Administracinė byla Nr. eA-604-463/2024

5.       Pareiškėjas nurodė, jog priešingai nei teigia atsakovas, Įsakymas atitinka individualaus administracinio akto (administracinio sprendimo) požymius, todėl gali būti apskųstas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Įsakymas naikintinas, kadangi priimdamas Įsakymą atsakovas pažeidė Aprašo 13.2 punktą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 13 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 4 punktą, 10 straipsnį, nes neatliko tyrimo ar pareiškėjas priklauso ar yra kontroliuojamas sankcionuotų asmenų, ir, neatlikęs tokio tyrimo, nepriėmė dėl pareiškėjo įsakymo, kuris atitiktų VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, prieš pareiškėją įtraukiant į Skelbiamą sąrašą. Be to, skundžiamas Įsakymas nebuvo įteiktas pareiškėjui.

6.       Pareiškėjas teigė, kad jis be jokio faktinio ir teisinio pagrindo, nemotyvuotai buvo įtrauktas į Skelbiamą sąrašą, apie tai pareiškėjo tinkamai neinformuojant. Nesurinkti tinkami įrodymai, neatlikta tinkama faktinių aplinkybių analizė, nenustatyta realių aplinkybių, kurios turėjo įtakos Įsakymo priėmimui. Atsakovas, neatlikęs tyrimo, pažeidė Aprašo 13.2 punktą, VAĮ 13 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 4, 5 ir 8punktus, 10 straipsnio 5 dalies 6 punktą. Atsakovo neatlikta faktinių aplinkybių analizė, teisinio ir faktinio pagrindo nustatymas, nenurodymas realių aplinkybių, kurios turėjo įtakos Įsakymo priėmimui, ir motyvų, Įsakymo turinys bei forma apsunkina pareiškėjo teisę į tinkamą procesą ir realią teisminę gynybą, kaip tai numatyta EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje, Chartijos 47 straipsnyje, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje.

7.       Pareiškėjas nurodė, kad neteisėtai ir nepagrįstai buvo įtrauktas į Juridiniam asmeniui ar kitoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, nuosavybės teise priklausančio arba kontroliuojamo subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašą (toliau – ir Sąrašas), nes pareiškėjas nebuvo ir negali būti laikomas nuosavybės teise priklausančiu ar kontroliuojamu sankcionuoto asmens subjektu. Remiantis Sankcijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikoje privalomos ir tiesiogiai taikomos yra tik tarptautinės sankcijos, nustatytos Jungtinių Tautų (toliau – ir JT) Saugumo Tarybos (toliau – ir JT ST) rezoliucijomis ir kitais tarptautinių organizacijų sprendimais, ir ES reglamentais dėl tarptautinių sankcijų. Pareiškėjas nėra įtrauktas į jokį privalomą sąrašą, kurio pagrindu ES ar tarptautinės organizacijos taiko tarptautines sankcijas, kurios taikomos Lietuvos Respublikoje – tarptautinės teisės subjektų sukurtą sankcijų sąrašą, 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamento (ES) 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių taikytinų dėl veiksmų, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (toliau – ir Reglamentas Nr. 269/2014), I priedą, kuriame pateiktas ES sankcionuojamų asmenų sąrašas, taip pat šį reglamentą papildančius ES teisės aktus. Remiantis JT ST pateikta informacija, pareiškėjui nebuvo ir nėra taikomos JT sankcijos.

8.       Pareiškėjas paaiškino, jog jo akcininkų struktūrą sudaro patikos fondas Lineboro Purpose Trust, (pagrindinis asmuo I. L. S., vienintelė ALFO Trustees Limited akcininkė; fondo patikėtinis ir valdytojas ALFO Trustees Limited; naudos gavėjų nėra; A. I. M. 2022 m. kovo 8 d. pasitraukė iš Lineboro skiriančio asmens (paskyrėjo) pozicijos), ALFO Trustees Limited (vienintelis Linetrust PTC Ltd akcininkas), Kipro bendrovė Linetrust PTC Ltd (Firstline Trust fondo patikėtinis, Firstline Trust fondo vardu valdo didžiąją dalį bendrovės Linea (CY) Ltd akcijų, vadovaujama nepriklausomų tarptautinių direktorių valdybos, kurios pirmininkas yra R. K. N.; direktorių valdybos nariais yra I. L. S., buvęs Kipro užsienio reikalų ministras bei komercijos, ūkio ir turizmo ministras Y. L.), Firstline Trust (turi vieną diskrecinį naudos gavėją – A. M., kuri tapo naudos gavėja po to, kai 2022 m. kovo 8 d. jos vyras A. I. M. atsistatydino iš naudos gavėjo pareigų), Kipro bendrovė Linea (CY) Ltd (turi 99,91 proc. AIM Capital Ltd paprastųjų akcijų arba 99,38 proc. akcinio kapitalo), AIM Capital Ltd (turi 92,2 proc. JSC SUEK akcijų; įmonės 0,54 proc. akcinio kapitalo priklauso A. M.), Dominantco Holdings Limited (turi 7,8 proc. JSC SUEK akcijų), Rusijos įmonė JSC SUEK (vienintelė bendrovės IC SUEK LTD LLC akcininkė; A. I. M. 2022 m. kovo 9 d. pasitraukė iš JSC SUEK direktorių valdybos, o V. V. R. iš JSC SUEK direktorių valdybos pasitraukė 2022 m. kovo 15 d., dabartinėje JSC SUEK direktorių valdybos sudėtyje yra S. B., J. S., M. K., S. S., S. T., o generalinis direktorius yra M. B.), Kipro bendrovė IC SUEK LTD LLC (vienintelė bendrovės SUEK Assets Holdings AG akcininkė; direktorė E. M.), Šveicarijos bendrovė SUEK Assets Holdings AG (vienintelė SUEK AG (CHE-112.160.817) akcininkė; direktorius V. I.), Šveicarijos įmonė SUEK AG (vienintelė pareiškėjos akcininkė; generalinis direktorius Y. F., valdybos nariai B. R., A. P., S. F. M.). Šį struktūros aprašymą patvirtina Kipro advokatų kontoros P. P. pateikta teisinė išvada. Pareiškėjas šia nurodyta struktūra grindžia, jog nuosavybę ir (ar) kontrolę pareiškėjo atžvilgiu turi ne A. M. ar kiti sankcionuoti asmenys.

9.       Pareiškėjas nurodė, kad remiantis 2022 m. birželio 27 d. ES Ribojamųjų priemonių veiksmingo įgyvendinimo geriausios praktikos (toliau – ir Praktika) 62 punktu, juridinio asmens arba subjekto nuosavybės teisė yra apibrėžta kaip daugiau nei 50 proc. nuosavybės teisių į subjektą arba daugumos dalies akcijų jame turėjimas. Pagal šį kriterijų joks asmuo, kuriam taikomos sankcijos (įskaitant A. I. M.), neturi (tiesiogiai ar netiesiogiai) pareiškėjo nuosavybės.

10.       Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakingi už sankcijų taikymą ir priežiūrą kitų vakarų valstybių reguliatoriai patvirtino, jog nei A. M., nei V. R., nei A. M. (toliau – ir Sankcionuoti asmenys) neturi nuosavybės teisės ir nekontroliuoja su pareiškėju susijusių ir aukščiau pareiškėjos korporatyvinėje struktūroje esančių asmenų SUEK AG ir SUEK Assets Holding AG. Šveicarijos ekonomikos departamentas (SECO), atsakingas už ES sankcijų taikymo priežiūrą, nustatė, kad SUEK AG ir SUEK Assets Holding AG nepriklauso ir nėra kontroliuojami Sankcionuotų asmenų, kaip nurodyta SECO 2022 m. liepos 8 d. rašte. Jungtinės Karalystės iždo Finansinių sankcijų įgyvendinimo biuras (OFSI) nustatė, kad SUEK AG nepriklauso arba jos nekontroliuoja asmuo, kuriam taikomos sankcijos, tai matyti iš 2022 m. balandžio 12 d. OFSI rašto.  Nei vienas iš Sankcionuotų asmenų neatitinka 50 proc. nuosavybės kriterijaus.

