Civilinė byla Nr. 2-4494-362/2011
Procesinio sprendimo kategorija: 116.1; 125.7
(S)

ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugsėjo 15 d.
Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Arvydas Martinavičius
Sekretoriaujant S. Batulevičienei,
dalyvaujant ieškovui A. J. ir jo atstovui advokatui D. N.,
atsakovo K. G. gamybinė įmonė „KGGĮ“ atstovams K. G. ir advokatui Z. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl nesumokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
N u s t a t ė :
į Šiaulių miesto apylinkės teismą 2011 05 31 priimtu ieškinio pareiškimu kreipėsi ieškovas A. J., atsakovas K. G. gamybinė įmonė „KGGĮ“, prašydamas priteisti nesumokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos. Pateiktu atsiliepimu atsakovas ieškinio pripažįsta iš dalies, nurodo, jog pripažįsta, jog su darbuotoju nebuvo atsiskaityta, tačiau vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimas sužlugdytų įmonę finansiškai.
Teismo posėdžio metu ieškovas A. J. ir jo atstovas nurodė, jog jis šioje įmonėje dirbo nuo 1992 metų, tačiau paskutinius kelis mėnesius jam alga nebuvo mokama, ir nors jis galėjo išeiti kaip nesumokėjus darbdaviui atlyginimo, padavė pareiškimą išeiti iš darbo savo noru, nuo tos pačios dienos, tai buvo 2009 06 04. Prieš parašant pareiškimą buvo nuėjęs paklausti dėl atlyginimo, pasakė, kad nėra ir nežinia, kada bus, tada jis paprašė atostogų, bet ir jų neišleido, tada jis ir pasakė, kad išeina iš darbo. Darbdavys sutiko jį atleisti nuo tos pačios dienos, tačiau su juo neatsiskaitė. Jokio pokalbio apie pinigus ar atsiskaitymo tvarką nebuvo. Pradžioje buvo depresija, vėliau sirgo, buvo registruotas darbo biržoje, darbą susirado 2009 m. rugsėjo mėnesį. Jis kelis kartus skambino, norėjo viską išspręsti draugiškai, po metų, pavasarį, buvo nuvažiavęs prašyti atlyginimo, tačiau jo nedavė, jį žemino, tad jis daugiau ir nevažiavo. Teistis su juo dėl atlyginimo jis negalvojo, tačiau paskutinį kartą į jį ir dėmesio nekreipė, tada nuėjo pas nemokomą konsultantą, kur jam išaiškino jo teises, bei tai, jog jis turi teisę prisiteisti ne tik neišmokėtą atlyginimą bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tačiau ir vidutinį darbo užmokestį už pavėluotą laiką. Buvo surašyta ir registruotu laišku išsiųsta pretenzija, jokio atsakymo jis negavo, tada kreipėsi į teismą, tačiau ir tada jam nieko nebuvo sumokėta. Prašo priteisti nesumokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos, bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovo K. G. gamybinė įmonė „KGGĮ“ atstovai teismo posėdžio metu parodė, kad pripažįsta, jog ieškovas A. J. pas juos dirbo, išėjo iš darbo savo noru, su juo darbo sutartis buvo nutraukta, pilnai atsiskaityta nėra, nebuvo išmokėtas atlyginimas už penkis mėnesius bei kompensacija už nepanaudotas atostogas. Prašo padaryti pertrauką, kurios metu pageidauja atsiskaityti su ieškovu, sumokant neišmokėtą atlyginimą bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
Po pertraukos ieškovas A. J. parodo, jog su juo atsiskaityta, sumokant neišmokėtą atlyginimą bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tad jis prašo priteisti tik vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos, bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovo K. G. gamybinė įmonė „KGGĮ“ atstovai parodo, kad įmonėje yra krizė, jie skolingi virš dviejų milijonų, tad sumokėti prašomos sumos negali. Ieškovas iš darbo išėjo staiga, viską metęs, darydamas spaudimą, kadangi buvo kaip ir nepakeičiamas darbuotojas. Nors galėjo jam liepti dirbti dar dvi savaites, tačiau išleido tą pačią dieną. Su ieškovu buvo susitarimas, jog jis palauks, kol pagerės finansinė situacija, tad su juo bus atsiskaityta Termino nustatyta nebuvo. Vėliau su juo susitikęs nebuvo, nebuvo pasakyta, jog jis nebelauks. Buvo atėjęs pasiimti produkcijos, yra jam davęs du šimtus litų, tai įmonės buhalterijoje neatsispindi. Mano, jog tokia prašoma išmokėti suma yra neadekvati padarytam teisės pažeidimui, tad neadekvačios sankcijos taikymas yra negalimas. Prašo ieškinio pareiškimą atmesti.
