti
šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas“. Tokiu teismo sprendimu buvo
pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, nes atsakovė buvo iš dalies atleista
nuo žyminio mokesčio ir jos bylinėjimosi išlaidos buvo mažesnės nei ieškovo,
nors tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai buvo patenkinti tik iš
dalies. Bendro turto vertė buvo nustatyta ieškovo prašymu ir apmokėta jo lėšomis,
todėl 1000 Lt atlyginimas už atliktą turto vertinimą turėjo būti padalytas
abiem šalims.
Ieškovo 2007 m.
balandžio 6 d. pateiktas kasacinio skundo papildymas ir prie jo pridėti
dokumentai nepriimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 11 d. nutartimi (CPK 350 straipsnio 8
dalis).
Atsiliepimu į kasacinį
skundą atsakovė R. B. prašo palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų
procesinius sprendimus. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, kad teismai konstatavo
faktinę aplinkybę, jog ieškovas smurtavo prieš atsakovę, taip pat faktą, kad jis
nesirūpino savo šeima - neteikė išlaikymo savo nepilnamečiam sūnui, todėl pagrįstai
taikė CK 3.60 straipsnio 3 dalies nuostatas, konstatavę ieškovo kaltę dėl
santuokos iširimo. Ieškovas iškilusių problemų tarp sutuoktinių nespręsdavo,
neatsižvelgdavo į kitų šeimos narių poreikius, su šeima praleisdavo mažai
laiko, smurtaudavo tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Atsakovė net ir po
2004 m. liepos 16 d. įvykio stengėsi, kad šalys vėl galėtų gyventi normalų
santuokinį gyvenimą, taigi nelaikė, kad santuoka yra iširusi. Pažymėtina, kad teismai
aplinkybių, susijusių atsakovės kalte dėl santuokos iširimo, nenustatė (CPK 353
straipsnio 1 dalis), o ieškovas pripažįsta savo kaltę dėl santuokos iširimo.
Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. 2004
m. liepos 16 d. įvykis - tai tik vienas iš ieškovo nesugyvenamo charakterio
pavyzdžių. Tiriant šį įvykį buvo nustatyta, kad ieškovas ir kitaip pažeidė savo
kaip sutuoktinio pareigas. Teismo procesas vyksta jau ilgiau nei metus, ir yra
akivaizdu, kad atsakovei yra padaryta neturtinė žala, tiesiogiai susijusi su
ieškovo veiksmais, dėl kurių buvo nutraukta santuoka. Teismas atsižvelgė į tai,
kad ieškovas yra sumokėjęs atsakovei 2000 Lt. Be to, teismas, nagrinėdamas
šeimos bylas, nėra saistomas šalių pareikštų byloje reikalavimų (CPK 376
straipsnis 3 dalis). Atsakovės nuomone, išlaikymo neteikimo nustatymas - fakto
klausimas. Apeliacinės instancijos teismas nutarime padarė techninę klaidą,
nurodydamas ne 2004, o 2005 metus. Bendrai santuokoje užgyvento turto padalijimui
svarbių aplinkybių nustatymas yra fakto klausimas. Sūnus visą savo gyvenimą
gyveno ginčo name ir yra susijęs su jį supančia aplinka. Kadangi vaiko
gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, tai, priteisus natūra gyvenamąjį namą
atsakovei, yra apsaugomi vaiko interesai. Byloje įrodyta, kad atsakovės
sveikata yra silpna ir kad namas iš esmės yra pagerintas atsakovės asmeninėmis
lėšomis, pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, todėl
gyvenamasis namas pagrįstai priteistas atsakovei natūra, nukrypstant nuo bendro
turto lygių dalių principo. Ieškovas nepagrįstai nurodo Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 12 d. nutartį,
priimtą civilinėje byloje P. A. v. O. A., bylos Nr. 3K-3-479/2005,
ir 2003 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V.
v. L. V., bylos Nr. 3K-3-355/2003, nes bylų
faktinės aplinkybės nesutampa. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo materialinė
padėtis yra geresnė nei atsakovės. Ieškovas neturi realių galimybių sumokėti
kompensacijos; gyvenamasis namas jam nereikalingas. Atsakovė, siekdama išmokėti
ieškovui kompensaciją, jau yra kreipusis į AB SEB Vilniaus banką su prašymu
išduoti atitinkamo dydžio paskolą. Pažymėtina, kad pagal CK 3.70 straipsnio 2
dalį sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo
sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat
bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija
2007 m. vasario 13 d. nutartimi nepriėmė atsakovės pateikto dokumento
(CPK 181 straipsnio 1 dalis, 353 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų byloje nustatytos aplinkybės
Pirmosios instancijos
teismas nustatė, kad šalys santuoką sudarė 1996 m. vasario 3 d., 1997 m.
gegužės 8 d. jiems gimė sūnus G. B. Ieškovas smurtavo prieš atsakovę. Ieškovas nereguliariai
teikia savo sūnui išlaikymą. Šalys santuokoje įgijo gyvenamąjį namą su
priklausiniais ir žemės sklypą(duomenys neskelbtini). Byloje nėra
įrodymų, patvirtinančių atsakovės teiginį, kad ji, pardavusi savo butą (duomenys
neskelbtini) gautus pinigus panaudojo gyvenamojo namo (duomenys
neskelbtini) rekonstrukcijai.
