Pranešėja Jūratė Damanskienė                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-1-92/2013

Teisėjas Gediminas Viederis                                                    Teisminio proceso Nr. 1-10-1-60021-2007-1

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.2.14.5.2.; 1.2.14.8.; 2.1.7.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teisėjų Virginijos Švedienės, Stasio Punio,

sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Vilmai Gužaitei,

nuteistajam A. S.,

išteisintajam K. J.,

gynėjams advokatui Bogdan Chranovskij, advokatui Drąsučiui Zagreckui,

vertėjai Jelenai Terechovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro Gedgaudo Norkūno ir nuteistojo A. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2 d. ir jis nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams.

K. J. pagal BK 185 str. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taip pat nuosprendžiu uždarajai akcinei bendrovei „N“ (duomenys pakeisti) priteista iš A. S. 34 000 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

A. S. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtinę teisę ir didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, dirbdamas UAB „IT“ (duomenys pakeisti) elektromechaniku, 2007 m. gruodžio 6 d. laikotarpyje nuo 11 val. 00 min. iki 14 val. 00 min., atlikdamas UAB „N“ (duomenys pakeisti) lošimo įrenginio – elektroninės ruletės lošimo automato „Touchbet Roulette“ Nr. 30402, esančio UAB „N“ (duomenys pakeisti) priklausančių lošimo namų „P. b.“ (duomenys pakeisti) pagrindinėje salėje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, profilaktikos darbus, dėl ko turėdamas galimybę įtakoti elektroninės ruletės lošimo automato veikimo sistemą, imitavo lošimą išimdamas rutuliuką iš ruletės rato, tokiu būdu keturis kartus tyčia sutrikdydamas jo laisvą sukimąsi ruletės ratu, dėl ko elektroninei ruletei užfiksavus klaidą, jis rankiniu būdu įvedė reikiamą skaičių, kurį lošimo automatas pripažino lošimo rezultatu – laimėjimu, tokiu būdu suklastodamas laimėjimą, pervedė į jo turėto plastikinio lošimo žetono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio sąskaitoje buvo 36 Lt, tariamai išloštus 47 518 Lt, ir tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę į svetimas – UAB „N“ (duomenys pakeisti) priklausančias pinigines lėšas. 2007 m. gruodžio 12 d. biliardinėje „Karolinos Boulingas“, esančioje Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, A. S. įkalbėdamas K. J. perdavė plastikinį žetoną, o pastarasis, būdamas įsitikinęs, jog A. S. yra teisėtai įgijęs minėtą didelės vertės turtinę teisę, pateikė plastikinį žetoną Nr. (duomenys neskelbtini) lošimo namuose „P. b.“ (duomenys pakeisti), esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir 2007-12-13 d. apie 18.26 val. išgrynino 3 400 Lt, 2007-12-13 d. apie 20.30 val. išgrynino 3 400 Lt, 2007-12-13 d. apie 20.32 val. išgrynino 3 400 Lt, 2007-12-13 d. apie 21.22 val. išgrynino 3 400 Lt, viso 13 600 Lt bei 2007-12-14 d. prie lošimo namų „P. b.“ (duomenys pakeisti), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perdavė A. S., po ko tuose pačiuose lošimo namuose 2007-12-14 d. apie 11.20 val. išgrynino 3 400 Lt, 2007-12-14 d. apie 20.26 val. išgrynino 3 400 Lt, 2007-12-14 apie 20.29 val. išgrynino 3 400 Lt, 2007-12-14 d. 20.46 val. išgrynino 3 400 Lt, 2007-12-14 d. apie 20.52 val. išgrynino 3 400 Lt, 2007-12-14 d. apie 21.56 val. išgrynino 3 400 Lt bei visą 20 400 Lt sumą nenustatytomis aplinkybėmis perdavė A. S., po ko tuose pačiuose lošimo namuose 2007-12-15 d. apie 14.06 val. išgrynino 3 400 Lt, 2007-12-17 d. apie 19.32 val. išgrynino 3 400 Lt, 2007-12-18 d. apie 17.15 val. išgrynino 3 400 Lt; viso 10 200 Lt, tačiau nurodytos pinigų sumos perduoti A. S. nespėjo, nes šios piniginės lėšos kartu su lošimo žetonu buvo paimtos jo asmens kratos metu, tokiu būdu A. S. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į UAB „N“ (duomenys pakeisti) priklausančias pinigines lėšas – 47 518 Lt, ir ją realizavęs įgijo UAB „N“ (duomenys pakeisti) priklausantį turtą – 34 000 Lt grynųjų pinigų.