Liudytoja V. G. parodo, jog atsakovo K. G. gamybinė įmonė "KGGĮ" atstovas K G. yra jos vyras, jis visada sutaria su darbuotojais, kad jie palauks, esant sunkiai situacijai, dėl atsiskaitymo tariasi su kiekvienu atskirai Pokalbyje nedalyvavo, pažymi, jog atlyginimai ir dabar vėluoja, nėra pinigų.
Liudytojas E. A. parodo, jog jis dirbo pas atsakovą jo įmonėje, išėjo iš darbo 2010 pavasarį, su juo iki šiol nėra atsiskaityta Kai iš darbo išėjo A. J., jis buvo darbe, jam A. J. pasakė, kad išeina iš darbo, atlyginimo palauks. Su juo pačiu taip pat iki šiol neatsiskaityta, tačiau jis pinigų lauks.
Liudytojas R. J. parodo, jog jis irgi dirbo pas atsakovą, nebedirba nuo 2010 05 17. Ieškovas išėjo netikėtai, sakė, kad turi kitų pasiūlymų, sakė, kad dėl atsiskaitymo sutarė palaukti iki geresnių laikų.
Byloje nustatyta, jog 1992 01 02 tarp A. J. ir K. G. gamybinė įmonė "KGGĮ" buvo sudaryta darbo sutartis. Ši darbo sutartis nutraukta 2009 06 04, pagal paties darbuotojo prašymą. Pretenzija dėl neišmokėto atlyginimo ir kitų lėšų atsakovui buvo pateikta 2011 05 04, išsiunčiant ją registruotu laišku, atsakymo negauta. Pateikti įrodymai, jog 2009 06 17 -07 07 ieškovas A. J. sirgo, lankėsi pas gydytojus, nuo 2009 06 12 registruotas darbo biržoje, paskutinis įrašas 2009 09 22. Pateikta pažyma, iš kurios matyti, jog priskaičiuota ir neišmokėta atlyginimas už 2009 m. sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn. gegužės mėn. ir birželio mėn., viso 3571,73 Lt, kompensacija už nepanaudotas atostogas sudaro 889,72 Lt, vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro 853 Lt.
Šalys neginčija nei darbo pradžios, nei darbo sutarties nutraukimo fakto ir pagrindų, nei nesumokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio dydžių. Tarp šalių kyla ginčas dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos priteisimo. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu, 2011 m. rugsėjo 09 d. pertraukos teismo posėdžio metu, atsakovas sumokėjo prašomą nesumokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 141 str. numato, jog darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dieną, bei numato, jog darbdavys ir darbuotojas gali susitarti dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos. Kadangi būtent darbdaviui tenka pareiga atsiskaityti su darbuotoju, tad būtent jam ir tenka pareiga įrodyti, jog buvo kitoks, nei numato įstatymas susitarimas dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju.
