Civilinė byla Nr. e2VP-8880-907/2016

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04104-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.5.1.17 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. rugsėjo 21 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Bocas“ ir Ko prašymą suinteresuotiems asmenims S. V., G. V. ir antstoliui Ričardui Kudrauskui dėl skolininko turto dalies nustatymo,

n u s t a t ė :

pareiškėjas UAB „Bocas“ ir Ko, būdamas išieškotoju vykdymo procese, pateikė prašymą teismui nustatyti skolininko S. V. turto dalį, lygią ½ G. V. vardu registruoto nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ gaunamų pajamų iš darbo santykių bei socialinio draudimo išmokų, esančių bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su skolininko sutuoktine (34-35 b. l.).

Suinteresuotas asmuo antstolis Ričardas Kudrauskas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog atvykęs skolininkas antstolio kontorai pateikė 2010-02-02 vedybų (povedybinę) sutartį. Pakartotinai patikrinus Vedybų sutarčių registrą, paaiškėjo, jog skolininko pateikta sutartis įregistruota 2010-02-03, sutartyje yra aptarti skolininko ir jo sutuoktinės turtiniai klausimai, todėl siūlymas dėl turto dalies nustatymo yra nepagrįstas, dėl ko išieškotojo prašymas turi būti atmestas (61 b. l.).

Suinteresuoti asmenys S. V. ir G. V. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir vedybų (povedybinę) sutartį, prašė pareiškėjo prašymą atmesti, nes 2010-02-02 tarp S. V. ir G. V. buvo sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis, kur nustatytas visiško atskirumo turto teisinis režimas (63-70 b. l.).

2016-09-12 pareiškėjas UAB „Bocas“ ir Ko, būdamas išieškotoju vykdymo procese, patikslino prašymą ir prašo nustatyti skolininko S. V. turto dalį bendrojoje nuosavybėje, lygią ½ G. V. gaunamų pajamų iš darbo santykių bei socialinio draudimo išmokų, nes vedybų sutartimi liko neišspręstas viešajame registre neregistruotino turto – piniginių lėšų, nesančių banko ir kredito įstaigos sąskaitose, o esančių pas trečiuosius asmenis – darbdavius bei VSDFV – teisinis režimas, todėl šiam turtui taikytinas įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (73-75 b. l.).

Suinteresuoti asmenys S. V. ir G. V. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą pareiškėjo prašymą, kuriuo prašo patikslintą prašymą atmesti, vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, remtis tikraisiais šalių ketinimais, o ne pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, o sutuoktiniai turėjo ketinimus visiškai atskirti bet kokį turtą, tame tarpe ir pinigus (90-92 b. l.).

Prašymas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Ričardo Kudrausko kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 98-1988/2016 pagal 2016-07-04 Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2VP-6942-251/2016 dėl 22324,36 Eur skolos išieškojimo iš S. V. UAB „Bocas“ ir Ko naudai. Kadangi skolininkas S. V. oficialiai negauna jokių pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, neturi jokio kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, todėl turėtų būti nustatyta skolininkui S. V. priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Skolininko S. V. sutuoktinės G. V. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), gaunamos pajamos – darbo užmokestis iš darboviečių (duomenys neskelbtini) bei išmokos iš VSDFV turėtų būti pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (LR CK 3.88 str. 1 d. 3 p.), todėl antstolis, vadovaudamasis CPK 667 str., pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko S. V. turto dalies, kuri yra bendra jungtinė nuosavybė su sutuoktine G. V., nustatymo.