Apeliacinės
instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų žiauriai
sumušęs atsakovę ir ekspertai būtų nustatę sunkų ar nežymų jos sveikatos
sutrikdymą. Ieškovas pirmą kartą panaudojo smurtą prieš atsakovę ir atlygino
jai 2000 Lt dydžio neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų apie išskirtinius šalių
sūnaus G. B. poreikius ir jų tenkinimui reikalingas papildomas išlaidas; abiejų
tėvų turtinė padėtis vienoda. G. B. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove,
kuri gyvena dalytiname gyvenamajame name; atsakovė yra darbinga, ieškovas dirba
užsienyje. Apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad gyvenamasis
namas buvo pagerintas atsakovei pardavus jai asmeninės nuosavybės teise
priklausantį butą(duomenys neskelbtini).
V. Kasacinio teismo
argumentai
Civiliniame procese
galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra
ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas tų
ribų, kokias nustato ginčo šalys. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų
yra įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas
kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Šios nuostatos
kolegija laikosi nagrinėdama ieškovo kasacinį skundą, todėl pasisako tik kasaciniame
skunde akcentuojamais klausimais dėl: 1) sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo;
2) neturtinės žalos priteisimo; 3) bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo; 4)
vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
1. Dėl sutuoktinio
kaltės dėl santuokos iširimo. Bylą nagrinėję teismai nustatinėjo faktines bylos
aplinkybes, reikalingas nustatyti santuokos iširimo priežastis, ir, įvertinę
byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatavo tik ieškovo kaltę dėl santuokos
iširimo (CPK 185 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš
sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija tais atvejais, kai jis yra
nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi
su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip
vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taigi šiais atvejais pakanka įrodyti
tik faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Ši prezumpcija yra
nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti,
kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba
kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito
sutuoktinio kaltę. Nagrinėjamoje byloje teismai taikė ieškovo kaltės
prezumpciją, nustatę smurto naudojimo prieš šeimos narius faktą, ieškovui
neįrodžius, kad dėl santuokos iširimo kalta ir atsakovė. Kolegija sutinka su
tokia teismų išvada. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad teismai konstatavo
ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją remdamiesi tik smurto
panaudojimo 2004 m. liepos 16 d. faktu, kai, ieškovo teigimu, šalių santuoka
jau buvo iširusi. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tiek fizinio, tiek
psichologinio smurto prieš atsakovę naudojimas buvo tęstinis. Byloje yra
pateiktas paties ieškovo 2004 m. liepos 19 d. pasirašytas pasižadėjimas
atsakovei, kad jis niekada daugiau nebenaudos prieš ją smurto (T. 1, b. l. 43).
Šis įrodymas patvirtina ne tik tai, kad ieškovas santuokoje smurtavo, elgėsi
nepagarbiai su atsakove, bet ir tai, kad net ir po 2004 m. liepos 16 d.
konflikto atsakovė siekė, jog santuoka neiširtų. Minėta, kad bylą nagrinėję
teismai nenustatė fakto, jog santuokos iširimą būtų lėmę ir netinkami atsakovės
veiksmai. Dėl to teismai, nustatę ieškovo žiaurų elgesį su šeimos nariais
(turimas omenyje ne žiaurus fizinis smurtas), turėjo pagrindą preziumuoti
ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo. Taigi kolegija, išnagrinėjusi teismų nustatytas
faktines aplinkybes, kuriomis yra saistomas kasacinis teismas (CPK 353
straipsnio 1 dalis), ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad
teismai tinkamai ir pagrįstai taikė CK 3.60 straipsnio 3 dalį.
2. Dėl neturtinės
žalos atlyginimo. Kito sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo
iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio nustatyta CK 3.70 straipsnio 2
dalyje. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė prašė teismo priteisti iš ieškovo 10
000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutraukimo. Teismai, minėta, pagrįstai
nustatę ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, turėjo pagrindą spręsti ir dėl šio
atsakovės pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Neturtinė žala, susijusi su
santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas
fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos
pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais
pasireiškė jo kaltė, ir panašiai (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje
byloje nustatytas tęstinis ieškovo psichologinio ir fizinio smurto naudojimas
prieš atsakovę, kuris, akivaizdu, lėmė atsakovės emocinį skausmą ir pažeminimą.
