Civilinė byla Nr. e2-17467-359/2022

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00802-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 3.1.7.4; 3.2.6.6.1.

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 30 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis,

sekretoriaujant Miglei Tomkutonytei,

dalyvaujant ieškovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos įgaliotam atstovui R. B.,

dalyvaujant atsakovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovei N. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovei Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai, dublike nurodytos aplinkybės

1.                      Kauno apylinkės teisme 2022 m. liepos 19 d. buvo gautas ieškovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinys atsakovei Laisvės atėmimo vietų ligoninei, kuriame prašoma priteisti Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2 420,00 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už prašoma priteisti sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

1.1.       Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodė, jog 2021 m. kovo 12 d. apie 10.50 val. Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VST) pareigūnams vykdant planinį konvojų, išvažiuojant iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidinio kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), ligoninės vartai (vartų dalis), kontroliuojama ir prižiūrima ligoninės darbuotojo J. J. dėl vėjo gūsio trenkėsi į pravažiuojančią VST priklausančią transporto priemonę „Iveco Eurocargo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą VST darbuotojo R. V. ir ją apgadino, taip padarant VST turtinę žalą. Dėl apgadinto automobilio remonto VST patirta materialinė žala – 2 420,00 Eur (autoelektriko darbai, LED žibinto keitimas, el. instaliacijos remontas 200,00 Eur, išorinių paviršių pažeistų vietų paruošimas dažymui ir dažymas 1 200,00 Eur, viršutinio išorinio profilio vietos remontas 300,00 Eur, šoninės sienos izoterminės plokštės remontas 300,00 Eur, PVM 420,00 Eur – viso 2 420,00 Eur.

1.2.       VST siekdama taikiai išspręsti ginčą, kreipėsi į ligoninę, pateikdama žalą patvirtinančius dokumentus, bei ragindama geranoriškai atlyginti patirtą žalą dėl darbuotojo kaltės, tačiau ligoninė, atlikusi tarnybinį patikrinimą dėl įvykio, tai padaryti atsisakė. Įvykį taip pat tyrė ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatas, kuris nepradėjo administracinio nusižengimo bylos teisenos. Nutarimu pasiūlyta VST dėl padarytos žalos atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Aptariamas įvykis yra nufilmuotas ligoninėje esančios vaizdo kameros. Vaizdo įraše matosi kaip ligoninės darbuotojas atrakina ligoninės vidinio kiemo duris ir praleidžia į jį įvažiuoti VST automobilį, kad šis ten galėtų apsisukti ir po to išvykti iš ligoninės teritorijos. Ligoninės darbuotojas prilaikė tik vieną vartų dalį, kitos vartų dalies neužfiksavo, nesiėmė priemonių tam, kad ji būtų stabili ir nejudėtų, elgėsi nerūpestingai ir dėl tokio jo elgesio VST automobiliui apsisukus vidiniame kieme bei važiuojant pro vartus dėl vėjo gūsio, viena vartų dalis trenkėsi į automobilį bei jį apgadino.

1.3.       Akivaizdu, kad VST darbuotojas, važiuodamas pro ligoninės darbuotojo atrakintus ir kontroliuojamus vartus visiškai pasitikėjo, kad pravažiavimas pro vartus bus saugus, nes ligoninės darbuotojas vartus atrakino ir kontroliavo (prižiūrėjo), tačiau pastarasis elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, vartų tinkamai neprižiūrėjo (neteisėti veiksmai), o tokio jo elgesio pasekmė (priežastinis ryšys) – apgadintas VST automobilis bei patirta materialinė žala.

