Civilinė byla Nr. e2-482-798/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02017-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,ULMA CONSTRUCCION BALTIC“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. eB2-1670-866/2017 pagal kreditorių R. U., N. V. ir uždarosios akcinės bendrovės MAZURO AD skundą dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ 2017 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi iškelta atsakovės UAB ,,Architelio statyba“ (toliau ir – bendrovė) bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB ,,DRAUGO PETYS“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 13 d.
2. Kreditoriai R. U., N. V. ir UAB MAZURO AD 2017 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti BUAB ,,Architelio statyba“ 2017 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimą penktuoju darbotvarkės klausimu ,,Dėl kreditorių komiteto narių išrinkimo“.
3. Kreditoriai reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti BUAB ,,Architelio statyba“ kreditorių komitetui rinktis į posėdžius ir priimti nutarimus, kol nebus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl BUAB ,,Architelio statyba“ kreditorių komiteto teisėtumo. Nurodė, kad skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad R. R., kaip darbuotojų atstovė bendrovės kreditorių komitete, išrinkta neteisėtai, todėl skundas yra tikėtinai pagrįstas, egzistuoja kreditoriams palankaus teismo sprendimo tikimybė. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Patenkinus skundą ir teismui konstatavus, kad kreditorių komitetas sudarytas neteisėtai, kiltų klausimas dėl kreditorių komiteto priimtų nutarimų teisėtumo, todėl tai lemtų tolesnių teisinių ginčų dėl padarytos žalos atlyginimo atsiradimą.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi kreditorių R. U., N. V. ir UAB MAZURO AD prašymą tenkino ir skundo reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovės BUAB „Architelio statyba“ kreditorių komitetui, išrinktam 2017 m. lapkričio 20 d. BUAB „Architelio statyba“ kreditorių susirinkime, rinktis į posėdžius ir priimti nutarimus, kol nebus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl BUAB „Architelio statyba“ kreditorių komiteto teisėtumo.
5. Teismas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į skundo dalyką, kuris susijęs su sprendimais dėl bankrutuojančio juridinio asmens finansinių ir kitų klausimų priėmimu, taip pat remiantis teismų praktika, šiuo atveju tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas pažymėjo, kad pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 1-10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).
7. Teismas sprendė, kad šiuo atveju yra aktualios prevencinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą bei užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 12 punktas).

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Pareiškėja UAB ,,ULMA CONSTRUCCION BALTIC“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditorių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kreditorių reikalavimas panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą nėra tikėtinai pagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 25 straipsnio 1 dalį į kreditorių komitetą privalo būti išrinktas darbuotojų interesus atstovaujantis asmuo. Raštu už R. R. kandidatūrą, pateiktą UAB „DRAUGO PETYS“ pasiūlyme, balsavo kreditoriai, turintys 38,9109 % visų patvirtintų finansinių reikalavimų. Susirinkimo metu už R. R., kaip darbuotojų atstovės kreditorių komitete, kandidatūrą balsavo 20,2336 % visų finansinių reikalavimų turintys kreditoriai. Iš viso už R. R. kandidatūrą balsavo BUAB „Architelio statyba“ kreditoriai, turintys 59,1445 % visų kreditorinių reikalavimų.  Kreditoriai nepateikė jokių pastabų ar alternatyvių siūlymų, taigi dėl konkretaus darbuotojų atstovo kandidatūros palaikymą išreiškė dauguma kreditorių, įskaitant ir darbuotojus, todėl nėra pagrindo teigti, jog į BUAB „Architelio statyba“ kreditorių komitetą R. R. buvo išrinkta neteisėtai.
2. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas, uždraudžiant rinktis išrinktam BUAB „Architelio statyba“ kreditorių komitetui bei priimti sprendimus prieštarauja bankroto proceso operatyvumo principui. Pritaikius šias priemones nėra užkertamas kelias žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. BUAB „Architelio statyba“ kreditorių komiteto darbo reglamento 2.1 papunktyje nustatyta, jog kreditorių komiteto nutarimai yra teisėti, jeigu jo posėdžiuose dalyvauja daugiau kaip pusė narių. Kreditoriai šiuo atveju ginčija tik vieno iš devynių bendrovės kreditorių komiteto narių išrinkimą, todėl vieno nario išrinkimo pripažinimas neteisėtu negalėtų turėti jokios reikšmės kreditorių komiteto sprendimų teisėtumui.
3. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas taip pat pažeidžia proporcingumo ir ekonomiškumo principus, viešąjį interesą. Nors ginčijamas tik vieno kreditorių komiteto nario išrinkimo teisėtumas, tačiau pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, yra sustabdytas kreditorių komiteto, kurio tikslas kuo operatyviau spręsti bankroto procese kylančius klausimus, darbas. Dėl to komiteto sudarymo tikslas nebus pasiektas, bus paneigtas pačių bankroto procedūrų tikslas kuo operatyviau ir ekonomiškiau patenkinti visų kreditorių reikalavimus.
4. BUAB „Architelio statyba“ ir jos kreditoriai patirs didesnes neigiamas pasekmes, kurios viršys galimą laikinųjų apsaugos priemonių naudą. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimų tenkinimas būtų nukeltas neapibrėžtam terminui, o jo metu bankrutuojanti įmonė vis tiek patirtų administravimo išlaidų ir tai mažintų kreditorių galimybes patenkinti kuo didesnę savo reikalavimų dalį, būtų pažeidžiami visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai.
10. Bankroto administratorė UAB ,,DRAUGO PETYS“ atsiliepime prašė atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad bankroto byloje ir anksčiau buvo kilęs teisminis ginčas dėl BUAB ,,Architelio statyba“ išrinkto kreditorių komiteto ir jo narių. Nagrinėjant anksčiau buvusį teisminį ginčą, taip pat buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas išrinktam kreditorių komitetui rinktis į posėdžius iki tol, kol bus išnagrinėtas skundas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus – BUAB „Architelio statyba“ kreditorių komiteto darbo reglamentą ir R. R. 2017 m. lapkričio 3 d. prašymą dėl jos, kaip darbuotojų atstovės įtraukimo į BUAB ,,Architelio statyba“ kreditorių komitetą.
13. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas atsisako priimti minėtus naujus įrodymus, nes kreditorių komiteto darbo reglamentas jau yra nagrinėjamoje byloje, o R. R. prašymas šiuo atveju iš esmės nėra aktualus sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo.
15. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir uždrausta atsakovės BUAB „Architelio statyba“ kreditorių komitetui, išrinktam 2017 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkime, rinktis į posėdžius ir priimti nutarimus, kol nebus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl BUAB „Architelio statyba“ kreditorių komiteto teisėtumo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
16. Apeliantė, nesutikimą su skundžiama nutartimi, grindžia tuo, kad kreditorių reikalavimas skunde dėl 2017 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimo penktuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo nėra tikėtinai pagrįstas, taip pat, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje prieštarauja bankroto proceso operatyvumo, ekonomiškumo, proporcingumo principams, viešajam interesui. 
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
18. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje nurodoma, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Taigi spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka preliminarų ieškinio (pareiškimo, skundo) reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, bet nenagrinėja bylos iš esmės.
19. Kreditoriai R. U., N. V. ir UAB MAZURO AD savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad skundo reikalavimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo yra tikėtinai pagrįstas, netaikant draudimo kreditorių komitetui rinktis į posėdžius ir priimti nutarimus, galutinio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, išlieka grėsmė, kad bus priimami neteisėti nutarimai, dėl kurių būtų inicijuojami teisiniai ginčai, keliami reikalavimai dėl žalos atlyginimo.
20. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovei palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiuo atveju yra aktualios prevencinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą bei užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 12 punktas). Taigi, nors teismas skundžiamoje nutartyje tiesiogiai nenurodė, tačiau darydamas išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo teismas, atsižvelgdamas į kreditorių skunde nurodytas aplinkybes, vadovavosi preliminariu ir ateityje galimu skundo reikalavimo pagrįstumu bei grėsmės galimos žalos atsiradimui, kurios atsirastų netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šia teismo pozicija.