K. J. buvo kaltinamas dėl atsitiktinai patekusio didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, o būtent:

kad jis laikotarpiu nuo 2007-12-06 iki 2007-12-13, tyrimo metu nenustatytoje vietoje atsitiktinai įgijęs iš A. S. plastikinį lošimo žetoną Nr. (duomenys neskelbtini), su sąskaitoje buvusiais 47 554 Lt, ir žinodamas, kad plastikinio lošimo žetono sąskaitoje esanti pinigų suma tiek A. S., tiek jam pačiam yra svetima, A. S. nurodymu pateikė plastikinį lošimo žetoną Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „N“ (duomenys pakeisti) priklausančių lošimo namų „P. b.“ (duomenys pakeisti), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kasose, tokiu būdu 2007-12-13 d. apie 18.26 val. išgrynindamas 3 400 Lt, 2007-12-13 d. apie 20.30 val. išgrynindamas 3 400 Lt, 2007-12-13 d. apie 20.32 val. išgrynindamas 3 400 Lt, 2007-12-13 d. apie 21.22 val. išgrynindamas 3 400 Lt, 2007-12-14 d. apie 11.20 val. išgrynindamas 3 400 Lt, 2007-12-14 d. apie 20.26 val. išgrynindamas 3 400 Lt, 2007-12-14 apie 20.29 val. išgrynindamas 3 400 Lt, 2007-12-14 d. 20.46 val. išgrynindamas 3 400 Lt, 2007-12-14 d. apie 20.52 val. išgrynindamas 3 400 Lt, 2007-12-14 d. apie 21.56 val. išgrynindamas 3 400 Lt, 2007-12-15 d. apie 14.06 val. išgrynindamas 3 400 Lt, 2007-12-17 d. apie 19.32 val. išgrynindamas 3 400 Lt, 2007-12-18 d. apie 17.15 val. išgrynindamas 3 400 Lt; likusieji pinigai nebuvo išgryninti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, nes išsimagnetino plastikinis lošimo žetonas. Tokiu būdu K. J. buvo kaltinamas pasisavinęs atsitiktinai jam patekusį didelės vertės UAB „N“ (duomenys pakeisti) priklausantį turtą – 44 200 Lt grynųjų pinigų, iš kurių 34 000 Lt atidavė A. S., o 10 200 Lt buvo rasti ir paimti asmens kratos metu.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroras Gedgaudas Norkūnas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-04 nuosprendžio dalį dėl K. J. išteisinimo ir priimti naują nuosprendį dėl K. J., pripažįstant jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 185 str. 1 d. bei paskirti jam 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas, nekvalifikuodamas K. J. veiksmų pagal BK 185 str. 1 d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, teismo padarytos išvados dėl K. J. kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu K. J. nurodė, jog vieno boulingo turnyro metu A. S. davė jam plastikinį lošimo žetoną ir paprašė nuimti pinigus, apie tai, iš kur kortelėje yra pinigai, jis nepasakojo, žadėjo už paslaugą atsidėkoti. Pats K. J. manė, kad kortelėje yra neoficialus atlyginimas. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu dėl plastikinio žetono K. J. nurodė, kad iš kur A. S. turėjo lošimo žetoną – nesidomėjo, galvojo, kad galbūt jį bus radęs pamestą lošimo namuose arba A. S. lošimo žetoną davė ar padovanojo kas nors iš pažįstamų. Nesant byloje duomenų, kad K. J. žinojo kokiu būdu didelės piniginės lėšos atsirado plastikiniame žetone, akivaizdu, jog K. J. suvokė, jog plastikinis lošimo žetonas pas A. S. atsirado atsitiktinai, taip pat atsitiktinai lėšų išgryninimui buvo pasirinktas ir pats K. J.. Be to, kaip matyti iš bylos aplinkybių, K. J. suvokė, jog plastikiniame lošimo žetone buvo didelės vertės piniginės lėšos, todėl jo tyčia buvo nukreipta į didelės vertės radinio ar jam atsitiktinai patekusio didelės vertės svetimo turto pasisavinimą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-04 nuosprendžio dalį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad jo kaltė nebuvo įrodyta taip, kad nekiltų jokių abejonių dėl to, kad nusikalstamą veiką padarė būtent jis, o ne kitas asmuo. Nėra nustatytas nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas ir laikas. Įvykio dieną jis vykdė savo tiesiogines pareigas ir bandė sutvarkyti vaizdo kamerą virš elektroninės ruletės. Ruletės tvarkymo metu buvo inscenizuotas žaidimo, o ne lošimo, elementas, vaizdo įraše matosi, kad jokio poveikio žaidimo eigai nebuvo, kamuoliukas pats iškrisdavo ant atsitiktinių skaičių. Bylos nagrinėjimo metu nėra pašalinti prieštaravimai, kodėl vaizdo įrašai ir kiti failai buvo sukurti 2007-12-20, o modifikuoti 2007-12-19, nors tai yra neįmanoma. Failai buvo sukurti 15:05 val., 15:08 val., nors iš protokolo matyti, kad  vaizdo įrašai policijai pateikti nuo 14:50 val. iki 15:00 val., t.y. failai buvo sukurti jau po jų pateikimo policijos pareigūnams, todėl  galima daryti išvadą, kad teismui pateikti sufalsifikuoti duomenys. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad būtent jis turėjo kortelę su numeriu (duomenys neskelbtini) ir kad jis įdėjo kortelę į automatą Nr. 30402, be to, nėra aišku, ar automatas Nr. 30402 yra būtent tas automatas, kurį jis remontavo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų žinojęs serverio slaptažodį ir taip būtų galėjęs prisijungti prie lošimo automato ir paveikti lošimo eigą.