11.       Pareiškėjas nurodė, kad kontrolės kriterijus apibrėžia 2021 m. birželio 8 d. Europos Komisijos nuomonė dėl Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 2 straipsnio 2 dalies, C(2021) 4223 (toliau – ir EK Nuomonė), Praktikos 63 punktas. A. I. M. negali teisėtai kontroliuoti bendrovių Lineboro Purpose Trust, ALFO Trustees Limited, Firstline Trust ir Linetrust PTC Ltd ir atitinkamai pareiškėjo. Taip pat ir V. V. R. negali teisiškai kontroliuoti pareiškėjo. A. M. neturi teisės kontroliuoti pareiškėjo, nes bendrovėje neužima jokių pareigų, taip pat nekontroliuoja pareiškėjo per vieną iš netiesioginių akcininkų dėl to, kad nekontroliuoja nė vieno iš jų. Sankcionuoti asmenys de facto (faktiškai) pareiškėjo taip pat nekontroliuoja. Sankcionuotų asmenų faktinė pareiškėjo kontrolė, ją vertinant rizika pagrįstu požiūriu, yra mažai tikėtina, nes tokia faktinė kontrolė reikalauja, kad asmuo, turintis pakankamai įgaliojimų struktūroje, sutiktų su bet kuriuo iš Sankcionuotų asmenų nurodymais, kas suponuoja griežtos bausmės taikymą (įskaitant įkalinimą) pagal nacionalinius įgyvendinimo įstatymus.

12.       Pareiškėjas teigė, jog jo lėšos ar ekonominiai ištekliai nebuvo, nėra ir nebus naudojami Sankcionuotų asmenų naudai (kaip nurodoma Reglamento Nr. 269/2014 2 str. 2 d.), nes tai draudžia ES sankcijų Rusijai ir Baltarusijai reguliavimas, be to, nėra įrodymų, kad pareiškėjas ar akcininkai prisideda prie Rusijos ar Baltarusijos režimų finansavimo tiek per sandorius su šių valstybių nesankcionuotais ar sankcionuotais rezidentais (apeinant ES sankcijas) ir, kad Sankcionuoti asmenys turi tiesioginę ar netiesioginę prieigą prie pareiškėjo lėšų ar ekonominių išteklių.

13.       Pareiškėjas tvirtino, kad vykdydamas veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, niekada nesiekė ir nesiekia apeiti ES Tarybos pritaikytų ES sankcijų (kaip tai numato Reglamento Nr. 269/2014 9 str.), objektyvių ir patikimų duomenų, kurie galėtų patvirtinti priešingai, neegzistuoja; pareiškėjo akcininkų ir naudos gavėjų struktūra nebuvo sukurta tikslingai, siekiant išvengti ES sankcijų; A. I. M. sprendimas pasitraukti iš Firstline, Lineboro, atsistatydinti iš direktorių valdybos kartu su V. V. R. nėra susijęs su tikslu ar siekiu išvengti A. I. M. taikomų turto įšaldymo priemonių, leidžiant naudotis A. I. M. priklausančiomis, jo valdomomis, turimomis ar kontroliuojamomis lėšomis ar ekonominiais ištekliais arba sudarant sąlygas A. I. M. naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais. Kontrolės ir nuosavybės požymiams nustatyti ir įrodymams surinkti FNTT savo iniciatyva turėjo kreiptis informacijos ir į pareiškėją (VAĮ 13 str. 1 d.), tačiau to nepadarė. Atsakovas neatliko jokio tyrimo ir dėl to, ar Sankcionuoti asmenys de facto ar de jure kontroliuoja pareiškėją. Atsakovas, neįvertinęs bylai reikšmingų aplinkybių, padarė fakto klaidą konstatuodamas, kad pareiškėją kontroliuoja Sankcionuoti asmenys ES sankcijų taikymo kontekste, todėl nepagrįstai pritaikė ES sankcijas pareiškėjui, Įsakymas naikintinas kaip klaidingai motyvuotas ir pažeidžiantis ES teisę.

14.       Pareiškėjo teigimu, Įsakymas neatitinka VAĮ keliamų reikalavimų individualiam administraciniam aktui bei VAĮ įtvirtintų viešojo administravimo principų. Pagal VAĮ 13 straipsnio 1 dalį atsakovas privalėjo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešti pareiškėjui apie priimtą administracinį sprendimą pateikiant to sprendimo kopiją, tačiau to nepadarė, tai laikytina esminiu teisės į teisingą teismą pažeidimu, kaip išaiškinta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurispridencijoje dėl EŽTK 6 straipsnio 1 dalies taikymo. Tuo pažeistas įstatymo viršenybės principas (VAĮ 3 str. 4 p.), apsunkinta pareiškėjo teisė į teisminę gynybą, sutrumpinant faktišką apskundimo terminą. Įsakymas naikintinas, nes yra be motyvų ir prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 5 punktui, 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktams bei riboja pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, kaip tai numatyta EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje, Chartijos 47 straipsnyje. Įsakymo teisinio ir faktinio pagrindo, kitų Įsakymui įtakos turėjusių aplinkybių, administracinio sprendimo motyvų nebuvimas yra esminiai trūkumai.

15.       Pareiškėjas pažymėjo, kad Įsakymas naikintinas ir dėl to, jog atsakovas, be atskiro tyrimo, laikantis visų Aprašo 13.2 punkte ir VAĮ numatytų procedūrų, pritaikęs pareiškėjo turto ir lėšų įšaldymą, piktnaudžiauja valdžia, pažeisdamas VAĮ 3 straipsnio 8 dalį, veikia ultra vires (ne savo kompetencijos ribose). Atsakovas pažeidė atsakingo valdymo (gero administravimo) ir teisėtumo principus, nesilaikė VAĮ 37 straipsnio 3 dalies reikalavimų (ūkio subjektas turi teisę galimo pažeidimo nagrinėjimo metu susipažinti su surinkta medžiaga, pateikti įrodymus, duoti paaiškinimus raštu ar žodžiu, teikti prašymus) ir VAĮ 3 straipsnio 9 punkte nustatyto objektyvumo principo, skaidrumo principo. Įsakymas nesuderinamas su proporcingumo principu: vien tai, kad pareiškėjas, jo akcininkai ar galutiniai naudos gavėjai niekada nebuvo ir nėra įtraukti į ES sankcionuotų asmenų sąrašą bei nėra susieti su Sankcionuotais asmenimis, reiškia, kad savo sprendimais dėl ES sankcijų išplėtimo pareiškėjo atžvilgiu atsakovas veikė ultra vires; pareiškėjo įtraukimas į Sąrašą ir jos turto įšaldymas nėra tinkama priemonė nustatytam tikslui pasiekti, viršija tai, kas būtina tikslui pasiekti (buvo galima pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis), ribojamosios priemonės pareiškėjui sukelia didesnę žalą nei naudą pareiškėjui ir kitiems asmenims. Pareiškėjo įtraukimas į Skelbiamą sąrašą sukėlė neigiamas pasekmes (apribota pagrindinė ūkinė veikla, įšaldytos lėšos, apribota teisė valdyti, naudoti, disponuoti nuosavybės teise priklausantį turtą, padaryta žala reputacijai), yra neteisėtas, nepagrįstas, o ginčo klausimas spręstinas iš esmės, įpareigojant atsakovą pašalinti pareiškėją iš Skelbiamo sąrašo.

