Civilinė byla Nr. e2A-784-638/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07941-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.5; 1.3.5.7; 1.3.9.2.2

 (S)

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Edvardo Palioko, Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „H. T.“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „H. T.“ dėl dienpinigių ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas S. P.  (toliau – ieškovas) ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „H. T.“ (toliau – atsakovė) 1 920,50 Eur nesumokėtų dienpinigių, netesybas, kurias sudaro ieškovo mėnesio vidutinis darbo užmokestis, padaugintas iš uždelstų atsiskaityti mėnesių skaičiaus, bet ne daugiau kaip iš šešių.

2.       Ieškovas nurodė ir paaiškino, kad dirbo atsakovės bendrovėje tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju pagal 2019 m. spalio 16 d. sudarytą darbo sutartį (toliau – ir darbo sutartis). Darbo sutartyje susitarta, kad atsakovė mokės ieškovui mėnesinę algą ir dienpinigius. Ieškovas buvo atleistas 2022 m. sausio 7 d., tačiau iki šiol atsakovė neatsiskaitė visiškai, liko skolinga 1 920,50 Eur neišmokėtų dienpinigių. Ieškovo teigimu, interpretuojant darbo sutarties 1.3 punkto sąlygą, ji turi būti aiškinama darbuotojo kaip silpnesnės darbo santykių šalies naudai, t. y. turi būti laikoma, kad tais atvejais, kai kiekvienos konkrečios komandiruotės atveju negautas darbuotojo rašytinis sutikimas mokėti mažiau nei 100 proc. dydžio dienpinigius (nurodant tikslų procentą), skaičiuojant juos nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų normų, darbuotojui turėjo būti mokami būtent 100 proc. dydžio dienpinigiai. Ieškovo nuomone, jam turėjo būti mokami vidutiniškai 62 Eur dienpinigiai, įvertinus jo turimus duomenis bei atsižvelgiant į valstybių, į kurias jis buvo siunčiamas dirbti, taikomus dienpinigių dydžius. Nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta kolektyvinė sutartis, kurioje būtų numatyti mažesni, nei maksimalūs (100 proc.) dienpinigių dydžiai. Todėl ieškovui priklauso dienpinigiai, kurių dydis atitinka Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius. Ieškovas dažnai dirbo Prancūzijoje, todėl atsakovė Prancūzijos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išdavė Prancūzijos atskaitingoms institucijoms ir ieškovui komandiruotės dokumentą, kuriuo įsipareigojo mokėti ieškovui komandiruotės metu 10,15 Eur dydžio bruto valandinį atlyginimą už darbą Prancūzijoje. Atsakovė neišmokėjo ieškovui 1 920,50 Eur dienpinigių už laikotarpį nuo 2021 m. vasario mėn. iki 2022 m. sausio mėn. Darbdavė turėjo sumokėti ieškovui iš viso 9 614,50 Eur (neto) dienpinigių sumą, o išmokėjo 7 694 Eur dienpinigių. Atsakovei tinkamai neatsiskaičius su ieškovu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 2 dalies pagrindu iš jos ieškovo naudai turi būti priteistos ir netesybos. Papildomai paaiškino, kad ieškovui iš tikrųjų nesumokėta didesnė, nei prašoma priteisti dienpinigių suma, t. y. 2 125,55 Eur. Visi atsakovės mokėtini pinigai ieškovui buvo pervedami į jo sąskaitą. Darbdavė mokėjo ieškovui atlyginimą, tačiau visuomet likdavo skolinga tam, kad darbuotojas grįžtų. Ieškovas gaudavo algalapius po to, kai grįždavo, t. y. po kadencijos. Į bylą ieškovo pateikti dokumentai buvo išduoti jam darbdavės kaip algalapiai, kuriuose kaip dienpinigiai buvo nurodytos žymiai didesnės sumos. Darbo ginčų komisijoje (toliau – DGK) atsakovė pati pripažino, kad dienpinigiai buvo 100 proc. dydžio. Ieškovas paskaičiavo dienpinigių nepriemoką pagal tai, ką jam perdavė atsakovė. Atsakovės į bylą pateiktos avanso apyskaitos kaip tik patvirtina, kad ji liko skolinga ieškovui, nes jose už 2021 m. rugsėjį-lapkritį nurodytos kažkokios klaidos („error“). Ieškovui dienpinigiai niekada nebuvo mokami avansu.