Skunde taip pat nurodoma, kad tyrimui buvo pateikti video įrašai 2007-12-06 nuo 11:00 val. iki 11:35 val. ir nuo 12:20 val. iki 13:09, tačiau nėra aišku, kodėl trūksta 45 min. įrašo ištraukos, tas laiko fragmentas yra svarbus, nes būtent tuo periodu buvo užfiksuotos elektroninės ruletės serverio klaidos, todėl nėra aišku kas tuo metu vyko prie elektroninės ruletės. Byloje nėra išaiškinti prieštaravimai: pagal kortelės išklotinę, kortelė į aparatą buvo įdėta 12:36 val., o išimta 12:51 val., bet pagal serverio išklotinės duomenis nuo 12:27 val. nebuvo užfiksuota nė vienos klaidos, be to, iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad kortelės išėmimo momentu jis buvo šalia elektroninės ruletės vaizdo kameros ir fiziškai negalėjo pasiekti kortelės. Be kita ko, vaizdo įrašuose nėra užfiksuota, kad jis imtų kamuoliuką ir kur nors jį statytų ir kad eitų ir įvestų kokius nors skaičius į kompiuterį, priešingai iš vaizdo įrašo matyti, kad kamuoliuką pastato ir ruletę pasuka T. A., o paskui kažkur nueina.

Atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nėra kitų duomenų, kad jis būtų paėmęs kortelę iš aparato ir ją perdavęs K. J., išskyrus pastarojo parodymus, kurie vertintini kritiškai, nes pas K. J. buvo rasta dalis pinigų, todėl jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Neaišku, kodėl buvo nepateikti dalis pinigų išgryninimo įrašų, be to, įrašuose nėra matyti, kokią kortelę į kasą pateikia K. J.. Daugeliu atvejų matyti, kad kasininkė paima kortelę ir kažkur išeina, po to grįžta su pinigais, nors visai šalia kasininkės stovi kasos terminalas, į kurį kasininkė privalėjo įdėti kortelę. Be to, duodama parodymus kasininkė teigė, kad po paskutinio bandymo išgryninti pinigus kortelę kasininkė pasiliko, todėl neaišku kaip kortelė kratos metu buvo rasta pas K. J..

Skunde pažymima, kad byloje yra daug neaiškių aplinkybių, remiamasi samprotavimais, tai patvirtina ir tai, jog pirmą kartą bylą perdavus į teismą, byla buvo grąžinta prokurorui trūkumams pašalinti, nors byloje nebuvo nieko daroma, tačiau antrą kartą į teismą ji buvo perduota tik po metų, nors kaltinamasis aktas visiškai tapatus anksčiau surašytam kaltinamajam aktui, išskyrus tai, kad K. J. iš liudytojo tapo kaltinamuoju.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundą kvalifikuoti K. J. veiksmus pagal BK 185 str. tenkinti ir atmesti nuteistojo A. S. skundą, nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti bei jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, išteisintasis K. J. ir jo gynėjas – apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą, prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

A. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinių skundų argumentai iš esmės grindžiami netinkamu įrodymų vertinimu baudžiamajame procese.

Įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pažymėtina, kad įrodymais pripažįstami tik tokie duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, vadovaujantis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

Dėl A. S. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.

BK 182 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

A. S. padarytas nusikaltimas apima dvi alternatyvias veikas: 1) didelės vertės turtinės teisės – UAB „N“ (duomenys pakeisti) priklausančius 47 518 Lt, įgijimas apgaule ir 2) didelės vertės svetimo turto – UAB „N“ (duomenys pakeisti) priklausančių 34 000 Lt, įgijimas apgaule.

Nors A. S. neigia padaręs nusikaltimą, tačiau jo kaltė yra įrodyta rašytiniais įrodymais, išteisintojo K. J. parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvada bei vaizdo įrašais.

Vertinant byloje esančius įrodymus, visų pirma pasisakytina dėl duomenų, kuriuos pateikė UAB „N“ (duomenys pakeisti), pagal kurios pareiškimą pradėtas baudžiamasis procesas, teisingumo. Apeliaciniame skunde nepagrįstai bandoma sumenkinti civilinio ieškovo pateiktų duomenų patikimumą. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti UAB „N“ (duomenys pakeisti) sąžiningumu siekiant nepagrįstai nusikalstamos veikos padarymu apkaltinti tiek A. S., tiek K. J.. Jokių neaiškumų bei abejonių nekelia ir tyrimui pateiktų elektroninių failų kortelėse nurodytos datos. Atkreiptinas dėmesys, kad failo sukūrimo data atspindi datą, kada failas buvo skurtas atitinkamoje laikmenoje, šiuo atveju įrašytas į kompaktinį diską, o failo modifikavimo data reiškia datą, kada pats failas buvo modifikuotas, t.y. buvo pakeisti faile esantys duomenys, pažymėtina, kad failas gali būti modifikuotas dar prieš jo įrašymą iš vienos laikmenos į kitą, todėl visiškai suprantama, kad kompaktiniame diske esančio failo sukūrimo data yra vėlesnė nei jo modifikavimo data, šiuo atveju failo modifikavimo data galimai atspindi pirminę failo sukūrimo datą kitoje laikmenoje, pvz. kompiuteryje, iš kurios jis buvo įrašytas į kompaktinį diską. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad pateikti duomenys yra sufalsifikuoti, atmestinas.