16.       Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu nepagrįstai apribota pareiškėjo teisė į nuosavybę, pažeidžiant EŽTK 1 Protokolo 1 straipsnį, intervencija į pareiškėjo nuosavybės teisę nėra proporcinga, prilygintina nacionalizacijai. Be to, Įsakymu pritaikant ES sankcijas pareiškėjui nepagrįstai apribotas laisvas prekių ir kapitalo judėjimas, kaip tai nustatyta SESV 28, 35 ir 63 straipsniuose, neteisėtai apribota konkurencija ES vidaus rinkoje, kaip tai nustatyta SESV 106 straipsnio 1 dalyje kartu su SESV 102 straipsniu ir ES sutarties 4 straipsnio 3 dalimi kartu su SESV 101 straipsniu.

17.       Atsakovas FNTT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

18.       Atsakovo teigimu, Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Nuo 2022 m. kovo 9 d. A. I. M. yra taikomos tarptautinės sankcijos, vadovaujantis 2022 m. kovo 9 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/396 (toliau – ir Reglamentas Nr. 2022/396), kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014, 721 punktu. („A. I. M. yra Rusijos pramonininkas, kuriam priklauso stambi trąšų gamintoja „EuroChem Group“ ir anglies bendrovė SUEK. A. M. priklauso įtakingiausių Rusijos verslininkų, turinčių glaudžių ryšių su Rusijos Vyriausybe, ratui. Taigi, jis yra susijęs su ekonomikos sektoriais, užtikrinančiais didelių pajamų šaltinį Rusijos Federacijos Vyriausybei, atsakingai už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją. 2022 m. vasario 24 d., po pirmųjų Rusijos agresijos prieš Ukrainą etapų, A. I. M. kartu su kitais 36 verslininkais susitiko su prezidentu V. P. ir kitais Rusijos Vyriausybės nariais aptarti veiksmų eigos poveikį po to, kai Vakarai nustatė sankcijas. Tai, kad jis buvo pakviestas dalyvauti šiame susitikime, rodo, kad jis priklauso artimiausiam V. P. ratui ir kad jis remia arba įgyvendina veiksmus ar politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, taip pat kuriais kenkiama stabilumui ir saugumui Ukrainoje arba į juos kėsinamasi. Tai taip pat rodo, kad jis yra vienas iš įtakingiausių verslininkų, susijusių su ekonomikos sektoriais, užtikrinančiais didelių pajamų šaltinį Rusijos Vyriausybei, atsakingai už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją.“).

19.       Atsakovas nurodė, kad UAB SUEK Baltic 100 proc. akcijų valdo įmonė Aktiengesellschaft  SUEK AG, šios įmonės 100 proc. akcijų valdo Siberian Coal Energy Company. Pastarosios įmonės akcininkai yra A. M., kuris valdo 50 proc. akcijų (remiantis Siberian Coal Energy Company paskelbta Wikipedia informacija, asmuo yra įmonės įkūrėjas), ir S. V. P., kuris valdo 50 proc. akcijų. Remiantis Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Europos Sąjungos Tarybos 2018 m. gegužės 4 d. dokumento „Geriausia ES patirtis dėl veiksmingo ribojamųjų priemonių įgyvendinimo“ 62 punktu, pareiškėjas pagrįstai įtrauktas į Įsakymą, kadangi A. I. M. valdo įmonės „Siberian Coal Energy Company“, kuri yra UAB SUEK Baltic galutinė naudos gavėja, 50 proc. akcijų. Skunde pateikta UAB SUEK Baltic struktūra, kuri buvo pakeista įtraukus A. I. M. į sankcionuojamų asmenų sąrašus Reglamento Nr. 269/2014 pagrindu, tokiu būdu bandant apeiti taikomas ES sankcijas. Minėtas asmuo valdo ir kitus juridinius asmenis, kurių valdymą galimai fiktyviai perdavė tretiesiems asmenims, tačiau viešuosiuose informacijos šaltiniuose yra pateikiami duomenys apie Prancūzijos bei Olandijos finansų įstaigų atsisakymus atlikti mokėjimus su A. I. M. ir jo žmona susijusiai bendrovei „Eurochem Group“ AG, nes tokie mokėjimai pažeistų šiems asmenims taikomas ES sankcijas, nurodoma, kad Italijos vyriausybė pritaikė lėšų įšaldymą „Eurochem Group“ AG patronuojamajai Italijos bendrovei „Eurochem Agro“ SpA. Pareiškėjo teisės į nuosavybę yra apribotos, tačiau tai nedaro įtakos per se (savaime) jos nuosavybės teisėms į turimą turtą, pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog dėl Įsakymo neteko nuosavybės teisės į turtą; remiantis Europos Sąjungos Tarybos 2022 m. birželio 27 d. ES ribojamųjų priemonių veiksmingo įgyvendinimo geriausios praktikos 32 punktu, finansinės ribojamosios priemonės neapima įšaldytų lėšų ir ekonominių išteklių nuosavybės teisių pasikeitimo ir nėra baudžiamosios priemonės. 

20.       Atsakovo vertinimu, Reglamentas Nr. 269/2014 ir jo pagrindu pritaikytos ribojamosios priemonės suderintos su tarptautine teise ir pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Todėl nėra pagrindo kreiptis į ESTT dėl preliminaraus sprendimo, tai neužkirs pareiškėjui kelio kreiptis į ESTT SESV 263 straipsnio pagrindu ir tvarka. Pareiškėjo prašymas kreiptis į LRKT nepagrįstas teisiškai ir faktiškai, o Sankcijų įstatymo ir Reglamento Nr. 269/2014 pagrindu taikomos ribojamosios priemonės nepažeidžia pareiškėjo nuosavybės teisių (jų nepakeičia), neriboja galimybių užsiimti kita ūkine komercine veikla.

21.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisija (toliau – ir Komisija), aptarnaujama Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir URM), atsiliepime į skundą prašė ją pašalinti iš bylos, kadangi ji nėra viešojo administravimo subjektas, priimantis privalomo pobūdžio administracinius sprendimus, nėra įgaliota užtikrinti tarptautinių sankcijų įgyvendinimą, o už įgyvendinimą atsakingos Sankcijų įstatymo 11 straipsnyje nurodytos institucijos, nagrinėjamos bylos išsprendimas neturės jokios įtakos Komisijos teisėms ar pareigoms.

II.

22.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

23.       Teismas nustatė, kad 2022 m. birželio 14 d. Juridinių asmenų registre įregistruoti veiklos apribojimai dėl pareiškėjo – taikomos tarptautinės sankcijos (remiantis FNTT informacija taikomos ribojamosios priemonės pareiškėjui, susijusiam su asmeniu A. I. M., kuriam vadovaujantis 2022 m. kovo 9 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/396, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014, taikomos tarptautinės sankcijos). Minėti apribojimai taikomi remiantis 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamentu (ES) 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų dėl veiksmų, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi. 2022 m. birželio mėnesį atsakovas įtraukė pareiškėją į FNTT interneto tinklapyje https://www.fntt.lt/lt/tarptautines-finansines-sankcijos/4166 skelbiamą sąrašą „Informacija apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos“ (Skelbiamas sąrašas). 2022 m. liepos 20 d. FNTT priėmė skundžiamą įsakymą Nr. V-174 „Dėl Juridiniam asmeniui ar kitoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, nuosavybės teise priklausančio arba kontroliuojamo subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašo patvirtinimo“. Įsakyme nurodoma, jog jis priimtas vadovaujantis Sankcijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi ir Aprašo 13.2 papunkčiu. Taip pat Įsakymu nurodoma, jog tvirtinamas Sąrašas, 14 sąrašo numeriu įtraukiant UAB SUEK Baltic (kodas 303297428). 2022 m. rugpjūčio 23 d., nesutikdamas su Įsakymu, pareiškėjas apskundė jį teismui. FNTT 2022 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-222 „Dėl Juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamos subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir FNTT 2022 m. spalio 14 d. įsakymas) skundžiamas Įsakymas pripažintas netekusiu galios (įsigaliojo 2022 m. lapkričio 18 d.). 

