Civilinė byla Nr. 2S-148-102/2011

                                                Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

                                                110.1; 122.3               

                                             PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 25 d.

        Panevėžys

            Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Jonaitienės ir Birutės Valiulienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo E. U. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2096-233/2010 pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovui E. U. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,  

n u s t a t ė :

Ieškovas V. A. Rokiškio rajono apylinkės teismui padavė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo E. U. 80 000 Lt negrąžintą skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė atsakovo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

            Rokiškio rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 148 str., 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – nutarė areštuoti atsakovo E. U. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 80 000 Lt sumai, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi  apsunkinti, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovo  E. U. pinigines lėšas bankų atsiskaitomosiose sąskaitose trūkstamai sumai, leidžiant areštuotomis lėšomis atsiskaityti su ieškovu pagal teismui pateiktą ieškinį. Teismas konstatavo, kad pateiktas reikalavimas pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes ir reikalavimo sumą leidžia manyti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti  ar tapti negalimas priimto teismo  sprendimo vykdymas (CPK 144 str.).

            Atskiruoju skundu atsakovas E. U. prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti, ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes su ieškiniu jis nesutinka dėl jo nepagrįstumo. Jokių pinigų iš ieškovo jis nėra gavęs, paskolos rašteliai iš jo buvo išgauti panaudojus psichinę prievartą, todėl ieškovo reikalavimas negali sukelti teisinių pasekmių. Nurodomas aplinkybes patvirtina baudžiamosios bylos duomenys. Vadovaujantis CK  1.91 str., dėl smurto, realaus grasinimo sudarytas sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šia teise jis pasinaudos. Teismas turėjo įvertinti aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus.

Ieškovas pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo atskirąjį skundą atmesti. Ieškinio suma yra didelė, atsakovas apie jo turimą turtą  atskirajame skunde netgi neužsimena, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinio užtikrinimui pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neturėjo pareigos vertinti ieškinio pagrįstumą.

            Atskirasis skundas  netenkinamas.

Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t.y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų ar neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynybos būdai – jos padeda geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą. Taikydamas CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ( fizinio asmens ) 80 000  Lt skolą. Reikalaujama priteisti suma yra didelė.  Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarties motyvuojamoje dalyje padarė išvadą, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo reikalavimų patenkinimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškovo reikalavimas būtų patenkintas.

Apeliantas atskirąjį skundą  grindžia tuo, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes jis pinigų iš ieškovo realiai negavo ir jis pateiks ieškinį dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Tačiau, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia reikalavimų (ieškinio) pagrįstumo klausimo, todėl šie atskirojo skundo argumentai atmetami. Įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo ieškovo reikalavimas būtų atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, atsiradusius dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ( CPK 147 str. 3 d. ).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 337 str. 1 p.,

n u t a r ė :

            Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai:                                                                                    Romualdas Januška

                                                                                                Birutė Jonaitienė

Birutė Valiulienė