1.4.       Ieškovas dublike, nurodė, kad atsiliepime akcentuojama tai, kad VST darbuotojui (automobilio vairuotojui) kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui tenka atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio (transporto priemonės) veiklą, tačiau nenurodoma, kam ir kokią žalą šis didesnio pavojaus šaltinis padarė. Šiame kontekste pažymėtina, kad aptariamą įvykį tyrė kompetetingos institucijos (policijos) pareigūnas ir priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos. Nutarime, be kita ko, konstatuota, kad VST automobilio vairuotojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų „nes neturėjo galimybės iškilus grėsmei eismo saugumui, jos išvengti“. VST toliau laikosi pozicijos, kad atsakomybė už ligoninės teritorijoje esančių vartų tinkamą veikimą ir saugumą tenka atsakovui, t. y. atidariusiam vartus bei juos kontroliavusiam darbuotojui. Byloje esančiame vaizdo įraše aiškiai matosi kaip ligoninės darbuotojas atidaro vartus, praleidžia VST automobilį ir fiksuoja tik vieną vartų dalį, pravažiavusio automobilio vairuotojas negali matyti kokius veiksmus jam pravažiavus atlieka ligoninės darbuotojas, jis pagrįstai juo pasitiki ir ta aplinkybė, kad jis valdo didesnio pavojaus šaltinį niekaip nėra susijusi su patirta žala, arba kitaip tariant, didesnio pavojaus šaltinio kaip objekto dalyvavimas šiame įvykyje nėra priežastiniame ryšyje su VST patirta žala, ji atsirado dėl ligoninės darbuotojo neteisėtų, kaltų veiksmų.

II. Atsiliepimo į ieškinį, tripliko argumentai.

2.                      Atsakovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė pateikė atsiliepimą į ieškinį byloje, kuriame prašo atmesti ieškovės ieškinį. Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjamu atveju 2021 m. gruodžio 28 d. Ligoninės saugumo valdymo skyriaus pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie peržiūrėtą vaizdo įrašą, yra nurodoma, kad Ligoninės vidinio kiemo vaizdo stebėjimo kameros išsaugotas įvykio aplinkybių vaizdo įrašas, kuriame matoma kaip 10.40 val. įstaigos kieme stovi dvi transporto priemonės tai yra VST priklausanti transporto priemonė „Iveco“ ir Kalėjimų departamentui priklausantis konvojavimo automobilis „FIAT“. Iš abiejų transporto priemonių išlipę pristatyti asmenys kartu su pareigūnais ir savo asmeniniais daiktais keliauja į konvojaus priėmimo patalpas. 10.41 val. konvojavimo automobilis „FIAT“ pajuda atbuline eiga, ir apsisukęs išvažiuoja iš įstaigos. Tuo tarpu į VST priklausančią transporto priemonę „Iveco“ sulipa konvojaus pareigūnai. Ligoninės Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas J. J. prieina prie konvojaus „Iveco“ automobilio. Atsidaro vairuotojo kabinos keleivio durelės ir po kelių sekundžių sv. jaun. spec. J. J. prieina prie vartų, kurie skiria vidinį konvojaus priėmimo kiemą ir gyvenamą zonas ir juos atrakinęs atidaro. Atidarius vartus 10.43 val. transporto priemonė „Iveco Eurocargo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuoja. Vartai lieka pilnai atidaryti. 10.44 val. matoma kaip minėta transporto priemonė „Iveco“ apsisukusi grįžta į konvojaus priėmimo kiemą. Įraše matoma, kai priartėjus transporto priemonei prie vartų, viena vartų pusė pradeda užsidarinėti, tačiau sparčiai judantis konvojaus automobilis nenustojąs toliau važiuoti važiuoja per vartus. Viena vartų dalis trenkiasi į konvojaus dešinį šoną. Po susidūrimo su vartais, konvojaus transporto priemonė sustoja, tik prie sekančių vartų. Pateiktoje dokumentinėje medžiagoje dėl Ligoninės teritorijoje įvykusio įvykio 2021 m. kovo 12 d., 10.50 val., kuriame dalyvavo VST priklausanti transporto priemonė „Iveco Eurocargo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra aiškiai ir neginčijamai nustatyta kas kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, deklaracija supildyta paviršutiniškai, nesilaikant visų reikalavimų. Deklaracijos antra kopija atsakovei pateikta nebuvo.  