26.       Teismas nurodė, kad Reglamento Nr. 269/2014 I priedo 721 punktu į sankcionuotų asmenų sąrašą 2022 m. kovo 9 d. įtrauktas A. I. M.. Įtraukimo į sąrašą motyvai: „A. I. M. yra Rusijos pramonininkas, kuriam priklauso stambi trąšų gamintoja „EuroChem Group“ ir anglies bendrovė SUEK. A. M. priklauso įtakingiausių Rusijos verslininkų, turinčių glaudžių ryšių su Rusijos vyriausybe, ratui. Taigi, jis yra susijęs su ekonomikos sektoriais, užtikrinančiais didelių pajamų šaltinį Rusijos Federacijos vyriausybei, atsakingai už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją. 2022 m. vasario 24 d., po pirmųjų Rusijos agresijos prieš Ukrainą etapų, A. I. M. kartu su kitais 36 verslininkais susitiko su Prezidentu V. P. ir kitais Rusijos vyriausybės nariais aptarti veiksmų eigos poveikį po to, kai Vakarai nustatė sankcijas. Tai, kad jis buvo pakviestas dalyvauti šiame susitikime, rodo, kad jis priklauso artimiausiam V. P. ratui ir, kad jis remia arba įgyvendina veiksmus ar politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, taip pat kuriais kenkiama stabilumui ir saugumui Ukrainoje arba į juos kėsinamasi. Tai taip pat rodo, kad jis yra vienas iš įtakingiausių verslininkų, susijusių su ekonomikos sektoriais, užtikrinančiais didelių pajamų šaltinį Rusijos vyriausybei, atsakingai už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją“.

27.       Teismas pažymėjo, kad Reglamento Nr. 269/2014 1172 punkte nurodoma, jog į sankcionuotų asmenų sąrašą nuo 2022 m. birželio 3 d. įtraukta Serbijos ir Kroatijos pilietė A. M.. Įtraukimo į sąrašą motyvai: „A. M. yra A. I. M., Rusijos pramonininko, kuriam priklauso pagrindinė trąšų gamintoja „EuroChem Group“ ir anglies bendrovė SUEK, žmona. A. M. naudojasi savo vyro turtingumu ir gauna iš to turto naudos. Jai ir jos vyrui priklauso du prabangūs mansardiniai apartamentai, kurių vertė viršija 30 mln. dolerių. 2022 m. kovo mėn. A. M. pakeitė savo vyrą kaip nauja „Firstline Trust“ tikroji savininkė, o „Firstline Trust“ valdo įmonė „Linetrust PTC Ltd“, kuri yra „EuroChem Group“ tikroji savininkė. Todėl ji yra susijusi su įtakingu verslininku, veikiančiu ekonomikos sektoriuose, kurie yra reikšmingas pajamų šaltinis Rusijos Federacijos vyriausybei, kuri yra atsakinga už Krymo aneksiją ir padėties Ukrainoje destabilizavimą. Be to, A. I. M. yra atsakingas už veiksmų ar politikos, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, taip pat stabilumui ar saugumui Ukrainoje arba į juos kėsinamasi, rėmimą arba jų įgyvendinimą.“.

28.       Teismas iš Reglamento Nr. 269/2014 turinio konstatavo, kad A. I. M. ar su juo susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms priklausančios, jų nuosavybe esančios, jų valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai yra įšaldomi.

29.       Teismas nustatė, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis pareiškėjo vienintelis akcininkas nuo 2015 metų yra Šveicarijos bendrovė SUEK AG, kurios vienintelis akcininkas taip pat yra Šveicarijos įmonė SUEK Assests Holding AG. Šiems faktams patvirtinti pareiškėjas prie skundo pateikė išrašus iš Šveicarijos Cugo kantono registro. Šios įmonės nėra sankcionuotos. Šveicarijos įmonės SUEK Assests Holding AG vienintelis akcininkas yra Rusijos bendrovė IC SUEK LTD LLC, kurios vienintelis akcininkas yra Rusijos bendrovė JSC SUEK, kurios taip pat nėra įtrauktos į sankcionuotų įmonių sąrašą. Pastarosios įmonės akcininkai yra Kipro bedrovės AIM Capital Ltd (92,2 proc.) ir Dominantco Holdings Limited (7,8 proc.). Pirmosios įmonės 99,91 proc. akcininkas yra Kipro bendrovė LINEA (CY), kuri per patikos fondą 75,1 proc. valdoma kitos Kipro bendrovės Linetrust PTC Ltd. Pagal pareiškėjo pateiktą informaciją A. M. priklauso apie 24,9 proc. LINEA (CY) akcijų.

30.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime nurodo, jog sprendimą dėl pareiškėjo į sankcionuotų įmonių sąrašą priėmė remdamasis kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ pateiktais duomenimis, o būtent aktualizuota valdymo struktūros schema, Juridinių asmenų registro išrašu, ištraukomis iš tinklalapio www.suekag.com, umi-kumi.ru ir www.banktrack.org. Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ rašte nurodyta, jog įmonė unijos asocijuotu nariu tapo 2014 m., kuomet vienintelė akcininkė buvo kitas asmuo. Unija taip pat pažymėjo, kad jos galimybės pateikti aktualius duomenis yra apribotos, nes pareiškėjas nesinaudojo unijos paslaugomis. Prie rašto pateikta „Valdymo struktūra pagal aktualizuotus duomenis“ nėra susieta su patikimais duomenų šaltiniais. Atsakovo nurodomi atsiliepime Wikipedia, D. J. ir kiti interneto šaltiniai nelaikytini patikimais duomenų šaltiniais, kurių patikra nereikalinga, ypač jei duomenys neatitinka viešų registrų informacijos ir atitinkami interneto portalai viešai nurodo, jog jų teikiamus duomenis būtina papildomai patikrinti.

31.       Teismas iš Įsakymo turinio nustatė, kad atsakovas, priimdamas Įsakymą, vadovavosi Sankcijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi (bendra nuostata, kuri apibrėžia FNTT kompetenciją užtikrinant finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje), taip pat Aprašo 13.2 punktu (nuostata, kuri numato FNTT kompetenciją pagal tarptautines sankcijas reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytus kriterijus nustačius, kad juridinis asmuo nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamas sankcionuoto subjekto, priimti įsakymą dėl finansinės sankcijos taikymo tam nuosavybės teise priklausomam ar kontroliuojamam juridiniam asmeniui), tačiau nenurodė jokių individualių faktinių aplinkybių ir pareiškėjo įtraukimo į Įsakymo sąrašą motyvų. Taip pat skundžiamame Įsakyme nėra nuorodų į sudėtines skundžiamo Įsakymo dalis ar tarpinius dokumentus. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas laikė, jog atsakovas nepagrindė, kad pagal tarptautines sankcijas reglamentuojančiuose dokumentuose (o būtent atsakovo atsiliepime nurodytame Reglamente Nr. 269/2014) nustatytus kriterijus kvalifikavo, kad pareiškėjas nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojama sankcionuoto subjekto (t .y. Reglamento Nr. 269/2014 I priede nurodyto asmens).