Iš lošimo žetono Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitos (t. 1 b.l. 117-118) matyti, kad 2007 m. gruodžio 6 d. nuo 12.36 val. iki 12.51 val. žaidžiant lošimo automatu „Touchbet Roulette“ Nr. 30402 lošimo žetone esančios piniginės lėšos padidėjo nuo 36 Lt iki 47 554 Lt, t.y. 47 518 Lt. Tačiau tuo metu buvo atliekami minėto lošimo automato profilaktikos darbai, t.y. buvo bandoma sutaisyti elektroninės ruletės vaizdo kamerą. Nors buvo tvarkoma tik ruletę filmuojanti vaizdo kamera, tačiau darbų metu buvo nuimta pati ruletė, buvo tikrinamas ir ruletės serveris, todėl tuo metu paprasti lankytojai lošimo automatu naudotis negalėjo, t.y. lošimai nevyko, tačiau lošimo žetono ataskaitoje esanti informacija vienareikšmiškai patvirtina, kad laimėjimas lošimo žetone atsirado būtent elektroninės ruletės remonto metu, iš vaizdo įrašų matyti, kad darbų atlikimo metu prie ruletės buvo tik A. S., Č. K., T. A. ir krupjė, kurio asmenybė nebuvo nustatyta. Tačiau iš byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad neteisėtus veiksmus prie elektroninės ruletės atliko būtent A. S..

Iš UAB „N“ (duomenys pakeisti) pateiktos elektroninės ruletės serverio ataskaitos (t. 1 b.l. 120-123) matyti, jog 2007 m. gruodžio 6 d. elektroninės ruletės vaizdo kameros remonto metu serveris užfiksavo keturias klaidas, kurių metu nebuvo nustatytas laimingas skaičius, o laimingas skaičius buvo įvestas rankiniu būdu: 1) 12.14 val. įvestas skaičius 0; 2) 12.18 val. įvestas skaičius 20; 3) 12.22 val. įvestas skaičius 18; 4) 12.27 val. įvestas skaičius 23. Kita klaida užfiksuota ir rankiniu būdu skaičius įvestas tik 16.52 val.

Analizuojant galimas elektroninės ruletės serverio užfiksuotų klaidų priežastis ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta elektroninės ruletės apžiūra. Jos metu nustatyta, kad įtaka lošimo automatui gali būti daroma trikdant lošimo rutuliuko laisvą sukimąsi ruletės ratu, įtakojant lošimo automatą yra įmanoma padaryti taip, kad lošimo automatas iš anksto sugalvotą skaičių pripažintų galiojančiu lošimo rezultatu. Apžiūros metu nustatyti du būdai tai padaryti: 1) kamuoliukui riedant ruletės ratu, jis yra išimamas, o ruletės būgnas paliekamas suktis, šiam dar nesustojus, kamuoliukas įdedamas į pasirinktą skaičių, ruletei lėtėjant, lošimo automatas nustatė rutuliuko poziciją ir šį skaičių pripažino kaip laimingą lošimo rezultatą; 2) kamuoliukui riedant ruletės ratu, jis yra išimamas, o ruletės būgnas paliekamas suktis toliau, kamuoliukas atgal nebeįdedamas, ruletės ratui sulėtėjus iki atitinkamos ribos, tolimesnis lošimas blokuojamas, kol jis neaktyvuojamas prisijungus prie lošimo automato serverio ir per lošimo valdymo programos vartotojo sąsają rankiniu būdu parenkamas vienas iš galimų lošimo rezultatų: lošimo rezultatas paskelbiamas negaliojančiu (šiuo atveju atlikti statymai grąžinami lošėjui) arba rankiniu būdu įvedamas laisvai pasirinktas skaičius, kurį lošimo automatas automatiškai pripažįsta lošimo rezultatu. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas D. S., be kita ko, patvirtino, kad kiti elektroninės ruletės lošimo įtakojimo būdai nebuvo nustatinėjami, bet tikėtina, kad jų gali būti daugiau. Lošimo automato apžiūros metu taip pat nustatyta, kad elektroninės ruletės serveris yra įrengtas po ruletės būgnu, tačiau prie jo galima prisijungti ir nuotoliniu būdu iš lošimo salės vadovo (pitboso) kompiuterio.

Atliekami elektroninės ruletės vaizdo kameros remonto darbai buvo užfiksuoti lošimo namuose esančia vaizdo kamera. Teisiamajame posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašus, A. S. patvirtino, kad juose yra užfiksuoti būtent 2007 m. gruodžio 6 d. vykę darbai. Iš vaizdo įrašo matyti, kad prie ruletės buvo tik A. S. ir Č. K., taip pat baigus remonto darbus prie elektroninės ruletės užfiksuotas liudytojas T. A., tuo metu buvęs pamainos vadovu, ir krupjė, kurio asmenybė nenustatyta. Liudytojas T. A. nurodė, kad jokių kitų pašalinių asmenų prie elektroninės ruletės nebuvo priėję, pašalinių asmenų teigė nepastebėjęs ir Č. K.. Taip pat Č. K. parodė, kad remonto metu buvo palikęs A. S. vieną prie elektroninės ruletės, o pats buvo nuėjęs tvarkyti kompiuterio.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje peržiūrėtame vaizdo įraše, kuriame užfiksuoti remonto darbai nuo 12.20 val. iki 13.09 val., matyti, jog A. S. suka ruletę. Tiek A. S., tiek liudytojai Č. K., S. C. parodė, kad elektroninės ruletės remonto metu buvo būtina sukti ruletę ir mesti kamuoliuką, kad vaizdo kamera fiksuojamas vaizdas atsirastų lošimo automate. Tačiau vaizdo įraše užfiksuota ne tik kaip A. S. suka ruletę ir meta kamuoliuką, bet ir tai, kaip jis išima ruletės būgnu riedantį kamuoliuką ir vienu atveju jį įdeda į skaičių 20, o kitais atvejais kamuoliuko nebeįdeda atgal, tada 1-2 minutėms nueina nuo ruletės, kas buvo būtina laimingiems skaičiams įvesti rankiniu būdu. Taigi, vaizdo įraše užfiksuoti A. S. veiksmai yra tapatūs elektroninės ruletės apžiūros metu nustatytiems veiksmams, kuriais gali būti apgaunamas lošimo automatas.