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Hegelmann transporte“ prašė atmesti ieškovo reikalavimus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovui iš viso buvo priskaičiuota 18 881 Eur dienpinigių, ši suma ir buvo sumokėta ieškovui. Atsakovės teigimu, ji turėjo teisę mažinti dienpinigius iki 50 proc. Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių pagal darbo sutarties 1.3 punktą ir 2020 m. gruodžio 4 d. susitarimą dėl darbo sutarties pakeitimo. Atsakovė įvykdė pareigą apskaičiuoti ir sumokėti ieškovui ne mažesnį, nei minimalų darbo užmokestį pagal komandiruojamos užsienio valstybės teisės aktus. Vadovaujantis 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 218/957, kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (toliau – ir Direktyva Nr. 2018/957) darbo užmokestis ir Lietuvoje, ir kitose Europos Sąjungos valstybėse yra vertinamas kaip susidedantis iš bazinio darbo užmokesčio, dienpinigių, priedų už kelionės išlaidas ir kt. Atsakovės teigimu, ji nepažeidė ieškovo teisių dėl minimalaus darbo užmokesčio. Darbo užmokestis jam buvo sumokėtas tinkamai ir laiku. Papildomai paaiškino, kad darbo sutartis buvo surašyta ir ieškovui suprantama rusų kalba. Į bylą ieškovo pateikti dokumentai neįrodo ieškovo reikalavimų pagrįstumo, nes neaišku, kas juos surašė, jie yra neaiškūs, nepasirašyti, juose nenurodyti konkretūs terminai. Iš ieškovui mokėtinų sumų buvo atliktos tam tikros išskaitos (520 Eur), jų pobūdis nurodytas avansinėse apyskaitose. Dalis dienpinigių ieškovui buvo mokama avansu. Ieškovas gaudavo atsiskaitymo lapelius į I-padʼą, jis galėjo paskaičiuoti dienpinigių trūkumą dar dirbdamas atsakovės bendrovėje, nes žinojo maksimalius dienpinigių dydžius.

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš  atsakovės UAB „Hegelmann transporte“ ieškovui S. P. 3 776,05 Eur dienpinigių ir 6 530,82 Eur netesybų, iš viso – 10 306,87 Eur.

5.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus (darbo sutarties ir jos pakeitimo tekstus, ieškovo į bylą pateiktus algalapius, kuriuos jis gavo iš atsakovės), sprendė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo ir atsakovės susitarimą dėl 100 proc. dienpinigių mokėjimo, išskyrus tuos atvejus, kai darbuotojas raštu sutinka dėl minimalių 50 proc. dienpinigių mokėjimo.  Tokią išvadą teismas padarė, įvertinęs tai, jog už tam tikras dienas komandiruotėje ieškovui buvo mokami 50 proc. dienpinigiai, atspindint tai ir ieškovui perduotuose algalapiuose, surašytuose lietuvių / rusų kalba (pvz. už 2020 m. gegužės 3 d. mokant 42 Eur dienpinigius, o už 2020 m. gegužės 4-31 d. po 84 Eur, t. y. dvigubą sumą; už 2021 m. balandžio 1-24 d. po 90 Eur už dieną, už 2021 m. balandžio 25 d. mokant 45 Eur t. y. 50 proc. mažesnę sumą). Teismas nurodė, kad ieškovas, gavęs iš atsakovės algalapius, surašytus lietuvių / rusų kalbomis, turėjo suprasti ir, teismo vertinimu, suprato, kad darbdavė mažino jam maksimalius dienpinigius 50 proc., bet nereiškė dėl to pretenzijų, nes tokia galimybė buvo numatyta darbo sutartyje. Teismas vertino, kad darbo teisinių santykių metu ieškovas ir atsakovė sutarė, jog ieškovui bus mokamos ne mažiau nei 50 proc. maksimalių Vyriausybės nustatytų dienpinigių, nesant atskiro rašytinio darbuotojo sutikimo dėl to. Darbo sutartyje buvo susitarta dėl to, jog ieškovui bus mokami ne mažiau, nei 50 proc. maksimalių Vyriausybės nustatytų dienpinigių, kad darbuotojui gali būti sumokėti ir didesni nei 50 proc. dienpinigiai, bet tai lieka darbdavio diskrecijoje. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju darbo sutartimi, jos pakeitimais atsakovė nustatė tik žemutinę dienpinigių dydžio ribą, nepažeisdama minėto Vyriausybės nutarimo nuostatų. Atsakovė neįsipareigojo darbo sutartimi dėl konkretaus nuolat mokamo dienpinigių dydžio. Tokia darbo sutarties nuostata atsakovė pasiliko sau teisę mokėti ir didesnius, nei 50 procentų dienpinigius, kartu pasiliko teisę šį klausimą spręsti savo nuožiūra.