2.1.       Transporto priemonė „Iveco Eurocargo“ vairuotojas naudoja pavojingą objektą arba vykdo tokio pavojingumo veiklą, kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti – tai yra laikoma didesnio pavojaus šaltiniu. Vairuotojas privalėjo laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų elgiantis maksimaliai saugiai, vertinti asmeniškai visas galimas rizikas ir numatyti galimus pavojus transporto priemonei judant nenustatytu maršrutu. Vairuojant transporto priemonę bei judant pro atvirus vartus į Ligoninės teritoriją, vairuotojas turėjo įvertinti, kad vartus atidaręs pareigūnas, fiziškai fiksuoja tik vieną vartų dalį (dešinę), kairioji yra tik atverta ir tikimybė, kad ši vartų dalis, dėl nenumatytų aplinkybių, gali kelti rūpesčių, išlieka. Iš pareigūno vairavusio transporto priemonę pateikto 2021 m. gruodžio 22 d. atsakymo dėl maršrutų konvojuojant konvojuojamuosius – „Judėjimas paskirties punkte nėra reglamentuotas“. Vadinasi, vairuotojas judėdamas į Ligoninės teritoriją prisiėmė asmeninę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio (transporto priemonės) valdomą ar jo vykdomą veiklą, kuri kelia didesnį, nei įprastą, pavojų aplinkiniams.

2.2.       Atsakovas pateiktame triplike, nurodė, kad VST vairuotojas, kaip didesnio pavojaus šaltinis, turėjo numatyti galimas pasekmes ir atitinkamai veikti, t. y. sustoti, o ne sparčiai judėti. VST darbuotojas būdamas atsakingas už didesnio pavojaus šaltinį ir netinkamai veikdamas sudarė sąlygas žalai kilti ir prisidėjo prie žalos atsiradimo, kurią nagrinėjamu atveju ieškovas kildina ir taiko atsakovei, nors iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad ieškovo netinkami ir neatsakingi veiksmai sudarė prielaidą kilti žalai. Ligoninė nesutinka su VST nuomone, kad ne laiku pateikta ir paviršutiniškai užpildyta eismo įvykio deklaracija bei nesant reglamentavimo dėl VST transporto priemonės judėjimo paskirties (Ligoninės) teritorijoje yra nereikšmingi, sprendžiant Ligoninės atsakomybės už neva VST padarytą žalą.

2.3.       Ne laiku pateikta ir paviršutiniškai užpildyta eismo įvykio deklaracija negali būti laikoma objektyvia ir teisinga, juo labiau tokia, kuri nagrinėjamu atveju patvirtintų Ligoninės darbuotojo neteisėtus ir kaltus veiksmus ir atsiradusias pasekmes. Be to, aptariamą įvykį tyrė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresnysis tyrėjas ir priėmė nutarimą remdamasis tik nurodyto eismo įvykio dalyvių užpildyta eismo įvykio deklaracija ir paaiškinimais bei transporto priemonės sugadinimų apžiūra, bet neturėjo galimybės atlikti išsamios eismo įvykio vietos apžiūros iš karto po eismo įvykio, kurios metu būtų tiksliai ir kvalifikuotai užfiksuoti duomenys, reikalingi teisingoms išvadoms prieiti. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresnysis tyrėjas analizavo tik transporto priemonės sugadinimus, paliktus pėdsakus ir abiejų eismo įvykių dalyvių nurodytas aplinkybes.