Atskirai pasisakytina dėl to, kad lošimo žetono ataskaitoje, elektroninės ruletės serverio ataskaitoje ir vaizdo įraše nurodyti laikai nesutampa. Apylinkės teisme apklausiamas liudytojas S. C. patvirtino, kad tiksliausias yra būtent lošimo žetonų serveris, nes jis yra sujungtas su internetu, tuo tarpu visi kiti serveriai yra neprijungti prie interneto, todėl neturi galimybės savaime nusistatyti realaus laiko, be to, serveriai nėra tarpusavyje sujungti, todėl jų laikai skiriasi. Tai paaiškina, kodėl lošimo žetono ataskaitoje nurodyta, kad lošimo žetonas iš lošimo automato buvo išimtas 12.51 val., o vaizdo įraše 12.51 val. A. S. yra matomas prie elektroninės ruletės. Taigi, vien tai, jog vaizdo įrašuose užfiksuotų A. S. neteisėtų veiksmų atlikimo laikas, elektroninės ruletės serveryje nurodytas klaidų laikas ir lošimo žetono ataskaitoje nurodytas laimėjimo laikas nesutampa tarpusavyje, nesudaro pagrindo pripažinti, kad A. S. nepadarė nusikalstamos veikos. Būtina pažymėti, kad, nors laikas ir skiriasi, bet sutampa laiko tarpas tarp kiekvieno vaizdo įraše užfiksuoto neteisėto A. S. veiksmo ir kiekvienos elektroninės ruletės serverio ataskaitoje užfiksuotos klaidos, kas taip pat patvirtina A. S. kaltę.

Teismui nekelia abejonių tas faktas, kad pateikti vaizdo įrašai nuo 11.00 val. iki 11.35 val. ir nuo 12.20 val. iki 13.09 val., o vaizdo įrašo nuo 11.35 val. iki 12.20 val. nėra pateikta. Ši aplinkybė paaiškintina tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu surenkami tik tie duomenys, kurie turi reikšmės nustatant bylai svarbias aplinkybes. Kaip nurodyta aukščiau, neteisėti A. S. veiksmai yra užfiksuoti vaizdo įraše nuo 12.20 val. iki 13.09 val., pats A. S. teigė, kad laikotarpiu nuo 11.35 val. iki 12.20 val. jis buvo nuėjęs nuo elektroninės ruletės taisyti televizoriaus, todėl A. S. nurodytas 45 minučių laikotarpio vaizdo įrašas bylai nėra reikšmingas.

Kadangi vaizdo įrašuose užfiksuota, kad A. S. remonto darbų metu atliko neteisėtus veiksmus, kuriais sutrikdomas laisvas rutuliuko sukimasis ruletės ratu, šių veiksmų atlikimo periodiškumas sutampa su elektroninės ruletės serverio užfiksuotų klaidų periodiškumu, taip pat įvertinant tai, jog būtent A. S. perdavė K. J. lošimo žetoną su neteisėtu laimėjimu, konstatuotina, kad A. S. kaltė dėl didelės vertės turtinės teisės įgijimo apgaule yra įrodyta, net nesant užfiksuoto lošimo žetono įdėjimo ar išėmimo bei laimingų skaičių įvedimo kompiuteriu momento. Lošimo žetono ataskaitos informacija taip pat paneigia A. S. apeliacinio skundo argumentą, kad sukdamas ruletę jis neatliko statymų, nes tokiu atveju lošimo žetone negalėjo atsirasti 47 518 Lt laimėjimas, kadangi lošimo automato gedimų dėl laimėtų pinigų sumų pervedimo į lošimo žetoną taip pat neužfiksuota.

Nors A. S. ir liudytojas Č. K. teigė, kad A. S. pagal pareigas nepriklausė žinoti pamainos vadovo (pitboso) kompiuterio slaptažodžio, tačiau, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, akivaizdu, kad A. S. šį slaptažodį žinojo, liudytojai S. C. ir T. A. taip pat parodė, kad A. S. šį slaptažodį galėjo sužinoti, tuo labiau, kad A. S. buvo pastebėtas dirbantis prie lošimo namuose „P. b.“ (duomenys pakeisti) esančių kompiuterių. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad S. C. ir T. A. parodymai dėl slaptažodžio žinojimo skiriasi. Jie pažymėjo tik tai, kad nors A. S. pagal pareigas nepriklausė žinoti slaptažodžio, bet iš įvykio aplinkybių supranta, kad jis slaptažodį žinojo.

Nors iš vaizdo įrašo matyti, kad baigus elektroninės ruletės darbus T. A. su gulsčiuku išlygino ruletę ir ją kelis kartu pasuko, tačiau pasukimų ir elektroninės ruletės serverio užfiksuotų klaidų periodiškumas nesutampa, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad laimėjimas lošimo žetone galėjo atsirasti dėl T. A. veiksmų.

