Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-606-380/2015

                                                            Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02643-2015-6

                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.3.

(S)

              KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

              NUTARTIS

2015 m. rugsėjo 21 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutarimo ir

n u s t a t ė:

              V. J. (V. J.) 2015 m. birželio 26 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. birželio 26 d., 09.38 val., (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, vairavo automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,91 prom.). Po daugiau kaip valandos pasitikrinus blaivumą nustatytas taip pat lengvas girtumo laipsnis (0,72 prom.).

              Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 29 d. nutarimu V. J. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., pritaikius ATPK 301 str., paskyrė  administracinę nuobaudą – 350 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėn.

              Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo  2015 m. liepos 29 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant V. J. 350 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. V. J. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad nuoširdus gailėjimasis, rūpinimasis artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl teismo nurodytos aplinkybės, kad V. J. kaltę prisipažino ir dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, o teisė vairuoti reikalinga dėl darbo ir dėl šeimos gerovės, nėra reikšminga. V. J. privalėjo iš anksto numatyti galimai kilsiančias pasekmes dėl alkoholio vartojimo, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Mano, jog teismas nenurodė jokių išskirtinių priežasčių dėl kurių V. J. būtų galima taikyti ATPK 301 str. nuostatas už tokį grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. V. J. padarė tyčinį, pavojingą administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei.

              V. J. atsikirtimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutarimą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas tinkamai įvertino V. J. prašyme išdėstytas aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą, nes V. J. pripažino kaltę dėl padaryto pažeidimo, nuoširdžiai gailisi, turi pareigą rūpintis šeima. Teigia, kad 2011 m. kovo 18 d. sudarė būsto kreditavimo sutartį su Nordea Bank Finland Plc ir turi mokėti mėnesines įmokas iki 2036 m. vasario 20 d. Be to, įsigijus būstą reikia mokėti mokesčius, o netekus darbo, vykdyti įsipareigojimų negalėtų, ir tai sukeltų skaudžias pasekmes. Teigia, kad įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4/2013, 2AT-8/2013, 2AT-13/2013, 2AT-18/2014 ir kt.) teismas objektyviai įvertino visas aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą. Teigia, kad apeliacinio skundo argumentas, jog privalėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes dėl alkoholio vartojimo, bet šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi išvengti, yra nepagrįstas. Alkoholį vartojo vakare ir nedaug, ryte jautėsi gerai, tačiau visą naktį negalėjo užmigti, kas V. J. nuomone galėjo turėti įtakos alkotesterio parodymams. Be to, vairuojant automobilį kartu buvo blaivus asmuo, turintis teisę vairuoti automobilį. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. J. nenumatė galimai kilsiančių pasekmių, nes jei jas būtų numatęs, tai automobilį vairuoti iš karto būtų perdavęs blaiviam vairuotojui. Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė sukėlė pakankamai neigiamų pasekmių, nes teismas paskyrė 350 Eur dydžio baudą (didesnę nei sankcijos minimumas), taip pat atėmė teisę vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams, dėl to turėjo pasiimti neapmokamas atostogas, siekiant išlaikyti darbo vietą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo. Teigia, kad iš savo klaidos pasimokė, ateityje jos nekartos. Teismas objektyviai įvertinęs visas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teisingai ir pagrįstai nusprendė taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir trumpino teisės vairuoti transporto priemones terminą, didinant minimalią piniginę baudą, nors pagal nusistovėjusią teisminę praktiką turėjo būti paskirta minimali piniginė bauda, todėl mano, kad teismo paskirta bausme ATPK nurodyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti.

              Apeliacinis skundas tenkintinas.

              Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad byloje nėra išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ATPK 301 str. nuostatas administracinėn atsakomybėn patrauktam V. J..

              ATPK 126 str. 1 d. įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

              V. J. pripažintas kaltu pagal ATPK 126 str. 1 d. ir nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus – jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,91 prom., po daugiau kaip valandos pasitikrinus blaivumą nustatytas taip pat lengvas girtumo laipsnis – 0,72 prom. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. J. administracinę nuobaudą ir taikydamas ATPK 301 str. nuostatas, įvertino V. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, neseniai susituokė su J. S., sudarė būsto kreditavimo sutartį, pagal kurią turi mokėti kiekvieną mėnesį įmokas, dirba Norvegijos bendrovėje, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. J. taikė ATPK 301 str. nuostatas.

              ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

              V. J. padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Tai, kad jis savo kaltę pripažino, laikytina tik jo atsakomybę švelninančia aplinkybe, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų, tačiau jos tikrai nepakanka, kad būtų galima taikyti ATPK 301 str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Nors V. J. teigia alkoholį vartojęs vakare, bet žinodamas, kad ryte turės vairuoti automobilį, turėjo suprasti ir įvertinti pasekmes. V. J. 6 kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 9-12) ir nors galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai neigiamai apibūdina jo asmenybę. Toks jo elgesys rodo jo neatsakingą ir net lengvabūdišką požiūrį į imperatyvias saugų eismą reglamentuojančias teisės normas bei visuotinai priimtinas elgesio taisykles. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės, jog V. J. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl jo darbo pobūdžio, finansiniai įsipareigojimai bankui, nesuteikia esminio prioriteto svarstant ATPK 301 str. taikymo klausimą.

Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtiniu atveju, sudarančiu pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo, privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio grubų teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

              Esant išvardintoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė ATPK 301 str. ir paskyrė pernelyg švelnią ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesiams, kuri yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir neatitinka nuobaudai keliamų tikslų, todėl neteisinga. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas keistinas dėl netinkamo ATPK 301 str. taikymo.

              Įvertinus nurodytas aplinkybes, nuobaudų skyrimo bendrąsias taisykles (ATPK 30 str. 2 d.), tai, kad V. J. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p. ) bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, V. J. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas didintinas iki 1 metų.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti V. J. (V. J.) ATPK 301 straipsnio taikymą ir už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, paskirtą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą padidinti iki 1 metų.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                      Aurelija Sadauskaitė