Dėl to kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas
atsakovei 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai įvertino byloje esančius
įrodymus ir pritaikė šias materialines teisės normas. Pažymėtina, kad apeliacinės
instancijos teismas, priteisdamas atsakovei neturtinės žalos atlyginimą,
pagrįstai taikė CK 6.250 straipsnį, reglamentuojantį neturtinės žalos sąvoką,
jos atlyginimo atvejus, neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Šis
straipsnis taikytinas kartu su kitomis materialinės teisės normomis byloje
esant reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas skunde taip
pat nepagrįstai nurodo, kad neturtinė žala atsakovei buvo priteista dėl 2004 m.
liepos 16 d. panaudoto prieš ją smurto, nors dėl šio fakto ieškovas yra
atlyginęs 2000 Lt dydžio neturtinę žalą atsakovei. Kolegija nurodo, kad į šį
faktą apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė spręsdamas dėl priteistino neturtinės
žalos atlyginimo dydžio, ir šis faktas nebuvo vienintelis pagrindas spręsti,
kad atsakovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Minėta, šioje byloje
nustatyta, kad smurto prieš atsakovę naudojimas buvo tęstinis. Ieškovas
kasaciniame skunde nepagrįstai remiasi atitinkamomis Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartimis, nes šių bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės
nesutampa. Taigi kolegija, išnagrinėjusi byloje nustatytas faktines aplinkybes,
sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė CK 3.70
straipsnio 2 dalį, 6.250 straipsnį ir priteisė atsakovei 5000 Lt neturtinės
žalos atlyginimą iš ieškovo, kaip kalto dėl santuokos nutraukimo.
3. Dėl bendrosios
jungtinės nuosavybės padalijimo. Kolegija iš dalies sutinka su kasacinio skundo
argumentais šiuo klausimu. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja
jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos
sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Byloje nustatyta, kad ginčo
turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas (duomenys
neskelbtini) įgytas šalių santuokos metu ir yra bendroji jungtinė šalių
nuosavybė. Spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma atsižvelgia
į sutuoktinių pageidavimus; kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas,
įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje,
3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias
aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje D. P. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-526/2006). Tiek
ieškovas, tiek atsakovė prašė priteisti šį turtą natūra, sutikdami išmokėti
kitam sutuoktiniui kompensaciją už jam tenkančią turto dalį. Abu teismai
sprendė, kad yra pagrindas šį turtą priteisti natūra atsakovei, ieškovui
priteisiant kompensaciją už jam tenkančią turto dalį, ir kolegija sutinka su
šia teismų išvada. Byloje nustatyta, kad šalių sūnus gyvena su atsakove ginčo
gyvenamajame name(duomenys neskelbtini). Teismai nustatė sūnaus
gyvenamąją vietą su atsakove, toks buvo ir ieškovo prašymas. Ieškovas 2006 m.
balandžio 20 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad po santuokos nutraukimo ketina
nuolat dirbti Vokietijoje (T. 2, b. l. 17). Atsižvelgiant į šias aplinkybes
spręstina, kad ginčo turtas yra labiau reikalingas būtent atsakovei, todėl kolegija
sutinka su teismų sprendimu priteisti šį turtą natūra atsakovei, ieškovui
priteisiant kompensaciją už jam tenkančią turto dalį.
Tačiau kolegija
sprendžia, kad kasacinio skundo argumentas, jog apeliacinės instancijos teismas
netinkamai taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pagrįstas. Apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių
dalių principo, todėl kolegija pagrįstomis laiko pirmosios instancijos teismo
išvadas šiuo klausimu. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad
sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ir nuo šio principo galima nukrypti
tik šio kodekso nustatytais atvejais (nurodyto straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas
į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę
padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių
bendro turto lygių dalių principo ir priskirti vienam sutuoktiniui didesnę
turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). CK 3.123 straipsnio 2-4 dalyse
nustatyti kiti veiksniai, kuriems esant taip pat galima nukrypti nuo
sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (kai vienas sutuoktinis privalo
mokėti kitam sutuoktiniui išlaikymą; jei sutuoktinis be kito sutuoktinio
sutikimo iki bylos iškėlimo sumažino bendro turto vertę, jo dalį padovanodamas,
ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
2005 m. spalio 12 d. nutartyje (civilinė byla P. A. v. O. A., bylos
Nr. 3K-3-479/2005) nurodė, kad CK 3.123 straipsnyje pateikiamas aplinkybių
sąrašas nėra baigtinis, teismas gali pripažinti svarbiomis kitas aplinkybes,
leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių principo. Tačiau teismas, nukrypdamas nuo
sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo kitomis aplinkybėmis, turi
nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba
visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir
sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Įstatymų leidėjui
CK 3.123 straipsnyje iš esmės nurodžius pagrindines aplinkybes, kurioms esant
galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitomis
aplinkybėmis nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tokio nukrypimo
realų poreikį atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kriterijus. Ši nuostata yra
konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2003 m. kovo 17 d. nutartyje (civilinė byla A. V. v. L. V.,
bylos Nr. 3K-3-355/2003).