Iš lošimo žetono ataskaitos bei UAB „N“ (duomenys pakeisti) kasų operacijų išklotinių matyti, kad pinigai iš lošimo žetono buvo gryninami 13 kartų, kiekvieną kartą išsiimant po 3400 Lt. Teismui nekyla abejonių, kad pinigus kiekvieną kartą grynindavo K. J.. Pirmosios instancijos teisme peržiūrėtuose vaizdo įrašuose K. J. save atpažino. Be to, K. J. prisipažino visus trylika kartų iš lošimo žetono išimdavęs po 3400 Lt, jį atpažino pinigus jam išmokėjusios kasininkės, todėl tai, kad pateikti ne visų pinigų išgryninimo atvejų vaizdo įrašai, nekelia abejonių dėl aplinkybės, kad pinigus išgrynindavo K. J., nustatymo.

Nors A. S. teigia, jog nėra įrodyta, kad jam buvo perduoti išgryninti pinigai, tačiau šią aplinkybę įrodo K. J. parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Nors K. J. ir buvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus, nenustatyta, jog K. J. būtų suinteresuotas apkalbėti A. S., nurodydamas neteisingas bylos faktines aplinkybes, be to, tiek K. J., tiek A. S. pripažino, kad abu buvo geri pažįstami, susitikdavo vos ne kiekvieną dieną, ši aplinkybė paaiškina, kodėl K. J. tiksliai neprisimena, kur ir kada atiduodavo A. S. išgrynintus pinigus. K. J. parodymais nesudaro pagrindo abejoti ir tai, jog jo mobiliajame telefone rasta asmenų, kurie dirba „P. b.“ (duomenys pakeisti), telefono numerių, be to, A. S. taip pat turėjo daug pažįstamų, dirbančių „P. b.“ (duomenys pakeisti).

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad lošimo žetonas kratos metu negalėjo būti rastas pas K. J., nes pastarasis jį paliko kasoje po to, kai nebebuvo galima išgryninti lošimo žetone esančių pinigų. Vertinant liudytojos E. V. parodymus atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisiamojo posėdžio metu ji tiksliai nebegalėjo atsiminti visų faktinių bylos aplinkybių. Teisiamajame posėdyje liudytoja iš esmės atkartojo savo parodymus, duotus civilinėje byloje, kuri buvo išnagrinėta 2009 metais, kad užblokavus lošimo žetoną, ji pasiūliusi K. J. rašyti prašymą likusiai pinigų sumai gauti, K. J. parašytą prašymą ir lošimo žetoną pasilikusi. Visgi teisiamajame posėdyje ji užtikrintai negalėjo pasakyti, ar iš tikrųjų K. J. paliko lošimo žetoną kasoje. Iš teisiamojo posėdžio metu BPK 276 str. 4 d. tvarka pagarsintų liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad nepavykus išgryninti pinigų K. J. atsisakė rašyti prašymą ir palikti lošimo žetoną bei išėjo iš lošimo namų. Įvertinus tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodymus davė 2008 m. sausio 31 d., t.y. praėjus nedaug laiko nuo paties įvykio ir tiksliau atsimindama visas aplinkybes. Šie liudytojos parodymai taip pat paaiškina tai, kad kratos metu lošimo žetonas buvo rastas pas K. J..

Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad nėra nustatytas nusikaltimo padarymo laikas ir mechanizmas. Kaip matyti iš aukščiau aprašytų įrodymų, tyrimo metu buvo nustatyta kokiu būdu A. S. suklaidino lošimo automatą ir privertė jį pripažinti jo sugalvotus skaičius laimingais. Taip pat nustatytas nusikalstamų veiksmų atlikimo laikas, tiksliau laiko nebuvo galima nustatyti dėl aukščiau nurodyto kompiuterinių sistemų serverio laiko neatitikimų tarpusavyje.

A. S. kaltės nepašalina ir tai, jog 2008-10-29 ir 2009-12-08 kaltinamuosiuose aktuose jo padaryta veika yra aprašyta iš esmės vienodai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei remdamasis jais pagrįstai pripažino, kad A. S. yra kaltas dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., padarymo.

Dėl bausmės A. S. paskyrimo

Bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę teismas negali peržengti sankcijoje nustatytos bausmės ribų, švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmę teismas paskirti gali tik specialiai įstatymo numatytais atvejais. Tokie atvejai yra numatyti BK 62 straipsnyje, taip pat BK 54 straipsnio 3 dalyje.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę nei numatyta straipsnio sankcijoje, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam įstatymo pažeidimui ir aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pagal suformuotą teismų praktiką nepateisinamai ilga baudžiamojo proceso trukmė, pažeidžianti asmens teisę į įmanomai trumpiausią bylos procesą, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, gali būti vertinama kaip išimtinė aplinkybė ir pripažįstama pagrindu skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Tokia praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose suformuoto principo, jog viena tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sušvelninimas (2009-01-13 sprendimas byloje Sorvisto v. Finland, Nr. 19348/04).

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. S., atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, įvertino tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, dirba, todėl nusprendė, kad bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus A. S. mažesnę už sankcijos vidurkį vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau apylinkės teismas nevertino, ar vykstantis procesas nesitęsia pernelyg ilgai, o tuo pačiu, ar tai nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

Paaiškėjus nusikalstamos veikos požymių, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 str.). BPK 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nustatyti tokie kriterijai, kuriais remiantis vertinamas baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas: bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai ir kt.); baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys; institucijų veiksmai organizuojant procesą; proceso reikšmė pareiškėjui (taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir taikymo laikas, kt.) (EŽTT 2011-01-18 spendimas byloje Kravtas prieš Lietuvą, Nr. 12717/06, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-7/2010, 2K-503/2010).

Ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas 2007 m. gruodžio 20 d., tą pačią dieną A. S. buvo sulaikytas, 2007 m. gruodžio 21 d. jam buvo pareikšti priminiai įtarimai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, praktiškai visi esminiai baudžiamojo proceso veiksmai buvo atlikti per kelis pirmuosius ikiteisminio tyrimo mėnesius, tačiau papildomai A. S. apklaustas ir įtarimai jam patikslinti buvo tik 2008 m. spalio 23 d. Byla su kaltinamuoju aktu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui perduota 2008 m. gruodžio 4 d., tačiau dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto 2008 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo grąžinta prokurorui, prokuroro skundas dėl šios nutarties Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėtas 2009 m. sausio 21 d., bet papildomi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti tik 2009 m. kovo mėnesį, patikslintas įtarimas A. S. pareikštas 2009 m. kovo 26 d. Ikiteisminis tyrimas K. J. atžvilgiu atnaujintas tik 2009 m. lapkričio 26 d., o įtarimai jam pareikšti 2009 m. gruodžio 1 d., 2009 m. gruodžio 9 d. baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu perduota teismui. Taigi, ikiteisminis tyrimas byloje tęsėsi beveik du metus. Tokia ikiteisminio tyrimo trukmė laikytina nepateisinamai ilga, atsižvelgiant į tai, jog byla nėra sudėtinga, nors padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkiems, pasisavinta pinigų suma pripažintina didele, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog jau pradėjus ikiteisminį tyrimą nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas buvo aiškus, vaizdo kameromis buvo užfiksuoti tiek A. S., tiek K. J. veiksmai, sudėtingų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikti nereikėjo. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, nagrinėdamas A. S. skundą dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, 2009-10-09 nutartyje pažymėjo, jog procesiniai veiksmai nebuvo atliekami pakankamai operatyviai. Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylą grąžinus prokurorui atlikti procesiniai veiksmai praktiškai apsiribojo papildomomis asmenų apklausomis. Nors iš bylos medžiagos matyti, jog A. S. pakankamai dažnai teikdavo prašymus dėl atitinkamų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo, taip pat teikdavo skundus dėl atitinkamų prokuroro nutarimų, tačiau toks A. S. elgesys nepripažintinas turėjusiu lemiamos įtakos nepateisinamai ilgai ikiteisminio tyrimo trukmei, be to, daugelis A. S. skundų buvo bent iš dalies patenkinti aukštesniojo prokuroro.

Teisminis nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko nuo 2009 m. gruodžio 9 d. iki 2011 m. lapkričio 4 d., t.y. taip pat beveik dvejus metus. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu įvyko 9 teismo posėdžiai, neįvyko taip pat 9 teismo posėdžiai, teismo posėdžiai neįvyko dėl įvairių priežasčių – dažniausiai dėl kviestų asmenų neatvykimo į teismo posėdžius. Pirmasis teismo posėdis įvyko tik 2010-05-20, t.y. tik po pusės metų nuo bylos atidavimo į teismą, kitas teismo posėdis buvo paskirtas beveik po trijų mėnesių – 2010-08-12, kitas teismo posėdis įvyko 2010-08-25, o kiti 2010 metais suplanuoti teismo posėdžiai neįvyko, taip pat neįvyko 2011 m. sausio ir vasario mėnesiais suplanuoti teismo posėdžiai, nuo 2011 m. kovo mėnesio teismo posėdžiai vyko periodiškai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio, teismas 2011-08-18, t.y. po pusantrų metų teisminio bylos nagrinėjimo, nusprendė atnaujinti įrodymų tyrimą. Iš šių aplinkybių galima konstatuoti tam tikrus, nors ir nežymius, proceso organizavimo trūkumus, kurie, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dėl tokio ilgo bylos teisminio nagrinėjimo iš esmės nebuvo kaltas, sudaro pagrindą konstatuoti, jog procesas pirmosios instancijos teisme tęsėsi per ilgai.

Apeliacinėje instancijoje byla buvo gauta 2011 m. gruodžio 1 d. ir buvo nagrinėjama kiek daugiau nei vienerius metus, tačiau pažymėtina, jog tai įvyko dėl objektyvių priežasčių – bylos nagrinėjimo metu pasikeitė teisėjų kolegijos pirmininkė, po to du posėdžiai neįvyko nuteistojo gynėjo prašymu, vienas dėl K. J. ligos.

Jau vien bendra proceso trukmė (nuo 2007-12-20 iki 2013-01-04, t.y. daugiau nei penkeri metai) laikytina ilga ir galėtų būti pateisinama tik išimtinais atvejais, tačiau, kaip matyti iš aukščiau nustatytų aplinkybių, tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Ilga proceso trukmė lėmė tai, jog nuteistasis ilgą laiką buvo netikrumo dėl savo baudžiamosios bylos baigties būsenos, kas yra nepateisinama. Taip pat pažymėtina, kad iš pradžių A. S. du mėnesius buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, nors po to ji buvo pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, kuris vėliau buvo panaikintas, tačiau net ir dėl švelnesnių kardomųjų priemonių A. S. patyrė nepatogumų – neturėdamas asmens dokumento negalėjo įsidarbinti, taip pat ilgą laiką buvo suvaržyta jo teisė laisvai judėti, jis turėjo kreiptis į teismą dėl leidimo išvykti.