2.4.       Ieškovė nepateikė jokių neabejotinų ir aiškių argumentų, kurie patvirtintų Ligoninės darbuotojo kaltę, o tik deklaratyviai konstatuoja atsakovo kaltę. Atsižvelgiant į tai, kad nėra aiškios įvykio aplinkybės, o atsakovui nustačius ir įvertinus, kad nėra užfiksuotos įvykio aplinkybės leidžiančios nustatyti tikslias faktines aplinkybes ir padarytą žalą, šioje situacijoje nėra aišku kokia konkreti žala atsidaro ir kas ją lėmė, todėl nenustačius priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų, negalima teigti, kad Ligoninės darbuotojui kyla civilinė atsakomybė.

2.5.       Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo atliekamas tyrimas, dėl įvykusio eismo įvykio ir į kurio komisijos sudėtį buvo kviečiamas ir VST atstovas, tačiau šis atsisakė teikti savo atstovą, kas Ligoninės vertinama kritiškai. Taip pat, paminėtina, kad Ligoninė apie Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate atliekamą tyrimą nebuvo informuota ir galimybės dalyvauti minėtame tyrime bei apie jame priimtą sprendimą informacijos neturėjo, ko pasėkoje, ginčyti priimtą nutarimą, dėl objektyvių priežasčių, neturėjo galimybių.

I. Š. paaiškinimai teismo posėdžio metu

3.                      Teismo posėdžio metu, ieškovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas R. B., nurodė, kad ieškovės darbuotojas vairavo automobilį. Vairuotojo veiksmų tarnybinis patikrinimas nebuvo atliktas. Ne automobilis atsitrenkė į vartus, bet vartai atsitrenkė į automobilį, kai vartai veriasi sukamuoju judesiu ir tai yra periferinėje vairuotojo regėjimo lauko dalyje. Vartų dalis nebuvo užfiksuota. Nėra žinoma, dėl ko užsivėrinėjo vartai. Po incidento automobilis buvo defektuotas, grįžus iš konvojavimo jau Vilniuje. Fiksacija buvo pateikta atsakovui, kuri buvo atlikta iš karto grįžus po įvykio, tą pačią dieną.  

4.                      Teismo posėdžio metu, atsakovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovė N. L., nurodė, jog laikosi atsiliepime išdėstytų argumentų su ieškiniu nesutinka. Filmuotoje medžiagoje, matyti, kad vairuotojas nesilaiko saugaus eismo greičio, t. y. vartams užsiveriant padidina greitį, ko pasėkoje yra apgadinama transporto priemonė. Netinkamai užpildyta eismo įvykio deklaracija, dėl ko nėra aiškios įvykio aplinkybės, leidžiančios nustatyti tikslias faktines aplinkybes ir padarytą žalą. Darbuotojas laikė vieną vartų pusę, kitą paveikė vėjo gūsis. Jei būtų fiksuota, tikimybė būtų mažesnė, tačiau niekas to negarantuoja. Mano, jog atsakomybė kyla ir ieškovo pusėje. Nesutinka, kad atsakovės kaltė. Ant tų vartų, kitoje pusėje, fiksatoriaus nėra. Iš pasakojimų diena buvo vėjuota. Nėra aišku, kokio dydžio žala, nes ji nebuvo fiksuota eismo įvykio metu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas iš dalies.

V. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų  

5.                      Civilinėje teisėje didesnio pavojaus šaltinis suprantamas kaip asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kuri kelia didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad dėl tam tikro objekto ar veiklos, kaip keliančių didesnį pavojų aplinkiniams, pobūdžio sprendžiama pagal šiuos kriterijus: 1) itin didelę žalos atsiradimo riziką; 2) negalėjimą jos pašalinti atsargumo priemonėmis (2012 m. vasario 13 d. nutartis Nr. 3K-3-13/2012). CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, inter alia pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas. Didesnio pavojaus šaltinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, inter alia rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys. Reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėtų būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti. 