Teismui nėra pateikta jokio rašytinio susitarimo dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos, ieškovas neigia iš viso tokį susitarimą buvus, atsakovo atstovas parodo, jog buvo susitarta, jog ieškovas palauks, iki bus galima atsiskaityti. Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 141 str. 3 d. leidžia darbdaviui ir darbuotojui numatyti kitą atsiskaitymo tvarką, tačiau toks susitarimas turi turėti būtinus punktus, iš kurių būtų galima nustatyti šalių valią, tai atsiskaitymo terminai ir sąlygos. Atsakovas nurodo, jog tarp šalių buvo susitarimas, jog ieškovas palauks, iki pagerės situacija, ir tada su juo bus atsiskaityta, teismas laiko, jog net jei toks pokalbis ir buvo, tai negalima laikyti susitarimu dėl atsiskaitymo tvarkos Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 141 str. 3 d. prasme. Pažymėtina, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis per ilgą laiko tarpą ėmėsi kokių tai priemonių atsiskaityti su ieškovu, to nepadarė net ir gavęs pretenziją ar pateikus ieškinio pareiškimą teisme, ir tik 2011 09 09 pertraukos teismo posėdžio metu atsiskaitė su A. J.. Atsakovas nurodo, jog pretenzijos nebuvo gavęs, tačiau jokių šiuos parodymus patvirtinančių įrodymų nepateikė, ieškovas pateikė įrodymus – registruoto laiško siuntimo kvitus apie tai, jog pretenzija pateikta buvo. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas tvirtina, jog ieškovas niekad nesakė, jog nebelauks atlyginimo ieškovas tvirtina, jog kelis kartus buvo atėjęs dėl neišmokėto darbo užmokesčio, ir šie parodymai tvirtinami paties atsakovo atstovo K. G. parodymais, jog jis asmeniškai mokėjo ieškovui 200 Lt, bei davė detalių.
Tokiu būdu, byloje neginčijamai nustatyta, jog ieškovas, dirbęs pas atsakovą nuo 1992 m., buvo atleistas iš darbo 2009 06 04, jam pačiam prašant, su juo atleidimo dieną nebuvo atsiskaityta, neišmokant daugiau kaip penkių mėnesių darbo užmokestį bei kompensaciją už neišnaudotas atostogas. Su darbuotoju iki galo atsiskaityta tik 2011 09 09, darbuotojo kaltės dėl neatsiskaitymo nenustatyta.
Teismų praktikoje, vertinant vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos priteisimą ir šios sumos dydį, nustatyta, jog reikalinga įvertinti, ar ši darbdaviui taikytina sankcija yra adekvati jo padarytam pažeidimui, ir spręsti, ar yra pagrindas mažinti priteistiną sumą. Byloje nustatyta, jog su darbuotoju, kuris įmonėje dirbo daugiau kaip dvidešimt metų, buvo neatsiskaityta visiškai, nesumokant darbo užmokesčio už daugiau kaip penkis mėnesius bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Lietuvos Aukščiausias teismas yra pasisakęs, kad aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 141 straipsnio 3 dalį svarbu nustatyti šios normos tikslus ir paskirtį, užtikrinti šios normos sisteminį aiškinimą. Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Pažymėtina, kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo laiką išieškojimas laikytinas adekvačia sankcija (Civilinė byla Nr. 3K-3-82/2008). Šios sankcijos taikymui neturi esmės sunki darbdavio finansinė padėtis, apie kurią jam buvo žinoma ir atleidimo metu, tačiau vis viena nebuvo imtasi jokių priemonių tikslu įvykdyti savo pareigą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju.
Imant domėn virš išdėstytą, ir atsisakius dalies ieškinio dėl nesumokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, atsakovui įvykdžius šį reikalavimą teismo posėdžio metu, ieškinio pareiškimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo tenkintinas pilnai, priteisiant vidutinį darbo užmokestį nuo 2009 06 04 iki 2011 09 09, viso 23211,97 Lt (suma paskaičiuota, atėmus mokesčius).
Tenkinant ieškinio pareiškimą visiškai, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. ( Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 93 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 259-270 str., teismas
N u s p r e n d ė :
Ieškinio pareiškimą tenkinti pilnai.
Priteisti iš atsakovo K. G. gamybinė įmonė „KGGĮ“, į.k. 144146431 , buv. Ukmergės 50a, Šiauliai, ieškovui A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos 2009 06 04 iki visiško atsiskaitymo 2011 09 09, viso 23211,97 (dvidešimt trys tūkstančiai du šimtai vienuolika Lt 97 ct) Lt, 968 (devyni šimtai šešiasdešimt aštuoni) Lt už advokato pagalbą, 280,01 (du šimtai aštuoniasdešimt Lt 01 ct) Lt už antstolio atliktus veiksmus, bei teismo išlaidas valstybei, 696 (šeši šimtai devyniasdešimt šeši) Lt žyminio mokesčio, bei 6,0 (šeši) Lt už procesinių dokumentų įteikimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.
Teisėjas A. Martinavičius