6.       Teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo sumokėti ieškovui iš viso 23 176,05 Eur dienpinigių už trejus darbo metus (1876,20 Eur už 2019 m.+10 418,85 Eur už 2020 m.+10 881 Eur už 2021 m.). Teismas nurodė, kad atsakovė sumokėjo ieškovui iš viso 19 400 Eur dienpinigių/kelionės išlaidų atlyginimo (el. b. t. 1, l. 50, 51; t. 3, l. 33-50). Ieškovas, teikdamas į bylą atsakovės jam perduotus algalapius, iš esmės pripažino juose esančius duomenis dėl padarytų išskaitų (61,57 Eur rūbams, 58,27 Eur kurui, 4729,50 Eur remontui, 100 Eur lempai, 1000 Eur remontui, 47,38 Eur kurui, 85 Eur remontui, 15 Eur baudai (automobilio Nr. (duomenys neskelbtini) 0,47 Eur likučio po kadencijos, 5 Eur remontui, 682,45 Eur remontui, 15 Eur baudai (automobilio Nr. (duomenys neskelbtini) 714,40 Eur remontui, 15 Eur baudai (automobilio Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 3, l. 83-87, 153). Teismas nurodė, kad šiuo atveju reikšminga tai, kad teismui pareikalavus iš atsakovės pateikti duomenis apie išskaitas, darytas iš ieškovo dienpinigių (el. b. t. 3, l. 132, 133), atsakovės atstovas nurodė, kad iš ieškovo dienpinigių buvo išskaičiuota tik 520,45 Eur suma, susijusi su stovėjimo aikštelės ir uosto mokesčiais. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepripažįsta išskaitų, nurodytų ieškovo pateiktuose algalapiuose, teisėtumo. Todėl teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, iš mokėtinos dienpinigių (23 176,05 Eur) sumos atėmė sumą, kurią atsakovė sumokėjo ieškovui kaip dienpinigius (19 400 Eur). Teismas, vadovaudamasis CPK 417 straipsniu, DK 107 straipsnio 3 dalimi, tenkino ieškovo ieškinį priteisdamas jam iš atsakovės 3776,05 Eur nesumokėtų dienpinigių.

7.       Teismas nurodė, kad ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis 2022 m. sausio 7 d. buvo 52,08 Eur (el. b. t. 3, l. 65). Todėl padauginus šį dienos VDU iš 2022 m. metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus, esant penkių dienų darbo savaitei (20,9 d.), nustatoma, kad ieškovo mėnesio VDU yra 1 088,47 Eur (52,08 Eur×20,9). Šalių sutartiniai santykiai nutrūko 2022 m. sausio 7 d. Atsakovė neatsiskaitė su ieškovu daugiau, nei 6 mėn. Todėl teismas, vadovaudamasis CK147 straipsnio 2 dalimi, ją aiškinančia kasacinio teismo praktika (žr. sprendimo 65 punktą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2023 56 punktu), priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 6 530,82 Eur netesybų (1 088,47 Eur×6 mėn.) už pavėluotą atsiskaitymą.

