Civilinė byla Nr. e2-765-467/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00213-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ferina“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ferina“ nemokumo (bankroto) byloje,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ferina“ iškelta nemokumo (bankroto) byla. Nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Ex lege“.

2.       Nemokumo administratorė MB „Ex lege“ 2024 m. rugpjūčio 29 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Ferina“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą. Kartu su prašymu pateikė kreditorių reikalavimus pagrindžiančius dokumentus.

                                        II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi patvirtino atsakovės BUAB „Ferina“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

4.       Teismas netvirtino kreditorių reikalavimų tenkinimo eilių ir kitų (ne darbuotojų) kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo etapų, kadangi kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir etapai imperatyviai nustatyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 94 straipsnyje.

                                     III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Atsakovė BUAB „Ferina“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Ex lege“, atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir patvirtinti nemokumo administratorės MB „Ex lege“ teismui pateiktą BUAB „Ferina“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, kuriame kreditorių reikalavimai suskirstyti į kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eiles ir etapus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Nemokumo administratorės teismui pateiktame prašyme atsakovės kreditorių finansiniai reikalavimai suskirstyti į kreditorių reikalavimų tenkinimo eiles ir etapus. Prašyme taip pat papildomai išskirtos darbuotojų sumos, nuo kurių buvo skaičiuojamos (nebuvo skaičiuojamos) socialinio draudimo įmokos. Nors ši informacija neprivalo būti nurodyta, tačiau yra reikalinga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui apskaičiuojant iš Garantinio fondo skiriamas lėšas ir priimant sprendimus dėl Garantinio fondo lėšų išmokėjimo.

5.2.                      JANĮ 94 straipsnis numato, kad kreditorių reikalavimai tenkinami pagal šiame straipsnyje numatytas eiles ir etapus, taigi kreditorių finansinių reikalavimų suskirstymas į eiles ir etapus (konkrečių sumų priskyrimas pirmajai (antrajai) eilei ir pirmajam (antrajam) etapui) yra itin reikšminga informacija bankroto procese.

5.3.                      Tik bendro kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžio nurodymas teismo nutartyje suponuoja teisminius ginčus ateityje dėl sumų priskyrimo pirmajam ar antrajam etapui, ginčus dėl išmokėtinų sumų dydžių ir galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo. Kreditorių reikalavimų suskirstymas į eiles ir etapus teismo nutartyje pradinėje bankroto proceso stadijoje užkerta kelią galimiems teisminiams ginčams, suteikia aiškumo bankroto byloje dalyvaujantiems asmenims.

5.4.                      Pagal susiklosčiusią praktiką, teismai įprastai tvirtina kreditorių reikalavimų tenkinimo eiles ir etapus, o priimta skundžiama teismo nutartis sudaro prielaidą atsakovės kreditoriams nepagrįstai manyti, kad esant lėšų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui, jiems tenkanti suma bus skaičiuojama proporcingai pagal priimtoje teismo nutartyje nurodytą bendrą jų finansinio reikalavimo dydį.

5.5.                      Ne tik kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti, bet ir kreditorių finansinių reikalavimų priskyrimas tam tikrai eilei ir etapui lemia konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimo patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, taip pat turi įtakos lėšų skirstymo proporcijoms visų kreditorių atžvilgiu. Tvirtindamas kreditorių finansinius reikalavimus teismas privalo juos patikrinti ne tik formaliai, t. y. bendrą finansinio reikalavimo dydį, bet ir tinkamą finansinio reikalavimo priskyrimą eilei bei etapui ir teismo nutartimi patvirtinti (atsisakyti) tvirtinti administratoriaus pateiktą kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilių ir etapų išdėstymą.

5.6.                      Nors JANĮ tiesiogiai nėra nurodyta teismo pareiga tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus išskirti kreditorių reikalavimų tenkinimo eiles ir etapus, manytina, kad sisteminis JANĮ nuostatų ir bankroto proceso principų aiškinimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ši informacija turi būti nurodyta teismo nutartyje tvirtinant kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a : 

  IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

6.       Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7.       Apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

8.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas atsakovės BUAB „Ferina“ nemokumo (bankroto) byloje.

Dėl kreditorių finansinių reikalavimų, nustatant kreditorių tenkinimo eiles ir etapus, patvirtinimo nemokumo procese

9.       JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys).

10.       Teismas, tvirtindamas finansinį reikalavimą, turi pareigą atlikti preliminarų įrodymų vertinimą, įsitikinti teikiamo finansinio reikalavimo preliminariu pagrįstumu, o išsprendęs finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, kartu turi nurodyti šio finansinio reikalavimo tenkinimo eilę ir etapus. Klausimas dėl finansinio reikalavimo tenkinimo eilės ir etapų yra teisės taikymo klausimas, kurį teismas išsprendžia nepriklausomai nuo šalių valios.

11.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio ir (ar) eilės nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-862-450/2022).

12.       JANĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto, įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog kitų kreditorių reikalavimai tenkinami tokia eile: 1) pirmąja eile tenkinami šių kreditorių reikalavimai: a) kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus paskolų sutartyse nustatytais terminais; b) su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai; c) reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir įmokų į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą; d) reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš bankroto metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos; 2) antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Įstatymu nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė bei tvarka yra privaloma visiems bankroto proceso dalyviams.

