Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1829-1072/2018

                Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00201-2018-4

                                                        Procesinio sprendimo kategorija 1.2.1; 1.4.1; 16.9.6; 21.9.10

 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2018 m. spalio 11 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,

sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M.,

gynėjui advokatui Valdui Kersnauskui,

išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, baustas administracine tvarka, neteistas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 7 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

A. M. 2018 m. rugsėjo 18 d., 20 val. 20 min., vairavo automobilį Nissan Terrano, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas galimai neblaivus, atsisakė tikrintis neblaivumą, nors pats neneigė fakto, kad buvo vartojęs alkoholinius gėrimus.

Teisme A. M. parodė, kad su padarytu pažeidimu sutinka, dėl jo gailisi. Nurodė, kad įvykio dieną su draugu vartojo alkoholį, planavo likti pas draugą nakvoti, bet jam paskambino tėvas ir pasakė, kad pasijuto blogai, išėjęs iš namų į sodą, negali sugrįžti. A. M. parodė, kad jis nieko nelaukęs važiavo pas tėvą, kuris gyvena nuo jo draugo namų apie trijų kilometrų atstumu. Brolis L. M., su kuriuo kartu gyvena, negalėjo nuvykti pas tėvą, nes gulėjo ligoninėje, kadangi serga onkologine liga. Bevažiuojant A. M. matė priešinga eismo kryptimi judantį traktorių, bet tik atsitrenkęs į jį suprato, jog šis važiuoja su padargais, kurie nebuvo paženklinti atšvaitais. Traktoriaus vairuotojui siūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau šis nesutiko, kvietė pareigūnus, todėl išvadino jį „stukačiumi“. Policijos pareigūnai nustatė, kad dėl eismo įvykio kaltas traktorių vairavęs asmuo, o ne jis. A. M. nurodė, kad po eismo įvykio atsisakė pasirašyti policijos pareigūnų pateiktuose dokumentuose, nes dėl įvykio nesijautė kaltas: „atsisakiau pasirašyti, nes nežinau, ką ten man siūlė pasirašyti, man tokia pirma situacija su protokolu dėl eismo įvykio“. A. M. pažymėjo, kad nors ir vartojo alkoholį, tačiau nesijautė girtas, juolab nemanė, kad galėtų viršyti leistiną neblaivumo normą, be to, skubėjo į pagalbą sunkiai sergančiam tėčiui. Dėl atsisakymo pasitikrinti blaivumą parodė: „nemačiau reikalo pasitikrinti blaivumą, buvo net pikta, kad ne aš situacijos kaltininkas, bet važiavau išgėręs, važiavau savo reikalais. Buvau susinervavęs dėl skambučio iš tėvo.“ Tėvas R. M. yra neįgalus, serga vėžiu, išsiskyręs, gyvena vienas. Jis (A. M.) gyvena su broliu, dirba vairuotoju-ekspeditoriumi. 2018 m. liepos mėnesio pabaigoje nutraukė darbo santykius, nes brolis dėl onkologinės ligos vyko daryti tyrimų, tėvas taip pat onkologinis ligonis, todėl planavo porą mėnesių pabūti su šeima, padėti jiems. Sutarė su darbdaviu, kad po poros mėnesių grįš į darbą. Tėvas buityje apsitvarko, tačiau vandens, malkų, į parduotuvę nenueina.

Be A. M. prisipažinimo, jo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje, patvirtina administracinio nusižengimo byloje esanti rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 17 d., 20 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), kelyje turinčiame po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, tamsiu paros metu A. M. vairuodamas automobilį Nissan Terrano, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas galimai neblaivus, t. y. iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, atsisakė pasitikrinti neblaivumą, nors neneigė fakto, kad yra vartojęs alkoholinius gėrimus, susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu traktoriumi Valtra 161C, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo paženklintas kaip numato Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), kurio plotis buvo didesnis nei 2,60 m, t. y. traktorius buvo užėmęs abi eismo juostas (b. l. 1); tarnybinis pranešimas, iš kurio nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 17 d., apie 20 val. 27 min., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) susidūrė pranešėjo traktorius Valtra 161C, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilis Nissan Terrano, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą ir pradėjus bendrauti su eismo įvykio dalyviais, paaiškėjo, kad automobilio Nissan Terrano, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas (kaip nustatyta A. M.) galimai neblaivus, t. y. nerišliai kalbėjo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, paklausus minėto asmens, ar sutinka pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, pastarasis kategoriškai atsisakė, taip pat atsisakė vykti į ligoninę kraujo pridavimui, bet neneigė, jog yra vartojęs alkoholio. Kadangi automobilio Nissan Terrano, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. M. elgėsi agresyviai ir neadekvačiai, buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatą (b. l. 2); kita bylos medžiaga.

A. M. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis traukiamas administracinėn atsakomybėn už ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (b. l. 1).

Įvertinus byloje esančią medžiagą, nustatyta, kad A. M. pažeidė KET 14 punktą, pagal kurį draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu asmenims, taip pat 17 punktą, pagal kurį policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, A. M. veiksmai, kai jis vairavo transporto priemonę, būdamas akivaizdžiai neblaivus, tačiau po eismo įvykio, dėl kurio, kaip vėliau nustatyta, kaltas S. P. ir kuris nubaustas administracine tvarka jam surašant administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ROIK: 18091715435, atsisakė pasitikrinti neblaivumą, teisingai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, kuri užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 eurų iki 2 000 eurų.