6.                      Iš byloje pateikto 2021 m. kovo 12 d. V.T.LTN. R. V. PTPV STC 2B specialisto tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio, matyti, kad vykdydamas tarnybą vairuotojo – konvojuotojo pareigose, tarnybine transporto priemone „Iveco Eurocargo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apie 10 val. 50 min., išvažiuojant iš laisvės atėmimo vietų ligoninės vidinio kiemo (esančio (duomenys neskelbtini)), vėjo gūsis pastūmė vartų dešinės pusės dalį, kuri trenkėsi į pravažiuojančio automobilio dešinį šoną ir jį apgadino. Nurodyta, kad eismo įvykio metu pažeistas tarnybinės transporto priemonės dešinysis šonas, sugadintas galinis dešinės pusės švyturėlis, užpildyta įvykio deklaracija (e. b. l. 4).

7.                      Iš 2021 m. lapkričio 9 d. Viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos raginimo atlyginti žalą, matyti, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl 2 420,00 Eur žalos atlyginimo, pagal 2021 m. rugsėjo 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija KEB Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5).
Byloje pateikta 2021 m. kovo 12 d. eismo įvykio deklaracija, kuri užpildyta ieškovės vairuotojo (e. b. l. 6). Iš pateiktos 2021 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros Serija KEB Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad buvo atliekami autoelektriko darbai, keičiamas LED žibintas ir elektros instaliacijos remontas (200 Eur), pažeistų vietų dažymas (1 200,00 Eur), profilio vietos remontas (300,00 Eur) ir šoninės sienos izoterminės plokštės remontas (300,00 Eur), o taip pat ir PVM 420,00 Eur, iš viso 2 420,00 Eur darbų vertė (e. b. l. 7).

8.                      Iš byloje pateikiamų nuotraukų, matyti, automobiliui padaryti apgadinimai (e. b. l. 17). Iš V. T. LTN R. V. PTPV STC 2B Specialisto, 2021 m. gruodžio 22 d. paaiškinimo dėl eismo įvykio, matyti, kad atvykus į atsakovės teritoriją, įvažiuota į ją priekiu. Kieme buvo sukastos sniego krūvos, kurios trukdė transporto priemonei dėl jos gabaritų apsisukti, todėl budintis ligoninės pareigūnas priėmė sprendimą atidaryti vartus, vedančius už priėmimo skyriaus ribų į įstaigos teritoriją, kurioje yra pakankamai vietos sunkiasvorės transporto priemonės apsisukimui, kadangi atbuline eiga išvažiuoti iš įstaigos teritorijos saugiai nėra įmanoma. Nurodyta, jog konvojavimas vykdytas pagal iš anksto nustatytą maršrutą, nepažeidžiant konvojavimo taisyklių. Tarnybinė transporto priemonė pagal galiojančius įstatymus yra apdrausta vairuotojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Po smūgio nedelsiant pradėjo stabdyti tokiu stabdymo būdu, kad nesukeltų pavojaus pareigūnams ir konvojuojamiesiems. Vykdant tarnyba nebuvo pažeistas konvojaus maršrutas, judėjimas paskirties punkte nėra reglamentuotas (e. b. l. 21). Byloje taip pat pateikta Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus sudarytos komisijos tarnybinio tyrimo išvada, kurioje nurodyta, kad eismo įvykio ligoninėje metu, nebuvo nustatytas kaltininkas, neįvertinta tiksli transporto priemonei padaryta įvykio metu žala, todėl raginimo atlyginti patirtą žalą, nėra galimybės įvykdyti. (e. b. l. 24-29).

9.                      Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK 2022 m. birželio 16 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, kuriame nurodė, kad nėra jokių objektyvių duomenų apie esantį administracinį nusižengimą ir tarp šalių yra kilę civiliniai teisiniai santykiai, dėl padarytos žalos atlyginimo, dėl to įstatymas numato šalims civilinio proceso tvarka kreiptis į teismą (e. b. l. 33). Iš byloje pateikto vaizdo įrašo, matyti, kad ligoninės darbuotojas atidaro vartus į ligoninės teritoriją ir prilaiko vieną vartų pusę. Automobiliui įvažiavus į ligoninės teritoriją, kad galėtų apsisukti, matyti, kaip viena, neprilaikoma vartų pusė svyruoja. Prieš automobiliui kretant vartų liniją, matyti, jog vartai veikiami jėgos užsidarinėja ir trenkiasi į konvojaus automobilį (e. b. l. 38).

