Civilinė byla Nr. 2-648/2011

 Procesinio sprendimo kategorija 126.3 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 24 d.

Vilnius

 

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Šiaulių autoservisas“ ir atsakovo UAB „Tatmedos prekyba“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarties dalies dėl atsakovo UAB „Tatmedos prekyba“ bankroto administratoriaus paskyrimo byloje pagal ieškovų ūkininko D. R., AB „Šiaulių autoservisas“, UAB „Telekonta“ ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Tatmedos prekyba“ (bankroto bylos Nr. B2-1219-194/2010).

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                   Ginčo esmė

 

            Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su bankroto bylos iškėlimu įmonei.

 

            Ieškovai ūkininkas D. R., AB „Šiaulių autoservisas“, UAB „Telekonta“, taip pat UAB „Grens Vargo“ ieškiniais prašė teismo iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Tatmedos prekyba“.

            Ūkininkas D. R. nurodė, kad 2009-07-16 su atsakovu sudarė pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo per 66 dienas parduoti ieškovui pieno išpilstymo aparatą - šaldytuvą, o ieškovas įsipareigojo priimti šią prekę ir už ją sumokėti nurodytą kainą. Ieškovas avansu sumokėjo atsakovui 159 058,06 Lt, tačiau atsakovas sutarto daikto neperdavė ir pinigų negrąžino. Bankroto administratoriumi byloje siūlė skirti UAB „Tytus“.

            Ieškovas AB „Šiaulių autoservisas“ ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Tatmedos prekyba“ nurodė, jog pagal PVM sąskaitą –faktūrą Nr. SCC 0012335 atsakovas yra skolingas 1000 Lt. Atsakovas buvo įspėtas raštu jei įmonė neatsiskaitys laiku, jam bus inicijuojama bankroto byla, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė. AB „Šiaulių autoservisas“ atsakovo bankroto administratoriumi pasiūlė skirti UAB „Bankroto administratorių biuras“.

            Ieškovas UAB „Telekonta“ atsakovui UAB „Tatmedos prekyba“ prašė iškelti bankroto bylą, nes ši įmonė pagal PVM sąskaitą –faktūrą Nr. STS 0003408 ieškovui skolinga 2343,72 Lt, į raginimus grąžinti skolą nereagavo. UAB „Telekonta“ atsakovo bankroto administratoriumi pasiūlė skirti UAB „Bankroto administratorių biuras“.

            Ieškovas UAB „Grens Cargo“ ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Tatmedos prekyba“ nurodė, jog su atsakovu sudarė sutartis, pagal kurias ieškovas suteikė paslaugų atsakovui už 7259 Lt, tačiau atsakovas tik iš dalies apmokėjo už šias paslaugas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-10-09 preliminariu sprendimu priteisė UAB „Grens Cargo“ 5436,70 Lt skolos ir 64,32 Lt delspinigių iš atsakovo. Buvo išduotas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo kurį vykdė antstolis. Neišieškota suma sudaro 2099,02 Lt, neįskaitant priteistų palūkanų bei 550 Lt vykdymo išlaidų, kurias antstoliui sumokėjo ieškovas. Bankroto administratoriumi siūlė skirti UAB „Valeksa“.

            Atsakovas UAB „Tatmedos prekyba“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog 2010-10-28 pareiškėjui UAB „Grens Cargo“ apmokėjo visą įsiskolinimą per antstolio R. K. kontoros depozitinę sąskaitą. Atsakovo nuomone, UAB „Grens Cargo“ neturi teisės inicijuoti bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Atsakovas pateikė teismui iš antstolio R. K. kontoros pažymą 2010-10-29 Nr. 98-2876/09, jog UAB „Tatmedos prekyba“ visiškai atsiskaitė su UAB „Grens Cargo“. UAB „Tatmedos prekyba“ direktorius, įvertinęs įmonės ekonominę ir finansinę padėtį, pripažino, jog įmonė nebegalės laiku ir tinkamai įvykdyti visus savo skolininkų įsipareigojimus, dėl to bendrovė pripažintina nemokia ir jai keltina bankroto byla.