        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „H. T.“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Teismas privalėjo remtis byloje atsakovės pateiktais įrodymais apie ieškovui priskaičiuotas ir išmokėtas sumas, o ne neaiškios kilmės ir turinio ieškovo pateiktais algalapiais ar klaidingai DGK atsakovės pateikta lentele apie 2021 m. ieškovui priskaičiuotas ir išmokėtas sumas, nes šių įrodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Priešingai, byloje esanti nuoseklių ir neprieštaringų įrodymų visuma juos paneigia. Atsakovė byloje pateikė: dienpinigių apskaičiavimo lentelę už visą ieškovo darbo laikotarpį (DOK-89004); pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį už visą laikotarpį (DOK-143560);  algalapius (DOK-12044); avansinę apyskaitą (DOK-12044); komandiruočių įsakymus (DOK-12044); mokėjimo nurodymus (DOK-12044). Visa šių dokumentų visuma nuosekliai pagrindžia ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, vykusias komandiruotes, jų trukmę, nustatytą dienpinigių normą, priskaičiuotą ir išmokėtą dienpinigių sumą. Byloje buvo pateikta nuosekli ir neprieštaringa įrodymų visuma, kuri patvirtina, kad ieškovui buvo priskaičiuota ir išmokėta 18 881 Eur dienpinigių.

8.2.                      Reikšminga tai, kad ieškovas savo reikalavimą grindė ne tuo, kad atsakovė jam dienpinigius buvo paskaičiavusi pagal didesnę dienpinigių normą, tačiau vėliau perskaičiavo pagal mažesnę ir taip siekia išvengti savo prievolių. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad darbdavys galėjo mokėti mažesnę nei 100 proc. dienpinigių normą tik esant darbuotojo sutikimui, tačiau teismas ši argumentą atmetė. Atitinkamai, paneigus ši argumentą tarp šalių neliko ginčo, nes nebuvo kitų argumentų, kuriais buvo grindžiama dienpinigių nepriemoka. Nelikus šalių ginčo dėl dienpinigių normos, teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis atsakovės byloje pateiktais dokumentais dėl 2021 m. priskaičiuotų ir išmokėtų dienpinigių.

8.3.                      Teismas sprendė, kad dalis atsakovės vienašališkai pateiktų dokumentų yra nepatikimi, nes taip sprendė Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-150-638/2021. Vertinant tokį teismo motyvą, būtina pažymėti, kad šioje byloje yra kilęs ginčas dėl tariamai nesumokėtų dienpinigių, o civilinėje byloje Nr. e2A-150-638/2021 buvo nagrinėjamas reikalavimas dėl nesumokėto darbo užmokesčio, kas lemia, kad bylų ratio decidendi nesutampa, todėl civilinės bylos Nr. e2A-150-638/2021 pateiktais išaiškinimais ar išvadomis nėra pagrindo remtis šioje byloje.

8.4.                      Byloje nėra duomenų, kad dėl uždelsto atsiskaitymo darbuotojas patyrė kažkokių nepatogumų ar praradimų, kuriuos turėtų kompensuoti DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytos netesybos. Atitinkamai, šiuo atveju DK 147 straipsnio 2 dalis turėtų būti taikoma išimtinai tik darbdavio nubaudimui, nes jis padarė formalią klaidą, atsiskaitydamas su atleidžiamu darbuotoju. Turint tai omeny, darbdavio nubaudimas taikant DK 147 straipsnio 2 dalį visa apimtimi dėl formalaus pažeidimo, kuris darbuotojui nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, būtų neproporcinga priemonė, kuri neatitiktų DK 147 straipsnio 2 dalies tikslų ir pažeistų proporcingumo principą. Atsižvelgdama į tai, atsakovė prašo sumažinti pagal DK 147 straipsnio 2 dalį iš jos priteisiamas netesybas iki 1 000 Eur.