32.       Teismas vertino, jog atsakovas, priimdamas neigiamas pasekmes pareiškėjui sukeliantį Įsakymą, nenurodė pagrindinių faktų, argumentų ir įrodymų, nepateikė teisinio nustatytų faktų vertinimo, išsamiai nenurodė Įsakymo priėmimo teisinių pagrindų, nepateikė sprendimo motyvų. Remiantis Sankcijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi ir Aprašo 13.2 punktu, bendraisiais administraciniam sprendimui keliamais teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimais, įtvirtintais VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje, atsakovas turėjo pareigą nurodyti tarptautines sankcijas reglamentuojančius dokumentus, juose nustatytus tarptautinių sankcijų taikymo kriterijus, pagrįsti, jog asmuo yra sankcionuotas subjektas, su kuriuo siejamas pareiškėjas, taip pat pagrįsti sąsają su sankcionuotu subjektu ir jos pobūdį (nuosavybės ar kontrolės kriterijus). Iš Įsakymo turinio matyti, jog individuali sprendimo priėmimo argumentacija pareiškėjui negalėjo būti žinoma, Įsakymo motyvai taip pat nėra nurodyti kitame dokumente, į kurį būtų pateikiama nuoroda skundžiamame Įsakyme.

33.       Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką, sprendė, kad atsakovo atsiliepime į skundą nurodyta papildoma informacija, net jei ji būtų išsami, negali pakeisti imperatyvių reikalavimų, jog Įsakymo motyvai turi būti pačiame Įsakyme ar jame nurodytuose aktuose. Nagrinėjamu atveju atsakovo atsiliepime nurodyta informacija apie Įsakymo priėmimo teisinius pagrindus, duomenys, kuriais grindžiami atsiliepimo teiginiai, jog pareiškėjas tenkino Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnyje nustatytus nuosavybės ir kontrolės kriterijus, nedaro įtakos vertinant Įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą.

34.       Teismas sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Įsakymas neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamų tinkamo motyvavimo reikalavimų.

35.       Teismas pažymėjo, kad FNTT 2022 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-222 „Dėl Juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamos subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašo patvirtinimo“ skundžiamas Įsakymas pripažintas netekusiu galios nuo 2022 m. lapkričio 18 d.

36.       Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad teisme nagrinėjama kita administracinė byla Nr. eI2-2390-1066/2023 pagal pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma panaikinti galiojančio FNTT 2022 m. spalio 14 d. įsakymo dalį dėl UAB SUEK Baltic.

37.       Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skundo reikalavimo dėl Įsakymo panaikinimo neatsisakė, tačiau rašytinė bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad pareiškėjo skundo reikalavimas po skundo padavimo teismui iš esmės buvo įvykdytas atsakovui FNTT 2022 m. spalio 14 d. įsakymu  pripažinus netekusiu galios skundžiamą Įsakymą. Pareiškėjui apie tai buvo žinoma pasiruošimo teisminiam nagrinėjimui stadijoje. Papildomų argumentų teismui, kodėl turėtų būti teismine tvarka naikinamas pripažintas negaliojančiu skundžiamas administracinis sprendimas ir kokias pareiškėjo teises ar pareigas tai paveiktų, nepateikta. Teismas sprendė, kad šiuo atveju, nebelikus ginčo objekto, išnyko pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas bylos dalyku. Konstatavęs, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Įsakymo panaikinimo yra įvykdytas, teismas sprendė, kad išnyko ginčo dalykas ir šio reikalavimo išnagrinėjimas bei teismo sprendimas vertinant pripažintą negaliojančiu administracinį aktą, negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio.

38.       Teismas konstatavo, kad išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų dar detalesnis vertinimas teisiškai yra nereikšmingas, kas ne kartą pažymėta ir teismų praktikoje, ir pareiškėjo skundą atmetė.

39.       Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti FNTT išbraukti pareiškėją iš FNTT interneto tinklapyje paskelbto sąrašo, pažymėjo, kad įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus kaip savarankiškas materialusis teisinis reikalavimas paprastai reiškiamas viešojo administravimo subjekto neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus situacijose, kas šiuo atveju byloje nenustatyta ir pareiškėjas neįrodinėjo. Pareiškėjas skunde nurodė, jog siekdamas išvengti situacijos, kuomet, panaikinus skundžiamą Įsakymą, FNTT toliau teigtų, kad teismo sprendimas neįpareigoja FNTT pašalinti pareiškėjo iš Skelbiamo sąrašo, o FNTT toliau galėtų tęsti nepagrįstą pareiškėjo teisių ribojimą, prašo ginčo klausimą išspręsti iš esmės, įpareigojant FNTT pašalinti pareiškėją iš Skelbiamo sąrašo. Taigi pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą išbraukti pareiškėją iš Skelbiamo sąrašo dar nesant nustatytai aplinkybei, jog atsakovas, priėmęs atitinkamą sprendimą dėl išbraukimo iš Įsakymo sąrašo, atsisakė minėtus veiksmus nustatyta tvarka atlikti (pašalinti pareiškėją iš Skelbiamo sąrašo, kuris skelbiamas FNTT tinklalapyje).

40.       Teismas nurodė, kad Aprašo 16 punktu nustatyta, jog juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, kurias FNTT nustatė esant nuosavybės teise priklausančias arba kontroliuojamas subjekto, kuriam taikomos sankcijos, gali kreiptis dėl tokio sprendimo panaikinimo į FNTT; pateikiamas prašymas turi būti motyvuotas, kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašyme nurodytas faktines ir teisines aplinkybes; prašymai nagrinėjami VAĮ nustatyta tvarka; FNTT apie savo sprendimo panaikinimą informuoja valstybės registro ir (ar) valstybės informacinės sistemos tvarkytoją. Duomenų, jog pareiškėjas būtų pasinaudojęs šia procedūra prieš kreipiantis į teismą su 2022 m. rugpjūčio 23 d. skundu, nenustatyta. Taip pat neįrodyta pagrindų teismui perimti viešojo administravimo institucijos kompetencijos jai priskirtoje viešojo administravimo srityje. Dėl to, pareiškėjui nepagrindus atsakovo neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus, teismas atmetė pareiškėjo savarankišką reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teisme nagrinėjama kita administracinė byla (Nr. eI2-1848-1114/2023) pagal pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma panaikinti FNTT 2022 m. spalio 17 d. sprendimą atsisakyti išbraukti pareiškėją UAB SUEK Baltic iš Įsakymu patvirtinto sąrašo asmenų, turinčių sąsajų su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos. Taigi pareiškėjas kitoje administracinėje byloje pasinaudojo teise pateikti prašymą dėl jo (ne)išbraukimo iš sankcionuojamų asmenų sąrašo.

41.       Teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymus kreiptis į ESTT ir Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai skundžiamu (netekusiu galios) Įsakymu pareiškėjas įtrauktas į Įsakymo sąrašą. Tam, kad būtų išnagrinėtas ginčas dėl aptariamo Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, būtinybės kreiptis į ESTT šiuo atveju nėra, reglamento, kaip Europos Sąjungos teisės akto, kuriuo skundžiamame Įsakyme nebuvo remtasi, normų aiškinimo ar galiojimo klausimas nekyla. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo klausimai suformuluoti nekorektiškai ir netiksliai. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl kreipimosi į ESTT tam, kad ši byla būtų išnagrinėta.