Antstolio pasiūlymu pagal CPK 667 str. 1 d. pareiškėjas UAB „Bocas“ ir Ko kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko S. V. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, kurį vėliau patikslino.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas iš jų, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad 2010-02-02 Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro notarės Dalios Jungevičienės buvo patvirtinta vedybų (povedybinė) sutartis (55-61 v. b. l.), vedybų sutarčių registre ji įregistruota 2010-02-03 (79 v. b. l.). Pagal CK 3.82 straipsnį, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą (CK 3.83 str. 1 d.). Iš 2010-02-02 Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro notarės Dalios Jungevičienės patvirtintos vedybų (povedybinės) sutarties turinio matyti, kad visas turtas, tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis, įgytas vieno sutuoktinio vardu santuokos metu iki ir po šios sutarties pasirašymo dienos, bus laikomas tą turtą įsigijusio sutuoktinio, kurio vardu jis įregistruotas viešajame registre, asmenine nuosavybe, piniginės lėšos, įneštos santuokos metu iki ir po šios sutarties pasirašymo dienos, yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kurio vardu turtas įregistruotas ar kurio vardu sąskaita atidaryta, pajamos ir vaisiai gauti po šios sutarties pasirašymo dienos, yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kurio tas turtas yra (sutarties 2 straipsnis, 2.1.1 p., 2.1.3 p., 2.1.4 p.). Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento (sutarties 4.1 p.). Pagal CK 3.102 straipsnio 2 dalį povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Taigi iki povedybinės sutarties įsigaliojimo visas sutuoktinių įgytas turtas gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, tuo tarpu po šios sutarties sudarymo turtas, įgytas vieno sutuoktinio vardu santuokos metu iki ir po šios sutarties pasirašymo dienos yra pripažįstamas kiekvieno jį įgijusio sutuoktinio asmenine nuosavybe, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi, buvusio sutuoktinio turtas, pajamos, šiuo metu gaunamos iš darbinės ar kitokios veiklos, nėra pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe, jie kitam sutuoktiniui, šiuo atveju – skolininkui, nepriklauso, išieškoti iš jų nėra galima. Nors pareiškėjas prašo nustatyti skolininko S. V. turto dalį bendrojoje nuosavybėje, lygią ½ G. V. gaunamų pajamų iš darbo santykių bei socialinio draudimo išmokų, nes vedybų sutartimi liko neišspręstas viešajame registre neregistruotino turto – piniginių lėšų, nesančių banko ir kredito įstaigos sąskaitose, o esančių pas trečiuosius asmenis – darbdavius bei VSDFV – teisinis režimas, todėl šiam turtui taikytinas įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, tačiau su tuo nesutiktina, nes pagal formuojamą teisminę praktiką darbo užmokestis ar kitos išmokos tampa asmens ar bendrąja jungtine nuosavybe nuo pinigų išmokėjimo momento. Išmokėjimas vyksta į banko sąskaitą, kitokių aplinkybių byloje nėra nustatyta ir tai paneigiančių įrodymų taip pat nėra pateikta, todėl minėtos piniginės lėšos asmeninės nuosavybės teise priklauso tik skolininko sutuoktinei.

Be to, skolininkas ir jo sutuoktinė prašo vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, remtis tikraisiais šalių ketinimais, o ne pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, nurodo, jog sutuoktiniai, sudarydami vedybų (povedybinę) sutartį turėjo ketinimus visiškai atskirti bet kokį turtą, tame tarpe ir pinigus. CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės. Sutartis aiškinama tada, kai kyla šalių ginčas dėl jos galiojimo, rūšies, pobūdžio, pakeitimo, pasibaigimo. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Visų pirma sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; antra, šioje normoje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo principas, įpareigojant aiškintis tikruosius šalių ketinimus. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ne tik sutarties tekstas, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais. Pateiktos vedybų (povedybinės) sutarties tekstas įrodo, jog sutuoktiniai siekė visiško turto atskirumo. Savo atsiliepime tai patvirtina ir pats skolininkas S. V. su sutuoktine, nurodydami, jog jie yra verslininkai, sudarydami sutartį siekė visiško turto atskirumo teisinio režimo, todėl ir numatė, jog turtas yra atskirtas nuo pat santuokos sudarymo, santuokos metu iki ir po sutarties pasirašymo, suvokė, jog sąvoka turtas, tai ir piniginės lėšos, todėl sutartyje papildomai darbo užmokestis ir kitos išmokos nebuvo aptarti. Be to, atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, jog vedybų (povedybinės) sutarties 3.3 punkte aiškiai nurodyta, jog šalys susitaria, kad kiekviena iš jų iki santuokos ar santuokos sudarymo metu už savo prisiimtas prievoles, skolinius įsipareigojimus atsako tik jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Kitos šalies turtas ar teisės dėl to negali nukentėti, išskyrus atvejus, jeigu prisiimtos prievolės, skoliniai įsipareigojimai yra bendri ar buvo prisiimti šeimos poreikiams tenkinti. Nagrinėjamoje byloje skola pareiškėjui atsirado dėl UAB „CCM Baltic“ skolos už parduotas statybines medžiagas. Byloje nenustatyta, jog minėti skoliniai įsipareigojimai buvo abiejų sutuoktinių bendrai prisiimti ar atsirado dėl šeimos poreikių tenkinimo, todėl už minėtus skolinius įsipareigojimus skolininkas S. V. pagal sutarties 3.3 punktą atsako tik jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, G. V. turtas (taip pat ir piniginės lėšos) negali nukentėti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas nustatyti skolininko S. V. turto ir pajamų dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su G. V. atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

pareiškėjo UAB „Bocas“ ir Ko prašymą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą grąžinti antstolio Ričardo Kudrausko kontorai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                Asta Čebatoriūtė