Nors A. S. įvykdytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių, jo apgaule įgyta pinigų suma yra didelė, tačiau nuteistasis apibūdinamas tik teigiamai: praeityje neteistas, vedęs, turi šeimą, dirba, nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo nesislapstė, nuo nusikalstamos veikos padarymo iki pat šiol jokių naujų veikų nepadarė, atsižvelgus į nepateisinamai ilgą proceso trukmę, todėl BK 182 str. 2 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui ir turėtų didesnį neigiamą poveikį, nei leistų pasiekti bausmės paskirtį. Tokia išvada atitinka suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-192/2011) ir sudaro pagrindą taikyti BK 54 str. 3 d. Tokiu būdu apylinkės teismo nuosprendis keistinas BPK 326 str. 2 d. 2 p. pagrindu, paskiriant nuteistajam švelnesnę bausmę.

Atsižvelgiant į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 str. 2 d., taip pat į proporcingumo ir teisingumo principus, darytina išvada, kad bausmei keliami tikslai bus pasiekti paskyrus A. S. baudą. Baudos dydis A. S. nustatytinas atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo metu galiojusios redakcijos BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą, nuteistajam skirtina bauda lygi pusei maksimalios baudos, skirtinos už sunkaus nusikaltimo padarymą.

Dėl K. J. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 185 str.

BK 185 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino rastą lobį, didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, kitą didelės vertės radinį ar atsitiktinai jam patekusį didelės vertės svetimą turtą.

Kaip matyti iš straipsnio dispozijos, nusikaltimas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. K. J. buvo kaltinamas atsitiktinai jam patekusio didelės vertės svetimo turto pasisavinimu, t.y. atsitiktinai iš A. S. įgijęs plastikinį lošimo žetoną Nr. (duomenys neskelbtini) su sąskaitoje buvusiais 47 554 Lt ir žinodamas, kad plastikinio lošimo žetono sąskaitoje esanti pinigų suma tiek A. S., tiek jam pačiam yra svetima, A. S. nurodymu, pateikdamas plastikinį lošimo žetoną Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „N“ (duomenys pakeisti) priklausančių lošimo namų „P. b.“ (duomenys pakeisti) kasose per keliolika kartų išgrynino 44 200 Lt sumą, tokiu būdu pasisavindamas atsitiktinai jam patekusį didelės vertės UAB „N“ (duomenys pakeisti) priklausantį turtą.

Norint pripažinti K. J. kaltu dėl nusikaltimo padarymo, būtina nustatyti aplinkybę, kad jis plastikinį lošimo žetoną iš A. S. įgijo atsitiktinai. Tačiau įvertinus byloje esančius įrodymus, tokios išvados daryti negalima. Šiuo atveju būtina įvertinti tai, kad atsitiktinai asmeniui patekusiu turtu yra laikomas toks svetimas turtas, kuris be kaltininko valios pasireiškimo tampa jo valdomas. Kaip jau buvo minėta, K. J. patvirtino, jog plastikinį lošimo žetoną jam perdavė A. S., K. J. parodymai yra patikimi ir nuoseklūs, todėl byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad A. S. savo valia perdavė K. J. lošimo žetoną, todėl negalima iš esmės priešinga išvada, jog lošimo žetonas pas K. J. atsirado atsitiktinai. Pažymėtina, kad A. S. kaltinime taip pat nurodyta, jog šis plastikinį lošimo žetoną perdavė įkalbėjęs K. J. išgryninti pinigus, t.y. aiškiai matomi A. S. valiniai veiksmai. Esant tokioms aplinkybėms, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad K. J. veiksmuose nėra požymių nusikaltimo, numatyto BK 185 straipsnyje.

Prokuratūros apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad K. J. suprato, jog A. S. atsitiktinai rado plastikinį lošimo žetoną. Be K. J. parodymų byloje nėra jokių duomenų, susijusių su šia aplinkybe. Pats K. J. patvirtino, kad jam iš esmės nebuvo svarbu, kaip pas A. S. atsirado plastikinis lošimo žetonas, nors ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose teigė, manęs, kad A. S. greičiausiai rado žetoną, bet teisiamojo posėdžio metu parodė, kad abejojo dėl to, ar A. S. rado lošimo žetoną, labiau manė, kad žetone yra pervestas neoficialus atlyginimas. Apeliacinio skundo teiginys, kad nesant duomenų, jog K. J. suvokė, kokiu būdu žetone atsirado didelės piniginės lėšos, laikytina, kad jis suvokė, jog plastikinis lošimo žetonas pas A. S. atsirado atsitiktinai, prieštarauja vienam iš pagrindinių baudžiamosios teisės principų in dubio pro reo, kad visos abejonės ir neaiškumai aiškintini kaltinamojo naudai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, A. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas nuosprendis keistinas priimant nuosprendį 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., pagrindu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir to pasėkoje neteisingai paskirtos bausmės. Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

n u s p r e n d ž i a:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendį pakeisti:

A. S., pripažintą kaltu pagal BK 182 str. 2 d., pritaikius BK 54 str. 3 d., nubausti 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę įskaityti A. S. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2007-12-20 iki 2008-02-20, prilyginant vieną laikino sulaikymo (suėmimo) dieną dviejų MGL dydžio baudai.

Vadovaujantis BVK 22 str. 4 d., įpareigoti A. S. sumokėti paskirtą baudą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro Gedgaudo Norkūno apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                            Jūratė Damanskienė

Teisėjai                                                                                         Virginija Švedienė

                   Stasys Punys