42.       Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, byloje taikytino teisės akto turinį ir pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, konstatavo, kad pareiškėjo prašymas nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl byloje taikytų įstatymų nuostatų atitikties Konstitucijai, įskaitant konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms. Sankcijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalis neriboja ūkinės veiklos laisvės ir neliečia Lietuvos Respublikos konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ aptariamų klausimų. Ši nuostata aptaria FNTT, kaip viešojo administravimo institucijos, kompetenciją tarptautinių sankcijų įgyvendinimo klausimais, lakoniškai aptariant šiai institucijai priskirtas šioje srityje pagrindines funkcijas.

III.

43.       Pareiškėjas UAB SUEC Baltic apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį dėl jo skundo atmetimo ir panaikinti Įsakymą bei įpareigoti FNTT išbraukti UAB „SUEK Baltic“ iš jos interneto tinklapyje https://www.fntt.lt/lt/tarptautines-finansines-sankcijos/4166 skelbiamo „Informacija apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos“ sąrašo.

44.       Pareiškėjas neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria konstatuotas Įsakymo neteisėtumas, FNTT įrodymų nepatikimumas ir nepakankamumas bei tai, kad nėra pagrindo pareiškėjui įgyvendinti tarptautines sankcijas ir taikyti ribojamąsias priemones. Pareiškėjas remiasi non reformatio in peius (draudimas keisti į blogąją pusę) principo taikymu.

45.       Pareiškėjas nurodo, kad aplinkybė, jog FNTT Įsakymas nustojo galioti pačios FNTT iniciatyva, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismui atmesti pareiškėjo skundą. Teismas galėjo ir turėjo tenkinti pareiškėjo reikalavimą pripažinti neteisėtu Įsakymą ir jį panaikinti būtent tuo pagrindu, kad jis yra neteisėtas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija ne tik leidžia, bet ir įpareigoja pirmosios instancijos teismą šioje byloje nuspręsti, ar Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas per visą jo galiojimo laikotarpį. Todėl vien ta aplinkybė, kad pati FNTT Įsakymą panaikino visiškai kitais pagrindais, nei prašoma šioje byloje, nesudaro pagrindo atmesti skundą. Nagrinėjant bylą teisme atsakovas prieštaravo pareiškėjo argumentams dėl Įsakymo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Kadangi pareiškėjo pozicija dėl Įsakymo neteisėtumo buvo pripažinta kaip pagrįsta, teismas negalėjo atmesti skundo būtent tuo pagrindu, kad skundas yra nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.)

46.       Pareiškėjas teigia, kad teismui atmetus jo skundą, pažeidžiama jo teisė į veiksmingą teisinę gynybą (EŽTK 6 str. 1 d., 13 str., Chartijos 47 str., Konstitucijos 30 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.). Pareiškėjas tiek Įsakymą, tiek pareiškėjo įrašymą FNTT sąraše Įsakymo galiojimo laikotarpiu (nuo 2022 m. liepos 22 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d.) gali nuginčyti išimtinai tik šioje byloje. Kitose pareiškėjo administracinėse byloje nebus sprendžiama, ar minėtu laikotarpiu pareiškėjas buvo pagrįstas įrašytas į Sąrašą ir ribojamosios priemonės jam buvo taikytos teisėtai.

47.       Pareiškėjas nurodo, kad priešingai nei sprendė teismas, pareiškėjas turi materialinį teisinį suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje, kadangi Įsakymo priėmimas lėmė, jog pareiškėjo kontrahentai sustabdė arba nutraukė sutartinius santykius su juo ir tai daro iki šiol pagal Sankcijų įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalis. Būtent Įsakymas ir pareiškėjo įtraukimas į Sąrašą lėmė tai, kad pareiškėjui ir jo kontrahentams draudžiama vykdyti sandorius ir prievoles, o anksčiau sudaryti sandoriai turėjo būti nedelsiant nutraukti arba sustabdyti. 

48.       Pareiškėjo vertinimu, teismo sprendime išdėstyta pozicija dėl ginčo objekto išnykimo ir materialinio teisinio suinteresuotumo nebuvimo taptų visiškai nepagrįsta, jeigu FNTT Įsakymą panaikinęs ir jį pakeitęs FNTT 2022 m. spalio 14 d. įsakymas kitoje administracinėje byloje Nr. eI2-2390-1066/2023 būtų pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Tuomet Įsakymas vėl taptų galiojančiu ir pareiškėjas neabejotinai turėtų materialinį teisinį suinteresuotumą bylos dalyku.

49.       Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimas pagrįstas ydinga logika, jog ginčas dėl FNTT įgyvendinamų tarptautinių sankcijų turėtų būti išsprendžiamas toje byloje, kurioje ginčijamas aktualiausias FNTT administracinis sprendimas. Tikroji Įsakymo panaikinimo ir naujo analogiško FNTT 2022 m. spalio 14 d. įsakymo priėmimo priežastis buvo nagrinėjamos bylos sabotavimas, siekiant išvengti teismo išvados, kad pareiškėjas sankcionuotas neteisėtai ir nepagrįstai. Tuo pat metu pareiškėjas buvo išbrauktas iš Sąrašo ir vėl pakartotinai ir be jokių motyvų įtrauktas į Sąrašą

50.       Pareiškėjas pažymi, kad dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės 2023 m. kovo 1 d. pateikė prašymą prie nagrinėjamos bylos prijungti kitą bylą dėl analogiško FNTT 2022 m. spalio 14 d. įsakymo (administracinė byla Nr. eI2-2390-1066/2023). Bylų sujungimas būtų sudaręs galimybę operatyviai ir ekonomiškai vienoje byloje išnagrinėti pareiškėjo įrašymą ir laikymą Sąraše bei ribojamųjų priemonių pareiškėjui nuo 2022 m. liepos 22 d. iki šiol. Tačiau teismas 2023 m. kovo 20 d. posėdyje pareiškėjo prašymo dėl bylų sujungimo netenkino ir bylų nesujungė.

51.       Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ydingai išaiškino ir pritaikė ABTĮ 88 straipsnio 1 punktą (skundas atmestas kaip nepagrįstas) ir vien dėl to nepagrįstai atmetė jo skundą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje dėl minėtos teisė normos taikymo konstatuota, kad vien pati aplinkybė, jog atsakovas pats panaikina skundžiamą administracinį sprendimą nelemia išvados, kad pareiškėjo teisės nepažeistos. Todėl skundžiamo Įsakymo panaikinimas per se nėra ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto taikymo sąlyga. Kadangi pareiškėjo teisės ir teisėti interesai Įsakymu buvo pažeisti, teismas neturėjo pagrindo taikyti ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto.

52.       Pareiškėjo vertinimu, teismas, atmesdamas jo skundą, pažeidė konstitucinį teisingumo principą ir neįvykdė teisingumo. FNTT 2022 m. spalio 14 d. įsakymu ankstesnis Įsakymas panaikintas ne retrospektyviai, o į ateitį.  FNTT neturėjo teisės panaikinti Įsakymo pagal VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jei FNTT aptariamą Įsakymą laikė teisėtu, nes tokios teisės FNTT nesuteikė nei VAĮ, nei kiti įstatymai. Konstitucinio teisingumo principo taikymo kontekste, pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisingas dėl skundo atmetimo – teismas konstatavo, kad Įsakymas yra neteisėtas, tačiau de facto paliko tokio neteisėto akto pasekmes jo galiojimo laikotarpiu. Šis neteisingumas turi būti ištaisytas ir teisingumo dėl Įsakymo negaliojimo pasiekiamumas turi būti užtikrintas panaikinant šį akivaizdžiai nepagrįstą ir neteisėtą Įsakymą.