 

II.                Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsakovui UAB „Tatmedos prekyba“ iškėlė bankroto bylą, o bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Tytus“. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus ir atsakovo finansinius duomenis, pripažino, jog atsakovas yra nemokus. Spręsdamas klausimą dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, teismas nurodė, kad tiek ieškovo ūkininko D. R. siūlomas bankroto administratorius UAB „Tytus“, tiek ieškovų AB „Šiaulių autoservisas“, UAB „Telekonta“ siūlomas bankroto administratorius UAB „Bankroto administratorių biuras“ atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus administratoriams. Teismas nurodė, kad UAB „Tytus” šiuo metu vykdo bankroto procedūras 30 įmonių, baigė bankroto procedūras 20 įmonių, UAB „Bankroto administratorių biuras“ vykdo bankroto procedūras 26 įmonėse, baigtos procedūros – 72 įmonėse. Teismo nuomone, bankroto administratoriaus veiklos vieta yra labai svarbi parenkant bankroto administratorių, nes tai susiję tiek su bankroto administravimo kaštais, tiek su galimybėmis operatyviai spręsti kylančius bankroto administravimo klausimus. Bankroto administratorius UAB „Bankroto administratorių biuras“ veikia Kauno mieste, todėl dėl didelio administruojamos įmonės ir bankroto administratorių buveinės atstumo bankroto administravimo klausimai gali būti sprendžiami ne taip operatyviai, kaip su įmonės buveinės vietoje esančiais bankroto administratoriais. Dabartinėmis ekonominio sunkmečio sąlygomis teismas vadovaujasi ekonomiškumo ir taupumo principais, todėl bankroto administratoriaus, kurių buveinė yra Kaune, neskiria administruoti atsakovo įmonės. UAB „Tytus“ įmonėje dirba 4 darbuotojai, kiekvienam iš jų tenka administruoti po 7 įmones, o UAB „Bankroto administratorių biuras“ įmonėje dirba 3 darbuotojai, kiekvienam iš jų tenka administruoti po 9 įmones. Teismas apibendrino, jog UAB „Tytus“ paskyrimas administruoti atsakovą sudarys prielaidas darniam ir ekonomiškam bankroto procedūrų vykdymui.

 

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

 

Atsakovas UAB „Tatmedos prekyba“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto administratorių biuras“. Skundą grindžia šiais argumentais:

1)      Ūkininkas D. R. ir kitai įmonei inicijuotoje bankroto byloje pasiūlė tą patį bankroto administratorių. Be to, šis ieškovas iš pradžių bankroto administratoriumi siūlė paskirti kitą asmenį.

2)      Dar nepasibaigus bylos procesui pagal ieškovo ūkininko D. R. ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo, jis inicijavo bankroto bylos iškėlimo procesą atsakovo atžvilgiu. Atsakovo bankroto administratoriumi paskyrus ieškovo D. R. siūlomą asmenį, pastarasis pripažintų ieškinį ir ūkininkas D. R.taptų teisėtu kreditoriumi. Tuo tarpu pagal atsakovo buhalterinius duomenis ūkininkas D. R. yra skolingas atsakovui 35798,64 Lt.

Ieškovas AB „Šiaulių autoservisas“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto administratorių biuras“. Skundą grindžia šiais argumentais:

1)        Ūkininkas D. R. ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo metu neturėjo galiojančios reikalavimo teisės, todėl negalėjo inicijuoti bankroto proceso prieš atsakovą. Be to, šis ieškovas iš pradžių bankroto administratoriumi siūlė paskirti kitą asmenį, ir apie tai ieškovas nebuvo informuotas.

2)        Dar nepasibaigus bylos procesui pagal ieškovo ūkininko D. R. ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo, jis inicijavo bankroto bylos iškėlimo procesą atsakovo atžvilgiu. Atsakovo bankroto administratoriumi paskyrus ieškovo D. R. siūlomą asmenį, pastarasis pripažintų ieškinį ir ūkininkas D. R. taptų teisėtu kreditoriumi. Tuo tarpu pagal atsakovo buhalterinius duomenis ūkininkas D. R. yra skolingas atsakovui 35798,64 Lt. Tai sukelia abejones dėl teismo paskirto bankroto administratoriaus nešališkumo. Tuo tarpu UAB „Bankroto administratorių biuras“ užtikrintų skaidrų ir nešališką procesą.