Priteisus natūra visą
gyvenamąjį namą atsakovei, šalių sūnaus interesai, užtikrinant normalias jo
gyvenimo sąlygas, yra apsaugoti. Be to, apeliacinės instancijos teismo
nutartimi vaikui išlaikyti priteista 350 Lt kas mėnesį mokamų periodinių
išmokų. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog šalių
sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove, yra pagrindas nukrypti nuo lygių
dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę, yra nepagrįsta. Kolegija
sprendžia, kad šalių sūnaus interesai bus apsaugoti ir nenukrypstant nuo bendro
turto lygių dalių principo jį dalijant.
Aplinkybė, kad dėl
santuokos iširimo kaltas ieškovas, taip pat negali būti pagrindas nukrypti nuo
lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę, nes šiuo pagrindu,
minėta, CK 3.70 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta teisė sutuoktiniui
reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš kalto dėl santuokos nutraukimo
sutuoktinio, ir šia teise atsakovė pasinaudojo.
Apeliacinės
instancijos teismas, įvertinęs įrodymus dėl atsakovės lėšų panaudojimo
rekonstruojant gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) sprendė, kad tai
taip pat yra svarbi priežastis nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją
jungtinę nuosavybę. Kolegija su šia išvada nesutinka, nes laiko, kad ši
aplinkybė neįrodyta. Ieškovas kasaciniame skunde remiasi CK 4.87 straipsniu -
jeigu bendraturtis, laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, padidina daiktą
ar jo vertę, tai į padidintą daiktą ar jo vertę bendrosios jungtinės nuosavybės
teises įgyja lygiai visi bendraturčiai. Tačiau tokiu atveju CK 3.98 straipsnio
4 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė į kompensaciją, kai baigiasi bendroji
jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovė neįrodė, kad gyvenamojo namo (duomenys
neskelbtini) rekonstrukcija buvo atliekama panaudojant būtent lėšas, gautas
2003 m. birželio 17 d. pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą(duomenys
neskelbtini). Byloje nustatyta, kad 2003 m. rugsėjo 15 d. atsakovės sūnus
V. B. įsigijo butą (duomenys neskelbtini) ir atsakovė teismo posėdžių
metu pripažino davusi sūnui lėšų šiam butui įsigyti, nurodydama skirtingas
sumas (T. 2, b. l. 19, 123). Atsakovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius
statybinių medžiagų įsigijimą, gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, tačiau
ieškovas taip pat pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius statybinių medžiagų
įsigijimą. Taigi išvada, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) šalių
santuokos metu buvo pagerintas būtent tik iš atsakovės asmeninių lėšų pardavus
jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini) negalima.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo nukrypti
nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę, todėl šalims
pripažintina teisė kiekvienai į 1/2 dalį ginčo turto, kuris natūra priteistinas
atsakovei, ieškovui priteisiant 310 000 Lt kompensaciją remiantis byloje
pateiktu šio turto vertinimu, kurio ieškovas neginčijo bylą nagrinėjant
žemesnės instancijos teismuose (CK 3.117 straipsnio 1-3 dalys, 3.123 straipsnio
1 dalis).
4. Dėl vaiko
išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Kolegija sutinka su kasaciniu skundu šiuo
klausimu ir sprendžia, kad teismai nepagrįstai priteisė iš ieškovo vaiko
išlaikymo įsiskolinimą. Bylą nagrinėję teismai nenurodė, kokių įrodymų pagrindu
sprendžia, kad yra susidaręs vaiko išlaikymo įsiskolinimas. Kolegija,
įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių,
kad yra susidaręs vaiko išlaikymo įsiskolinimas, todėl sprendžia, kad iš
ieškovo nepagrįstai priteista 2450 Lt suma (CPK 185 straipsnis).
Nurodytais motyvais
kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti bylą nagrinėjusių teismų
procesinių sprendimų dalis dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš
ieškovo ir šią ieškinio dalį atmesti, taip pat panaikinti apeliacinės
instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo sumažinta ieškovui iš atsakovės priteista
310 000 Lt kompensacija iki 206 666,66 Lt. Dėl to kolegija proporcingai paskirsto
bylinėjimosi išlaidas tarp šalių; taip pat sprendžia, kad yra pagrindas
priteisti ieškovui iš atsakovės 1/2 dalį ekspertizės išlaidų (CPK 91
straipsnio 5 dalis, 93 straipsnis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktu, 362 straipsnio 1
dalimi,
n u t a r i a :
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Romualdas
Čaika
Virgilijus
Grabinskas
Algis
Norkūnas