53.       Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, prieštaraudamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, nepagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti FNTT pašalinti pareiškėją iš Sąrašo už laikotarpį, apimantį Įsakymo galiojimą. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, kad reikalavimas pašalinti subjektą iš Sąrašo yra neatsiejamai susijęs su byloje skundžiamu konkrečiu FNTT administraciniu sprendimu, kuriuo subjektas yra įtraukiamas į Sąrašą, ir reikalavimu panaikinti tokį FNTT administracinį sprendimą. Kadangi skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, atitinkamai teismas sprendimu turėjo tenkinti reikalavimą įpareigoti FNTT pašalinti pareiškėją iš FNTT sąrašo už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 22 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d., kuomet galiojo neteisėtas Įsakymas.

54.       Pareiškėjas teigia, kad teismas, neatsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, nepagrįstai sutapatino skirtingose bylose pareiškėjo pareikštus skirtingą laikotarpį apimančius reikalavimus įpareigoti FNTT pašalinti pareiškėją iš Sąrašo. Apeliacinės instancijos teismas jau yra išaiškinęs, kad lingvistiškai identiški reikalavimai dėl pašalinimo iš Sąrašo nereiškia, kad jie yra tapatūs teisine prasme ir ABTĮ kontekste. Teismas negalėjo atmesti antrojo skundo reikalavimo, nes jis nagrinėjamas byloje dėl FNTT 2022 m. spalio 17 d. sprendimo atsisakyti pašalinti pareiškėją iš Sąrašo pagal Aprašo 16 punkte numatyta procedūrą (administracinė byla Nr. eI2-1848-1114/2023), kadangi jie nėra tapatūs. Be to, teismas padarė fakto klaidą, teigdamas, kad iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. skundo pateikimo pareiškėjas neva nebuvo pasinaudojęs Aprašo 16 punkte  numatyta procedūra, t. y. nebuvo FNTT pateikęs prašymo išbraukti pareiškėją iš Sąrašo. Pareiškėjas pasinaudojo Aprašo 16 punkto procedūra dar 2022 m. rugpjūčio 11 d. ir tai nurodė 2022 m. rugpjūčio 22 d. skunde. Praleidusi terminą, FNTT tik 2022 m. spalio 17 d. pareiškėjui pateikė atsakymą, kad jo iš Sąrašo pašalinti nesutinka.

55.       Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai traktuoja, kad kreipimasis į FNTT pagal Aprašo 16 punkte numatytą tvarką yra būtinas tam, kad pareiškėjas galėtų reikšti reikalavimą įpareigoti FNTT pašalinti pareiškėją iš Sąrašo. Teismo sprendime klaidingai laikoma, kad teismas, tenkindamas reikalavimą įpareigoti FNTT pašalinti pareiškėją iš Sąrašo galimai būtų atlikęs neteisėtą intervenciją į viešojo administravimo subjekto (FNTT) kompetencijos ribas. ABTĮ 88 straipsnio 2 dalis numato teismo teisę įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, pareiškėjas gali reikalauti teismo įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, kuomet viešojo administravimo subjektas neatliko tų veiksmų ar atsisakė juos atlikti. Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas prašė FNTT pašalinti jį iš Sąrašo, FNTT to neatliko, o vėliau, praleidusi terminą, pateikė 2022 m. spalio 17 d. sprendimą, kuriuo atsisakė tai atlikti. Todėl pareiškėjas pagrįstai reiškė reikalavimą dėl įpareigojimo pašalinti jį iš Sąrašo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą sprendė klausimą dėl FNTT sankcionuotų subjektų reikalavimų įpareigoti FNTT pašalinti subjektus iš FNTT sąrašo, tačiau nelaikė, kad toks reikalavimas ydingas. Todėl reikalavimas įpareigoti FNTT pašalinti pareiškėją iš Sąrašo atmestas nepagrįstai. 

56.       Pareiškėjas su apeliaciniu skundu teikia papildomus įrodymus. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė, kad neva Įsakymas nesukėlė pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių, pareiškėjas, siekdamas šias nepagrįstas teismo išvadas paneigti, teikia naujus įrodymus ir prašo juos ištirti (ABTĮ 142 str. 3 d.). Pareiškėjas pažymi, kad pažymėtina, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, FNTT nelaikė, kad Įsakymas nesukėlė pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių ir neginčijo jo argumentų, kad Įsakymas betarpiškai darė įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms (Sankcijų įstatymo 7 str.), todėl poreikio ankščiau teikti tokius įrodymus nebuvo.

57.       Atsakovas FNTT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį dėl interneto šaltinių vertinimo kaip nepatikimų ir ją pašalinti iš sprendimo.

58.       Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo kompetencijos ribojimo vertinti skundžiamo teismo sprendimo motyvus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nepagrįsti ir atmestini. Nuosekli teismų praktika suponuoja, kad draudimas priimti sprendimą besiskundžiančios šalies nenaudai taikomas tokiais atvejais, kai dėl tokio sprendimo atsiranda realios neigiamos pasekmės, kurios pablogina besiskundžiančios šalies materialinę teisinę padėtį, pavyzdžiui, sukuria papildomas pareigas arba apriboja turimas teises. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog apeliacinės instancijos teismui palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės nepakeistą, tačiau pakeitus skundžiamo sprendimo motyvus, pareiškėjo materialinė teisinė padėtis pablogės. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, susiję su apeliacinės instancijos teismo diskrecijos apribojimu vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kurių pareiškėjas neskundžia.

59.       FNTT nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai atmetė pareiškėjo skundą, tačiau teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai konstatuodamas, jog tokie atviri informacijos šaltiniai kaip „Wikipedija“, „D. J.“ ir kiti nelaikytini patikimais duomenų šaltiniais, kurių patikra nereikalinga, ypač jei duomenys neatitinka viešų registrų informacijos ir atitinkami interneto portalai viešai nurodo, jog jų teikiamus duomenis būtina papildomai patikrinti. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į FNTT paaiškinimus dėl komercinės duomenų bazės „D. J.“ viešai skelbiamos įprastinės paslaugų teikimo išlygos, pagal kurią paslaugų teikėjas negarantuoja teikiamų paslaugų atitikties faktinėms aplinkybėms. Teismas taip pat neatsižvelgė į FNTT paaiškinimus, jog Lietuvos banko prižiūrimos finansų įstaigos naudojasi minėta duomenų baze siekdamos užtikrinti savo veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams, susijusiems su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei tarptautinių ribojamųjų priemonių įgyvendinimu, o duomenų apie tai, jog minėta duomenų bazė laikytina nepatikima, nėra. Skundžiamo teismo sprendimo  motyvai dėl informacijos šaltinių ir jų patikimumo vertinimo prieštarauja aktualiausiai ESTT praktikai dėl infomacijos šaltinių vertinimo (2023 m. birželio 7 d. sprendimas byloje Nr. T-141/21), kuomet ESTT, vertindamas Europos Tarybos sprendimo pagrįstumą, vertino minėto sprendimo pagrindimui naudotą informaciją, gautą iš įvairiais laikotarpiais interneto tinklalapiuose „cepa.org“, „news.tut.by“, „naviny.belsat.eu“, „en.belpan.eu“, „russian.rt.com“ paskelbtų straipsnių. ESTT nelaikė nei nurodytų tinklalapių, nei tinklalapiuose skelbtų straipsnių nepatikimais informacijos šaltiniais, kuriais Europos Taryba negalėjo remtis (vadovautis) priimant skundžiamą sprendimą dėl asmens įtraukimo sankcionuotų asmenų sąrašą (153, 155 p.). Taigi egzistuoja viešasis interesas, susijęs su interneto informacijos šaltinių vertinimu vadovaujantis ESTT praktika, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų vertinti teismo sprendimo motyvus, susijusius su interneto tinklalapiuose skelbiama informacija ir jos patikimumu.