 

Ieškovas ūkininkas D. R. atsiliepime į atskiruosius skundus prašo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus palikti nepakeistą, o skundus atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1)        Ūkininkas D. R. nėra skolingas atsakovui jo nurodomos pinigų sumos – 35 798,64 Lt. Tuo tarpu atsakovo įsipareigojimai grindžiami sutartiniais teisiniais santykiais.

2)        Ūkininkas D. R. iš pradžių siūlė bankroto administratoriumi paskirti fizinį asmenį, tačiau teismui išreiškus abejones dėl galimumo tinkamai administruoti didelę apyvartą vykdančią įmonę, kuri veikia, administratoriumi buvo pasiūlyta skirti UAB „Tytus“.

3)        Teismo paskirtas bankroto administratorius UAB „Tytus“ yra nešališkas, duomenų apie jo galimą suinteresuotumą bylos baigtimi nėra pateikta.

4)        Tai, kad bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ buveinė yra Kauno mieste ir šis administratorius turi pakankamai darbo patirties bei žmogiškųjų išteklių yra svarbios aplinkybės sprendžiant klausimą dėl administratoriaus skyrimo. Juolab, kad UAB „Bankroto administratorių biuras“ atsakovo bankroto administratoriumi siūlo skirti pats atsakovas bei ieškovas UAB „Telekonta“, kurio akcininku yra atsakovo akcininko bei buvusio direktoriaus K. Š. brolis.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

 

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo bankroto administratoriumi paskyrė vieno iš ieškovų – didesnio kreditoriaus, o ne dviejų mažesnių kreditorių pasiūlytą bankroto administratorių.

Įmonės administratorius bankroto procese iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas bei atlieka teisinį tyrimą dėl atsakovo bei su juo susijusių asmenų veiksmų ar neveikimo. Todėl tik nešališkas ir profesionaliai veikiantis bankroto administratorius gali nustatyti tikrąsias nemokumo priežastis, pasiekti pusiausvyrą tarp įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, galimybių išlikti konkurencingu teisės subjektu rinkoje bei tuo pačiu padėti teismui nustatyti ir patvirtinti kreditorių pagrįstus finansinius reikalavimus. Šios bankroto administratoriaus funkcijos sudaro pagrindą įstatyme nustatyti specialią jo skyrimo tvarką. Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) normos nustato specialius reikalavimus bankrutuojančios įmonės administratoriui. Juo gali būti skiriamas tik asmuo, atitinkantis ĮBĮ 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus, keliamus bankroto administratoriui: turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas pagal Ūkio ministro 2001 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 221 patvirtintą ,,Teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarką“, kurio kandidatūrai pritarė Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos. Dėl administratoriaus išskirtinės svarbos bankroto procese neatsitiktinai tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę skirti administratorių bankroto procese.

Teismo teisė parinkti administratoriaus kandidatūrą nėra absoliuti. Spręsdamas šį klausimą teismas, visų pirma, yra saistomas viešojo intereso ir turi siekti, kad bankroto procedūra vyktų sklandžiai, o teismo paskirtas bankroto administratorius užtikrintų bankrutuojančios įmonės kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsaugą. Teismas privalo įsitikinti, kad administratoriumi skiriamas asmuo pagal turimą patirtį (baigtų bankroto bylų skaičius, terminai, administravimo išlaidos, skundai dėl administratoriaus veiksmų ir kt.) geriausiai iš visų pasiūlytų sugebės užtikrinti bendrovės turto apsaugą, kreditorių bei skolininko interesų pusiausvyrą, sklandžią bankroto proceso eigą. Be to, skirdamas administratorių, teismas neturi sukelti priešpriešos tarp asmenų, siūliusių administratoriaus kandidatūras ir ieškoti geriausio kompromiso (Lietuvos apeliacinio 2006 m. sausio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-37/2006). Taigi, skirdamas administratorių teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalis), bet ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę, tarp jų, ar nemokios įmonės valdymo organų pasiūlytos kandidatūros paskyrimas tos įmonės bankroto administratoriumi nesukuria teisinių prielaidų įtarti, jog tokio asmens paskyrimas gali sukliudyti išaiškinti bankroto priežastis ir tinkamai atstovauti kreditorių interesus, kadangi įstatymas bankroto administratorių įpareigoja ginti visų kreditorių bei pačios bankrutuojančios įmonės interesus ir tikrinti įmonės veiklą (per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo), aiškinti bankroto priežastis, išreikalauti įmonės turtą iš skolininkų ir nuostolius iš kaltų asmenų (ĮBĮ 11 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-310/2006).

Tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas pasirinko bankroto administratorių iš kelių kandidatų, kurie iš esmės yra tinkami bei galėtų būti skiriami administruoti įmonę, ir išdėstė savo poziciją pagrindžiančius argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturėtų naikinti šios žemesnės instancijos teismo nutarties, jeigu tam nėra įstatyme nustatyto pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1405/2010).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas bankroto administratorių byloje paskyrė ne atskirąjį skundą padavusio ieškovo AB „Šiaulių autoservisas“ siūlomą UAB „Bankroto administratorių biuras“, o kito ieškovo ūkininko D. R.siūlomą administratorių UAB „Tytus“. Šis administratorius sutiko administruoti atsakovą, o Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos pranešė, jog UAB „Tytus“ atitinka Įmonių bankroto įstatymo reikalavimus (b.l. 61-63 86). Apeliantai atskirajame skunde nepateikė duomenų, kurie sukeltų pagrįstų abejonių dėl bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ galimumo vykdyti atsakovo bankroto administravimo procedūras. Apeliantų išdėstyti teiginiai, jog UAB „Tytus“ negalės skaidriai ir nešališkai byloje suteikti atsakovo bankroto administravimo paslaugas nėra pagrįsti įrodymais.

Tai, kad ieškovas atsakovo atžvilgiu yra pareiškęs turtinį reikalavimą kitoje byloje nesudaro pagrindo neskirti jo siūlomo bankroto administratoriaus atsakovo bankroto byloje. Juo labiau, kad remiantis teismų informacinėje sistemoje Liteko esančiais duomenimis, Šiaulių apygardos teismas pirmąja instancija išnagrinėjo ūkininko D. R. ieškinį atsakovui UAB „Tatmedos prekyba“ ir 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu priteisė iš atsakovo 159 058,06 Lt skolos, 1161,21 Lt nuostolių ir 1750 Lt bylinėjimosi išlaidų (civilinė byla Nr. 2-852-372/2010). Tiesa, šioje byloje atsakovas yra padavęs apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo.   

Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas įmonės nemokumo klausimas, nėra vertinami apeliantų argumentai, kad ūkininkas D. R. nėra atsakovo kreditorius. Bankroto bylos iškėlimo proceso stadijoje nėra sprendžiamas klausimas dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo, o ieškinio dėl pripažinimo dalyką sudaro reikalavimas pripažinti atsakovą nemokiu. Bankroto procesą atsakovo atžvilgiu inicijavęs ūkininkas D. R. iki teismo procesinio sprendimo dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo įsiteisėjimo laikytinas tikėtinu kreditoriumi.

Tai, kad ieškovas ūkininkas D. R. iš pradžių bankroto administratoriumi buvo pasiūlęs kitą asmenį, neturi reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, nes, kaip minėta, UAB „Tytus“ atitinka bankroto administratoriui keliamus reikalavimus ir gali tinkamai atlikti atsakovo bankroto administravimo paslaugas.

Dėl siūlomų bankroto administratorių profesinės patirties ir užimtumo pažymėtina, jog vien šie kriterijai savaime nelemia administratoriaus prioritetiškumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1515/2010). Juo labiau, kad tiek teismo paskirto bankroto administratoriaus UAB „Tytus“, tiek ir apelianto pasiūlyto bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administratorių biuras“ profesinė patirtis ir užimtumas yra panašūs: UAB „Tytus” vykdo bankroto procedūras 30 įmonių, baigė bankroto procedūras 20 įmonių, UAB „Bankroto administratorių biuras“ vykdo bankroto procedūras 26 įmonėse, baigė procedūras 72 įmonėse.

Nesant abejonių dėl pirmosios instancijos teismo paskirto bankroto administratoriaus nešališkumo, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl bankroto administratoriaus paskyrimo.

Kiti atskirųjų skundų bei atsiliepimo į juos argumentai nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus paskyrimo.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įmonės bankroto administratoriaus paskyrimą reglamentuojančias teisės normas, todėl keisti ar naikinti žemesnės instancijos teismo nutarties atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo.

 

Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

         

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                                        Alė Bukavinienė

 

 

                      Artūras Driukas

 

 

                     Nijolė Piškinaitė