8.5.                      Atsižvelgiant į tai, DK 147 straipsnio 2 dalyje taikomos vidutinio darbo užmokesčio kriterijus, turėtų būti siejamas su vidutinio darbo užmokesčio po mokesčių suma, t. y. faktiškai per mėnesį darbuotojo gaunama pinigų suma, o ne suma padidinta valstybei mokamais mokesčiais. Atitinkamai, priteisiant DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytas netesybas, jos turėtų būti priteisiamos kaip nuostoliai/kompensacija, o ne kaip darbo užmokestis su valstybei mokėtinais mokesčiais. Kita vertus, jeigu teismas spręstų, kad priteistinos sumos prilyginamos išmokoms, susijusioms su darbo užmokesčiu, tuomet rezoliucinėje dalyje turėtų būti nurodyta, kad priteista netesybų suma yra neatskaičius valstybei mokėtinų mokesčių.

9.       I. S. P. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Atsakovė į bylą pateikė algalapius, kurie skiriasi tiek nuo ieškovui teiktų algalapių, tiek nuo DGK pateiktų algalapių. Įrodymai patvirtina aplinkybes, kad ieškovui buvo teikiami kito turinio algalapiai, nei pateikti teismui ir DGK, kuriuos ji ir pateikė į bylą. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kad jos į bylą pateikti algalapiai, surašyti lietuvių / rusų kalba, buvo teikiami ir darbuotojui. Tokie algalapiai į bylą buvo pateikti tik atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ir teismui pareikalavus pateikti algalapius, teiktus darbdavės lietuvių kalbos nesuprantančiam darbuotojui. Prieš tai į bylą buvo pateikti atsakovės algalapiai, surašyti tik lietuvių kalba. Vienašališkai darbdavio surašyti dokumentai, kuriais atsakovė grindžia savo versiją, nėra objektyvūs įrodymai, patvirtinantys atsakovės motyvų pagrįstumą (Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-150-638/2021, 12 punktas). Todėl teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovės į bylą pateiktais algalapiais ir vertino ieškovo reikalavimų pagrįstumą jo paduotų algalapių kontekste.

9.2.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovui už 2021 m. sausį-rugpjūtį, spalį ir lapkritį turėjo būti sumokėti 100 proc. dienpinigiai, o už 2021 m. rugsėjį - 50 proc. dienpinigiai. Teismas, vadovaudamasis CPK 417 straipsniu, vadovaudamasis DK 107 straipsnio 3 dalimi, tenkino ieškovo ieškinį priteisdamas jam iš atsakovės 3 776,05 Eur nesumokėtų dienpinigių ir netesybas.

9.3.                      Ieškovė, vykdydama DK 148 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turėjo pareigą kas mėnesį teikti atsakovui pranešimus apie jam priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Darbuotojas taip papildomai gauna informaciją apie darbo užmokesčio išmokėjimą, o darbdavys turi rašytinį (nors ir netiesioginį) išmokėtų sumų įrodymą.

9.4.                      Šioje byloje nustačius atsakovės neatsiskaitymo su ieškovu faktą, atsakovė privalo sumokėti ieškovui netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį. DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Vadovaujantis teismų praktika, nėra jokio pagrindo mažinti priteistas netesybas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl darbuotojui išmokėtų dienpinigių ir netesybų dydžio bei dėl įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis).

12.       Pirmosios instancijos teismas nustatė darbo sutarties šalių susitarimą, kad ieškovui bus mokama ne mažiau nei 50 proc. maksimalių Vyriausybės nustatytų dienpinigių ir atskiras rašytinis darbuotojo sutikimas dėl dienpinigių dydžio kiekvienos komandiruotės atveju nėra reikalingas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka, tai patvirtina ir darbo sutarties 1.3 punktas: dienpinigiai turėjo būti nuo 50 proc. iki 100 proc. Vyriausybės nustatytos normos, darbuotojas tokią darbo sutarties sąlygą pasirašė, vadinasi, sutiko.