13.       Pagal JANĮ 94 straipsnio 3 dalį kreditorių reikalavimai pagal šiame straipsnyje nustatytą eiliškumą tenkinami dviem etapais. Pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų. Antruoju etapu tenkinama kita kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos).

14.       JANĮ įtvirtinta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė yra grindžiama prioritetiniais reikalavimų patenkinimo etapais, t. y. pirmiausia tenkinami pagrindiniai, patys svarbiausi ir esminiai reikalavimai ir tik jei lieka juridinio asmens turto antruoju etapu yra tenkinami šalutiniai reikalavimai. Analizuojant JANĮ 94 straipsnio 3 dalį matyti, kad pirmojo etapo reikalavimai kyla iš pagrindinės prievolės, o antrojo etapo reikalavimai yra baudinio efekto (netesybos, palūkanos) neįvykdžius pagrindinės prievolės (išimtis – mokėjimo palūkanos).

15.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių finansiniai reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Aiškinant šią nuostatą atsižvelgtina ir į JANĮ 29 straipsnio reguliavimą. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021 48 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

16.       Teisėjų kolegija pažymi, kad JANĮ 94 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir etapai nereiškia, jog teismas negali jų tvirtinti, nes bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą yra skirtingi. Dėl to pagal susiklosčiusią praktiką teismai tvirtina kreditorių reikalavimų tenkinimo eiles ir etapus, nes ne tik kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti, bet ir kreditorių finansinių reikalavimų priskyrimas tam tikrai eilei ir etapui lemia konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančio juridinio asmens turto, taip pat turi įtakos lėšų paskirstymo proporcijoms visų kreditorių atžvilgiu. Nors JANĮ tiesiogiai (eksplicitiškai) nėra nurodyta teismo pareiga tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus išskirti kreditorių reikalavimų tenkinimo eiles ir etapus, sisteminis JANĮ nuostatų ir bankroto proceso principų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad teismas, tvirtindamas kreditorių finansinius reikalavimus, turi implicitiškai (netiesiogiai) išplaukiančią pareigą nurodyti šių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir etapus.

17.       Iš teismų praktikos matyti, kad tvirtinant kreditorių reikalavimus neretai kyla ginčai dėl kreditoriaus reikalavimo tenkinimo etapų (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-314-798/2024; 2024 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-467/2024; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-559-798/2023; 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-801-407/2022). Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas turi pareigą pagal nemokumo administratoriaus prašymą ne tik patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus, bet ir jų eiles bei tenkinimo etapus, kad ginčų tarp kreditorių, susijusių su eilės nustatymu, tenkinimo etapais, nekiltų vėlesnėse nemokumo proceso stadijose bei būtų užtikrintas teisinis aiškumas ir stabilumas.

18.       Nemokumo administratorė MB „Ex lege“ šioje byloje 2024 m. rugpjūčio 29 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti BUAB „Ferina“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą. Prašyme nurodė BUAB „Ferina“ kreditorius ir jų reikalavimus, kurių nemokumo administratorė neginčijo. Pateiktame prašyme kreditorių reikalavimai nurodyti pagal jų tenkinimo etapus ir eiliškumą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje patvirtino BUAB „Ferina“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, nurodydamas tik darbuotojų reikalavimų tenkinimo etapus. 

19.       Atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai, neatsižvelgdamas į normos esmę bei paskirtį, taikė JANĮ 94 straipsnio nuostatas ir tinkamai neišnagrinėjo nemokumo administratorės MB „Ex lege“ 2024 m. rugpjūčio 29 d. prašymo dėl BUAB „Ferina“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patvirtinimo, nustatant kreditorių reikalavimų tenkinimo eiles ir etapus, t. y. išnagrinėjo ne visus pareikštus reikalavimus.

20.       Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje numatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kai nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).

21.       Kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procese, sprendžiant ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014; 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019 30 punktas; 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-389-219/2019 30 punktas).

22.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju dėl tinkamo BUAB „Ferina“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo, nenustatant tenkinimo eilių ir etapų, egzistuoja nutarties panaikinimo ir klausimo perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindas, kadangi pirmosios instancijos teismas dėl eilių ir etapų nustatymo nemokumo administratorės prašymo nepagrįstai netenkino, o jų patvirtinimas, t. y. konkretaus kreditoriaus reikalavimo priskyrimas tam tikrai eilei bei tenkinimo etapų nustatymas turi būti nagrinėjami iš esmės visa apimtimi, o tai reikštų pirmosios instancijos teismo vaidmens procese įgyvendinimą, todėl apskųstoji teismo nutartis panaikinama ir nemokumo administratorės prašymas dėl BUAB „Ferina“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo, nustatant tenkinimo eiles ir etapus, perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį, kuria patvirtintas atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ferina“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos                                                                                Rasa Gudžiūnienė 

                                                                                                 Dalia Kačinskienė

                                                                                                Alma Urbanavičienė