10.                      Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Civilinio kodekso 6.264 straipsnio 1 dalis numato, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.

11.                      Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, jog atsakovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojui 2021 m. kovo 12 d. atliekant darbo funkcijas, t. y. saugomame objekte atidarius įvažiavimo į Laisvės atėmimo ligoninę, vartus, įvyko įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieškovės tarnybinė transporto priemonė „Iveco Eurocargo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. apie 10 val. 50 min., išvažiuojant iš laisvės atėmimo vietų ligoninės vidinio kiemo (esančio (duomenys neskelbtini)), vėjo gūsis galimai pastūmė vartų dešinės pusės dalį, kuri trenkėsi į pravažiuojančio automobilio dešinį šoną ir jį apgadino. Ieškovė nustatė, jog padarytos žalos dydis atlikus remontą sudaro 2 420,00 Eur. Iš vaizdo medžiagos, matyti, jog vartai trenkiasi į konvojaus automobilį ir braukia per galinę automobilio šono dalį. Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, jos sugadinimų mastą. Ir nors atsakovė kvestionuoja aplinkybę, jog minėti apgadinimai galėjo atsirasti vėliau, jog eismo įvykio deklaracija nebuvo užpildyta tinkamai, tačiau atsižvelgiant į tai, jog dėl minėto įvykio nebuvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, į tai jog konvojaus automobilis yra specialusis transportas, skirtas pervežti nuteistuosius ar kaltinamuosius, važiuojantis pagal griežtai nustatytą maršrutą, taip pat į aplinkybę, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog kontaktas tarp vartų ir automobilio buvo, braukiant per automobilio šoną, akivaizdu, jog žala automobiliui buvo padaryta. Vien ta atsakovės nurodoma aplinkybė, kad šioje situacijoje nėra aišku kokia konkreti žala atsidaro ir kas ją lėmė, taip pat tai, kad nenustačius priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų, negalima teigti, kad atsakovui kyla civilinė atsakomybė, nesudaro pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog žala kilo vartams kontaktavus su automobiliu. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2 420,00 Eur žalos dydis yra įrodytas.

12.                      Byloje pateiktų įrodymų visuma (įvykio vaizdo įrašas iš stebėjimo kameros, automobilio vairuotojo tarnybinis pranešimas, jo paaiškinimai, administracinio nusižengimo teisenos nutarimas ir kt.) sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovės darbuotojas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, atlikdamas savo darbines funkcijas, pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai, neužfiksavo kitos vartų dalies, kas lėmė, jog galimai paveikta vėjo gūsio, vartų dalis kliudė konvojaus automobilį. Kaip paaiškino atsakovės atstovė  atsakovės darbuotojas laikė vieną vartų pusę, kitą paveikė vėjo gūsis. Jei vartai būtų užfiksuoti, tikimybė būtų mažesnė, tačiau niekas to negarantuoja. Pažymėtina, jog atsakovės atstovė nurodė, jog toje vartų pusėje fiksatoriaus nėra, tačiau tai tik patvirtina aplinkybę, jog atsakovės darbuotojas galėjo numatyti, jog vartai gali užsiverti.

13.                      Kita vertus, iš byloje pateikto vaizdo įrašo apie 2021 m. kovo 12 d. įvykį, turinio matyti, jog paties darbuotojo galimybė užtikrinti abiejų vartų dalių saugumą, nesant fiksatoriaus buvo neįgyvendinama. Vaizdo įraše matyti, jog už aikštelės ribų kelio danga buvo šlapia, blizgėjo. Vaizdo medžiaga patvirtina, jog vartai užsidarinėjo, automobiliui dar jų nekirtus, o pats automobilis vartus pravažiuoja neprotingu greičiu. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ir automobilio vairuotojas, važiuodamas pro vartus nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, juolab, jog eismo sąlygos nebuvo palankios (ūkanota diena, šlapia kelio danga) (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Didesnio pavojaus šaltinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2014).

14.                      Ieškovės argumentai, be kita ko nustatyti ir Administracinio nusižengimo teisenos nutarime, nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, jog vairuotojas nepažeidė KET „nes neturėjo galimybės iškilus grėsmei eismo saugumui, jos išvengti“, byloje nustatytų aplinkybių kontekste vertintinas kritiškai (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Iš byloje pateikto nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos turinio nėra aišku, kokias aplinkybes vertino tyrimą atlikę pareigūnai, vertindami automobilio vairuotojo veiksmus, byloje nėra duomenų, jog buvo nustatytas automobilio greitis ar kitos aplinkybės. Iš nutarimo turinio matyti, jog buvo vertinta aplinkybė, jog transporto priemonę apgadino nuo vėjo gūsio užsidarę vartai, kas buvo laikyta nenugalima jėga. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad kitoje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškovės vairuotojas važiuodamas pro vartus ir valdydamas didesnio pavojaus šaltinį, automobilį, nebuvo pakankamai atidus, nenumatė, jog neprilaikomi vartai, gali nuo vėjo užsidaryti, važiavo neatsargiai, vizualiai per dideliu greičiu, prisidėjo prie žalos kilimo savo veiksmais. Pažymėtina ir tai, jog iš vaizdo įrašo matyti, kad vartų dalis užsivėrinėti pradėjo dar nekirtus vartų ribos, todėl vairuotojas galėjo ir privalėjo įvertinti tai, jog vartai užsidaro ir nevažiuoti pro vartus, neįsitikinus, kad tą daryti yra saugu.

15.                      Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalis numato, jog kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Tai yra bendroji norma, taikoma visais žalos atlyginimo atvejais, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad protingo, rūpestingo ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems asmenims, įskaitant ir potencialų nukentėjusįjį, taigi tuo atveju, kai žalos atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti žalą padariusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog dėl įvykio bei jo metu padarytos žalos dydžio savo nepakankamai rūpestingais ir atidžiais veiksmais prisidėjo ir nukentėjęs asmuo, kaip padidinto šaltinio valdytojas, kas sudaro pagrindą mažinti dėl įvykio sukeltos atlygintinos žalos dydį (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

16.                      Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Be to, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

17.                      Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis, pripažintina, jog byloje buvo nustatytos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Bylos duomenimis, ieškovei ieškovės žalą sudaro 2 420,00 Eur. Byloje nustatytos aplinkybės, jog atsiradusiai žalai įtakos turėjo ir nukentėjusio asmens nepakankamai rūpestingas ir atidus elgesys, nukentėjęs asmuo buvo padidinto šaltinio valdytojas, todėl byloje yra nustatyti pagrindai padarytos žalos dydžiui sumažinti. Įvertinus aplinkybę, jog dėl atsiradusios žalos vienodai tyra kaltos abi šalys, teismo vertinimu, iš atsakovės ieškovei priteistina pusė patirtos žalos – 1 210,00 Eur (Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis) ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis).

18.                      Nagrinėjamu atveju, byloje šalys bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, todėl jos nepriteistinos. Kadangi abi šalys yra valstybės institucijos ir yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, šias išlaidas valstybė atlygina iš biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 99, 259, 263-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį tenkinti iš dalies. 

Priteisti Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 300666165, iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės, juridinio asmens kodas 302561280, 1 210,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų 00 ct) žalą, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (1 210,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.        

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas                                                Gintautas Kaulakis