13.       Apeliantė teigia, kad paneigus ieškovo argumentą dėl kiekvienos komandiruotės atveju reikalingo atskiro susitarimo dėl dienpinigių dydžio, byloje ginčo neliko, nes neliko argumentų, kuriais grindžiama dienpinigių nepriemoka. Su tokia apeliantės pozicija negalima sutikti.

14.       Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo sutartyje nurodžius dienpinigių dydį intervalu ( nuo 50 iki 100 proc.) kiekvienos komandiruotės atveju svarbu nustatyti, kokio dydžio dienpinigius darbdavys nustatė mokėti jau siųsdamas darbuotoją į komandiruotę, o ne po komandiruotės kilus ginčui dėl teisingo apmokėjimo. Kaip matyti iš atsakovės įsakymų siųsti ieškovą į komandiruotes, įsakymuose dienpinigių dydis nebuvo nurodomas. Teismui nepateikta duomenų, kad kiekvieno mėnesio pabaigoje darbuotojui buvo pateikiama praėjusio mėnesio atsiskaitymo informacija (atlyginimo lapelis ir pan.), kuria būtų detaliai nurodoma, kokio dydžio dienpinigiai skaičiuojami už konkrečią komandiruotę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ankstesne apeliacinės instancijos teismo praktika byloje Nr. e2A-150-638/2021, kurioje akcentuota Darbo kodekso 148 straipsnio 1 dalyje darbdaviui nustatytos pareigos svarba - darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinio darbo trukmę. Pažymėtina, kad ši DK 148 straipsnio norma taikytina ne tik darbo užmokesčiui, kaip kad klaidingai teigia apeliantė, bet visoms darbuotojui apskaičiuotoms ir išskaičiuotoms sumoms, vadinasi, ir dienpinigiams.

15.       Kaip jau minėta, ieškovui detali atsiskaitymo informacija kiekvieno darbo mėnesio pabaigoje nebuvo teikiama. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai rėmėsi tais pirminiais įrodymais, kurie buvo dar iki ginčo tarp šalių pradžios - tai yra ieškovo pateiktais jo banko sąskaitos duomenimis ir atitinkamai atsakovės mokėjimo nurodymais, ieškovo pateiktais algalapiais, taip pat atsakovės darbo ginčų komisijai pateikta dienpinigių skaičiavimo lentele, kuri iš dalies atitinka mokėjimus į ieškovo banko sąskaitą. Aplinkybė, kad atsakovė vėliau, jau prasidėjus šalių ginčui, teikia kitokius paskaičiavimus, taip pat pati pripažįsta, kad darbo ginčų komisijai pateikė neteisingą lentelę, tik patvirtina atsakovės pozicijos prieštaringumą. Pažymėtina, kad atsakovės į bylą teiktos avansinės apyskaitos, algalapiai yra darbuotojo nepasirašyti, sudaryti vienasmeniškai, todėl pagrįstai nebuvo vertinami kaip patikimi ir objektyvūs įrodymai.  

16.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, išsamiai ir detaliai patikrino kiekvienos komandiruotės trukmę, dienpinigių normą, darbdavio faktinį sprendimą, kiek mokėti dienpinigių, kiek ir kokių išskaitų padaryti, todėl nesumokėtų dienpinigių dydis nustatytas ir priteistas pagrįstai ir teisėtai.