60.       FNTT nurodo, kad pareiškėjas skundą teismui grindė ir aplinkybe, jog Įsakymas jam sukelia neigiamas pasekmes, t. y. apribota pagrindinė pareiškėjo ūkinė veikla ir įšaldytos lėšos, nepagrįstai apribota pareiškėjo teisė savo nuožiūra valdyti, naudoti, disponuoti nuosavybės teise priklausantį turtą, sukelta reputacinė žala, todėl privalėjo šias aplinkybes pagrįsti jas patvirtinančiais įrodymais. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios jam trukdė pagrįsti pirmosios instancijos teismui teikiamą skundą jį patvirtinančiais įrodymais, todėl prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo atmestinas kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

61.       Ginčas byloje kilo dėl FNTT 2022 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. V-174 „Dėl Juridiniam asmeniui ar kitoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, nuosavybės teise priklausančio arba kontroliuojamo subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašo patvirtinimo“ panaikinimo ir įpareigojimo FNTT išbraukti UAB SUEK Baltic iš FNTT interneto tinklapyje https://www.fntt.lt/lt/tarptautines-finansines-sankcijos/4166 skelbiamo sąrašo „Informacija apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos“  teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo FNTT išbraukti pareiškėją iš Skelbiamo sąrašo.

62.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Įsakymas neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamų tinkamo motyvavimo reikalavimų, tačiau pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, jog pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas dėl Įsakymo panaikinimo išnyko atsakovui priėmus FNTT 2022 m. spalio 14 d. įsakymą, kuriuo Įsakymas panaikintas, o teisme yra nagrinėjama byla pagal pareiškėjo skundą dėl FNTT 2022 m. spalio 14 d. įsakymo dalies dėl UAB SUEK Baltic panaikinimo, t. y. išnyko ginčo dalykas. Reikalavimą įpareigoti FNTT atlikti veiksmus teismas atmetė nustatęs, kad pareiškėjas iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. skundo padavimo teismui dienos nebuvo pasinaudojęs teise pateikti prašymą FNTT dėl jo (ne)išbraukimo iš sankcionuojamų asmenų sąrašo. Be to, pareiškėjas administracinėje byloje (Nr. eI2-1848-1114/2023) prašo panaikinti FNTT 2022 m. spalio 17 d. sprendimą atsisakyti išbraukti pareiškėją UAB SUEK Baltic iš Įsakymu patvirtinto sąrašo asmenų, turinčių sąsajų su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos. Taigi pareiškėjas kitoje administracinėje byloje pasinaudojo teise pateikti prašymą dėl jo (ne)išbraukimo iš sankcionuojamų asmenų sąrašo.

63.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad turi materialinį teisinį suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje, nes Įsakymas galiojimo metu sukėlė pareiškėjui neigiamas pasekmes, o pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nuspręsti, ar Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas per visą jo galiojimo laikotarpį, nes vien ta aplinkybė, jog pati FNTT Įsakymą panaikino visiškai kitais pagrindais, nei nurodė pareiškėjas, nesudaro pagrindo atmesti skundą. Kadangi skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas turėjo tenkinti reikalavimą įpareigoti FNTT pašalinti pareiškėją iš FNTT sąrašo už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 22 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d., kuomet galiojo neteisėtas Įsakymas. Pareiškėjas tvirtina, kad pasinaudojo Aprašo 16 punkto procedūra dar 2022 m. rugpjūčio 11 d. ir tai nurodė 2022 m. rugpjūčio 22 d. skunde. Praleidusi terminą, FNTT tik 2022 m. spalio 17 d. pareiškėjui pateikė atsakymą, kad jo iš Sąrašo pašalinti nesutinka, taigi teismas turėjo pagrindą įpareigoti FNTT pašalinti pareiškėją iš Skelbiamo sąrašo. 

64.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1127/2014, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1284-492/2022). ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

65.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas ABTĮ nuostatas bei teismų praktiką, bylos medžiagą ir ginčo esmę, pareiškėjo argumentų dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme nepripažįsta pagrįstas, jų nepriima ir netiria.

66.       Bylos duomenys patvirtina, kad šioje byloje skundžiamu Įsakymu pareiškėjas įtrauktas į Juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, nuosavybės teise priklausančių arba kontroliuojamų subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą. Vėlesniu, FNTT 2022 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-222 „Dėl Juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamos subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašo patvirtinimo“, patvirtintas naujas Juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamos subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašas, o šioje byloje skundžiamas Įsakymas pripažintas negaliojančius. Pareiškėjas yra įtrauktas ir į minėtu FNTT 2022 m. spalio 14 d. įsakymu patvirtintą Sąrašą.

67.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kad panaikinus ginčijamą administracinį aktą (Įsakymą), neliko ginčo dalyko ir pareiškėjas nebeturi materialinio teisinio suinteresuotumo, pažymi, jog ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Vadovaujantis ABTĮ 3 straipsniu, administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto, buvusio jo priėmimo metu, teisėtumo patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reguliavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1172-602/2015; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5189-602/2019; kt.).

68.       Taigi, nors po pareiškėjo skundo padavimo faktinė padėtis pasikeitė (t. y. vėlesniu FNTT 2022 m. spalio 14 d. įsakymu šioje byloje skundžiamas Įsakymas buvo pripažintas netekusiu galios), tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia administracinio teismo pareigos patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo (veiksmo) teisėtumą, pagal faktines ir teisines aplinkybes, buvusias jo priėmimo metu.

69.       ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (ABTĮ 91 str. 2 d.).

70.       Nagrinėjamu atveju, nors pirmosios instancijos teismas sprendime ir konstatavo, kad Įsakymas neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamų tinkamo motyvavimo reikalavimų, tačiau pareiškėjo skundą atmetė nepagrįstai nusprendęs, jog FNTT spalio 14 d. įsakymu panaikinus Įsakymą nebeliko ginčo dalyko ir nepadaręs išvadų pagal pareiškėjo skundo reikalavimą bei nurodytas aplinkybes dėl Įsakymo teisėtumo bei pagrindų panaikinti Įsakymą.

71.       Pareiškėjas skunde taip pat kėlė reikalavimą įpareigoti FNTT išbraukti pareiškėją iš Skelbiamo sąrašo. Iš pareiškėjo prie skundo teismui pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas iki skundo padavimo teismui dienos (skundas teisme gautas 2022 m. rugpjūčio 23 d.) į FNTT kreipėsi su 2022 m. rugpjūčio 11 d. raštu ,,Dėl Reglamento (ES) Nr. 269/2014 netaikymo UAB „SUEK Baltic“ atžvilgiu“, kuriame, be kita ko, prašė pašalinti pareiškėją iš Skelbiamo sąrašo. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. skundo padavimo teismui dienos nebuvo pasinaudojęs teise pateikti prašymą FNTT dėl jo (ne)išbraukimo iš sankcionuojamų asmenų sąrašo, nepagrįsta ir priimta neįvertinus byloje esančių įrodymų.

72.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017; kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

73.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindai bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d.).

74.       Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Blogesnio sprendimo priėmimu nelaikomas skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 3 d.).

75.       Atsakovas FNTT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį dėl interneto šaltinių vertinimo kaip nepatikimų ir ją pašalinti iš sprendimo. Administracinę bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nagrinėjamas paduotas apeliacinis skundas. Atsakovas byloje apeliacinio skundo nepadavė, todėl nurodytas jo reikalavimas nenagrinėjamas.

76.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės SUEK Baltic apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti Regionų administraciniam teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos                                Jolanta Malijauskienė

                                        Rasa Ragulskytė-Markovienė

                                        Virginija Volskienė