22. Vadovaujantis ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalimi kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą, taigi BUAB ,,Architelio statyba” kreditoriai, manydami, jog 2017 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo metu priimti nutarimai yra neteisėti, pažeidžia jų interesus, turėjo teisę juos skųsti teismui. Pažymėtina, kad kreditoriai R. U., N. V. ir UAB MAZURO AD, teikdami skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, išdėstė motyvus, pateikė argumentus, kuriais grindė reikalavimą, nurodė, kad nutarimas penktuoju darbotvarkės klausimu dėl kreditorių komiteto narių išrinkimo buvo priimtas pažeidžiant ĮBĮ 23 straipsnio 2 punkto, 25 straipsnio 1 dalies nuostatas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo išvadai, jog net tikėtinai skundo reikalavimas negali būti pagrįstas, nebuvo.
23. Taigi apeliantai ginčijo kreditorių komiteto narių išrinkimo teisėtumą, remdamiesi tuo, kad kreditorių susirinkimo metu priimant nutarimą šiuo klausimu buvo pažeistos imperatyvios teisės normos bei kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo procedūros. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, kadangi šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007). Teismas, nustatęs tiek esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, tiek tai, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, turi panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
24. Nagrinėjamu atveju, priėmus ir įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui, kuris būtų palankus kreditoriams, t. y. pripažinus, kad kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo išrinktas kreditorių komitetas, yra neteisėtas, netaikius kreditorių prašomų laikinųjų apsaugos priemonių galima daryti prielaidą, kad teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditoriai yra suinteresuoti tinkamu kreditorių komiteto sudarymu, kadangi tai viena iš priemonių tinkamai įgyvendinti bei užtikrinti savo reikalavimo teises (finansinius reikalavimus) įmonės bankroto byloje. ĮBĮ nustatyta, kad kreditorių komitetas kontroliuoja, kaip vyksta bankroto procesas, administratoriaus veiklą, gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų, taip pat įgyvendina kitas kreditorių susirinkimo nustatytas teises (ĮBĮ 25 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu kreditorių susirinkimas nenusprendė kitaip, kreditorių komitetas iš esmės gali turėti tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir kreditorių susirinkimas. Taigi netaikius nagrinėjamoje byloje prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kreditoriams palankaus sprendimo atveju, neteisėtai išrinktas kreditorių komitetas toliau galėtų įgyvendinti ĮBĮ bei kreditorių susirinkimo nustatytas teises, priimti atitinkamus nutarimus, kurie gali pažeisti kreditorių, kaip visumos, teisę spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus. Atitinkamai išlieka grėsmė tolimesnių teisinių ginčų dėl tokių kreditorių priimtų sprendimų teisėtumo, o tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitiktų bankroto proceso tikslo – operatyviai užbaigti bankroto procedūras, tenkinant visų kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto ir tuo pačiu metu įmonei (skolininkei) likviduojant skolas.
25. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014; kt.). Taigi teismas privalo įvertinti tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti, taip pat atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų konkrečiu atveju priėmus sprendimą iš esmės.
26. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog skundžiama nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra pažeidžiami ekonomiškumo bei proporcingumo principai, viešasis interesas. Šiuo atveju skundžiama nutartimi uždrausta rinktis į posėdžius ir priimti nutarimus kreditorių komitetui, tačiau bendrovės kreditorių susirinkimo veiklai nėra taikyti apribojimai, taigi kreditorių teisė dalyvauti ir priimti sprendimus bankroto procese nėra visiškai panaikinta. Be to, kaip jau buvo nurodyta, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu išnagrinėjus bylą iš esmės ir konstatavus kreditorių komiteto sudarymo neteisėtumą, šio komiteto priimti sprendimai gali sukelti didesnės žalos, naujų teisminių ginčų atsiradimą, pavyzdžiui, kreditoriai turėtų teisinį suinteresuotumą ginčyti priimtus sprendimus (nutarimus), o tai neužtikrintų operatyvumo principo bankroto procese, bankroto tikslo pasiekimo, atitinkamai ir bankroto procese vyraujančio viešojo intereso.  
27. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                            Antanas Rudzinskas