17.       CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-701/2022, 48 punktas).

18.       Apeliantė taip pat kelia netesybų dydžio klausimą. Nurodo, kad netesybos turėtų būti sumažintos iki 1000 Eur, nes darbuotojas nepatyrė neigiamų pasekmių, o darbdaviui toks netesybų dydis, koks yra priteistas, būtų per didelė sankcija. Tačiau toks apeliantės prašymas yra teisiškai nepagrįstas, nes kasacinio teismo praktika nuo 2022 metų vasario 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022 yra formuojama kitokia, konkrečiai, kad DK 147 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka privalo mokėti netesybas rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimas, 2) vėlavimas atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Toks imperatyvus minėtos teisės normos pobūdis ir jos aiškinimas leidžia įgyvendinti ir pagrindinius darbo teisiniams santykiams taikomus teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principus (DK 2 straipsnio 1 dalis). Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Taip pat, retrospektyviai vertinant DK 147 straipsnio 2 dalies normos pakeitimus, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas būtent ir siekė nustatyti konkretų maksimalų netesybų terminą, nes, remiantis 2017 m. birželio 6 d. įstatymu Nr. (duomenys neskelbtini) DK 147 straipsnio 2 dalyje (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2603 redakcija) nustatytas trijų mėnesių terminas buvo pakeistas į šešių mėnesių terminą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022 17–20 punktus; 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2022, 47 straipsnis). Kasacinio teismo praktika netesybų dydžio klausimu nėra pakeista, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai šią praktiką taikė ir ginčo atveju.

19.       Taip pat apeliantė nesutinka, kad netesybų suma yra priteista padauginus iš 6 mėnesių darbuotojo darbo užmokestį su mokėtinais mokesčiais, nurodo, kad netesybų suma turėtų būti priteista nuo darbo užmokesčio, mokėtino darbuotojui po mokesčių atskaitymo (neto). Su šiais argumentais sutiktina iš dalies. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 8 punktas nustato, kad socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo delspinigių už pavėluotą išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimą. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytos netesybos savo esme prilygintinos delspinigiams, todėl nuo netesybų sumos socialinio draudimo įmokos yra nemokėtinos. Darbo užmokestis, atėmus neapmokestinamąjį pajamų dydį, įprastai yra apmokestinamas 21,29 proc. mokesčiais Sodrai, tačiau nuo netesybų jų nereikia mokėti, tuo tarpu 20 proc. gyventojų pajamų mokestis turės būti sumokėtas paties ieškovo. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas pagal atsakovės parengtą darbo užmokesčio pažymą, ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo 1088,47 Eur. Nuo šios atlyginimo sumos Sodrai turėjo būti mokama iš viso 231,53 Eur, už šešis mėnesius atitinkami 1389,18 Eur. Todėl sprendimas patikslinamas, priteista netesybų suma 6530,82 Eur yra mažinama 1389,18 Eur ir priteisiama atitinkamai 5 141,64 Eur netesybų.

20.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties sąlygų aiškinimą, dienpinigių skaičiavimą, mokėjimą (DK 107 straipsnis), tinkamai įvertino įrodymus, laikėsi kasacinio teismo praktikos dėl netesybų dydžio ir priteisimo, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kuris iš dalies pakeistinas patikslinant netesybų sumą ir sumažinant ją Sodros įmokų, kurių nereikia mokėti nuo priteistų netesybų, suma.

21.       Laikytina, kad apeliantės apeliacinis skundas yra tenkinamas 13 proc. (prašė panaikinti teismo sprendimą, kuriuo priteista 10306,87 Eur, priteista suma sumažinta iki 8917,69 Eur, t.y. 13,47 proc. sumažinta, suapvalinus 13 proc.). Atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme, žyminio mokesčio suma iš atsakovės priteistina mažesnė - 37,58 Eur.

22.       Išlaidos apeliacinėje instancijoje paskirstomos proporcingai patenkintiems ir atmestiems apeliacinio skundo reikalavimams: ieškovui priteistina 87 proc. turėtų išlaidų (1 218,22 Eur skaičiuojant nuo 1400,25 Eur), atsakovei priteistina 13 proc. išlaidų ( 156 Eur nuo 1200 Eur). Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 062,22 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimą pakeisti iš dalies: sumažinti ieškovui iš atsakovės priteistų netesybų sumą iki 5 141,64 Eur, priteistą valstybei žyminį mokestį sumažinti iki 37,58 Eur.

Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann transporte“, juridinio asmens kodas 300022163, ieškovui S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 062,22 Eur  bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                           Diana Labokaitė

                                                            Edvardas Paliokas        

                      Rūta Palubinskaitė