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažymėta, kad padarytas tyčinis administracinis nusižengimas, veika yra baigta. A. M. ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 5-8), kas neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. A. M. prisipažino padaręs nusižengimą, teismo posėdžio metu parodė, kad gailisi. Teismas atkreipia dėmesį, jog kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl teisės pažeidimo, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, dėjimas pastangų teisėsaugos institucijoms aiškintis bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Įvertinęs A. M. veiksmus surašant administracinį protokolą, tiriant eismo įvykio aplinkybes, parodymus teismo posėdžio metu, teismas konstatuoja, kad nors A. M. prisipažino esąs kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, tačiau jo elgesys nerodo nuoširdaus gailėjimosi. A. M. stengėsi sumenkinti savo veiksmus, teigė, kad nesitikrino neblaivumo ne todėl, kad siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, o todėl, kad buvo nedaug išgėręs, tik 150 ml degtinės, nesijautė girtas, važiavo tik tris kilometrus į pagalbą sergančiam tėvui, nematė reikalo tikrintis neblaivumą, būdamas nekaltas dėl eismo įvykio, kadangi dėl minėto eismo įvykio kaltu pripažintas S. P.. Teismas atkreipia dėmesį, kad A. M. nebendradarbiavo su policijos pareigūnais, atsisakė pasirašyti ant eismo įvykio schemos, protokolo, aiškindamas, kad protokolo jam nedavė pasirašyti, o ant schemos nepasirašė, nes nežino, ką jam siūlė pasirašyti. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. turi vidurinį išsilavinimą ir, kaip teigia, nesijautė girtas, teismas vertina, kad jis turėjo gebėti perskaityti duodamus pasirašyti dokumentus. Byloje atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Teismas taip pat atsižvelgia į prieštaravimus tarp A. M. parodymų teismo posėdžio metu bei pateiktų dokumentų. A. M. aiškindamas savo motyvus važiuoti girtam pas, jo parodymais, staiga blogai pasijutusį tėvą, parodė, jog tuo metu brolis gulėjo ligoninėje ir negalėjo padėti tėvui. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog byloje pateikti duomenys, kad L. M. atlikta ligoninėje krūtinės ląstos rentgenograma 2018 m. liepos 19 d. (b. l. 34), be to pats A. M. parodė, kad tyrimas atliktas tik tą dieną be gulėjimo ligoninėje, o administracinis nusižengimas padarytas 2018 m. rugsėjo 17 d. Tuo tarpu ligoninėje brolis gulėjo 2017 m. skirtingais laikotarpiais (b. l. 27-33).

Teismui A. M. pateikė charakteristiką, iš kurios nustatyta, kad A. M. bendrovėje (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. liepos 19 d. vairuotojo pareigose. Darbuotojas, t. y. A. M., buvo drausmingas, punktualus, gerai, kokybiškai ir sąžiningai atliekantis pavestus darbus, nuo darbo bendrovėje pradžios nebuvo padaręs jokių darbo drausmės pažeidimų, jam nebuvo taikytos jokios drausminės nuobaudos, todėl jis charakterizuojamas teigiamai (b. l. 11, 14-15). Be to, bendrovės direktorius nurodė, kad sutarė su A. M., jog pastarasis, atlikęs paskirtą nuobaudą, grįš į bendrovę toliau tęsti darbinių santykių (b. l. 11). Šiomis aplinkybėmis A. M. grindė prašymą sušvelninti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei paskirti mažesnę administracinę nuobaudą. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu A. M. galima būtų skirti švelnesnę nei ANK 422 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra, todėl A. M. skirtina bauda, lygi ANK 422 straipsnio 7 dalies sankcijoje nustatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkiui.

Vadovaujantis ANK 422 straipsnio 9 dalimi, už 422 straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki ketverių metų. Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad už padarytą administracinį nusižengimą A. M. skirtina administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – trumpesniam laikotarpiui, nei ANK 422 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas minimalaus ir maksimalaus teisės vairuoti atėmimo laikotarpių vidurkis.  

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 675 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Pripažinti A. M. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 1500,00 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 9 dalimi, paskirti A. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 682 straipsnio 1 dalimi teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą. Pagal ANK 682 straipsnio 2 dalį asmuo, kuriam paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nutarimo įsiteisėjimo dieną, o kai teisė vairuoti transporto priemones atimama dėl vairavimo, kai tai darė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, dėl vengimo pasitikrinti neblaivumą, apsvaigimą dėl alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo po veikos padarymo ar iki jos aplinkybių nustatymo, – nutarimo atimti šią teisę priėmimo dieną (jei vairuotojo pažymėjimas nebuvo paimtas šio kodekso 602 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka) privalo institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, o kai nutarimas priimtas ne teismo tvarka, – nutarimą priėmusiai institucijai pateikti vairuotojo pažymėjimą, kuris perduodamas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai. Pagal ANK 682 straipsnio 3 dalį jeigu vairuotojas, iš kurio atimta teisė vairuoti transporto priemones, šio straipsnio 2 dalyje nustatytu laiku vairuotojo pažymėjimo nepateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytai institucijai, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pratęsiamas tiek, kiek laiko nebuvo pateiktas vairuotojo pažymėjimas.

Išaiškinti pažeidėjui A. M., kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18091716078 ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos ANK 676 straipsnio 1 dalis). 

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 654 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė