Civilinė
byla Nr. 2S-334-464/2010
Procesinio
sprendimo kategorija: 75.4.1.,113.6.2.4.; 128.16.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. balandžio 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininkės ir pranešėjos D. K.,
kolegijos
teisėjų Virginijos Volskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,
kolegijos posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį
skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d.
nutarties civilinėje byloje pagal D. K. ir A.
K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.
Kolegija, išnagrinėjusi
civilinę bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjai D. K. ir A. K. 2009-06-05 kreipės į Vilniaus
miesto 1-ąjį apylinkės teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo abiejų
sutuoktinių bendru sutikimu bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių
patvirtinimo (b.l.1-2,3, 38-39).
Suinteresuoti
asmenys – kreditoriai K. Č. ir M. Č. pateikė
teismui atsiliepimą į pareiškėjų D. K. ir A.
K. pareiškimą (b.l. 24-25, 51-52), kuriuo prašė netvirtinti pareiškėjų
sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes ją patvirtinus būtų pažeisti
jų interesai. Nurodė, kad minėta sutartimi pareiškėja D. K. visą
jai priklausančio santuokoje įgyto turto dalį geranoriškai perleidžia A. K., nors kreditoriams ji yra skolinga 140 150 Lt. Pažymėjo,
jog A. K. D. K. sumokėti 168 000 Lt,
iš kurių 98 000 Lt yra pervesti į D. K. motinos N. B. sąskaitą, o likusieji – į D. K. sąskaitą,
nebuvo panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais. Be to, į dalintino turto
balansą sutuoktiniai neįtraukė įgytų santuokoje akcijų ir santaupų.
Vilniaus
miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-10-20 nutartimi bylą pagal D.
K. ir A. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų
sutuoktinių bendru sutikimu bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių
patvirtinimo sustabdė iki bus išspręsti kreditorių reikalavimai. Pirmosios
instancijos teismas, priimdamas nutartį, atsižvelgė į tai, kad vykdant
išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą iš
skolininkės D. K. išieškotojos K. Č. naudai,
yra areštuotos A. K. lėšos, vertybiniai popieriai, žemės
sklypas ir ½ dalis gyvenamojo namo, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių
nurodyta, kad visas išvardintas nekilnojamas turtas atitenka A.
K., o D. K. kompensuojama už turto dalį pinigais – 168
000 Lt, kurie jau yra sumokėti, 2005-04-29 pervedus dalį pinigų į D. K. motinos sąskaitą, kitą dalį – 70 000 Lt – 2006-05-24 ir
2006-09-27 pavedimais į D. K. sąskaitą, taip pat į tai,
kad kreditorės K. Č. reikalavimas išieškoti jai priteistą
140 000 Lt skolą iš pareiškėjos D. K. nėra išspręstas (iš skolininkės
kreditorės naudai buvo išieškota tik 288,32Lt).
Pareiškėjas A. K. atskiruoju
skundu (b.l. 130-132) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo
2009-10-20 nutartį ir perduoti pareiškėjų D. K. ir A. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo. Pažymi, kad jo santuokos su D. K. nutraukimo
procesas trunka jau nuo 2005 m., jis asmeniškai jokių įsiskolinimų kreditoriams
K. Č., D. Č. ir M.
Č. neturi, todėl mano, kad jo teisė nutraukti santuoką yra varžoma
nepagrįstai. Nurodo, kad 2005-04-29 iš Nordea banko jis paėmė 130 000 Lt
paskolą, kurios dalį – 98 000 Lt sumą grąžino D. K. motinai,
kitą dalį – 70 000 Lt pervedė į D. K. sąskaitą, kuri
gautas lėšas išleido savo asmeninimas, o ne šeimos reikmėms, todėl dalinant
santuokoje įgytą turtą jis turi teisę į proporcingai didesnę jo dalį. Iš D. K. pervestų lėšų 2006-2007 metais buvo grąžinama D. K. skola Transporto priemonių draudikų biurui dėl
autoįvykio metu kreditoriams K. Č., D. Č.
ir M. Č. padarytos žalos – iš viso 10 422,20 Lt, tuo
tarpu paskolą kreditoriui Nordea bankui jis moka vienas. Taip pat pažymi, jog
kreditorius Nordea bankas yra pareiškęs savo nuomonę byloje, jog nesutinka, kad
iš jam įkeisto turto (gyvenamojo namo dalies) būtų tenkinami kitų kreditorių
reikalavimai ir jis būtų padalintas tarp sutuoktiniams po ½. Todėl iš teismo
nutarties nėra aišku, kokiu būdu D. K. turėtų patenkinti
kreditorių K. Č., D. Č. ir M. Č. reikalavimus, nes tam prieštarauja kitas kreditorius –
Nordea bankas. Jokio kito turto, iš kurio galėtų būti visiškai patenkinti
kreditorių K. Č., D. Č. ir M. Č. reikalavimai, nėra.
Suinteresuoti
asmenys – kreditoriai K. Č. ir M. Č. atsiliepimu
į atskirąjį skundą (b.l.136-137) prašo pareiškėjo A. K. atskirąjį
skundą atmesti. Tvirtina, kad pareiškėjai ketina nutraukti santuoką ir
padalinti turtą visiškai nelogiškai, neprotingai ir nesąžiningai tik todėl, kad
vengia su jais atsiskaityti. Atskirajame skunde nurodoma, kad skola D. K. motinai atsirado gyvenamojo namo dalies pirkimo momentu,
tačiau iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės matyti, kad gyvenamojo
namo dalis įgyta 2001-08-28, o paskola D. K. motinai
deklaruota tik 2005 m., t.y. po pareiškėjos padaryto autoįvykio, kurio metu
žuvo I. Č.. Pažymi, jog 2005 m. deklaracijoje nurodyta
skola D. K. motinai – 73 000 Lt, kas leidžia pagrįstai
abejoti pareiškėjų sąžiningumu. Atkreipia dėmesį, kad į D. K. sąskaitą
pervestų 70 000 Lt panaudojimas nepagrįstas, tuo galimai yra nuslėptas lėšų
panaudojimo faktas. Tuo atveju, jeigu lėšos panaudotos nebuvo, jos gali būti
panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais.
Atskirasis
skundas tenkintinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo
faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo
pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus
taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos
teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi pateiktą bylos medžiagą bei atskirojo skundo
argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, neišanalizavęs
konkrečios nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos bei neįvertinęs
bylos sustabdymo padarinių, tik formaliai remdamasis CPK 164 str. 4 p.
nuostatomis, reglamentuojančiomis fakultatyvųjį bylos sustabdymą, netinkamai taikė šį teismo diskrecijai
priklausantį proceso institutą, dėl ko nepagrįstai sustabdė nagrinėjamą bylą. Todėl
teisėjų kolegija, neperžengdama faktinio ir teisinio atskirojo skundo pagrindo
saistomų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 str., 338 str.), dėl
pareiškėjo išdėstytų aplinkybių pasisako tik fakultatyviojo civilinės bylos
sustabdymo pagrindo aspektu.
Fakultatyviojo
bylos sustabdymo atveju (CPK 164 str.) teismo diskrecijos teisė sustabdyti bylą
turėtų būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje
byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tačiau kartu nepažeidžiant proceso
koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso
tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą
(CPK 2 str.) bei asmens teisės, kad bylą, kurioje sprendžiama jo civilinio
pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma
trumpesnį laiką, realizavimą (EŽTK 6 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėtina, kad teismas, spręsdamas bylos
fakultatyvaus sustabdymo klausimą, net formaliai esant įstatyme nustatytam
bylos sustabdymo pagrindui, privalo šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į
konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2008-01-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-17/2008,
2009-12-23 nutartis c.b. 3K-3-573/2009).
Taigi
sprendimas dėl civilinės bylos sustabdymo, t. y. jokių procesinių veiksmų
joje neatlikimo, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi
būti aiškūs ir išsamūs. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
2008-02-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2008, išaiškino,
kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 str. 4
p., turi išsiaiškinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo
aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teisingą teismą pagal EŽTK 6 str.
1 d., ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai
motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus.
Nagrinėjamu
atveju pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą pagal pareiškėjų D. K. ir A. K. pareiškimą dėl santuokos
nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei sutarties dėl santuokos
nutraukimo pasekmių patvirtinimo sustabdė iki
bus išspręsti kreditorių reikalavimai, savo sprendimą sustabdyti bylą pagal
CPK 164 str. 4 p. iš esmės motyvuodamas tuo, kad kreditorės K.
Č. reikalavimas išieškoti jai priteistą 140 000 Lt skolą iš pareiškėjos D. K. nėra išspręstas, kadangi iš skolininkės kreditorės
naudai išieškota tik 288,32 Lt. Išdėstytų aplinkybių teksto lingvistinė-loginė
analizė leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismo bylos sustabdymo
pagrindas – iki bus išspręstas kreditorių reikalavimas – iš esmės reiškia, kad
byla sustabdyta iki bus įvykdyti visų
pareiškėjos D. K. kreditorių – K., M. ir D.
Č. reikalavimai, t.y. iki D. K. atsiskaitys su
kreditoriais. Tačiau toks bylos sustabdymo faktinis pagrindas akivaizdžiai
prieštarauja jau aptartiems pamatiniams civilinio proceso principams. Teisėjų
kolegija akcentuoja, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“
duomenimis kreditorių reikalavimai jau yra išspręsti Vilniaus apygardos teismo
2008-10-22 sprendimu (Vilniaus apygardos
teismo c.b. Nr. 2-1767-41/2008). Be to, šiuo konkrečiu atveju bylą nagrinėjant supaprastinta, CPK XXXV skyriuje
nustatyta tvarka, kreditoriai savarankiškų reikalavimų pareiškėjams nereiškė,
o dėl bylos proceso ypatumų ir negalėjo
reikšti, nenurodė ir aplinkybių, kad būtų kreipęsi dėl kurių nors kitų, čia
neįvardintų reikalavimų sutuoktiniams ar vienam iš jų atskiroje civilinėje
byloje.
CPK 540 str. 4 d. suponuoja bylą nagrinėjančiam
teismui pareigą spręsti santuokos nutraukimo klausimą tik išsprendus pareikštus
kreditorių reikalavimus. Kreditoriaus (išieškotojo) teisę reikalauti tokios
skolininko turto dalies, kad iš jos būtų galima išieškoti, numato CPK 667 str.
4 d. Kreditoriaus teisių garantijos santuokinio turto padalijimo bylose yra
įtvirtintos ir CK 3.126 str., nors šiuo konkrečiu atveju kreditoriai, kaip
minėta, tokia teise reikšti savarankišką reikalavimą dėl turto padalijimo būdo objektyviai
ir negalėjo pasinaudoti. Jokios teisės normos nesuteikia galimybės
suinteresuotam asmeniui, tame tarpe ir kreditoriui, įtakoti sutuoktinių
sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio, taip pat ir teismui
nesuteikia įgalinimų patvirtinti sutartį su išlygomis arba pagal suinteresuoto
asmens pasiūlymus dėl turto sutuoktiniams padalijimo būdo. Teismas gali įtakoti
sutarties sąlygas ir sutuoktinių susitarimus dėl turto pasidalijimo, tarpusavio
bei vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo ar bendravimo tvarkos
nustatymo tik tokią sutartį pilna apimtimi patvirtindamas, jeigu ji atitinka
įstatymo reikalavimams (CPK 541 str. 2 d.), arba atsisakydamas tokią sutartį
patvirtinti. Egzistuoja ir dar viena galimybė – kai tokio turinio, kuri yra
sudaryta, sutartis teismo manymu negali būti patvirtinta, tai sutuoktiniai pagal
CK 3.53 str. 4 d. nuostatą yra teismo įpareigojami sudaryti naują sutartį.
Esant nurodytoms
aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai
įvertino faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas,
neatsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju bylos sustabdymas gali nepagrįstai
užvilkinti bylos procesą ir kartu neapibrėžtam laikui suvaržyti pareiškėjų
teises į tinkamą bylos išnagrinėjimą, nepagrįstai nagrinėjamą bylą sustabdė. Todėl
pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, perduodant bylą nagrinėti
pirmosios instancijos teismui atsižvelgus į pateiktus išaiškinimus (CPK 329
str. 1 d., 338 str.).
Vadovaudamasi CPK 336
str., 337 str. 2 p., kolegija
n
u t a r ė:
Vilniaus
miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir
perduoti bylą pagal D. K. ir A. K. pareiškimą
dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl
santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo toliau nagrinėti tam pačiam
pirmosios instancijos teismui.
Kolegijos pirmininkė Dalia Kačinskienė
Teisėjai Virginija
Volskienė
Algirdas Auruškevičius